Lietuvos administracinių ginčų komisija pranešė praėjusią savaitę ikiteismine tvarka išnagrinėjusi ir tenkinusi Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus prašymą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo panaikinimo.

Inspekcija buvo nurodžiusi, kad užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis: „k. Bieliškės w. Bieliszki“ ir „Ažulaukė orzelowka“, informuojantys apie Vilniaus rajone esančius Ažulaukės ir Bieliškių kaimus, būtų tik valstybine kalba.

Savo ruožtu komisija konstatavo, kad kalbos inspekcijos nurodyme esanti išvada yra „nepagrįsta konkrečių faktinių aplinkybių ištyrimu bei taikytinu teisiniu reglamentavimu“. 

„Atsakovė nurodyme tinkamai nepagrindė, kodėl būtent ginčo užrašus pripažino viešaisiais ir oficialiais. Aplinkybė, kad ginčo užrašai yra kelkraštyje, taip, kaip jie užfiksuoti pateiktose nuotraukose, savaime nedaro šių užrašų viešaisiais ir oficialiais Įstatymo 17 ir 14 straipsnių taikymo prasme“, – skelbia komisija.

Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat pažymėjo, kad  inspekcija turėjo remtis ne tik įstatymu, formaliai jį cituodama, perrašydama užrašus, bet ir įvertinti individualiai faktinę situaciją. Ginčo užrašai nepakeičia oficialių gyvenvietės pavadinimų.

Be to, Valstybinė kalbos inspekcija, neįtraukdama į galimo pažeidimo tyrimą mero, komisijos manymu, neužtikrino objektyvios pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir pažeidė gero administravimo principą, įpareigojantį vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai.

Komisijos teigimu, Valstybinė kalbos inspekcija teisiškai nepagrindė, kad būtent meras yra atsakingas dėl ginčo užrašų įrengimo ir turi pareigą juos pašalinti. 

Komisija pabrėžia vertinusi nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, taikant galiojančius teisės aktus, nevertindama politinio konteksto.

Valstybinės kalbos inspekcija gegužės 22 dieną merui nurodė, kad iki liepos 1 dienos šios savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose minėti užrašai būtų tik valstybine kalba.

Inspekcija nusprendė, kad už nurodymo įvykdymą atsakingas meras.

Šis nurodymas buvo grindžiamas valstybinės kalbos įstatymu.

Šis įstatymas nustato, kad oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvoje rašomos valstybine kalba, taip pat, kad viešieji užrašai turi būti valstybine kalba ir valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Sprendimas per mėnesį nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Anot komisijos, iki įsiteisės šis sprendimas, yra galimybė ginčą baigti taikiai.

Tai padaryta, nes V. Savickienė atsisakė išsibraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, tai prieštarauja įstatymo nuostatai, kad Administracinių ginčų komisijos narys pareigas gali eiti tik šioje komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą.

V. Savickienė sausio 19 dieną Vyriausybės nutarimu buvo paskirta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus nare.

„Šis nutarimas turėjo įsigalioti nuo vasario 21 dienos, tačiau iki nutarimo įsigaliojimo paaiškėjo, kad V. Savickienė yra Lietuvos advokatūros viešai skelbiamame praktikuojančių advokatų sąraše ir raštu informavo Teisingumo ministeriją, kad, jos nuomone, praktikuojančio advokato statusas yra suderinamas su komisijos narių pareigomis. Tai yra išreikšta V. Savickienės valia neišsibraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo“, – per Vyriausybės posėdį ketvirtadienį sakė ministrė.

Apie Vyriausybės sprendimą V. Savickienė sužinojo iš BNS. Advokatė tvirtino, kad per atranką nekilo klausimų dėl jos darbo ir vėliau nebuvo aptarta situacija, jog ji turėtų išsibraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Juoba, kad, teisininkės žiniomis, komisijoje jau dirba asmuo, neišsibraukęs iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

„Įstatymas numato, kad komisijos narys negali eiti kitų pareigų. Advokato darbas yra savotiškai specifinis, jis neužima jokių pareigų, jam niekas nemoka algos, aš galvoju, kad neprieštarauja (įstatymui – BNS)“, – sakė V. Savickienė.

Ji tvirtino taip pat negalinti staiga nutraukti advokatės veiklos, nes turi įsipareigojimų klientams.

„Nutraukti advokato darbą dėl dvejų metų yra visiška nesąmonė, juoba, kad yra bylų, paskirtų iki gruodžio mėnesio, kur turiu įsipareigojimų“, – tvirtino teisininkė.

Ji stebėjosi, kad įstatymas leidžia dirbti pedagoginį darbą, o advokato – ne.

„Keistas požiūris, juk žmonės gauna algą už pedagoginį darbą, skaito paskaitas, priklauso galbūt nuo universitetų vadovų, o advokatas kaip tik yra laisvos profesijos asmuo. Kaip čia gali prieštarauti įstatymui, nelabai suprantu. Juk sveiko proto advokatas niekada neims bylų, jeigu galvos, kad yra koks nors interesų konfliktas. O jeigu pakonsultuos kokioje nors šeimos byloje ar surašys ieškinį žmogui dėl žalos atlyginimo, man atrodo, neuždrausta verstis teisine praktika“, – svarstė V. Savickienė.

Tai yra išreikšta V. Savickienės valia neišsibraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.

Ministrų kabinetas taip pat pavedė Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui Žydrūnui Plytnikui patikrinti visus komisijos narius, ar jie neturi kitų darbų.

Pasak E. Dobrovolskos, jis iki kovo 21 dienos turi ištirti ir įvertinti, kokias pareigas eina, kokį kitą darbą dirba komisijos nariai, ar šios pareigos suderinamos su įstatymo reikalavimu.

Pagal protokolinį nutarimą, komisijos vadovas, esant pagrindui, turės atlikti tyrimą, siekiant nustatyti, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Lietuvos administracinių ginčų komisija tiria pavienių žmonių ir juridinių asmenų skundus, prašymus, kai ginčijami centrinių valstybės administravimo subjektų – ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių institucijų – tarnautojų ir pareigūnų priimti individualūs administraciniai aktai.

Komisija taip pat sprendžia ginčus, kai šios institucijos, jų tarnautojai ir pareigūnai vilkina tvarkyti žmonių reikalus viešojo administravimo srityje arba nesuteikia pareiškėjų prašomos ir jiems teiktinos informacijos.

Teritoriniai komisijos padaliniai veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Atranką į šias pareigas dėl abejonių jos skaidrumu kėlė Seimo opozicijos atstovai, atrankos dalyviai.

Vyriausybės nariai teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teikimui pritarė be klausimų, bendru sutarimu.

Tuo pačiu Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariais paskirti Eglė Bilevičiūtė, ji tapo pirmininko pavaduotoja, Vilma Drigotienė, Remigijus Kalašnykas, Vytautas Kurpuvesas, Inga Lipnickienė, Mindaugas Siaurys.

Taip pat paskirti naujos kadencijos Administracinių ginčų komisijos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų skyrių nariai.

Atranką į minėtas pareigas organizavo Teisingumo ministerija, atrankos komisijoje dirbo du jos tarnautojai, todėl teisingumo viceministro dalyvavimas atrankoje Seimo opozicijos atstovams ir kai kuriems atrankos kėlė klausimų dėl proceso skaidrumo.

„Tikrai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Be to, atrankos aprašas patvirtintas tuo metu, kai pati atranka jau buvo paskelbta, pretendentų dokumentai pateikti.

Teisingumo ministras E. Jankevičius BNS teigė, kad atranka į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius yra neprivaloma, jos pateikti vertinimai nėra įpareigojantys, todėl atmetė abejones dėl skaidrumo.

„Atranka yra rekomendacinio pobūdžio. Tai net negalima vadinti atranka, tiesiog paprašiau komisijos įvertinti žinias, – sakė E. Jankevičius. – Vienam man peržiūrėti 50 ar 60 asmenų nebuvo įmanoma. Natūralu, kad paprašiau pagalbos.“

Pagal įstatymą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, jo pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras Vyriausybei teikia teisingumo ministras.

Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi ketveriems metams. Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš septynių narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš penkių narių.

Šios komisijos kadencija baigiasi kovo 29 dieną.