Civilių nebepriima
Žinios iš Ukrainos diena dienon patvirtina, kad šiandienos karas didele dalimi yra bepiločių orlaivių karas – jie tapo labai svarbia modernios karybos dalimi. Lietuvoje turime gana didelį šio šiuolaikinio karo ginklą gebančių valdyti asmenų potencialą: kaip informavo Transporto kompetencijų agentūra, Lietuvoje jau registruoti 14 089 bepiločių naudotojai, o nuotolinių pilotų, turinčių galiojantį pažymėjimą, – 11 145, ir šis skaičius vis auga.
Tačiau 2024-ųjų rugsėjį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje garsiai atidarytas Bepiločių orlaivių kompetencijų centras nuo šių metų pradžios tyliai užvėrė duris civiliams, nors žadėta, kad jame visi norintieji galės įgyti reikiamų įgūdžių ir plėsti gynybos poreikiams reikalingas kompetencijas. „Mokymasis gali tapti kelrode žvaigžde, kaip tu prisidėsi prie šalies saugumo“, – Centro svarbai pabrėžti negailėta skambių frazių. Planuota, kad kasmet kursus jame baigs ne mažiau kaip 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centras nėra uždarytas, tačiau šiuo metu mokymai išorės dalyviams nevykdomi. Šių kompetencijų ugdymas orientuotas į Akademijos vidaus poreikius, užtikrinant kariūnų mokymą ir praktiką kitais formatais. Visuomenę naudotis bepiločiais orlaiviais moko kai kurios savivaldybės ir švietimo centrai“, – informavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informacijos skyrius.
Į „Kauno dienos“ klausimus, kieno sprendimu ir dėl kokių priežasčių tai padaryta, KAM neatsakė.
„Atėjo nauja valdžia, nesugebėjo ar nesuvokė Centro veiklos motyvų ir prasmės. Atidarant Bepiločių kompetencijos centrą buvo ambicija paruošti kuo daugiau juos gebančių valdyti žmonių, paskui juos įtraukti į komendantūrų veiklą ir ten bandyti specializuoti, arba jie galėjo tobulinti savo gebėjimus Šaulių sąjungoje. Tai būtų naudinga mūsų valstybės gynybai. Apgailestauju, kad nesugebėta suvokti dronų operatorių rengimo prasmės, to visuotinumo svarbos“, – Centro uždarymą kritikuoja vienas jo steigimo iniciatorių, anuometis krašto apsaugos ministras, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, Centro oponentai kritikavo, kad jame civilius mokė žemiausios kategorijos licencijos kurso, kurį galima išsilaikyti ir internetu, kad Centras tapo nekonkurencingas, o įvairių dronų operatorių kursų pasiūla yra pakankama. Tačiau faktas yra ir tai, kad, užuot kėlus reikalavimus Centrui, valstybė šio savo indėlio į svarbios šiuolaikinio karo priemonės valdytojų rengimą išsižadėjo.
Skaičiai auga
Žinoma, reikia suvokti, kad drono pilotas, kuris geba juo sunaikinti, pvz., tanką ar šahedą, yra kaip „Formulės 1“ pilotas, o juk vien gavęs vairuotojo pažymėjimą „Formulės 1“ pilotu netampi. Iki tol reikia ilgų treniruočių, lenktyniavimo kitose trasose, be to, būtina turėti savo komandą, techninį palaikymą ir t. t. Lygiai taip pat ir su dronais: yra žmonių, kurie galėtų pakelti į orą droną, kad numuštų kokį į mūsų šalies teritoriją įsiveržusį priešo objektą, tačiau tam reikia, kad kas nors praneštų tikslias jo koordinates, o tam reikia stebėjimo įrangos, technologijas išmanančių žmonių, žodžiu, tam reikia komandų, kurios darytų savo srities darbą.
Kaip ne kiekvienas, gavęs vairuotojo pažymėjimą, gali varžytis „Formulėje 1“, taip ir išlaikęs drono piloto egzaminą, jei nori prisidėti prie šalies gynybos, turi rimtai ruoštis.
Bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas sako, kad šiandien daug žmonių labai nori išmokti valdyti dronus ir tai labai aktyviai daro įvairiuose kursuose ar įsitraukę į šaulių, krašto apsaugos savanorių gretas. Nemažai jų norėtų išmokti ir panaudoti dronus karyboje.
Tačiau A. Gedvilas pasakoja pats daug metų bendradarbiaujantis su kariškiais, tad suvokia, kad jie turi karo doktriną ne vieniems ar dvejiems metams į priekį. „Kartais rodome kariškiams, kad yra koks naujas metodas, klausiame, kodėl jūs jo nenaudojate. Jie atsako ne tik jo neturintys, bet nėra ir taisyklių, kaip jį naudoti. Galbūt daug ko norėtų ir kariškiai, ir civiliai. Bet ir civiliame gyvenime, pvz., seniai kalbame, kad prekes galės skraidinti dronai. Atrodė, viskas įmanoma, padarėme bandymus, viskas veikė. Tačiau to neužtenka – reikia įstatyminės bazės, kad tai veiktų, būtų saugu, maksimaliai sumažintų rizikas. Taip ir karybos srityje, ten juo labiau nėra taip paprasta“, – supranta A. Gedvilas.
Vis dėlto kaip valstybė galėtų bepiločių orlaivių civilius pilotus labiau panaudoti rengiantis visuotinei gynybai? A. Gedvilo manymu, abipusė nauda būtų rengti daugiau viešų renginių: „Yra „Dronų dienos“, gynybos ir aviacijos pramonės paroda „Daimex“, bet tai skirta daugiau profesionalams. Tačiau tie profesionalai atsiranda iš mėgėjų. Kaip Bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos atstovas norėčiau, kad būtų daugiau viešų renginių, kur mėgėjai galėtų pademonstruoti, ką kas yra pagaminęs, pasirodyti, kas ką gali. Tai tikrai būtų naudinga. Pamatytumėme daug dronų gamintojų ir naudotojų, kurių nežinome, nes jie paprastai taip ir lieka garažuose.“
Pasak A. Gedvilo, galbūt galėtų būti ir koks nors simbolinis finansavimas. Dabar šimtai tūkstančių skiriama kokiai įmonei, kad ji kažką sukurtų dronų srityje, tačiau, jei būtų kokie 50 prizų nors po 1 tūkst. eurų, jo įsitikinimu, tikrai pamatytume labai daug įdomių dalykų ir gana nedidelėmis sąnaudomis.
Bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas sako, kad, žinoma, civiliams dronistams būtų labai įdomu dalyvauti ir kokiuose nors mokymuose kartu su kariškiais, nors dėl karinės srities specifikos tai komplikuota.
Bendra tvarka
Krašto apsaugos eksministras L. Kasčiūnas konstatuoja, kad tūkstančiai civilių bepiločių pilotų – didžiulis išteklius visuotinei gynybai, tačiau valstybė kol kas nėra atradusi būdo, kaip sujungti šį natūraliai užaugusį pajėgumą su gynybiniais įgūdžiais. Kariuomenė civiliams dronų pilotams, kurie nori prisidėti prie pasirengimo visuotinei šalies gynybai, kol kas nieko nesiūlo.
Į „Kauno dienos“ klausimą, ar ginklų, o šiandien tai ir dronai, valdytojai integruojami į pasirengimą visuotinei gynybai, Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informacijos skyrius atsakė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ginklų turėtojai karo metu būtų šaukiami tarnauti Lietuvos kariuomenės kariniuose vienetuose bendra tvarka kaip ir visi kiti karo prievolininkai. Specialus rengimas, kuris būtų skirtas atskiroms ginklų turėtojų grupėms, nenumatytas.
Lietuvos kariuomenė siūlo įvairių būdų pasirengti ginkluotai gynybai, kuriuos gali rinktis kiekvienas pilietis. Be profesionalios karo tarnybos joje, karo prievolininkai gali būti šaukiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, o norintiems lankstesnių tarnybos sąlygų sudaromos galimybės jungtis prie savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos.
Pabaigusieji abi šias tarnybos rūšis įrašomi į aktyvųjį Lietuvos kariuomenės personalo rezervą. Tie, kurie nėra nei šio, nei civilinio mobilizacinio personalo rezervo (civilių, kurių užimamos pareigybės yra svarbios valstybės gyvybiškai svarbioms funkcijoms užtikrinti) nariai, gali ruoštis tarnybai karo komendantūrose. Ši tarnybos rūšis leistų užtikrinti, kad ginklų turėtojų turimi praktiniai įgūdžiai galėtų būti pritaikyti valstybės gynyboje, jie galėtų veikti jų pačių gyvenamosiose vietovėse. Narystė Lietuvos šaulių sąjungoje taip pat suteikia galimybę ruoštis tarnybai kariniuose ir komendantiniuose vienetuose.
Šauliai – priekyje
Antano Gustaičio 1031-osios bepiločių orlaivių šaulių kuopos vadas Ovidijus Kuzminas pasakoja, kad Šaulių sąjungoje yra trys dideli specializuoti vienetai, o kiekvienas padalinys turi mažesnes komandas, kurios specializuojasi vien tik dronų srityje. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kuriami trys bataliono dydžio vienetai, kiekviename – apie 600–700 dronų pilotų. „Galimybių įveiklinti dronų pilotus turime, tačiau lygiai taip pat tikimės pirmo žingsnio iš jų pusės, t. y., kad jie pirmiausia ateitų į Šaulių sąjungą ir tada mes pritraukiame juos prie savo veiklų“, – sako O. Kuzminas.
Jis aiškina, kad dronų valdytojų padaliniai yra specializuoti vienetai, o tai reiškia, kad žmonės duoda priesaiką ir juos ta priesaika įpareigoja pagal Karo padėties įstatymą būti ginkluotųjų pajėgų dalimi. Būtent čia ir yra takoskyra tarp eilinių civilinių pilotų ir tų, kurie mokosi ir veikia Šaulių sąjungoje: teisiškai tai visiškai kitoks statusas.
Transporto kompetencijų agentūros sistemoje registruoti 14 089 bepiločių naudotojai, o nuotolinių pilotų, turinčių galiojantį pažymėjimą, – 11 145.
Dronų srities šauliams vykdomas labai platus mokymų spektras: nuo navigavimosi, inžinerijos, radijo ryšių, taktinės medicinos iki šaudybos, nes, nepaisant to, kad kalbame apie bepiločius orlaivius, kiekviena komanda turi būti pajėgi apsiginti, t. y. pėstininkų skyriaus taktika niekur nedingsta, pilotavimas yra tik specializacija.
„Rengiant tokias bepiločių operacijas, kokias mes darome remdami kariuomenę, yra labai daug dedamųjų, su kuriomis civiliai pilotai nesusiduria, jie tikrai nedaro procedūrų, kurios neišvengiamai būtinos, kad tą orlaivį būtų galima efektyviai panaudoti mūšio lauke“, – aiškina O. Kuzminas.
Pasak jo, šie Šaulių sąjungos specializuoti skyriai 100 proc. integruoti į visuotinės gynybos sistemą ir, jei nutiktų simboliškai vadinamoji diena X, jie visi priskirti prie konkretaus kariuomenės vieneto, kurį remtų karo metu.
Į palyginimą, kad kiekvienas, mokantis vairuoti automobilį, negali rungtis „Formulėje 1“, jis atsako: „Šauliai turi aukščiausios klasės mechanikos, aviacijos, elektronikos inžinierius, IT programuotojus, kurie turi tokias kompetencijas, kurių kariuomenė niekada neturės. Tai žmonės, kurie gauna penkis šešis kartus didesnius atlyginimus, nei galėtų pasiūlyti kariuomenė ir juos pritraukti. Čia mūsų išskirtinumas, ir ant to pastatytas mūsų pajėgumų vystymas. Tai siauros srities labai geri specialistai.“
Tačiau pagrindinė problema, su kuria susiduria Šaulių sąjunga, – finansavimas. „Kalbame apie didelį skaičių žmonių, kurie pasiryžę ginti savo šalį, tačiau asignavimuose tai neatsispindi. Šaulių sąjunga turi per 18 tūkst. suaugusių šaulių, davusių priesaiką ir vienokia ar kitokia forma prisidedančių prie valstybės gynybos, tačiau jos biudžetas pastaraisiais metais – apie 24 mln. eurų, kas niekaip neatliepia poreikio, ypač kalbant apie bepilotes sistemas, kurių kaina yra ženkli ir nebeišeina tiesiog susimesti pinigų ir kažką nusipirkti. Dažnu atveju mes patys vaikštome ištiesę ranką, ieškome privačių pinigų, kurie galėtų finansuoti vienokius ar kitokius sprendimus“, – sako O. Kuzminas.
Lūžio taškas
Bepiločiai neabejotinai vaidina vis didesnį vaidmenį šiuolaikiniame kare. L. Kasčiūnas pasakoja, kad Ukrainoje šioje srityje įvyko tiesiog revoliucija: ten realiai kariais tampa jaunuoliai „geimeriai“, kurie kala priešą būdami už 10–20 km nuo fronto linijos. Civiliai dronų valdytojai Ukrainoje – tikrai didžiulis pajėgumas.
Lietuvoje visuomenei kyla klausimų, ką šiandien, dronų kare, perka Lietuvos kariuomenė – dronų sistemas ar tankus, taip pat kaip būtų galima vystyti tiek kariuomenės, tiek civilių dronų pilotų pasirengimą dienai X. „Turime ne vytis procesus, o juos centralizuoti ir plėtoti kryptingai“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, šiemet gegužę paskelbdamas, kad pradedamas formuoti naujas Lietuvos kariuomenės karinis vienetas – Autonominių Nuotolinių Bepiločių Operacijų (ANBO) junginys. Jo kūrimas prilygintas lūžio taškui, nors, matant dronų reikšmę penktus metus besitęsiančiame kare Ukrainoje, turbūt būtų sunku pasakyti, kad dronų srityje kol kas darome ką kita, o ne vejamės procesus. Pvz., bepiločių mokymo pajėgumai Lietuvos kariuomenėje pradėti kurti tik 2024 m.
Tikėkimės, ateis lūžio taškas ir civilių dronų pilotų įtraukimui į visuotinės gynybos sistemą. „Norėdami prisidėti prie šalies gynybos, civiliai dronų pilotai turėtų žinoti savo vietą gynybos planuose, nereikia tikėtis, kad jie patys tam ruošis, o prireikus juos pasitelksime. Valstybė galėtų pažiūrėti šį pajėgumą, koks jis, kur jį panaudoti, jie turi būti integruoti į sistemą, numatyta kažkokia sąveika. Stipriausia dronų srityje – Šaulių sąjunga. Komendantūros yra ta platforma, kuri gali civilius dronininkus integruoti į bendrą veikimą“, – sako L. Kasčiūnas.
Projektas „Diena X: ginti ir gintis“ portale diena.lt“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 4 800 eurų.
(be temos)
(be temos)