Iš viso planuojama atnaujinti 7 senamiesčio gatves – Žvejų, Daržų, Aukštąją, Didžiąją Vandens, Vežėjų, Teatro ir Sukilėlių.

Vykdant darbus, ketinama renovuoti gatvių važiuojamąsias dalis, šaligatvius, įrengti lietaus nuotekų sistemą, pritaikyti šaligatvius neįgaliesiems, įrengti naują apšvietimą.

Preliminari projekto vertė – beveik 5 mln. eurų. Projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėn.

Paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti pateikusi Klaipėdos savivaldybė jau gavo leidimus vykdyti 4 gatvių atnaujinimo darbus.

Iš viso planuojama atnaujinti 7 senamiesčio gatves – Žvejų, Daržų, Aukštąją, Didžiąją Vandens, Vežėjų, Teatro ir Sukilėlių.

Tačiau dėl likusių trijų gatvių sutvarkymo darbų negautas Kultūros paveldo departamento (KPD) palaiminimas.

"Savivaldybė siekia gauti kultūros paveldo saugotojų leidimą atlikti darbus Aukštojoje, Didžiojoje Vandens ir Žvejų gatvėse, bet KPD specialistai nepritaria, kad būtų ardomas važiuojamosios dalies grindinys, o tai reiškia, kad negalime tvarkyti lietaus nuotekų tinklų", – teigė už projektą atsakinga Klaipėdos savivaldybės administracijos vyr. patarėja Inga Kubilienė.

Vakar dėl to pas merą Vytautą Grubliauską buvo atėjęs naujasis KPD Klaipėdos padalinio vadovas Almantas Mureika.

"Paveldosaugininkai yra tikrai labai svarbus žaidėjas visame šitame procese. Su A. Mureika kalbėjome apie senamiesčio grindinio atnaujinimą. Padėkojau už suderinimus, kurie leidžia pradėti darbus keturiose gatvėse. Kitas klausimas, kas dar liko nesuderinta, apie tai irgi pasikalbėjome. Išklausiau Klaipėdos padalinio vadovo mintis, siūlymus ir rūpestį, kuris, noriu tikėti, yra nuoširdus", – kalbėjo V. Grubliauskas.

Pasak mero, kalbėta apie tai, kaip išsaugoti tam tikrus gatvių akmeninio grindinio fragmentus, neužkertant kelio visam gatvių atnaujinimui.

"Tai, kad mes kalbamės ir ieškome sprendimų, jau yra judesys. Nėra taip, kad ponas A. Mureika uždegė raudoną šviesą ir viskas tuo baigėsi. Sakyčiau, šiuo metu dega geltona šviesa. Ar kada užsidegs žalia, reikia tam tikro įdirbio iš visų pusių, kad būtų priimti sprendimai, kurių reikia miestui ir miestiečiams", – kalbėjo meras.

Vienam iš dešimties mūsų šalies Kultūros paveldo departamento (KPD) skyrių vadovauti norėjo šeši pretendentai. Pasak KPD atstovės spaudai atstovė ryšiams su visuomene Jūratė Mičiulienė patikino, kad du iš jų savo kandidatūras atsiėmė dar prieš konkursą.

Po Valstybės tarnybos departamento patikros, užtrukusio penkias dienas, departamento direktorius Vidmantas Bezaras rinkosi iš dviejų pretendentų.

Kas be A.Mureikos norėjo tapti Klaipėdos skyriaus paveldosaugininkų vadu, neskelbiama, laikantis asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimų.

KPD direktorius teigė A.Mureiką pasirinkęs dėl jo ilgametės patirties dirbant Klaipėdos vyriausiuoju architektu, dėl Klaipėdos kaip miesto problemų supratimo, dėl paveldosaugos problemų išmanymo, dėl tinkamos pozicijos bendravimo su visuomene klausimu bei visuomenės įtraukimo į paveldosaugos procesus. Be to, tai yra Kultūros paveldo atestatus turintis asmuo.

Pastaruoju metu A.Mureika dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje patarėju.

Uostamiesčio valdžios užmojus gaivinti senamiestį žlugdo galimai savo įgaliojimus viršijęs Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika. „Jis užsiima partizanine veikla“, - pasipiktinimo neslėpė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Miesto vadovai nustėro sužinoję, kad A.Mureika, nederinęs su savo vadovais, uostamiesčio savivaldybės vardu Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritoriniam padaliniui pateikė raštą, kuriuo esą užkirto kelią gauti pritarimą parengtai Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijai.

„Šių dienų aktualijos pačios reikalauja, kad 2004 metais patvirtintas Klaipėdos senamiesčio ir turgavietės detalusis planas būtų keičiamas. Iš ES lėšų užsakėme parengti naujo detaliojo plano koncepciją. Tačiau jai KPD Klaipėdos teritoriniame padalinyje per metus keturis kartus buvo uždegta raudona šviesa“, - aiškino V.Grubliauskas.

Todėl jis kreipėsi į KPD direktorę Dianą Varnaitę, kad koncepcija būtų svarstoma ne Klaipėdos teritoriniame padalinyje, o komisijoje Vilniuje. Jai vadovauja KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

„Gal toje komisijoje koncepcijai ir nebūtų pritarta, bet bent jau buvo atsiradusi kažkokia viltis, kad žengsime į priekį. Tačiau A.Mureikos raštas, kuris nebuvo derintas nei su manimi, nei su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktore Judita Simonavičiūte, nei su Urbanistinės plėtros departamento direktoriumi Kastyčiu Macijausku, sumalė į miltus visą Klaipėdos poziciją ir parengtą koncepciją“, - atsitokėti negalėjo V.Grubliauskas.

Kai tokį A.Mureikos raštą KPD Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai nuvežė į komisiją Vilniuje, ši koncepcijos net nesvarstė – esą nėra pagrindo, jei jai nepritaria net vyriausiasis miesto architektas.

„Dabar klausimų yra daugiau nei atsakymų. Aišku tik tai, kad jei koncepcija nebus patvirtinta, nebus parengtas naujas senamiesčio ir turgavietės detalusis planas, turėsime grąžinti gautą ES paramą. Be to, liks galioti senasis detalusis planas, kuriame nenumatyta galimybė statyti naują tiltą per Danę, spręsti automobilių stovėjimo vietų senamiestyje problemas. Dabar galiojančiame turgavietės detaliajame plane numatyta jos teritoriją suskaidyti į atskirus nedidelius sklypus, o tai reiškia, kad negalima įgyvendinti naujai parengtos Senojo turgaus vizijos“, - problemas vardijo Klaipėdos meras.

A.Mureika savo „partizaniniame“ rašte nurodo, jog Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcija yra netinkama, nes joje numatytas aukštingumas turgavietėje yra ne du aukštai su mansarda, o keturi aukštai.

„Specialistai gali turėti įvairių nuomonių, pasiūlymų. Visi jie yra gerbtini, todėl reikia argumentuotai diskutuoti, o ne paslapčia ir neapgalvotai kaišioti pagalius į ratus“, - pabrėžė V.Grubliauskas.

Jo teigimu, Klaipėdos savivaldybėje sudaryta komisija pradėjo patikrinimą nustatyti, ar A.Mureika nepadarė tarnybinio pažeidimo – neviršijo savo įgaliojimų.

„Tikrai neatmetu tikimybės, kad visa ši istorijai vienaip ar kitaip gali persikelti į teismą“, - V.Grubliauskas tarsi leido suprasti, kad jei A.Mureikai būtų skirta drausminė nuobauda, šis esą ją skųstų teismui.