LAT atsisakius priimti skundus, procesas šioje byloje baigtas, lieka galioti paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis šioje korupcijos byloje, ketvirtadienį paskelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra.

A. J. Venslauskas nuteistas už kyšio davimą, jam skirta vienų metų reali laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis šiuo metu atlieka įkalinimo įstaigoje, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra.

Bylos duomenimis, A. J. Venslauskas buvo nuteistas keliose bylose, jis norėjo, kad būtų skirta subendrinta mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant kuo trumpesniam terminui.

Remiantis byla, dirbdamas advokatu E. Blažys 2016 metų gruodį parašė ir nusiuntė A. J. Venslauskui elektroninį laišką, kuriame nurodė – „Jei nieko nedarysi, tai prokuroras paprašys teismo subendrinti bausmes pagal du nuosprendžius ir pasiųs tave į rūsį. Reikia judėti...“

2016 metų gruodžio 30 dieną per susitikimą su advokatu E. Blažiu A. J. Venslauskas prie prekybos centro padavė jam sutartą kyšį – 1,5 tūkst. eurų.

Pasak STT ir prokuratūros, LAT nutartyse pažymėta, jog nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir joje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas.

Pernai spalį Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, paliko galioti pirmosios instancijos – Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Juo Kauno mieste dirbęs buvęs advokatas E. Blažys buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam paskirta beveik 24,5 tūkst. eurų bauda, trejiems metams atimta teisė dirbti ar eiti advokato pareigas bei valstybės naudai konfiskuota 1,5 tūkst. eurų suma.

Buvęs advokatas buvo teisiamas už skirtingu laikotarpiu bei skirtingomis aplinkybėmis vykdytą prekybą poveikiu.

STT pareigūnai nustatė, kad advokatas, pasinaudodamas savo įgaliojimais, pažintimis ir kita įtaka, už gautus kyšius žadėdavo paveikti teismo ar kitų teisėsaugos institucijų neįvardintus darbuotojus, kad šie priimtų palankius sprendimus suinteresuotiems asmenims baudžiamosiose ir administracinėje bylose.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko STT Kauno valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo bei kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Uždrausta dirbti

Vakar turėjęs įvykti baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdis buvo atidėtas. Nors šį kartą į teismo salę susirinko visi bylos dalyviai – teisiamieji N.Antanavičius, Simonas Paulauskas, Darius Petrutis.

O su Artūru Jonu Venslausku buvo pasirengta bendrauti vaizdo konferencijos būdu, nes vyras suimtas Šiauliuose.

Posėdyje nedalyvavo tik šio kaltinamojo gynėjas A.Surblys.

A.Surblys ir dar vienas asmuo išgarsėjo balandį, kai juos teko sulaikyti automatais ginkluotiems "Aro" kovotojams.

Vyrai įtariami neteisėtai rinkę informaciją apie Klaipėdos pareigūnus, kurių darbas susijęs su organizuotu nusikalstamumu, bei rengęsi sutrikdyti jų sveikatą.

Balandžio 12-ąją advokatui teismas skyrė kardomąją priemonę – mėnesiui apribojo advokato judėjimą ir užsegė jam apykoję.

Teismas taip pat priėmė sprendimą iki liepos 12-osios nušalinti A.Surblį nuo pareigų.

"Kardomoji priemonė ir įgaliojimų sustabdymas yra du skirtingi dalykai. Ikiteisminis tyrimas vyksta, ir šis žmogus yra įtariamas rengęsis pasikėsinti į kitų pareigūnų sveikatą, pasinaudodamas advokato žiniomis ir ryšiais. Jis gali būti laisvėje, bet jam draudžiama verstis advokato praktika", – aiškino Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis.

Pats A.Surblys draudimą jam verstis advokato praktika trims mėnesiams yra apskundęs Klaipėdos apygardos teismui, tačiau ginčas dar nėra išnagrinėtas.

Bylą kuruos šiauliečiai

Tačiau didelio susidomėjimo sulaukusi A.Surblio byla perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai.

"Priimtas sprendimas šio ikiteisminio tyrimo priežiūrą perduoti Šiaulių apygardos prokuratūrai, siekiant skaidrumo ir objektyvumo. Juk kalbama ir apie Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorą, į kurio sveikatą norėta kėsintis", – patikslino A.Velutis.

Buvo minima, kad buvo rengtasi sutrikdyti sveikatą ne tik prokurorui, bet ir Klaipėdos apskrities policijos komisariato padalinio vadovui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj patikino, jog šiuo metu žinomo advokato byloje aktyvių procesinių veiksmų nevyksta.

"Vertinami surinkti duomenys. Tačiau kokia bylos perspektyva, negaliu šioje stadijoje vertinti, nors su bylos medžiaga susipažinau. Įtariamieji parodymus duoda. Tačiau kokie jie, negaliu komentuoti. Neatsisakyta paaiškinti situacijų. Bet duoti parodymus ir pripažinti kaltę yra skirtingi dalykai. Galima viso proceso metu neištarti nė žodžio. Taip šioje byloj nėra, bendravimas vyksta, bet jie laikosi savos pozicijos", – kalbėjo A.Mirnyj.

Procesas stringa

O štai trečiadienį atidėta N.Antanavičiaus byla sausį buvo įstrigusi dėl teisiamojo advokato Aido Mažeikos nepasirodymo teisme. Tą kartą net svarstyta, ar iškelti šiam advokatui drausminę bylą.

Kitas šios bylos nagrinėjimo posėdis paskirtas gegužės 22-ąją. Ar A.J.Venslauskui pavyks susirasti kitą gynėją, ar teks remtis valstybės paskirto advokato pagalba, nėra aišku.

Šioje byloje surinkta duomenų, kurie byloja apie ketinimus pasisavinti 200 tūkst. eurų.

Vienas prisipažino

Į pirmąjį šios bylos posėdį A.J.Venslauskas turėtų būti atvežtas su antrankiais iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kuriame laukia dar vieno nuosprendžio.

Remiantis kaltinamuoju aktu, jis – ne vienintelis nemalonumų su teisėsauga turėjęs asmuo, kurį E.Blažys išprovokavo duoti kyšį. Antrasis, skirtingai negu A.J.Venslauskas, prisipažino neatsilaikęs prieš E.Blažio spaudimą telefonu duoti jam 500 eurų kyšį už neoficialų jo atstovavimą administracinėje byloje. Pastarojoje Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-ųjų lapkritį pripažino jį kaltu padarius penkis administracinius teisės pažeidimus ir skyrė 1 013 eurų baudą bei ketveriems metams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę.

Už kelių dienų po minėto pokalbio, 2017-ųjų sausį, pažeidėjo brolis, nežinodamas, į ką yra įveltas, atnešė pinigus tiesiai į E.Blažio kontorą.

Kyšį per brolį E.Blažiui perdavęs asmuo savo kaltę pripažino, todėl yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

E.Blažys/Elijaus Kniežausko nuotr.

Skandalingas šleifas

A.J.Venslausko ir E.Blažio keliai susikirto Kauno apygardos teisme nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą dėl A.J.Venslauskui skirtų bausmių subendrinimo.

"Kauno diena" rašė, kad 2015-ųjų spalį A.J.Venslauskas buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimu atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, už sukčiavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine-komercine veikla, piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą. Tada jis pripažintas kaltu, kad būdamas Kraujo donorystės centro direktoriumi, organizavo kraujo plazmos išvežimą iš Lietuvos į Austriją, ataskaitose nurodydamas, kad veža ją perdirbti, o iš tikrųjų pardavęs. Iš šios neteisėtos veiklos uždirbta daugiau nei 1,7 mln. eurų. Be to, klastojant dokumentus, išvengta prievolės grąžinti donorų kompensacijoms skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas – 228 tūkst. eurų.

2016-ųjų birželį A.J.Venslauskas išgirdo dar vieną Kauno apygardos teismo nuosprendį. Už turto iššvaistymą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, taip pat dirbant Kraujo donorystės centro direktoriumi, jam skirtas trejų metų laisvės atėmimas, tačiau taip pat atidedant bausmės vykdymą trejiems metams.

Tokia bausmė jam tada buvo skirta už sutartį su Kipre registruota įmone dėl informacinės technologinės programos diegimo, už ką jis esą grynais sumokėjo daugiau kaip 715 tūkst. eurų, tačiau jokių kitų tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pripažintas tada A.J.Venslauskas kaltu ir įgijęs pagal kitą sutartį esą už daugiau kaip 303 tūkst. eurų šaldymo įrengimą, kurio tikroji vertė – ne didesnė kaip 13 tūkst. O avansinėse apskaitose apgaulingai nurodęs, kad komandiruočių išlaidoms buvo panaudoti beveik 53 tūkst. eurų.

Evaldo Virkečio nuotr.

Naujametė dovana

Probacijos tarnyba, prižiūrėjusi, kaip A.J.Venslauskas vykdo jam skirtas bausmes, tuomet atkreipė dėmesį, kad, skelbdamas antrąjį nuosprendį, teismas jų nesubendrino. Ir kreipėsi į teismą, kad bausmės būtų subendrintos.

Nagrinėjant šį Probacijos tarnybos teikimą, A.J.Venslauskui atstovavo E.Blažys. Remiantis kaltinamuoju aktu, jis ne kartą telefoninių pokalbių metu provokavęs duoti kyšį, žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis ir esą įtaka Kauno apygardos teismo darbuotojams, paveikdamas šiuos A.J.Venslausko naudai. Pastarasis netgi gavo iš E.Blažio tokio paties turinio elektroninį laišką.

Kauno apygardos teismas, subendrinęs A.J.Venslauskui skirtas bausmes, tada skyrė galutinę ketverių metų laisvės atėmimą, atidedant vykdymą trejiems metams.

Sutartą 1,5 tūkst. eurų kyšį, remiantis kaltinamuoju aktu, E.Blažys iš A.J.Venslausko gavo 2017-ųjų sutikimo išvakarėse. Tačiau nė vienas iš jų nelinkęs to pripažinti.

Pražudė godumas?

Kaip jau rašyta, E.Blažys ir A.J.Venslauskas sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų pernai balandžio 11-ąją.

Kaip moka, taip dirbu.

A.J.Venslauskas tą pačią dieną po apklausos paleistas. E.Blažys – tik kitą dieną.

"Kauno dienos" žiniomis, į STT akiratį E.Blažys pateko po vienos įtariamosios dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotikų ir jų kontrabanda, skundo. Pastarajai E.Blažys buvo skirtas advokatų pagal jo sutartį su Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba. Tačiau ir iš šios įtariamosios, kuriai priklausė nemokamas advokatas, jis, remiantis kaltinamuoju aktu, 2016-ųjų gruodį reikalavo neįvardyto dydžio kyšio. Taip pat esą už galimą poveikį, pasinaudojant savo pažintimis ir įtaka, neįvardytiems asmenims iš Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato – kad ginamosios atžvilgiu būtų nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kitaip sušvelninta jos procesinė padėtis.

E.Blažio bylą teismui perdavę teisėsaugininkai kaltina jį ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t.y. ne visiems klientams išdavus pinigų priėmimo kvitus už suteiktas teisines paslaugas ir neįtraukus jų į apskaitą, pildant individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą. Pavyko nustatyti tris tokius asmenis, iš kurių E.Blažys kaltinamas taip gavęs 2,5 tūkst. eurų.

A.J.Venslauskas/ Evaldo Virkečio nuotr.

Pinigai siūlyti atvirai

E.Blažys atsidūrė STT akiratyje jau antrą kartą per septynerius metus. Prieš tai jam bandyta priminti uodegą, kai dar buvo Kauno miesto apylinkės prokuroras.

2010-ųjų vasarį E.Blažiui STT buvo pareiškusi įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir pasikėsinimo tai padaryti.

Tada jo pokalbių telefonu buvo klausomasi daugiau kaip porą mėnesių. Iš pradžių turėta operatyvinės informacijos, kad jis su medžioklės draugais bando papirkti vieną aplinkos apsaugos inspektorių. Tačiau E.Blažys, kurio stažas prokuratūroje jau siekė penkiolika metų, spręsti tokius klausimus telefonu vengė. Nors tyrimo pradžioje jam buvo pareikštas įtarimas ir dėl papirkimo, vėliau jis panaikintas.

Praėjusį kartą STT su prokurorais buvo pasodinusi E.Blažį į teisiamųjų suolą dėl vienos jo kuruotos išžaginimo bylos, tirtos Kauno Žaliakalnio policijos komisariate. Joje įtarimai dėl studentės išžaginimo buvo pareikšti penkiems asmenims. Vienas iš jų buvo Airijoje dirbęs verslininkas, įvykio metu trumpam grįžęs į Lietuvą. Su studente jis susipažino naktiniame klube. Vėliau parsivežė ją į namus, o po kurio laiko pasigedo pinigų. Įtardamas vagyste viešnią, jis pasikvietė pagalbon draugus, vėliau tapusius, kaip ir jis, įtariamaisiais dėl merginos išžaginimo bei seksualinio prievartavimo.

Anot įtariamuosius sulaikiusių kriminalistų, įkalčių juos teisti pakako, nes nusikaltimas buvo išaiškintas sekant karštais pėdsakais – paimta sperma. Įkliuvusieji atvirai siūlė jiems pinigus, tačiau byla buvo perduota prokurorui E.Blažiui kaltinamajam aktui surašyti. Tada ir prasidėjo keisti dalykai, vėliau užfiksuoti pastarajam, skubiai palikusiam tarnybą prokuratūroje, pateiktame kaltinime.

Vieni nuteisė, kiti išteisino

E.Blažio tarnybiniame kompiuteryje tada STT rado vos pradėtą rašyti nutarimą dėl šios bylos nutraukimo, nors policijos duomenų bazėje jis jau prieš porą mėnesių buvo pateikęs statistinę kortelę, kad ši byla nutraukta.

Įtariamasis tai teisino nerealiu darbo krūviu, nors jo kuruoti kriminalistai tada pasakojo, kad E.Blažys ateidavo į darbą tik apie 10 val. ir išeidavo nesulaukęs darbo pabaigos. "Kaip moka, taip dirbu", – mėgdavo sakyti jis.

E.Blažio bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl visų inkriminuotų nusikaltimų ir skyrė 100 MGL, arba 13 tūkst. litų baudą.

Nuteistojo skundą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas jį išteisino. Esą nesurinkta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad E.Blažys piktnaudžiavo tarnybine padėtimi sąmoningai ir tyčia. Užpildydamas statistinę kortelę ir nepriėmęs nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nors ir elgėsi neprofesionaliai, tačiau ši jo veika negali būti vertinama kaip kelianti pavojų visuomenei.

Šventes praleido už grotų

Po šios bylos E.Blažys ir pradėjo verstis advokato praktika.

Jis gynė A.J.Venslauską ir šio atžvilgiu pernai pradėjus dar vieną ikiteisminį tyrimą – dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Būtent dėl šio Klaipėdos apylinkės teismui perduotos bylos A.J.Venslauskas dabar ir yra suimtas. Pernai spalį Kauno apygardos teismas jam paskelbė dar vieną nuosprendį dėl turto pasisavinimo, iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto. Šis buvo paskelbtas jau minėtam Kraujo donorystės centrui, kuriam vadovavo A.J.Venslauskas.

Už visus nusikaltimus buvusiam Kraujo donorystės centro direktoriui jau buvo skirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau šią A.J.Venslauskas apskundė.

Klaipėdos teismo nagrinėjamoje byloje A.J.Venslauskas teisiamas kartu su dainininkės Mios vyru. Tačiau šioje keturių asmenų, kaltinamų veikus organizuotoje grupėje, byloje nuosprendžio už grotų laukia tik A.J.Venslauskas, įtariamas vadovavimu jai.

Šiuo metu A.J.Venslauską jau gina ne E.Blažys. Gruodžio viduryje A.J.Venslauskas vos nebuvo paleistas iš suėmimo. Tačiau spėta šią nutartį apskųsti ir Kūčių išvakarėse Klaipėdos apygardos teismas pratęsė jo suėmimą dar trims mėnesiams.

Tapo gaujos vadeiva

Anot Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino, panašių bylų per savo penkiolikos metų darbo praktiką jis dar nėra turėjęs. Tai akivaizdus įrodymas, kad bet kuris asmuo, dažnai mokantis už prekes ar paslaugas banko kortele, gali tapti panašių sukčių auka, nes bet kuris parduotuvės ar baro darbuotojas, kuriam klientas paduoda savo kortelę, turi galimybę nusikopijuoti jos ilgąjį numerį ir pasinaudoti šiuo nesąžiningiems tikslams.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

A.J.Venslauskas su bendrais kaltinamas pasikėsinęs apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai panaudojęs elektronines mokėjimo priemones ar jų duomenis. Planuojant šiuos nusikaltimus ir iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis, įsigyta viena Šiaulių įmonė, o jos vardu – ir elektroninis mokėjimo kortelių skaitytuvas. Šiuo imituotos sutartys su išgalvotais užsakovais, kurių metu neteisėtai panaudoti 25 užsienio valstybių ir vieno Lietuvos piliečio banko kortelių duomenys – planuota taip pasisavinti apie 200 tūkst. eurų. Spėta, suklaidinus vieno Lietuvoje veikiančio banko Klaipėdos filialo darbuotojus, išsigryninti tik daugiau kaip 8 tūkst. Banko darbuotojams atkreipus dėmesį į įtartinas finansines operacijas, užblokuotos įmonės, kuria dangstėsi sukčiai, sąskaitos.

A.J.Venslauskui už naujus jam inkriminuojamus nusikaltimus jau gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Vienas įtariamųjų – atlikėjos Vilijos Pilibaitytės, besivadinančios Mios vardu, sutuoktinis Nerijus Antanavičius. Panašu, kad tik jis iš keturių šiai grupei priskiriamų asmenų bendradarbiauja su teisėsaugininkais.

Už tokius nusikaltimus gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

N.Antanavičius ir du jo bendrininkai nėra suimti, jiems paskirtos kitos kardomosios priemonės.

A.J.Venslauskas įvardijamas kaip šios grupės vadeiva, sugalvojęs ir realizavęs nusikalstamą planą pasisavinti banko pinigus.

Jis įtariamas dviem nusikaltimais: neteisėtu mokėjimo priemonių duomenų panaudojimu ir apgaulės būdu pasikėsino įgyti labai didelės vertės svetimą turtą.

Įtariamieji įgijo Šiauliuose veikiančią įmonę, kurios vardu įsigijo elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą. Juo pasinaudodami grupės nariai imitavo sutartis su išgalvotais užsakovais ir neteisėtai pasinaudojo užsieniečių mokėjimo kortelių duomenimis. Sukčiai pasinaudojo 25 užsienio valstybių piliečių ir vieno mūsų bendrapiliečio banko kortelių duomenimis. Jais ketinta pasinaudoti gaunat banko užstatą už nesamus sandorius.

Vieno Lietuvoje veikiančių bankų Klaipėdos filialo darbuotojai buvo suklaidinti. Nusikaltėliai gavo per aštuonis tūkst. eurų ir kėsinosi tokiu pat būdu pasisavinti dar 200 tūkst. eurų.

Tolimesniam nusikaltimui kelią užkirto banko darbuotojai, jie pastebėjo neteisėtas operacijas ir užblokavo nusikaltėlių įsigytos įmonės sąskaitas.

Klaipėdos apygardos prokuroras Aurimas Galminas teigė, kad panašių bylų dar neturėjęs ir šis atvejis turėtų tapti pamoka kiekvienam žmogui, dažnai mokančiam už prekes ar paslaugas banko kortele. Bet kuris baro ar parduotuvės darbuotojas, kuriam klientas paduoda savo kortelę, turi galimybę nusikopijuoti ilgąjį banko kortelės numerį ir juo pasinaudoti nesąžiningiems tikslams.

A.J.Venslauskas anksčiau buvo ne kartą teistas už stambaus mąsto sukčiavimus. Bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Kaune sulaikytas įtariamasis kaltės nepripažįsta.

Mios sutuoktinis sulaikytas Vilniuje, dar du bendrininkai – netoli Klaipėdos.

N.Antanavičius, pasak prokuroro, buvo žinomas teisėsaugai, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šį kartą jis pripažįsta kaltę.

2014 metais buvęs Kraujo donorystės centro direktorius A.J.Venslauskas buvo įtartas ir teismas už tai, kad būdamas bendrovės direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos. Taip pat jis neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla.

Įtarimai jo vadovautai įstaigai pateikti 2012 metų rugsėjį. Nustatyta, kad Kraujo donorystės centras, neturėdamas reikiamų leidimų, 2007-2009 metais pagal sutartį su užsienio farmacijos įmone iš Lietuvos išvežė ir minėtai įmonei pardavė tam tikrą iš donorų surinktos kraujo plazmos kiekį.

Deklaruota, kad kraujo plazma išvežta perdirbti - taip centras išvengdavo prievolės grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą lėšas, skirtas donorų kompensacijoms. Centrui yra paskelbtas bankrotas.

Jam skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad centro direktorius, siekdamas turtinės naudos, pažeisdamas įstatymus ir piktnaudžiaudamas tarnyba organizavo neteisėtą kraujo plazmos išvežimą iš Lietuvos į Austrijoje esančią gamyklą. Ataskaitose direktorius nurodė, kad veža plazmą perdirbti, tačiau plazma buvo parduota. Iš šios neteisėtos veiklos buvo uždirbta daugiau nei 1,7 mln. eurų.

Be to, klastodamas dokumentus centro direktorius išvengė prievolės grąžinti donorų kompensacijoms skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas – 228 tūkst. eurų.

A.J. Venslauskas pirmosios instancijos teismui kaltu neprisipažino, teigė nežinojęs, kad reikia gauti ministerijos leidimą, nors apie kraujo plazmos išvežimą ataskaitos buvo teikiamos, niekas jam priekaištų esą nereiškė. Jis nurodė, kad kraujo plazmą į Austriją išvežė, nes Lietuvoje buvo sustabdyta kraujo preparatų gamyba, o kraujo  plazmos pertekliaus nebuvo kur dėti. Jis teigė, kad siekė naudos Lietuvos gyventojams – parvežti Austrijoje pagamintų ir Lietuvoje trūkstamų vaistų, tačiau nebuvo sudarytos sąlygos atvežti vaistinius preparatus, perdirbtus iš kraujo  plazmos.

Kauno apygardos teismas tokius A.J. Venslausko parodymus įvertino kaip gynybą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Buvęs Kraujo donorystės centro vadovas šiemet pripažintas kaltu ir dar vienoje byloje, kurioje jis kaltintas turto iššvaistymu, pasisavinimu ir apgaulingu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Trečiadienį Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis buvusiam uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ direktoriui Artūrui Jonui Venslauskui, kaltintam turto iššvaistymu, pasisavinimu ir apgaulingu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Kaip pranešė teismas, jis pripažintas kaltu ir nuteistas trejiems metams nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

A.J.Venslauskas kaltintas tuo, kad 2009–2011 metais, būdamas Kraujo donorystės centro direktoriumi, su Kipre registruota įmone pasirašė sutartį dėl informacinės technologinės programos diegimo ir programinės įrangos palaikymo. Pagal šią sutartį grynais pinigais A.J.Venslauskas sumokėjo 715,5 tūkst. eurų, tačiau jokios programinės įrangos centro turto balanse neapskaitė, kitų tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Taip pat jis pasirašė sutartį ir įsigijo šaldymo įrengimą, už kurį sumokėjo 303 tūkst. 110 eurų, nors realiai tokio įrenginio kaina galėjo būti ne daugiau 13 tūkst. 467 eurų.

Taip pat A.J.Venslauskas kaltintas tuo, kad per 2010 metus avansinėse apyskaitose nurodė, kad komandiruočių išlaidoms buvo panaudota 52 tūkst. 731 euras. Jis kaltintas ir tuo, kad apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, neigė visas aplinkybes, tačiau teismas jo parodymus vertino kaip formalius, deklaratyvaus pobūdžio, visiškai neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, prieštaraujančius liudytojų parodymams bei rašytiniams įrodymams, esantiems byloje.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę perduodant bylą nagrinėti teismui, į tai, jog iš kaltinamojo priteistos didelės pinigų sumos, todėl vertino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismas įpareigojo A.J.Venslauską bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Buvusį Kraujo donorystės centro vadovą Artūrą Joną Venslauską Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir nubaudė jį laisvės atėmimo bausme ją atidedant.

Kaip pranešė teismas, A.J.Venslauskui skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dvejiem metams.

Taip pat kaltu pripažintas ir Kraujo donorystės centras. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei iškelta bankroto byla, teismas skyrė įstatyme numatytą bausmę – juridinio asmens likvidavimą.

A.J.Venslauskas kaltintas, kad būdamas Kraujo donorystės centro direktoriumi piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, pažeisdamas kraujo ir kraujo komponentų įvežimo į Lietuvą ir išvežimo iš jos sąlygų bei tvarkos reikalavimus. Jis 2007–2009 m. organizavo neteisėtą 84 tūkst. 161 vieneto šviežiai šaldytos kraujo plazmos išvežimą iš Lietuvos į Austrijoje esančią gamyklą. Ataskaitose nurodė, kad veža plazmą perdirbti. Tačiau plazma buvo parduota. Iš šios veiklos gavo daugiau nei 1,7 mln. eurų pajamų.

Skaičiuojama, kad neturėdamas sveikatos apsaugos ministro leidimo, pateikdamas ministerijai raštus su melaginga informacija, A.J.Venslauskas išvengė didelės turtinės prievolės – grąžinti donorų kompensacijoms skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas – 228 tūkst. eurų.

A.J.Venslauskas kaltu neprisipažino, teigė nežinojęs, kad reikia gauti ministerijos leidimą, nors apie kraujo plazmos išvežimą ataskaitos buvo teikiamos, niekas jam priekaištų nereiškė.

Buvęs Kraujo donorystės centro direktorius nurodė, kad kraujo plazmą į Austriją išvežė, nes Lietuvoje buvo sustabdyta kraujo preparatų gamyba, o kraujo plazmos pertekliaus nebuvo, kur dėti.

Jis teigė, kad siekė naudos Lietuvos gyventojams – parvežti Austrijoje pagamintų ir Lietuvoje trūkstamų vaistų, tačiau esą nebuvo sudarytos sąlygos atvežti vaistinius preparatus, perdirbtus iš kraujo plazmos. Tokius A.J.Venslausko parodymus teismas įvertino kaip gynybą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai ne vienintelė byla, dėl kurios A.J.Venslauskas varsto Kauno apygardos teismo duris. Ant teisėjų stalo – 1 mln. eurų iššvaistymo byla. A.J.Venslauskui pareikšti kaltinimai dėl turto iššvaistymo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Kaltinamajame akte teigiama, kad 2009-2011 m. būdamas Kraujo donorystės centras direktoriumi, A. J. Venslauskas, siekdamas iššvaistyti bendrovės turtą, pasirašė sutartis su Kipro bendrove dėl informacinės technologinės programos įdiegimo ir programinės įrangos palaikymo, sumokėjo daugiau nei 715 tūkst. eurų grynais, tačiau jokia sutarta įranga diegiama nebuvo.

Taip pat buvęs direktorius pasirašė sutartį dėl medicininės įrangos – šaldymo kambario – pirkimo. Sumokėjo per 303 tūkst. eurų, nors realiai tokio įrenginio kaina galėjo būti ne daugiau nei 13,5 tūkst. eurų.

Tai ne visi kaltinimai A. J. Venslauskui. Jis taip pat kaltinamas tuo, kad avansinėse apyskaitose nurodė, jog komandiruotės išlaidoms buvo panaudota beveik 53 tūkst. eurų, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad patirtos komandiruočių sąnaudos yra patirtos pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti.

Milijono eurų iššvaistymų kaltinamas buvęs Kraujo donorystės centro vadovas Artūras Jonas Venslauskas į savo dienotvarkę įtraukė dar vienos baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Jis kaltinamas turto iššvaistymu ir apgaulingu apskaitos vedimu.

Gerai nusiteikęs kaltinamasis šiandien juokėsi, kad teismai tapo daugiau nei jo antraisiais namais. A.J.Venslauskas teigia net bylų skaičių pametęs. „Gal dešimt. Viena – Vilniuje apeliaciniame, kitos – Kauno apylinkės teisme, nagrinėjamos apskųstos sutartys“, – pečiais truktelėjo buvęs Kauno donorystės centro direktorius.

Tačiau trečiadienį Kauno apygardos teismui nepavyko atversti milijono eurų iššvaistymo bylos, nes posėdyje nepasirodė A.J.Venslausko gynėjas.

Kaltinamajame akte teigiama, kad A.J.Venslauskas 2009-2011 m., būdamas Kraujo donorystės centro direktoriumi, siekdamas iššvaistyti bendrovės turtą, pasirašė sutartis su Kipro bendrove dėl informacinės technologinės programos įdiegimo ir programinės įrangos palaikymo, sumokėjo 715 500 eurų grynais, tačiau jokia sutarta įranga diegiama nebuvo.

Be to, jis pasirašė sutartį dėl medicininės įrangos – šaldymo kambario – pirkimo. Sumokėjo 303 110 eurų, nors realiai tokio įrenginio kaina galėjo būti ne daugiau 13 467 eurų.

Jis kaltinamas ir tuo, kad avansinėse apyskaitose nurodė, jog komandiruotės išlaidoms buvo panaudota 182 069 litų, bet nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad patirtos komandiruočių sąnaudos yra pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti.

A.J. Venslauskas kaltinamas ir tuo, kad 2010 m. apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą.

„Sumoki milijoną, o kažkas įvertina, kad tai galėjo kainuoti 40 tūkst. Čia kaip pavyzdys, bet taip yra“, – kaltinimuose pateiktus skaičius vertino A.J.Venslauskas.

Kita Kauno apygardos teisme nagrinėta byla A.J.Venslauskui baigėsi palankiai. Jis buvo išteisintas dėl turto pasisavinimo.

A.J.Venslauskas į tyrėjų akiratį pakliuvo dėl dviejų automobilių pardavimo 2012–2013 metais. Jis už 44 tūkst. litų Edvardui Brazauskui pardavė automobilius „Mercedes-Benz Vito“ ir „Škoda Octavia“, tačiau pinigai kasoje neatsidūrė.

Prokurorai kaunietį kaltino šių pinigų pasisavinimu, tačiau jis kaltės niekada nepripažino.

A.J.Venslauskas visada aiškino, kad transporto priemonės yra registruotos „Regitroje“ ir tebėra Kraujo donorystės centro nuosavybė, todėl joks nuotolis centrui nebuvo padarytas. Kaltintojai laikėsi pozicijos, kad registracija dar nėra nuosavybės įrodymas.

A.J.Venslausko išteisinimą prokurorai apskundė Apeliaciniams teismui.

Kauno apygardos teismas yra pripažinęs, kad Kraujo donorystės centro bankrotas buvo tyčinis.