„Tokia maža pergalė“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė jis.

S. Skvernelio prašymu iš plenarinio posėdžio darbotvarkės šis klausimas išbrauktas dėl galimų procedūrinių pažeidimų.

Dėl to Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienio rytą nutarė nesvarstyti projektui pateiktų pasiūlymų, taip užkirsdamas kelią Baudžiamojo kodekso pataisų priėmimui pirmadienį.

„Tai, kas buvo padaryta, negalima taip daryti. Padarytas šiurkštus procedūrinis pažeidimas, po trijų valandų grįžti į svarstymo stadiją... sako, buvę precedentų, bet jeigu ir buvo, blogais vadovautis nereikia“, – tvirtino parlamento vadovas.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą, praėjus trims valandoms po to, kai Seimo salėje buvo pritarta minėtam projektui po svarstymo, socialdemokrato Karolio Podolskio prašymu grįžta į klausimo svarstymą ir pritarta, jog projektas būtų priimtas skubos tvarka.

„Daryti skubą nematau jokio reikalo. Juoba kad yra prieštaravimas Konstitucijai“, – teigė S. Skvernelis.

Projekto prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė Seimo teisininkai.

„Bandydamas padėti kažkokiems savo bičiuliams, tu kerti per labai didelę dalį kitų bylų“, – pridūrė parlamento vadovas.

Daryti skubą nematau jokio reikalo. Juoba kad yra prieštaravimas Konstitucijai.

BNS rašė, kad Seimui iš Baudžiamojo kodekso išbraukus atsakomybę už neturtinę žalą piktnaudžiaujant, dėl švelnesnės bausmės galėtų kreiptis ne vienas rezonansinės bylos herojus.

Už piktnaudžiavimą padarius didelę neturtinę žalą valstybei „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“ – BNS) korupcijos byloje nuteistas buvęs parlamentaras Gintaras Steponavičius, dabartinis Europos Parlamento narys Petras Gražulis dėl to kaltu pripažintas „Judex“ byloje.

Šis straipsnis taip pat pritaikytas korupcinėse bylose kaltais pripažintiems: buvusiam Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui Aidui Giniočiui, buvusiam Panevėžio miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, buvusiam Kupiškio rajono mero Dainiui Bardauskui, buvusiam Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Valdimarui Bavėjanui, buvusiam advokatui Aivarui Surbliui.

Daugumai šių asmenų teismai yra skyrę baudas ir uždraudę kelerius metus eiti tam tikras pareigas, tačiau kai kurių jų bylose galutiniai nuosprendžiai dar nepriimti.

Kaip BNS sakė kalbinti teisininkai, priėmus Seime svarstomas Baudžiamojo kodekso pataisas, minėti asmenys greičiausiai galėtų prašyti mažesnių bausmių ir galbūt net grąžinimo į pareigas.

Seimo TTK parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys už piktnaudžiavimą būtų baudžiami tik tuo atveju, jeigu padarytų didelę turtinę žalą.

Pagal projektą, didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Visose „čekiukų“ bylose politikai, tarp kurių yra ir daug socialdemokratų, kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.