Kodėl rudens pradžioje daugiau sergančiųjų ir ar gyventojai nepamiršo elementarių apsaugos priemonių, pasakojo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.

– Šaltasis metų laikas, galima sakyti, dar net neprasidėjo. Bet praėjusią savaitę nuo COVID-19 ligos mirė keturi asmenys, du iš jų yra jauni. Ar pamiršome, kaip saugotis nuo šią pandemiją sukėlusios infekcijos?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gali būti, kad ir užmiršome. Kita vertus, ligos atvejai yra pavieniai arba registruojami ištisus metus. Tik kai pamatome ligos sergamumo padidėjimą, visi atkreipia dėmesį, tačiau tuo vadinamu tarpsezoniniu laikotarpiu, pasibaigus praeitam gripo sezonui gegužės pabaigoje ir dar neprasidėjus naujam sezonui, buvo registruotos devynios mirtys nuo COVID-19 ligos. Labai panašus skaičius kaip ir praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu. Kol kas nematome jokios išskirtinės informacijos, kuri leistų teigti, kad galime sulaukti išskirtinio sezono kalbant apie gripą, COVID-19 ar kitas užkrečiamąsias ligas.

Prevenciją renkamės patys – skiepijamės arba laikomės kitų prevencijos priemonių, siekiant išvengti susirgimo.

– Bet ar žmonės dar bent kiek saugosi? Plauna rankas, dezinfekuoja paviršius, galiausiai skiepijasi? Ar pandemija jau tiek pamiršta? Tai iš principo rodo skaičiai, nes juk priemonės yra ir galima išvengti mirčių.

– Iš tikrųjų bendrosios prevencijos priemonės taikomos visoms užkrečiamoms ligoms, todėl turbūt reikėtų pagalvoti, kad plaudami rankas saugomės ne tik nuo COVID-19 ar kitų kvėpavimo takų infekcijų, bet ir nuo žarnyno infekcijų bei kitų užkrečiamųjų ligų. Tikriausiai užmiršome pagrindinę prevencijos priemonę. Jeigu sergame, reikia apriboti socialinį gyvenimą, nesilankyti susibūrimo vietose ir nevaidinti, kad nieko neįvyko, bei neplatinti viruso.

Jeigu tapsime šiek tiek sąmoningesni, priešiškai nežiūrėsime į kitas prevencijos priemones, kaip, pavyzdžiui, rankų plovimas, tai tokiu atveju mažiau platinsime infekcijas. Juolab kad COVID-19 liga dauguma žmonių pernai metais persirgo rugsėjo mėnesį. Vėliau ligos atvejų nebuvo daug. Praėjo metai, tai reiškia, kad nebeturime imuniteto, virusas šiek tiek pakito ir vėl tampame imlūs šiai infekcijai. Prevencija yra būtina, o prevenciją renkamės patys – skiepijamės arba laikomės kitų prevencijos priemonių, siekiant išvengti susirgimo.

– Kalbant apie gripą ir apskritai įvairias peršalimo ligas, ar galima sakyti, kad jų sezonas šiemet prasidėjo anksčiau? Terpė, galima sakyti, palanki.

– Iš tiesų tiesiogiai sieti būtų sudėtinga, bet aišku, kai šąla, visi bėga į uždaras susibūrimo vietas, užsidaro langus, nesivėdina, ir tai gali daryti įtaką. Tačiau žiūrint į bendrą statistiką, praeitų metų tą patį laikotarpį ir dabar, nematome išskirtinio sergamumo. Sergamumas labai panašus kaip kvėpavimo takų infekcijų, kaip praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į susibūrimus, užsidarymą patalpose, mažesnį vėdinimą, galvojimą, kad dar neprasidėjo oficialus gripo sezonas, ir prevenciją atidedame vėlesniam laikui. Prevencijos laikytis ir rankas plauti turime kiekvieną dieną prieš valgį, pasinaudojus tualetu. Tai kaip mantra ir turėtų būti išvystytas šis įprotis, ypač grįžus iš parduotuvės ar susibūrimo vietos. Reikėtų taikyti tą prevenciją.

– Žvelgiant į ankstesnių metų tendencijas, kada tas sprogimas būna? Ar būna rudens pradžioje? Juk didžioji gripo epidemija būdavo vasario mėnesį.

– Iš tikrųjų niekas nepasikeitė. Kalbant apie gripą ir kitas kvėpavimo takų infekcijas, išskyrus COVID-19, gripas turi ryškų sezoniškumą. Visi žinome, kad gilią žiemą – gruodį, sausį, vasarį – tai tie mėnesiai, kai galime sulaukti ir sulaukiame didžiausio sergamumo. Tada žmonės dažniausiai daugiau ruošiasi būtent šiam laikotarpiui. COVID-19 liga kol kas neturi ryškaus sezoniškumo. Jeigu pandemijos ir po pandemijos metu matėme, kad didžiausi skaičiai buvo labai panašūs tuo pačiu laikotarpiu kaip gripo atveju, tai visi galvojo, kad plis kartu su gripu.

COVID-19 liga kol kas neturi ryškaus sezoniškumo.

COVID-19 pastaruosius du sezonus – praeitais ir šiais metais, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – jo kilimas prasideda rugpjūčio antroje pusėje ir maždaug rugsėjo mėnesį pasiekia piką. Kol kas liga neturi ryškaus sezoniškumo. Jei šiemet matome panašias tendencijas, tai nereiškia, kad kitais metais neturėsime kitų tendencijų. Su COVID-19 kol kas esame griežtoje stebėjimo stadijoje, bandome suprasti, kokį sezoną virusas pasirinks. Ar tai bus vasaros, rudens ar žiemos virusas? Stebime, ir žmonės informuojami, kai matome ligos pakilimą ir kad reikėtų laikytis prevencijos.

– Pagrindinės priemonės nekinta, mano nuomone, jos yra skiepai, skiepai ir dar kartą skiepai. Ar didėja besiskiepijančių skaičius? Arba kodėl tai vis dar nepriimtina?

– Laisvė rinktis yra geras dalykas, bet reikėtų atsirinkti informacijos šaltinius, kuriais remiamės priimdami sprendimus. Jei priimame informaciją iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar kitų Lietuvos institucijų, kurios valdo informaciją ir gali ją pateikti, ji yra patikima. Taip pat tarptautinių institucijų mokslinė informacija yra svarbi ir reikia į ją atsižvelgti. Deja, žmonės dažniausiai naudoja „Google“ ar kitur rastą informaciją ir priima savarankiškus sprendimus. Kai kada informacija klaidina ir sprendimai priimami individualiai.

J. Kalinsko/ELTOS nuotr.

Galime tik skatinti ypatingos rizikos grupės asmenis skiepytis, nes jie labiausiai rizikuoja patekti į ligoninę, atsidurti intensyvios terapijos skyriuje ar net mirti. Tos keturios mirtys priklausė rizikos grupių asmenims, kurie nebuvo pasiskiepiję, ir ši infekcija baigėsi gana liūdnai. Pavienės mirtys vyksta ištisus metus, ir reikia atkreipti dėmesį, kad bet kuris žmogus, ar jis priklauso rizikos grupei, ar nepriklauso, bet kuriuo metu gali sunkiai susirgti bet kuria infekcija, nors gali atrodyti, kad ji nėra labai sudėtinga.