Už tai, kad Vienkartinės išmokos infliacijos neigiamų pasekmių mažinimui įstatymo projektas būtų svarstomas, balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 33, o 25 susilaikė. Kitu balsavimu Seimas projektą atmetė: už tai balsavo 55, o už grąžinimą tobulinti – 41.    

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad piniginių išmokų dalinimas iš biudžeto nėra naujiena ir projektą siūlė koreguoti, kad 100 eurų būtų galima panaudoti tik komunalinių sąskaitų apmokėjimui. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad tokios išmokos bus per didelė našta valstybei: „Kieno sąskaita tai bus daroma? Tų pačių pažeidžiamiausiųjų sąskaita“. 

Konservatorius Edmundas Pupinis priekaištavo, kad po 100 eurų gaus ir dideles pensijas gaunantys žmonės. 

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sakė, kad 100 eurų išmokoms būtų naudojamas biudžeto perveršis ir nepanaudotos kovai su Covid-19 skirtos lėšos.  

„Būtina pasiskiepyti lapkričio 8–9 dienomis, tada antrąjį skiepą pavyks gauti iki lapkričio 30-osios“, – sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.

„Comirnaty“ – vienintelė dviejų dozių vakcina, kuria šiuo metu galima pasiskiepyti, siekiant gauti išmoką. Pasiskiepijus „Moderna“ ar „AstraZeneca“ preparatais, antra skiepo dozė anksčiausiai galima po keturių savaičių.

Norint gauti išmoką, „Janssen“ vakcina, kurios pakanka vienos dozės, skiepytis galima iki lapkričio 30 dienos.

Taip pat Ž. Gudlevičienė tuos 75-erių ir vyresnius senjorus, kurie dviem dozėmis pasiskiepijo anksčiau, ragina iki kovo 31-osios ateiti stiprinamosios dozės.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

Teikti prašymų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką nereikės, ji bus paskirta automatiškai. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.

Tai LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Anot jos, Seime šią savaitę iš antro karto priimtas sprendimas dėl vienkartinių išmokų turi daug rizikų, tačiau šalies vadovas viliasi, kad nauda jas nusvers.

„Gaila, kad atsakingieji už pandemijos valdymą neišnaudodami visų galimybių tarsi įsivarė save į kampą ir yra priversti priimti tokį sprendimą, kuriuo, turime pripažinti, negalime didžiuotis. Sprendimas turi tikrai labai daug rizikingų aspektų, kaip antai teisingumas 65–74 asmenų grupės atžvilgiu, (...) santykio su visuomene ir valstybe kokybės kūrimas. Tikrai šios rizikos turėtų būti labai aiškiai matomos ir sąmoningai valdomos kitomis priemonėmis“, – kalbėjo ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.

Ji pabrėžė, kad atsakomybę „dėl šio klausimo ir šių pasekmių“ prisiima Vyriausybė.

„Bet kokiu atveju siekis ieškoti skatinančių priemonių yra vertintinas kaip pozityvus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė perėmė lyderystę šiuo  klausimu, ir ta lyderystė pasiteisino. Tikimės, kad sprendimo nauda nusvers minėtas rizikas, todėl prezidentas šį įstatymą pasirašys“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Seimas antradienį iš antro karto priėmė įstatymą, numatantį 100 eurų vienkartinę išmoką nuo koronaviruso pasiskiepijusiems senjorams, sulaukusiems 75 metų ir vyresniems. Dėl šio Vyriausybės projekto antradienį Seimas balsavo du kartus. Pirmą kartą sprendimas nebuvo priimtas, nes opozicija nesiregistravo balsuoti.

Pagal priimtą įstatymą, 100 eurų vienkartinė išmoka bus skirta nuo rugsėjo iki gruodžio dviem dozėmis pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoką ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.

Per vasarą buvo galima pasiekti 90 proc. vakcinavimo

Klausiama apie G. Nausėdos išsakytą kritiką sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, jog būtina siekti persilaužimo valdant pandemiją, patarėja paaiškino, kad prezidentas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tikisi ne proceso, o pažangos ir rezultato.

Paklausta, ką laikytu konkrečiu rezultatu ir persilaužimu, I. Segalovičienė teigė, kad „svarbiausias rezultatas – tai vakcinuotų žmonių lygis, sumažintas mirštamumas ir, be abejonės, neapribotos sveikatos priežiūros paslaugos“.

„Prezidentas iš pradžių kėlė tikslą vasaros viduriui, kad turėtume 70 proc. bent viena doze paskiepytų suaugusių žmonių, ir tas siekis nebuvo neapgalvotas. Nes jei mes vasaros vidury būtume turėję šitą skaičių, per visą vasarą galima buvo pasiekti tikrai didesnį skaičių pačios visuomenės vakcinavimo iki 80 ar net 90 procentų“, – sakė šalies vadovo patarėja.

(...) Prezidentui aktualu, kad kuo didesnis skaičius mūsų vyresnio amžiaus asmenų toje rizikingiausioje grupėje būtų paskiepyta. Eina kalba apie 90 ir daugiau procentų siekiantį senjorų vakcinacijos lygį. 90 procentų yra rezultatas. Persilaužimas yra didėjantys vakcinavimo skaičiai, ir labai aiškiai matomas kelias link to rezultato, pozityvūs sprendimai, telkiantys visuomenę, einantys link šito rezultato“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienė taip pat svarstė, kad kritikos sulaukęs prezidento apsilankymas anksčiau prieš galimybių pasą pasisakiusiame restorane Plungės rajone praėjusią savaitę nebuvo klaida.

Restoranas, anot jos, veikia pagal pandemijos valdymo reikalavimus, darbuotojai pasiskiepiję arba persirgę, turi galimybių pasus.

„Deja, viešai buvo įvardinti antivakseriais. Tai yra atstūmimo taktika. Prezidento vertinimu, tokia taktika labai pavojinga ir niekada nebus veiksminga.(...) Vakcinacijos skatinimas turi būti paremtas ne pasmerkimo ar priešpriešos politika, o kalbėjimo ir bendradarbiavimo su visuomene pagrindais. Nė vienas žmogus neturi būti atstumtas ir pamirštas“, – pabrėžė patarėja. 

Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 63,3 proc. gyventojų.

Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 29,3 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,8 procento.

Man tai primena abejonių keliantį krikščionių požiūrį į tikinčiuosius, kai teigiama, kad puolęs ir atsivertęs į Dievą yra kur kas vertingesnis nei tas, kuris visada nuoširdžiai ir ištikimai dangiškam valdovui tarnavo.

Panašu, kad Vyriausybė demonstruoja visišką pasimetimą ir neviltį bei nežino, ką daryti.

Kažin, kokį šis žingsnis turės poveikį. Bet svarbiausia – nuvils ištikimus, paklusnius, sąmoningus žmones.

Nereikia mums tų pinigų, jie mūsų nei praturtins, nei išgelbės.

Senoliai jau ne pirmą kartą sako: "Nereikia mums tų pinigų, jie mūsų nei praturtins, nei išgelbės. Valstybė – skurdi, slegiama skolų naštos."

Kažkoks siaubas skatinti nesąmoningus piliečius.

Kodėl visi valstybės žmonės turi finansuoti skiepijimą tų, kurie to nenori? Toks yra jų pasirinkimas.

Tai tas pats, kas pirkti balsus rinkimuose ar referendume.

Bet svarbiausia, šis žingsnis nuteiks prieš valdančiuosius ištikimus jų pačių rinkėjus.

Man jau seniai norisi nesekti televizijos žinių, nesidomėti, kas ir kaip bando suvaldyti viruso plitimą. Tokie sprendimai sekina nervų sistemą ir veda į neviltį.

Seimas antradienį nepriėmė Vyriausybės inicijuoto Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos įstatymo projekto: registravosi tik 67 Seimo nariai, iš jų 65 balsavo už, o prieš ir susilaikiusių nebuvo. Registravosi, bet nebalsavo po vieną konservatorių ir Laisvės frakcijos atstovą.

Tiek balsų neužteko įstatymui priimti – reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras. Seimas dėl to dar kartą balsuos vėliau.

Balsavime nedalyvavo 22 „valstiečiai“, po 13 socialdemokratų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, 9 „darbiečiai“, 8 Lietuvos regionų frakcijos nariai, 6 konservatoriai, vienas Laisvės frakcijos ir du Liberalų sąjūdžio atstovai.

100 eurų skiepytis paskatinsiančią išmoką Vyriausybė siūlė mokėti tik senjorai nuo 75 metų, nors „darbiečiai“ ir „valstiečiai“ siekė, kad finansinę paskatą už skiepus gautų gyventojai nuo 65 metų.  

Turime tik trijų procentinių punktų skirtumą, bet kodėl pasirinkta 75 metų riba?

Seimas nepritarė „darbiečių“ siūlymui išmoką skirti visiems pasiskiepijusiems senjorams nuo 65 metų: už buvo 43 Seimo nariai, prieš – 37, o susilaikė 36.

„Valstiečių“ siekis mokėti išmokas ir rizikos grupei priklausantiems žmonėms, pavyzdžiui, sergantiems onkologinėmis, kardiologinėmis ligomis, diabetu, irgi patyrė nesėkmę: jį palaikė 38  Seimo nariai, prieš – 37, o susilaikė 39 . 

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, gretutinių ligų turintys žmonės labiau pasitiki medikais ir kur kas aktyviau sutinka vakcinuotis, o dalis jų jau gavo trečią skiepą.

Pasak premjerės, mirusiųjų iki 75 metų amžiaus ir vyresnių santykis yra 1:3. 

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sakė, kad sprendimas dėl išmokos tiems, kuriems daugiau negu 75-eri, yra socialiai neteisingas, skatinsiantis dar didesnį susiskaldymą ir sulėtinsiantis vakcinacijos tempus.

Jos duomenimis, iš 60-69 metų amžiaus žmonių yra paskiepyti 81 proc., o 70-79 metų amžiaus grupėje – 78 proc., o 80-89 metų senjorų paskiepyta tik 61 procentas. 

„Turime tik trijų procentinių punktų skirtumą, bet kodėl pasirinkta 75 metų riba?“ – svarstė parlamentarė.  

Konservatorius Kęstutis Masiulis svarstė, kad 100 eurų išmoka yra „sprendimas iš nevilties“ ir bandymas gelbėti žmonių gyvybes. 

100 eurų vienkartinė išmoka būtų skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoka ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.

Už tai antradienį balsavo penki komiteto nariai, tiek pat – už 65 metų amžiaus kartelę, o susilaikė vienintelė konservatorė Jurgita Sejonienė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad apsisprendžiant, kokio amžiaus žmones finansiškai paskatinti skiepytis, lėmė senjorų nuo 75 metų skiepijimosi lygis ir mirtingumas.

„Tai rodo, kad taikliausiai pataikome“, – teigė ministrė.     

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas komitete teigė, kad 270 tūkst. vyresnių negu 75 metų žmonių  imunizacija kol kas nėra pakankama. Pasak jo, 80 tūkst. žmonių dar nėra nei pasiskiepiję, nei sirgę koronavirusu, dėl to neturi imuniteto šiai ligai. 

Komitetas nepritarė „darbiečių“ siūlymui išmoką skirti visiems pasiskiepijusiems senjorams nuo 65 metų bei „valstiečių“ siekiui mokėti išmokas ir rizikos grupei priklausantiems žmonėms, pavyzdžiui, sergantiems onkologinėmis, kardiologinėmis ligomis, diabetu.

Dėl šių pasiūlymų Seimas dar balsuos.

Jeigu Seimas pritars, 100 eurų vienkartinė išmoka bus skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze.

Vienkartinė 100 eurų išmoka bus išmokėta gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.

Balsavimas dėl pataisų numatytas antradienį po pietų.

Parlamentaro teigimu, tai, kad „valstiečių“ parengtas projektas dėl vienkartinių išmokų rizikos grupei priklausantiems asmenims nesulaukė palaikymo Seime, rodo, jog valdantiesiems vogti idėjas yra normalu.

„Tai parodė, kad vogti idėjas, jas savintis ir pristatinėti kaip naujas yra normalu. O antra, parodė, kad ir Seimo Teisės departamentas yra politiškai angažuotas, nes, kaip teisininkai, vertindami platesnį projektą, randa prieštaravimų Konstitucijai, o siauresniam jų neberanda“, – Eltai teigė A. Veryga.

Tai parodė, kad vogti idėjas, jas savintis ir pristatinėti kaip naujas yra normalu.

Seimo nario teigimu, LVŽS frakcija jau yra registravusi pasiūlymą į Vyriausybės parengtą projektą, kuriam po pateikimo pritarė Seimas. A. Verygos teigimu, registruotas „valstiečių“ pasiūlymas iš esmės atitinka LVŽS frakcijos parengtą įstatymo projektą, kurio nepalaikė Seimas.

„Jau yra registruotas mūsų pasiūlymas į valdančiųjų projektą, kuris iš esmės siūlo tą patį, kas buvo ir mūsų projekte“, – sakė A. Veryga.

ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma mokėti 100 eurų vienkartines išmokas vyresniems nei 75 metų senjorams, pasiskiepijusiems vakcina nuo COVID-19.

Vis tik „valstiečių“ parengtas panašus įstatymo projektas pritarimo nesulaukė. Šiam projektui po pateikimo pritarė 39 parlamentarai, prieš buvo 7, o susilaikė 75.

LVŽS frakcijos parengtame projekte buvo siūloma, kad vienkartinę išmoką galėtų gauti vyresni nei 65 metų asmenys, taip pat asmenys, kurie priklauso rizikos susirgti sunkios formos COVID-19 liga, grupei.

Vyriausybės pasiūlymams po pateikimo pritarė 81 parlamentaras, prieš – 12, o 30 susilaikė.

Kitu balsavimu 68 balsais už ir 58 prieš Seimas pritarė, kad siūlymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka ir antradienį po pietų dėl jo bus balsuojama.

Už tai, kad būtų priimtos svarstyti „valstiečių“ pataisos, balsavo tik 39 parlamentarai, prieš buvo 7, o susilaikė 75. Kitu balsavimu projektą Seimas atmetė, o ne grąžino tobulinti, kaip dažniausiai būna. 

Valdantieji siūlo tokias vienkartines išmokas skirti 75 metų ir vyresniems asmenims. „Valstiečiai“ siūlė mokėti jas senjorams nuo 65 metų, taip pat tiems, kas priklauso rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.

Pastarąsias pataisas pristatęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažino, kad tokia išmoka yra netradicinė priemonė, nors ir taikoma ne vienoje šalyje. A. Veryga prognozavo, kad daliai žmonių išmoka taps paskatinimas skiepytis ir sukurs pasitikėjimą vakcinomis.

„Būtų labai gerai, jeigu tai (išmoka – BNS) paskatintų bent 10 proc. tų neskiepytų žmonių ateiti (pasiskiepyti – BNS)“, – teigė A. Veryga.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, vyresnių negu 80 metrų žmonių Lietuvoje yra 160 tūkst., ir daugiau nei trečdalio jų imunitetas nėra žinomas. 75-79 metų gyventojų Lietuvoje yra apie 100 tūkst. ir dėl 25 proc. iš jų įgyto imuniteto nėra duomenų.

Jeigu Seimas pritars, išmoka būtų skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems nuo koronaviruso vyresniems nei 75 metų žmonėms bei tiems šios amžiaus grupės žmonėms, kurie iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

100 eurų išmoka būtų skiriama vieną kartą. Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.