„Per pastarąsias dvi savaites matėme daugybę atvejų viešojoje erdvėje, jeigu neklystu 15 savivaldybių, daugyklų. Tai tikrai didelis mastas. Viešojoje erdvėje pasirodė informacijos dėl veterinarijos gydytojų, inspektorių, kai kurių žmonių galimo aplaidumo, iki aukščiausių vadovų. Faktai turi būti patikrinti ir išsklaidytos bet kokios abejonės, nes tai yra institucija, tiesiogiai atsakinga už gyvūnų gerovę. Jie turi pirmiausia patys būti maksimaliai skaidrūs ir tik tada imtis spręsti problemas, kurios susijusios su jų kontroliuojamomis įstaigomis, tomis pačiomis daugyklomis, veterinarijos klinikomis ir panašiai“, – Eltai sakė K. Mažeika.

Faktai turi būti patikrinti ir išsklaidytos bet kokios abejonės.

STT šių metų gegužę paskelbtoje ataskaitoje atkreipė dėmesį į, pasak tarnybos, neefektyvų patraukimo atsakomybėn už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus mechanizmą. K. Mažeikos teigimu, iki šiol VMVT išsakyti pažadai nebuvo įgyvendinti.

„Ir tada buvo tam tikrų pažadų, kad atsiras gyvūnų gerovės etatai, specialistai, pradžioje buvo kalbama apie keturis, vėliau regionuose po vieną. Bet ką matome šiandien – to padaryta nebuvo. Turės vadovybė tikrai pagrįsti, kodėl tai nebuvo padaryta ir atsakyti į klausimus, kurie buvo iškelti“, – sakė ministras.

K. Mažeika taip pat pridūrė, kad abejonių dėl VMVT vadovo Dariaus Remeikos jam kyla.

„Man kai kurių abejonių kyla, bet po kreipimosi į institucijas turbūt bus išsklaidytos abejonės ir kolegai ministrui (Andriui Palioniui – ELTA) taip pat bus lengviau vertinti vadovo darbą“, – Eltai sakė jis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į STT, prašydama įvertinti situaciją dėl galimos korupcijos VMVT, skelbė ELTA.

Dokumente, kurį gavo ELTA, ŽŪM nurodo, kad kreipiasi į STT atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog VMVT vadovybė ir darbuotojai, žinodami apie žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veisyklose atvejus, galimai neinicijavo įstatyme numatytos gyvūnų perdavimo globėjui ir konfiskacijos procedūros, neužtikrino nelegalaus gyvūnų augintinių veisimo ir prekybos kontrolės, nekontroliavo nelegalaus gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvos teritoriją.

Ministerija prašo STT įvertinti situaciją dėl galimos korupcijos ir atlikti tyrimą dėl VMVT veiksmų, siekiant išsiaiškinti galimas nusikalstamas veikas.

VMVT direktorius Darius Remeika Eltai sakė, kad STT šiais metais jau atliko tyrimą dėl situacijos tarnyboje, o daugiau nei pusė STT rekomendacijų, anot D. Remeikos, jau yra įgyvendinta. Pasak jo, šiame tyrime STT nustatė tobulintinų dalykų procedūrose, tačiau ne korupcijos faktų.

STT komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė Eltai patvirtino, kad ŽŪM kreipimąsi tarnyba gavo ketvirtadienį. Ji taip pat pridūrė, kad STT kreipimąsi įvertins.

ŽŪM taip pat yra sudariusi komisiją įvertinti VMVT veiklą, procedūras ir procesus tiriant pranešimus, skundus, vykdant patikrinimus gyvūnų gerovės klausimais.

Mašiną paliko autoservise

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismas oficialiai pranešė, kad jo nutartį patvirtino ir aukštesnės instancijos teismas.

Abu teismai atmetė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą bausti moterį, kurios automobilis greičio matuokliu užfiksuotas kelyje Klaipėda–Liepoja važiuojantis 128 kilometrų per valandą greičiu.

Toje vietoje leistinas greitis – viso labo 70 kilometrų per valandą.

Matuoklio parodymai tapo pagrindu skirti automobilio savininkei 500 eurų baudą ir trims mėnesiams atimti teisę vairuoti.

Nesutikusi su šia nuobauda moteris apskundė ją Klaipėdos apylinkės teismui ir nurodė, kad užfiksuoto pažeidimo išvakarėse mašiną paliko remontuoti automobilių servise. Jį atgavo tik po trijų dienų.

Kažkam davė automobilį?

Šias aplinkybes moteris patvirtino teismui pateikdama tris dokumentus: automobilio remonto užsakymo paraišką, išrašytą sąskaitą faktūrą bei grynųjų pinigų priėmimo aktą.

Į teismo posėdį atvyko ir serviso savininkas. Jis liudijo policijos nubaustos moters naudai ir papasakojo įdomią istoriją.

Esą mašina, kuria buvo viršytas greitis, minimu laiku tikrai buvo palikta remontuoti.

Savininkė ją atgavo po trijų dienų, tai yra praėjus dienai po užfiksuoto pažeidimo.

Serviso savininkas tikino, kad svetima, klientei priklausančia mašina leido pasinaudoti nežinia kam.

Pasak šio liudytojo, servisas tuo metu neturėjo pakaitinio automobilio ir suremontuotą klientės mašiną davė nuvažiuoti į oro uostą kažkokiai užsienietei, kurios asmens duomenų negalėjo pateikti.

Kas yra ta šitaip smarkiai greitį viršijusi užsienietė, teismui nepavyko sužinoti.

Kodėl serviso savininkas nepateikė jokio dokumento, kuriuo būtų užfiksuotas klientės automobilio perdavimas kitam asmeniui, taip pat neaišku.

Nenurodoma, ar teismas tokio dokumento prašė.

Atsikratė nuobaudos

Oficialiai pranešama, kad teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

O praktika yra tokia, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Čia klausimų daugiau negu atsakymų.

Abejonės paneigiamos arba patvirtinamos ištyrus proceso metu surinktus įrodymus.

Policininkai nesutiko su tokia neįtikėtina įvykių versija ir teismo nutarimą apskundė.

Tačiau, kaip tai dažniausiai būna, Klaipėdos apygardos teismas palaikė žemesnės instancijos teisėjų poziciją ir skundą atmetė, o apylinkės teismo nutarimą paliko galioti.

Juo moteris nuo administracinės atsakomybės atleista.

Motyvas – automobilis tuo metu nebuvo jos žinioje, o pažeidimą padarė kitas, bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo.

Šis sprendimas neskundžiamas. Taigi policija pralaimėjo bylą.

Nors pažeidimas buvo neabejotinai užfiksuotas, kaltininkas išsisuko nuo bausmės, nenustačius, kas jis toks yra.

Į klausimus neatsakyta

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika teigė, kad policijai kasmet tenka nubausti kelis tūkstančius greitį viršijusių vairuotojų ir patikino, kad apie trečdalis jų nesutinka su policijos nutartimi.

Nemaža jų dalis bando įtikinti, kad nusižengimą įvykdė ne jie, o koks nors artimas asmuo, kuriam transporto priemonė buvo paskolinta.

Kadangi savininkas turi nurodyti, kam skolino mašiną, būna atvejų, kai pasakomi užsienyje gyvenančio artimo asmens duomenys.

Kai žinia apie paskirtą nuobaudą pasiekia šiuos asmenis, dalis emigrantų nesigilina ir sumoka baudą.

Tačiau dalis jų vis dėlto bando aiškintis, kas jiems "pakišo kiaulę". Kartais paaiškėja labai negražūs, ilgam giminaičius ar kaimynus supykdantys dalykai.

M. Džermeika / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jeigu automobilio savininkas nenurodo, kas pažeidė taisykles, nuobaudą gauna pats.

Pastaruoju metu jos išrašomos automatiškai, pareigūnams nereikia imtis kiekvienos atskiros bylos.

"Nors nežinau konkrečios bylos aplinkybių, neabejoju, kad kolegos skundė pirmos instancijos teismo sprendimą, nes nepatikėjo baudžiamos moters versija apie serviso darbuotojų savivalę. Kas gali patikėti tokia pasaka? Kodėl teismas neišreikalavo dokumentų, kuriais remdamasis servisas suteikė jam nepriklausantį automobilį nežinia kam? Kodėl dokumentuose neužfiksuota, kokiu pagrindu tai padaryta? Užkliūna labai daug šios istorijos detalių. Čia klausimų daugiau negu atsakymų. Apie juos galvodami galime tik spėlioti, kodėl taip pasielgta", – svarstė M. Džermeika.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį suabejojo specialaus liudytojo statuso reikalingumu.

"Specialaus liudytojo statusas – toks tarpinis statusas tarp įtarimų ir liudytojo. Kuo parankus tas specialaus liudytojo statusas – tuo, kad liudytojas neprivalo sakyti tiesos. Kita vertus, tas statusas, kol jis yra apklausiamas, nesuteikia teisės turėti advokatą", - interviu Žinių radijui trečiadienį teigė parlamento vadovė.

"Manau, kad jis iš viso nereikalingas ir jis toks yra visada, kiek tenka girdėti, naudojamas tokiai priedangai, tarpinei priedangai", - pareiškė ji.

Tai L.Graužinienė sakė paklausta, ar tikisi greitos pabaigos tyrime dėl paviešintos slaptos informacijos. Antradienį LRT televizijos laidoje "Dėmesio centre" buvo paskelbta, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė jame apklausta kaip specialioji liudytoja.

Kaip specialusis liudytojas asmuo gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galbūt padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nepakanka, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

Ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties paviešinimo ir piktnaudžiavimo pradėtas BNS pranešus apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D.Grybauskaitę.

Kilus abejonėms dėl Konstitucijos keitimo procedūrų, nuspręsta projektą, kuris atvertų kelią jam dalyvauti rinkimuose, svarstyti iš naujo, bet jau surinkus reikiamą skaičių parlamentarų parašų, sako valdančiosios partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas.

Ketvirtadienį valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdyje dalyvavęs R.Paksas žurnalistams sakė, jog parašai jau pradėti rinkti, o klausimas turėtų būti įtrauktas į kitos savaitės posėdžių darbotvarkę.

"Aš padėkojau koalicijos partneriams už balsavimą, palaikymą ir pareiškiau, kad labai norėčiau, jog Konstitucijos priėmimas būtų skaidrus. Seimo teisininkai ir ne tik Seimo teisininkai įsitikinę, kad buvo padaryta skaidriai ir pagal Konstituciją, bet jeigu kažkam iškilo abejonių Konstitucijos keitimo klausimu, pabandykime padaryti antrą teikimą surinkus parašus. To koalicijos partnerių ir paprašiau, parašai renkami ir tikiuosi, kitą savaitę bus teikimas", - sakė R.Paksas.

Jis teigė manantis, jog nevilkinant procedūrų būtų įmanoma spėti iš naujo priimti Konstitucijos pataisą, kad jis dar spėtų kandidatuoti prezidento rinkimuose.

"Manau, kad taip, jei tai nebus vilkinama procedūrose, realiai yra įmanoma spėti", - sakė "tvarkiečių" lyderis.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris praėjusią savaitę pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos.

Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst. piliečių arba ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė, tuo metu minima pataisa išties pateikta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK).

Jis pažymėjo, kad pataisą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos inicijavo ir pateikė, kaip ir reikalauja Konstitucija, parlamentarų grupė, ir buvo siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį. Tuo metu po pateikimo pritarus ir ėmus projektą nagrinėti Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą pakeitė, su siūlymu keisti jau kitą - 74-ąjį - straipsnį.

"Šiuo atveju įvyko labai įdomus dalykas - daugiau kaip 36 Seimo narių pateikė Konstitucijos 56 straipsnio pataisą, tą pataisą svarstė TTK, ir nusprendė siūlyti Seimui keisti nebe 56 straipsnį, o 74, ir visiškai buvo pakeistas pataisos turinys. Tai reiškia, kad Seimo TTK veikė kaip subjektas, galintis inicijuoti Konstitucijos pataisą, nors pagal Konstituciją jis tokios teisės neturi", - sakė E.Kūris.

Tuo metu TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad Konstitucijos pataisos projektas, kaip ir nurodo pagrindinis šalies įstatymas, svarstytas pagal Seimo statute nustatytas procedūras.

"Tada kas antra Konstitucijos pataisa tokia pat neteisėta, nes iš esmės pasikeitė turinys", - į E.Kūrio argumentą, jog projektas TTK pakeistas iš esmės, atsakė J.Sabatauskas.

Seimas praėjusį antradienį per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus, su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Pagal Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Seimo pirmininkė ir laikinoji Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė pripažino, jog daugiausiai abejonių jai kyla dėl partijos deleguotų socialinių reikalų ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės bei švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio darbų.

Trečiadienį žurnalistams Seimo pirmininkė patvirtino jau gavusi dalį medžiagos apie ministrų veiklą, o taip pat telefonu šnekėjusi su žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna ir dėl jo darbo pretenzijų neturinti. "Dėl  žemės ūkio daugiau klausimų tikrai nėra, mes vakar viską aptarėme", - sakė L.Graužinienė.

Klausiama, ar daugiausiai abejonių kyla dėl A.Pabedinskienės ir D.Pavalkio veiklos, Seimo pirmininkė pripažino: "Taip, sakykime, taip". Tačiau tuo pačiu ji tvirtino, jog ministrų likimo postuose klausimas dar nesvarstomas, nes bus siekiama jiems padėti tvarkantis su problemomis sektoriuje.

"Tai ilgalaikis procesas, tikrai trijų dienų neužtenka, kad susipažintume. Susipažinau su medžiaga, dabar informuosiu partijos valdybą, jau matau, kad reikia susikviesti visą komandą, nes politinio pasitikėjimo ne tik ministrai, bet ir viceministrai, tiesiog reikia pilnesnio vaizdo. Tie sprendimai, manau, nebus greiti, manau, kad gali labai ramiai ministrai dirbti, kadangi dabar daug pirmininkavimo renginių, mes netrukdysime", - kalbėjo L.Graužinienė.

Tačiau klausiama, ar tai reiškia, kad ministrai gali būti ramūs dėl savo postų iki pirmininkavimo ES Tarybai pabaigos, trumpai atsakė: "Nesakyčiau taip".

"Jie labai stengiasi, yra tikrai padaryta daug gerų darbų, ir tą irgi reikia parodyti, gal ministrai ne visada sugeba išviešinti gerų darbų, ką padarė, tai mes stengsimės jiems padėti, bet pirmas uždavinys - kaip komandai padėti, jei kažkurioje srityje sekasi sunkiau. Jei ta pagalba bus nepakankama, mes tada svarstysime valdyboje, taryboje, kaip mes elgiamės toliau", - kalbėjo Seimo pirmininkė.

Kalbėdama apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sektoriaus problemas, L.Graužinienė minėjo socialinio draudimo biudžeto deficitą, tačiau kartu pabrėžė, jog tai nėra vien šios ministerijos, o tarpžinybinis klausimas.

"Jos (A.Pabedinskienės - red.) tikrai labai sritis sudėtinga, ypatingai šituo laikotarpiu, socialinė sritis visada buvo sudėtinga, nes niekada nėra pinigų, ir ministrė, ateidama į šią ministeriją, gavo palikimo labai sunkią situaciją. Jūs žinote, kad 10 mlrd. biudžeto deficitas, ir skolos tuo pačiu, tai noriu pasakyti, kad finansinė padėtis labai sudėtinga, Finansų ministerija sunkiai eina į kontaktą, yra labai daug tarpžinybinių problemų, tai ir skolų galimo perfinansavimo klausimas, ir kitų. Kai kurie dalykai turi išsispręst tarpžinybiniu lygmeniu ir ne viskas priklauso nuo ministrės", - pažymėjo Seimo pirmininkė.

Planuojamas "Sodros" biudžeto deficitas 2014 metais - 1,227 mlrd. litų - 9,6 proc., arba 130,98 mln. litų mažesnis nei numatyta šiemet (1,378 mlrd. litų), tuo tarpu fondo sukauptas deficitas 2014-ųjų pabaigoje turėtų siekti 11,772 mlrd. litų.

Trys Darbo partijos ministrai laikinajai partijos vadovei iki trečiadienio turėjo pateikti ataskaitas, ką yra nuveikę.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Darbo partija klibina savo deleguotų ministrų kėdes. Pastarajame partijos tarybos posėdyje ministrai kritikuoti dėl prasto Vyriausybės programos vykdymo. "Darbiečiai" tvirtina norintys, kad jų deleguoti ministrai aktyviau inicijuotų ir teiktų su Vyriausybės programos įgyvendinimu susijusius sprendimus.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius savo ruožtu teigė "darbiečių" ministrams priekaištų neturįs.

Pagal valdančiųjų partijų susitarimą, Darbo partija į Vyriausybę yra delegavusi keturis ministrus: A.Pabedinskienę į socialinės apsaugos ir darbo ministres, V.Jukną į žemės ūkio ministrus, Dainių Pavalkį į švietimo ir mokslo ministrus bei Šarūną Birutį į kultūros ministrus.