Sutartys – per valandą

Antikorupcijos komisija buvo prašiusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateikti visas sutartis, susijusias su pandemijos valdymu.

Komisijos nariams buvo pateiktos 72 sutartys.

Daugiausia diskusijų kilo dėl apgyvendinimo paslaugų pirkimo.

Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Marcinkevičienė patikino, kad, vos tik paskelbus karantiną ir gavus nurodymus dėl atvyksiančių asmenų saviizoliacijos, Viešųjų pirkimų skyrius turėdavo itin nedaug laiko kokiai nors paslaugai surasti ir įsigyti.

„Pirmadienį atėjau į darbą ir per valandą privalėjau surasti, kas teiks paslaugą“, – sakė V.Marcinkevičienė.

Anot jos, tik vėliau, įgijus patirties, savivaldybė ėmė vykdyti tam tikras tiekėjų atrankas.

„Pavyzdžiui, atsirenkami penki tiekėjai, tačiau sutartys pasirašomos tuomet, kai atsiranda vienos ar kitos paslaugos poreikis. Tik tuomet atnaujiname varžymąsi, ir pasirenkamas geriausias pasiūlymas“, – paaiškino V.Marcinkevičienė.

Užkliuvo politiko viešbutis

Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis prisiminė, kad patys įstatymai keitėsi valandomis.

Antikorupcijos komisijos narys Renaldas Kulikauskas, Klaipėdos miesto Senamiesčio seniūnaitis, klausė, ar savivaldybė skaičiavo, kiek tūkstančių eurų išleido apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, kurias miestas pirko neskelbiamų derybų būdu?

Neskelbiamų derybų būdu pasirenkama įmonė „Verslo vertikalė“. Kaip suprantu, tai vienam tarybos nariui priklausantis verslas. Kaip jį pasirinko savivaldybė?

„Kiek žmonių buvo apgyvendinta viešbučiuose, kurių paslaugas mes pirkome? Neskelbiamų derybų būdu pasirenkama įmonė „Verslo vertikalė“. Kaip suprantu, tai vienam tarybos nariui priklausantis verslas. Kaip jį pasirinko savivaldybė?“ – klausė R.Kulikauskas.

Miesto tarybos nario Arūno Tumos šeimai priklausantis viešbutis iš tiesų teikė apgyvendinimo paslaugas.

Į seniūnaičio klausimą, kaip politiko verslas buvo pasirinktas paslaugai teikti, atsakė M.Poimanskis.

Renaldas Kulikauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

„Viešbutis „Aurora“ pasirinktas dėl geografinės padėties. Tai vienas pirmųjų viešbučių, kuris sutiko teikti paslaugą. Turime įkalbinėti viešbučius dalyvauti konkursuose. Net šiuo metu, kai paskelbtas atviras konkursas, „Aurora“ atsisakė jame dalyvauti. Šiuo metu turime „Navalio“ pasiūlymą. Su visais didžiausiais viešbučiais sudarėme susitarimus, kad ten vešime žmones“, – aiškino M.Poimanskis.

R.Kulikauskas paprašė detalizuoti, už kokią sumą parai paslaugą sutiko teikti A.Tumos viešbutis.

„Galbūt tai mažesnė nei rinkos suma, tuomet mes nebeturėtume klausimų“, – prašymą patikslino seniūnaitis.

Už parą – 25 eurai

M.Poimanskis patikino, kad vidutiniškai viešbučių paslaugomis buvo naudojamasi 14 dienų.

„Valstybė kompensavo šias paslaugas. Iš viso viešbučių paslauga naudotasi 7 134 paras. Viešbučiuose buvo įsikūrę per 500 žmonių. Viešbutyje „Amberton“ gyveno 143 žmonės, jame praleistos 536 paros. Viešbutyje „Aurora“ – 249 žmonės, paslaugomis naudotasi 2 333 paras. Viešbutyje „Bohema“ apgyvendinta 16 žmonių. Viešbutyje „Navalis“ gyveno 155 žmonės, mokėta už 1 746 paras, viešbutyje „Taknoma“ gyveno 32 žmonės 246 paras. Kempinge 95 paras gyveno trys koronavirusu sergantys asmenys. Viešbutyje „Kubu“ 21 asmuo gyveno 708 paras“, – vardijo M.Poimanskis.

Iš viso už apgyvendinimo paslaugas sumokėta 145 278 eurai.

„Kadangi neviršijome 25 eurų už parą, visos išlaidos bus padengtos iš valstybės biudžeto“, – patikino M.Poimanskis.

Siūlė keisti tvarkas

Miesto tarybos narė Judita Simonavičiūtė pastebėjo, kad, įvertinus per pandemiją įgytą patirtį, vertėtų galvoti apie tam tikrus įstatymų pakeitimus.

„Aš turėjau įvairių ekstremalių situacijų valdymo patirties. Manyčiau, kad galima būtų patvirtinti tvarkas, pagal kurias, pavyzdžiui, administracijos direktorius galėtų disponuoti 100–200 tūkst. eurų suma“, – pasiūlė J.Simonavičiūtė.

Savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius informavo Antikorupcijos komisiją, kad Viešųjų pirkimų tarnyba aiškinosi dalį pandemijos metu sudarytų sutarčių.

„Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino pirkimą dėl apsaugos priemonių. Didelių pažeidimų nebuvo, bet pastabų, kaip ateityje elgtis tokiose situacijose, pateikta“, – teigė V.Marcinkevičienė.

Parūpo šikšnosparniai

Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, tarybos nariams pristatydama dvejų metų veiklos plano programas, akcentavo, kad miesto biudžetas pernai negavo 6,5 mln. eurų planuotų pajamų.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai, analizuodami, kam planuojama išleisti biudžeto pinigus, kėlė įvairius klausimus.

Norint viską suprasti, reikia vunderkindu būti.

Vieniems rūpėjo, kodėl skirta perpus mažiau lėšų kopų tvirtinimui, kiti klausinėjo apie inkilus šikšnosparniams, kurių globa taip pat pateko į programų eilutes, nors pinigų tam ir nebuvo numatyta.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys sunerimo, kad dėl lėšų stygiaus atsisakyta net kelių architektūrinių konkursų.

"Atidėti tikrai svarbūs architektūriniai konkursai dėl želdynų įrengimo prie Vingio gatvės ir Šilutės plento, Klevų, Veliuonos gatvėje. Aš siūlau surasti lėšų, kad šie konkursai įvyktų dar šiemet", – siūlė A.Barbšys.

Politikas – ne vunderkindas?

Tarybos narys Arūnas Tuma tikino, kad jam per sunku analizuoti strateginio veiklos plano programų projektus.

Arūnas Tuma / Redakcijos archyvo nuotr.

"Norint viską suprasti, reikia vunderkindu būti. Man čia galvą reikia laužyti, turiu klausytis to, ko aš nesuprantu", – dūsavo politikas.

Į tai posėdžiui pirmininkavęs Alvidas Šimkus A.Tumai priminė, kad klausimai nagrinėjami pagal komitetų kompetenciją.

"Tauta jus rinko, tikėdama, kad jūs suprasite", – pastebėjo A.Šimkus.

"Tauta išrinko, tauta ir išspirs, atsiprašant", – rėžė A.Tuma.

Politikui užkliuvo, kad automatinėms oro taršos stebėsenos stotelėms numatyta skirti 306 tūkst. eurų sumą, nors projektas bus įgyvendintas tik 2023 m.

"Aš grįšiu ne prie šikšnosparnių, kažkokių nesąmonių, kam ta lentelė iš viso reikalinga, bet prie automatinių oro kokybės matavimo stotelių", – kalbėjo tarybos narys.

Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė komitetui paaiškino, kad apsispręsta įsigyti penkias tokias stoteles, pagal ES projektą.

A.Tumai taip pat užkliuvo tai, kad šiems metams nenumatyta dviračių takų plėtra.

Dangės slėnyje ir Smiltynėje numatytų tiesti dviračių takų projektavimas įstrigo dėl to, kad reikia atlikti tam reikalingos teritorijos išbraukimo iš miško paskirties žemės procedūras.

Didės rinkliava?

Aiškinantis, kokios lėšos bus numatomos kelių asfaltavimui ir kitų transporto mazgų modernizavimui, tarybos narei Elidai Mantulovai kilo klausimas dėl prognozuojamo rinkliavos už automobilių stovėjimą senamiestyje pakėlimo.

"Tenka girdėti, kad numatyti tokie biudžeto pajamų planai. Bangų gatvėje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, yra projektas, tačiau kada jis bus įgyvendintas, neaišku. Jau reikėtų pradėti "čiupinėti" tą projektą. Nes iš rinkliavos lėšų mes privalome įrengti tokią infrastruktūrą", – akcentavo E.Mantulova.

Strateginio planavimo skyriaus vedėja I.Butenienė užsiminė, kad iš didinamos rinkliavos už stovėjimą yra numatyta įsigyti autobusų.

"Iš šių planuojamų lėšų numatoma ir daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietų plėtra. Šiems darbams numatyta 600 tūkst. eurų. Norint, kad išliktų ta pati suma, kaip pernai, – 1,2 mln. eurų, reikia kažkur sumažinti lėšų kiekį arba didinti rinkliavą", – paaiškino I.Butenienė.

Rūpi Atgimimo aikštė

Tarybos narys A.Tuma, kurio valdomai kompanijai "Kamineros grupė" priklauso viešbutis "Viktorija", teiravosi projektų medžiagą pristačiusios I.Butenienės, kokios perspektyvos dėl Danės gatvės ir Atgimimo aikštės rekonstrukcijos, klausė apie Bastionų tilto projektą ir piktinosi šio projekto baigtimi, klausė, kas kaltas už išmėtytas lėšas subliūškusioms idėjoms.

"Bastionų tilto statybų per artėjančius trejus metus nėra planuojama. Dėl Danės gatvės kol kas planuojama parengti techninį projektą. Iki 2023 metų Atgimimo aikštėje planuojame įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę", – paaiškino I.Butenienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasak jos, per artimiausius trejus metus tai – daugiausia savivaldybės lėšų pareikalausiantis projektas.

"Šiemet planuojama atlikti projekto korekciją, bus pasirengta rangos darbams, o per dvejus metus (nuo 2022 iki 2023 m.) turėtų būti pastatyta požeminė automobilių aikštelė. O aikštės sutvarkymas nusitęstų į 2024 metus", – pasakojo I.Butenienė.

Planuose ir jungties tarp požeminio garažo po Atgimimo aikšte ir naujojo Muzikinio teatro užbaigimas 2022 m. 2023-iaisiais turi būti baigti ir Muzikinio teatro aplinkos tvarkymo darbai.

2019 m. buvo įvardyta, kad bendra projekto vertė gali siekti apie 16 mln. eurų, iš jų projekto antžeminės dalies vertė – apie 4,8 mln., požeminės – 10,6 mln., archeologiniai tyrimai – 0,5 mln., inžinerinės paslaugos – 138 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti buvo tikimasi gauti 2,6 mln. ES lėšų, tačiau tai nepavyko.

Kol kas iš savivaldybės lėšų iki 2023 m. šiam projektui numatoma 8,6 mln. eurų.

Praėjusių metų gruodį Klaipėdos savivaldybė buvo sulaukusi rinkos konsultantų siūlymų, kai buvo atliktas aikštės rekonstrukcijos projekto auditas.

Miesto valdžia dar vertins pasiūlymus ir aiškinsis, kaip turimas techninis projektas gali pasikeisti. Manoma, kad galimas vienas sprendimų – projektas gali būti skaidomas.

Į savotišką aklavietę šis projektas pateko dėl kelių priežasčių – iš pradžių viltasi, kad aikštės antžeminę dalį bus galima rekonstruoti ES lėšomis. Tačiau taip ir nepradėjus vykdyti projekto, šios lėšos buvo perskirstytos kitiems objektams.

Taip pat kilo klausimų dėl aikštės antžeminės dalies sutvarkymo idėjos autentiškumo. Siūlymas aikštėje atkartoti 1990 m. kovo 11-osios žvaigždžių ir mėnulio išsidėstymą sukėlė pasipiktinimą dėl galimo idėjos plagiato, tad idėja buvo pakeista į Dangaus veidrodžio instaliaciją.

Tris valandas posėdžiavęs Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas išsiskirstė sklindant skambioms frazėms.

Atsisveikindamas A.Tuma pajuokavo, kad už viršvalandžius komiteto pirmininkas jam turėtų primokėti.

"Visiems milijonieriams vis to vieno euro trūksta", – atšovė A.Šimkus.

"Jei nesutaupysi iš savų, tai iš kur dar uždirbsi tuos milijonus?" – reziumavo A.Tuma.

Niekas nepriėmė?

Klausimų keliantys sprendimai savivaldybėje buvo priiminėjami vėlyvą pirmadienio vakarą, kai saviizoliacijai skirtų patalpų prireikė dviem klaipėdiečiams.

Šį klausimą turėjo kuruoti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Asta Dirgėlienė ir Andrius Dobranskis.

Tuo metu, kai įtarę, jog apsikrėtė koronavirusu, klaipėdiečiai niekur pakeliui nestodami lėkė uostamiesčio link, telefonai kaito tiek savivaldybės valdininkų, tiek Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovų kišenėse.

Kur dėti galbūt užkratą parvežančius žmones, valdžios atstovai taip ir nesugalvojo.

Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio žiniomis, nė vienas uostamiesčio viešbutis nesutiko karantinui priimti riziką keliančių asmenų.

Patogumai: trijų žvaigždučių viešbutis Nemuno gatvėje nuo visuomenės izoliuotiems klaipėdiečiams patinka. Už naktį čia prašoma 32 eurų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Esą kaip tik tuomet kažkam ir kilo išganinga mintis dėl Klaipėdos miesto tarybos nario šeimai priklausančio viešbučio paslaugų.

Paslauga – ne už dyką

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Klaipėdos miesto taryboje A.Tuma geraširdiškai pasiūlė jo šeimos valdomos įmonių grupės viešbučio patalpas asmenims, kurie neturi kur izoliuotis karantino laikotarpiu.

Tiesa, nemokamų paslaugų viešbutis neteikia, už paslaugas turės sumokėti miesto biudžetas.

Nemuno gatvėje esantis viešbutis "Ibis Styles Klaipėda Aurora" karantinuojamųjų prieglauda tapo dar to paties pirmadienio vakarą.

Klaipėdietis, kuris buvo patalpintas į "Ibis Styles Klaipėda Aurora" viešbutį, tikino, jog viešbučio kambarys puikus ir jis gerai ten jaučiasi.

Ne, jokių sutarčių mes neturėjome. Nežinau aš, kas ten kur su kuo sutartis sudarinėjo. Reikėjo, tai pasiūliau.

"Man tik viena keista, kaip kitos savivaldybės pirmadienį jau turėjo tokiems atvejams numatytas vietas, o man teko kryžiaus kelius nueiti jos ieškant. Kiti vairuotojai, kurių su manimi buvo devyni, jau užsienio šalyje žinojo, kur jiems teks važiuoti karantinavimosi laikotarpiui. Marijampolės savivaldybė jau turėjo patalpas, Anykščiai pasiūlė namelį, kur žmogus gali maisto pasigaminti", – pasakojo vyras.

Klaipėdietis į Lietuvą sugrįžo iš šiaurės Norvegijos, kur autobusais gabeno australų turistus.

Vyrą, kaip ir kitus vairuotojus, turizmo kompanija atšaukė dėl staiga paskelbto karantino.

Pats davė direktorės telefoną

Pagal kokią paslaugų teikimo sutartį ar kitokius susitarimus buvo pasirinktas tarybos nario A.Tumos šeimai priklausantis viešbutis? Juk paslauga apmokama iš miesto biudžeto lėšų.

Pats politikas patikino, kad jokių sutarčių nė nebūta.

Kaip vertinti situaciją, kai vietos politiko verslas gauna naudą iš ekstremalios situacijos?

Šiuo metu uostamiestyje duris užvėrę ir klientų netekę yra daugybė viešbučių, atsidūrusių nepavydėtinoje situacijoje.

Daugelis dėl karantino uždarinėja ištisus korpusus, nes turizmo sektorių faktiškai jau ištiko visiškas krachas.

Pats A.Tuma tikina, kad ne itin gilinęsis į smulkmenas, o išgirdęs apie situaciją tik pasiūlė viešbučio telefonus savivaldybės administracijai.

Paslaugos: Klaipėdos tarybos narys A.Tuma turi daugybę verslų ir ryšių. Kai tik savivaldybei prireikė apgyvendinimo paslaugos, A.Tuma mikliai suvedė administracijos atstovus su savo šeimos viešbučio vadove, kad susitartų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Ką aš žinau. Pasakė man, kad reikės tokių patalpų, aš ir daviau viešbučio direktorės telefoną. Ne, jokių sutarčių mes neturėjome. Nežinau aš, kas ten kur su kuo sutartis sudarinėjo. Reikėjo, tai pasiūliau", – neslėpė politikas.

Už naktį – 32 eurai

Internete skelbiama, jog pigiausia nakvynė šiame viešbutyje kainuoja 32 eurus nakčiai.

"Ne, man rodos, pigiau ten sutarė. Yra ir pusryčiai, žmogus gali užsisakyti maitinimą. Ne, nežinau, kas moka: savivaldybė ar žmogus. Aš ten nesikišu. Bet juk galima pusryčius patiekti prie durų, visaip galima spręsti. Na, ne. Ne penkios ten žvaigždės", – tikino A.Tuma.

Nemuno gatvėje esantis viešbutis iš pažiūros gal ir tikrai tinka tokioms paslaugoms teikti. Pastatas stovi nuošaliau nuo miesto centro.

"Kad tik klientai nesugalvotų pasivaikščioti tiek po miestą, tiek po viešbutį. Bet personalas yra instruktuotas, apmokytas, konsultacijos suteiktos", – tikino A.Tuma.

Jis pripažino, kad daugybė žmonių dar gali patekti į tokio pobūdžio situaciją.

"Jei žmogus neturi antro būsto ar kokio sodo namelio, kur jam dėtis?" – svarstė politikas.

Dėl to, kad su politiku siejama įmonė su savivaldybe neturi jokios sutarties, A.Tuma visai nesisielojo.

"Tai gims ji šiandien arba rytoj. Čia reikia direktorės klausti", – tikino A.Tuma.

Paklaustas, kaip vertinti etikos prasme tokį sandorį, A.Tuma pareiškė, jog šioje situacijoje nepasipelnys.

"Kainos tikrai neužaukštintos. Negaliu pasakyti, ar po 32 eurus nakčiai, ar mažiau. Aš tik daviau A.Dirgėlienei telefonus. Sutartys, viešieji pirkimai, aš ten nieko nežinau. Mano paskirtis buvo sumėtyti telefonus, o jie ten tegul jau bendrauja", – situaciją komentavo A.Tuma.

Verslininkas tikino, kad keltais sugrįžtančiųjų į šalį yra daug, tad nenuostabu, jog šiame viešbutyje galės įsikurti ir daugiau žmonių.

"Kalbėjau ir su Kauno savivaldybe, kad yra tokia galimybė ir Kaune. Yra įvairių situacijų – vieni patys moka, kitiems pagalbos reikia. Svarbu, kad žmonės gerbtų save ir aplinkinius", – linkėjo A.Tuma.

Kalbėdamas apie Kauną, A.Tuma turėjo mintyje šiame mieste esantį dar vieną jo įmonių grupei priklausantį viešbutį.

Paskelbė konkursą

Antradienį Klaipėdos savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus specialistės aiškino, kad joks viešas pirkimas dėl tokių paslaugų dar nebuvo paskelbtas.

"Tokį pirkimą dar tik skelbiame. Paslaugos teikimą numatėme šešiems mėnesiams su galimybe pratęsti sutartį", – tikino Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Marcinkevičienė.

Paklaustas, ar viešbutis dalyvaus šiame konkurse, A.Tuma tikino nežinantis.

"Aš net nežinau, kaip tuose konkursuose dalyvauti, kaip ten viskas vyksta. Aš nesikišau ir neturiu informacijos. Kas čia bus ir kaip vyks, nežinau. Yra visokie vadybininkai, direktorė", – tikino politikas.

Paklaustas apie šią situaciją, Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys nusijuokė.

"Biuletenius dabar išduoda atbuline data, sutartį irgi parengs. Na, ką daryti, kai tokia situacija?" – retoriškai klausė vicemeras.

Meras: "jokių nutylėjimų"

Viso šio sumanymo autorių – administracijos direktoriaus pavaduotojų A.Dirgėlienės ir A.Dobranskio pakalbinti nepavyko. Jie nežinia kodėl neatsakė į skambučius ir elektroninius laiškus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kuriam nuolat tenka aiškintis dėl administracijos darbuotojų nuveiktų žygdarbių, tikino, kad nematė sutarčių su viešbučiais.

"Negirdėjau, kad nemokamai kas nors būtų pasiūlęs. Aš tik neseniai išgirdau, jog ruošiamasi pasirašyti sutartis. Tačiau kiekvienas politikas turi prisiimti atsakomybę dėl privačių ir viešųjų interesų konflikto. Tai yra politiko asmeninė atsakomybė", – pastebėjo V.Grubliauskas.

Meras tikino dar nespėjęs pasidomėti, dalyvavo A.Tumos įmonių grupės viešbučiai viešame pirkime ar ne.

"Pirmiausia turbūt reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus – pasiūlymo kaina, vieta, atskiras įėjimas į pastatą ir kiti dalykai. Suprantama, jog viešbutis teikti pasiūlymą turėjo galimybę. Bet pats tarybos narys turi galvoti, ar jis painioja šioje situacijoje savo interesus, ar ne. Tai yra jo asmeninis reikalas. Ir jis prisiima atsakomybę. Jei patalpos būtų suteiktos labdarai, tokio klausimo nekiltų. Jei politikui klausimų nekyla, tuomet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įvertina", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija, vertindama apgyvendinimo įstaigų teikiamus pasiūlymus, nesiaiškina, kam vienas ar kitas viešbutis priklauso.

"Tai yra tų savininkų, esančių politikais, reikalas dalyvauti ar ne konkurse. Mums, kai situacija yra įtempta ir dramatiška, svarbu sudėlioti tas vietas, kurios priimtų gyventojus. Lėšos numatytos ne tik apgyvendinimui, bet ir pavėžėjimui. Visa informacija apie susitarimus, sutartis, pirkimus turi būti vieša. Negali būti jokių nutylėjimų", – tikino V.Grubliauskas.

Klausimus ignoruoja?

Tačiau informaciją žurnalistams teikusi savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistė Aušra Lukauskienė raštu dienraščiui atsakė tik į dalį klausimų. Galima įtarti, kad kita dalis tiesiog buvo ignoruojami.

"Sveikatos apsaugos ministro nurodymu šalies savivaldybių administracijos įpareigotos užtikrinti patalpas, skirtas saviizoliacijai asmenų, kurie turėjo sąlytį su užsikrėtusiu koronavirusu, ar grįžusiems iš užsienio, kuriems privaloma 14 dienų izoliacija. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, apgyvendindama pirmuosius klaipėdiečius, grįžusius iš užsienio, asmenis, kuriems buvo reikalingos patalpos saviizoliacijai, pasinaudojo savivaldybės turima sutartimi dėl apgyvendinimo paslaugų. Tai – 2019 m. rugpjūčio 6 d. trejų metų laikotarpiui sudaryta "Komandiruočių organizavimo ir delegacijų priėmimo paslaugų sutartis". Šiuo metu vykdomas viešasis pirkimas, pagal kurį perkamos izoliavimo (apgyvendinimo) paslaugos asmenims, kurie turėjo sąlytį su užsikrėtusiu koronavirusu, ar grįžusiems iš užsienio, kuriems privaloma 14 dienų izoliacija", – informaciją pateikė A.Lukauskienė.

Centrinės viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje galima rasti tik vieną Klaipėdos savivaldybės administracijos sudarytą sutartį su įmone "Verslo vertikalė", kuri valdo viešbutį "Ibis Styles Klaipėda Aurora".

Sutartis pasirašyta 2019 m. liepos 9 d. 22,4 tūkst. eurų sumai. Paslauga pirkta Europos jaunimo merginų rankinio čempionato dalyvių apgyvendinimui ir maitinimui.

Iš sutarties matyti, kad už tokią sumą viešbutyje gyveno ir valgė tikrai didelis būrys rankininkių.

"Komandiruočių organizavimo ir delegacijų priėmimo paslaugų sutartis", kuri minima savivaldybės atstovės siųstame rašte, sudaryta su įmone "ZIP Travel" 248,4 tūkst. eurų sumai.

Sutartis sudaryta daugiau nei 2,5 metų laikotarpiui – nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. kovo 6 d.

Dėl projekto – klausimai

Vieni miestiečiai nuoširdžiai laukia šio istorinio pastato atgimimo, kitiems ši kaimynystė – lyg ašaka po kaklu.

"Aš jau įsivaizduoju, kas čia bus – mašinų spūstys, ištampyti vairuotojų nervai ir visuotinis nepasitenkinimas. Kiek teko matyti projektinius pasiūlymus, kyla klausimas, kodėl viešbutis automobilių stovėjimo vietas kuria miestiečių sąskaita? Gyvenu S.Šimkaus gatvėje. Mūsų kieme telpa gal tik devyni automobiliai, mažiausiai penkis kaimynai laiko gatvėje. O kas dėsis, kai visa S.Šimkaus gatvė bus nutupdyta viešbučio klientų mašinomis?" – redakcijai piktinosi gyventojas Laimonas.

Aš jau įsivaizduoju, kas čia bus – mašinų spūstys, ištampyti vairuotojų nervai ir visuotinis nepasitenkinimas.

Vyras lenkia pirštus, vardydamas, kas, jo manymu, laukia miestiečių, abipus Vytauto ir S.Šimkaus gatvių įrengus rezervuotas vietas.

"Šalia veikia muzikos mokykla ir jaunimo centras. S.Šimkaus ir Vytauto gatvėse yra vienpusis eismas. Išvažiuoti iš namų rytais užtrunka dėl stoviniuojančių tėvų automobilių. Klaipėdiečiai atveža, o po pietų pasiima savo vaikus iš šių įstaigų. Vytauto gatve į Herkaus Manto gatvę įsukti taip pat labai sudėtinga. O dar įsivaizduokime, jog S.Šimkaus gatvelės dalyje, vadinamojoje ausyje, stovės autobusai, kurie tuo metu laipins keleivius. Laukia visiškas paralyžius. O jei reikės gaisrininkų automobiliui įvažiuoti?" – klausimus bėrė vyras.

Kur dės 103 mašinas?

Iš tiesų projektiniuose viešbučio "Viktorija" rekonstrukcijos pasiūlymuose rašoma, kad projektuojami du pagrindiniai įėjimai į viešbutį. Centrinis bus iš Naujojo Sodo gatvės, kitas – iš Vytauto gatvės.

Pastato centre yra numatomas vestibiulis, į jį būtų patenkama pro abu įėjimus. Pastato pirmame aukšte suplanuota kavinė-baras, restoranas ir konferencijų salės. Penktame aukšte projektuojamas nedidelis restoranas ir pokylių salė.

Pastato kiemelyje niekas automobilių nesiruošia statyti. Jis bus dengtas, čia žadama įkurti naują, prabangią viešbučio erdvę.

Pagal normatyvus, minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius skaičiuojamas remiantis tam tikra formule. Viešbutyje bus 106 kambariai, dviem kambariams numatoma viena automobilio vieta. Vadinasi, vien viešbučiui reikia 53 vietų.

Atsižvelgiant į kavinių ir restoranų lankytojų poreikius, viena vieta automobiliui skaičiuojama nuo 15 kv. m salės ploto. Išeitų, kad viešbučio restorano svečiams dar reikėtų 29 vietų automobiliams. Pagal skaičiavimus, konferencijų salės lankytojams privalu įrengti dar 18 vietų.

Kadangi čia planuojama ir parduotuvė, jos klientams turės būti numatytos trys automobilių vietos.

Iš viso šiam objektui reikės 103 automobilių stovėjimo vietų.

Leido išsipirkti

Įspūdingą pastatą valdo įmonė "Klaipėdos Viktorija", kuri priklauso tarybos nario Arūno Tumos valdomai kompanijai "Kamineros grupė".

A.Tuma yra ir dabartinės miesto tarybos narys.

Šių metų balandžio 12 d. dar anos kadencijos miesto taryba patvirtino Kompensavimo už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarkos aprašą, kurio viename skyrių nurodyta, kokia tvarka vystytojai gali pasinaudoti miesto žeme.

"Viktorijos" viešbučio teritorija priskiriama vadinamajai antrajai zonai, kuriai nustatomas 0,5 automobilių stovėjimo vietų koeficientas. Išeitų, kad, remiantis formule 103 x 0,5 = 51,5, rekonstruojamam pastatui yra reikalingos 52 automobilių stovėjimo vietos.

Paprasčiau tariant, viešbučiui leistina sumažinti reikalaujamų vietų skaičių.

Statytojas įsipareigoja Klaipėdos miesto savivaldybei sumokėti kompensaciją pinigais už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas.

"Viena vieta automobiliui įkainojama 1,5 tūkst. eurų. Visa suma yra 75 tūkst. eurų. Tokį sprendimą taryba rengė dėl senamiesčio ir istorinės miesto dalies atgaivinimo planų. Iš tiesų vietų automobiliams trūksta. Su "Viktorijos" viešbutį valdančia įmone 2014 m. buvo pasirašyta sutartis, kurioje jiems numatyta galimybė dalį automobilių vietų įsirengti gretimose gatvėse. Kai jie nuspręs vystyti viešbutį, turės koreguoti arba pasirašyti naujus sutarties punktus. Jie tiesiog netelpa, vietų mašinoms neužtenka. Juk buvo kalba apie požeminę aikštelę po Atgimimo aikšte. Tačiau projektas nejuda iš vietos. Pasirašydami naują sutartį, jie turės numatyti, kur bus papildomos vietos automobiliams", – tikino Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja Vaida Lendraitienė.

Vejos vietoje – mašinos?

Viešbučiui suplanuota ir autobusų sustojimo vietos.

"Kaip suprantu, tokios vietos bus numatytos ant šaligatvio S.Šimkaus gatvėje, prie viešbučio pastato. Tokios pat vietos suplanuotos ir plačiame šaligatvyje nuo Naujojo Sodo gatvės pusės. Jie dar norėtų pertvarkyti esamas automobilių vietas Vytauto gatvėje. Automobiliai būtų statomi ir prie viešbučio pastato, dar norima vietų ir kitapus Vytauto gatvės. Bet aš nežinau, kaip čia bus, ten yra kitų namų ir parduotuvėlių. Naujai jie norėtų įrengti vietas ties "Vanilės namais", ant kampo. Bet ten lyg naujai medžius pasodino? Čia preliminarus planas buvo", – stebėjosi V.Lendraitienė.

Projektuotojai norėtų įrengti vietas mašinoms panaikinant veją prie J.Karoso muzikos mokyklos. Užasfaltavus ją išeitų 10 vietų.

"I.Šakalienės gėlynams bus "chana", – juokavo Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

I.Šakalienės gėlynams bus "chana".

"Čia turėta galvoje ta pieva prie J.Karoso muzikos mokyklos? Reikia žiūrėti į detalųjį planą. Gal ten numatyta tokia galimybė? Nesu įsigilinęs, bet visas miestas, vaizdžiai tariant, nuklotas detaliaisiais planais. O vietų automobiliams trūko ir trūks. Tai – tiesa", – tarstelėjo G.Pocius.

Statytojai taip pat numato automobilių vietų rekonstrukciją teritorijoje ties Puodžių gatve. Čia vietoje išilgai gatvės esančių dešimties vietų norima pastatyti 21 vietą automobiliams, įrengiant jas įstrižai, veikiausiai sumažinant šaligatvius.

Pėsčiųjų takai, šviestuvai turės būti perkelti, o J.Karoso muzikos mokykla nuo viešbučio svečių bus paslėpta 1,6 m aukščio gyvatvore.

Projektiniuose pasiūlymuose minima, kad iš viso bus įrengtos 48 automobilių stovėjimo vietos. Iš jų naujai – 23 ir viena vieta autobusui. Šios vietos būtų naudojamos viešbučio reikmėms.

Vienoje projekto dalyje rašoma, kad viešbučiui reikėtų 100 automobilių stovėjimo vietų, kitoje jau teigiama, kad tik 52. Bet aišku viena – tokiam objektui jų trūks. Tad kur rasti likusias vietas?

Projekte pažymėta, kad likusios 29 automobilių stovėjimui skirtos vietos užsakovo lėšomis bus įrengiamos už sklypo ribų pagal infrastruktūros sutartį su Klaipėdos savivaldybe.

Konkrečią vietą 29 papildomoms vietoms įrengti Klaipėdos savivaldybė nurodys sudarius papildomą susitarimą. Bus rengiamas atskiras projektas automobilių aikštelių įrengimui ir rekonstrukcijai.

Visos įrengiamos ir rekonstruojamos stovėjimo vietos priklausys Klaipėdos miesto savivaldybei.

Pinigai – dar ne viskas

Klaipėdos savivaldybės Architektūros poskyrio vedėjas Marijus Mockus, paklaustas, kaip realiai atrodys viešbučio statytojų lėšomis įrengtos vietos automobiliams, patikino neturintis supratimo.

"Ar jos bus pažymėtos užrašu "Tik viešbučio "Viktorija" klientams"? Nemanau, kad jos bus užrakintos ar grandinėmis atitvertos. Iš esmės viešbučio plotas šiek tiek padidėja, vadinasi, ir būtinų vietų automobiliams turėtų būti daugiau. Kol kas tai teoriniai skaičiavimai – kiek formaliai jiems vietų reikia, kiek realiai reikėtų ir į kokius parametrus jie tilptų. Kiek pamenu, buvo siūloma dalį mašinų laikyti net Pilies gatvėje. Bet įsivaizduokime atvykstantį klientą prabangiu automobiliu, o jam pasiūlo lagaminus temptis Pilies tiltu iki viešbučio? Na, nebent jie turės personalą, kuris nuvairuos klientų automobilius į kažkur esančią aikštelę. Štai dėl to jie ir kamšo tas aikšteles visur, kur tik įmanoma aplinkinėse gatvėse", – nuomonę išsakė M.Mockus.

Projekto vizualizacija.

Kol kas savivaldybės specialistai atidžiai stebi šio projekto rengėjų veiksmus, kai kurie jų pasiūlymai buvo sukritikuoti.

"Bet projektinių pasiūlymų viešinimas visuomenei dar nėra galutinis projektas. Jų norai dar nėra galutinė realybė. Tik atlikę begalę darbų jie gali nešti projektą statybos leidimui gauti. Jei negauni leidimo, nedarai nieko, gauni – statai", – paaiškino specialistas.

M.Mockus taip pat pasvarstė, jog su viešbučio statytojais 2014 m. pasirašyta sutartis kažin ar viską yra numačiusi.

"Dar nėra aišku, kiek realiai tų vietų reikės ir ar ta įvaryta suma atitinka poreikius. Dar nėra aišku, ar A.Tuma turi tiek pinigų, kiek yra galimybių. Net ir pinigai negali išspręsti automobilių vietų trūkumo klausimą. Sutartį reikės papildyti ar koreguoti. O viskas priklausys nuo dabartinio administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio "kietumo" – kiek ir ką jis sugebės išsiderėti su statytojais", – pažymėjo M.Mockus.

Dar nėra aišku, kiek realiai tų vietų reikės ir ar ta įvaryta suma atitinka poreikius

Atgimstančio viešbučio statytojų apetitu viešosioms erdvėms gali likti nepatenkinti ir kito viešbučio lankytojai.

Naujojo Sodo gatvėje įsikūrusiuose pastatuose veiklą vykdo daugybė smulkių įmonėlių, advokatų kontorų, paslaugų teikėjų. Jų interesantai dažniausiai stato automobilius S.Šimkaus gatvėje ir kulniuoja pėsčiomis per Naujojo Sodo gatvės perėją.

"Infrastruktūros gerinimo sutartis lyg ir turėtų reikšti, jog infrastruktūra gerėja, bet poreikis juk taip pat didės. Atsidarys šitoks objektas. Aš manyčiau, kad problemų dar yra ir viską reikės aiškintis, reikės skaičiuoti visas vietas", – kalbėjo M.Mockus.

Komentaras:

Bendrovės "Kamineros grupė" vadovas, Klaipėdos miesto tarybos narys

Arūnas Tuma:

Aš nemačiau tų projektinių pasiūlymų, nežinau, kas ten ką viešina. Dvejus ar trejus metus per teismus vargome, kad pavyktų pakeisti paskirtį. Keisis tik aplinkinė erdvė. Mes galvojome savo lėšomis įrengti stovėjimo aikšteles. Buvo idėja daryti požeminę aikštelę pievoje prie tos mokyklos, nežinau, kaip ji ten vadinasi. Būtų tilpusios kelios dešimtys mašinų. Na, bet aš viliuosi, kad atsiras kada nors aikštelė po Atgimimo aikšte. Nors visi čia bandė pripiršti, kad man jos reikia. Visiems aišku, jog vietų automobiliams trūksta. Tai kiek galima laukti? Aš esu už Atgimimo aikštės požeminę aikštelę.

O dėl klausimo, ar naujai įrengtos stovėjimo aikštelės S.Šimkaus ir Vytauto gatvėse bus pažymėtos viešbučio ženklu, – aš nežinau. Bet įsivaizduoju, jog nebus. Aš nežinau, ar tai įstatymiškai įmanoma. Bus sutartis su savivaldybe, nežinau, kiek ji kainuos, šimtą ar du šimtus tūkstančių eurų, tada ir aiškės, ką jie leis mums daryti. Aplink viešbutį gal ir bus tų lentelių, jei leis. Bet nemanau, kad kiek toliau esančias aikšteles reikės ženklinti lentelėmis. Na, pripažinkime, šimto automobilių, kuriems vietų reikalauja įstatymai, kažin ar viešbučiui realiai kada reikės. Bet tokie įstatymai. Todėl ir buvo pasiūlymas Pilies gatvėje laikyti. Bet kas norės pėdinti su lagaminu tokį kelią?

Dėl gyventojų skundų. Viešbutis neveikia, o mašinų aplink jį pilna. Gyventojai mato pavojų. Miesto taryboje penkios kadencijos keitėsi, nėra požeminės aikštelės. Aš galvoju, jog sveikas protas laimės, reikia tos aikštelės Atgimimo aikštėje.

Apie 16 mln. eurų (su PVM) vertės centro nuomos sutartis su fiksuota, ir, ekspertų vertinimu, kur kas didesne nei rinkoje nuomos kaina galioja iki 2030 metų.

Lietuvos paštas BNS patvirtino trečiadienį kreipęsis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad būtų įvertintos paštui nenaudingo sandorio aplinkybės ir galimi korupcijos elementai. Pašto atstovė Vaida Budrienė daugiau informacijos pateikti atsisakė.

Tuometinis Lietuvos pašto valdybos pirmininkas tikina, jog centro nuomotojas buvo pasirinktas skaidriai, tuo metu buvę ir esami „Istano“ vadovai sandorį komentuoti vengia, motyvuodami prasta atmintimi. Anot teisininkų, sutartį nutraukti būtų labai sudėtinga.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog sandoris kelia labai daug abejonių.

„Matome akivaizdžias galimos korupcijos ir piktnaudžiavimo valstybės lėšomis apraiškas. (...) Naujoji Lietuvos pašto vadovybė deda didžiules pastangas, kad praeities problemos būtų atskleistos bei ištirtos, o įmonės veikla nekeltų nė menkiausios abejonės – tačiau labai svarbi ir teisėsaugos institucijų parama“, – komentare BNS sakė R. Masiulis.

Matome akivaizdžias galimos korupcijos ir piktnaudžiavimo valstybės lėšomis apraiškas.

Sutartis pasirašyta be konkurso

BNS turimi dokumentai rodo, kad logistikos centro 15 metų nuomos sutartį su 2012 metų birželį įkurta įmone „Istanas“ Lietuvos paštas tų metų rugpjūčio 24 dieną pasirašė be jokio konkurso, palaiminus valdybai. Pasak teisininkų, tai prieštaravo tuometiniams teisės aktams ir todėl, ginant viešąjį interesą, sutartis teismo galėtų būti pripažinta niekine.

Valdybai, kuriai tuomet vadovavo susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, buvo pateiktos 5 sklypų alternatyvos, o „Istano“ sklypas ir projektas buvo pasirinktas, nes esą labiausiai atitiko pašto Infrastruktūros modernizavimo projektą – jis yra strategiškai patogioje vietoje, šalia Vilniaus-Kauno autostrados ir Kauno LEZ. 

R. Vaštakas, kažkada vadovavęs uosto krovos įmonei „Klaipėdos Smeltė“, o šiuo metu vadovaujantis vienam Vilniaus autoservisų, sako, kad pats paštas nebuvo pajėgus finansiškai pasistatyti naują logistikos centrą Kaune, tačiau daugelio konkrečių sprendimų teigė neatsimenantis arba nežinojęs.

Paklaustas, kodėl nebuvo skelbiamas viešas konkursas, nes pagal Vyriausybės patvirtintą tokių pastatų nuomos aprašą tą reikėjo daryti, R. Vaštakas aiškino, jog sprendimai buvo priimami, pasitelkus teisininkų išvadas.

„Šituo atveju jeigu Lietuvos paštas pateikė savo išvadą, kad tai yra teisėta ir teisinga, aš negaliu būdamas ne teisininkas kvestionuoti, o jeigu valdybos narys, kuris yra teisininkas, peržiūri ir pasako, kad čia viskas tvarkoje, ir kitiems valdybos nariams pasako, mums belieka balsuoti, nes mes tikrai neturim abejonių“, – aiškino R. Vaštakas.

„Aš netrukdžiau jiems dirbti, o viską, ką jie (Lietuvos pašto vadovybė – BNS) darė, turėjo daryti teisėtai ir tik teisėtai. Yra oficialūs auditai, valdyba neturi tikrinti, nei valdybos narys nei pirmininkas neprivalo tikrinti“, – pridūrė jis.

R. Vaštakas 1999 metais dirbo „Klaipėdos Smeltės“ gamybos ir technikos direktoriumi, o 2003–2007 metais – direktoriumi. Tačiau Klaipėdos uoste dirbančio verslininko A. Tumos R.Vaštakas teigė nepažįstantis, tik girdėjęs apie jį.

„Dar Klaipėdoje dirbdamas, kada „Klaipėdos Smeltei“ vadovavau, aš buvau girdėjęs apie šitą verslininką, kad jis kažkokią įmonę nedidelę nusipirko krovos, kad jis dirbo su „Lietuvos geležinkeliais“. Aš jį žinau, bet mūsų interesai nesusisiedavo niekada, ne ne, tikrai“, – kalbėjo R. Vaštakas.

Vienintelį turtą – Kauno logistikos centrą – turinčios bendrovės „Istanas“ vadovas Audrius Beliauskas, kuris yra ir A. Tumos žentas, tikino šio projekto įgyvendinimo pradžioje nedalyvavęs, todėl nenorintis nieko komentuoti, tačiau vėliau spėjo, kad konkursas turėjo būti skelbiamas.

„Aš ne iš pat pradžių dalyvavau, buvo kita direktorė, visos priešistorės tikrai nežinau, bet, mano žiniomis, buvo konkursas. Buvo panašus objektas Vilniuje planuojamas statyti ir buvo konkursas, svarstėm dalyvauti ir jame. Negaliu patvirtinti, kad buvo konkursas, manau, turėjo būti“, – BNS sakė A. Beliauskas, įmonei vadovaujantis nuo 2014 metų rugsėjo.

Tuometinė „Istano“ vadovė Julija Vaišvilienė, dabar dirbanti Klaipėdos Kruizinių laivų terminale, taip pat sakė nenorinti komentuoti sandorio su Lietuvos paštu, nes jo neprisimenanti.

„Tai labai seni reikalai. Aš labai apgailestauju, tikrai, nelabai norėčiau, dėl asmeninių reikalų, ten nebedirbu, atsimenu, kad darbo buvo labai daug, mes dalyvavom kažkokiam konkurse tikriausiai, teikėm kažkokius dokumentus. Tai buvo 2012 metai, aš turiu labai daug darbų didžiulių, ir dabar jų yra, tikrai nieko neatsimenu, o meluoti nenoriu. Tikrai neatsimenu 100 proc., ar buvo konkursas, bet tikriausiai taip, turėjo būti, praėjo 7 metai. Stengiuosi nelaikyti nereikalingos informacijos galvoje“, – BNS sakė J. Vaišvilienė.

Nuomos kaina viršijo rinkos kainą

Pagal 2012 metų sutartį „Istanas“ įsipareigojo pastatyti, įrengti ir išnuomoti paštui 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centrą, o paštas įsipareigojo visus 15 metų mokėti 9,27 euro (be PVM) už kv. metrą administracinių patalpų ir 6,95 euro - už likusio ploto nuomą. Kaina kasmet indeksuojama, atsižvelgiant į infliaciją.

2013 metais nuomos kaina buvo padidinta iki atitinkamai 10,19 euro (be PVM) ir 7,80 euro, nes 2,4 ha sklypą reikėjo papildyti 17,6 aro ploto žeme, o jo sutvarkymui reikėjo 1,147 mln. eurų. 

Viešai skelbiamais nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ duomenimis, priemiesčių ir pramonės rajonuose esančių naujų patalpų rinkos kainos 2013 metų pabaigoje svyravo nuo 3,2 iki 4,6 euro, o šių metų vasarį – nuo 3,8 iki 5,2 euro (be PVM). Nenaujo Lietuvos pašto nuomojamo Vilniaus logistikos centro patalpų (tiek administracinių, tiek sandėliavimo) nuomos kaina yra 4,8 euro. 

BNS duomenimis, už maždaug 8,4 tūkst. kv. metrų Kauno logistikos centro patalpų nuomą paštas per mėnesį sumoka 68,4 tūkst. eurų (be PVM). Nuo 2013 metų lapkričio iki 2018 metų pabaigos bendrovei „Istanas“ paštas sumokėjo 4,358 mln. eurų nuomos mokesčio, o per 15 metų iš viso sumokės apie 13 mln. eurų (be PVM).

Paklaustas, ar valdybai nekilo abejonių dėl maždaug 40 proc. didesnės nei rinkoje logistikos centro nuomos kainos, buvęs Lietuvos pašto valdybos pirmininkas R. Vaštakas tikino, jog tuo metu tai buvo geriausios sąlygos paštui.

„Kada mes prašėme pateikti argumentus, argumento nė vieno tokio negirdėjome, ką jūs dabar sakote, – kaina buvo mažesnė, negu rinkoje, reikėtų medžiagą pasižiūrėt, bet tai buvo pačios geriausios sąlygos Lietuvos paštui (...). Aš turėjau informaciją, kad tai yra pats geriausias pasiūlymas, netgi geresnis nei pačioj laisvojoj ekonominėj zonoj, ir valdyba balsavo“, – tikino R. Vaštakas.

„Esu įsitikinęs 100 proc. – nieko neteisėto valdyba nė vienu sprendimu nėra padariusi“, – pridūrė jis.

BNS žiniomis, Lietuvos paštas 2017 metų rugsėjį, netrukus po to, kai buvo atleista jo vadovė Lina Minderienė, kreipėsi į „Istaną“ dėl nuomos kainos peržiūrėjimo – įmonė rėmėsi „Ober-haus“ rinkos apžvalga ir teigė, jog ši kaina gerokai viršija tokių pat patalpų nuomos rinkos kainą. Tuo metu „Istanas“ teigė, jog pašto skaičiai yra nepagrįsti.

Pasak Lietuvos pašto, indeksavimas gali būti taikomas ne vien infliacijos, bet ir defliacijos atveju, tačiau „Istanas“ su tuo nesutiko. Įmonės skirtingai interpretavo sutarties punktą, numatantį, kaip išvengti ekonomikos svyravimo padarinių bei išlaikyti abiejų pusių interesus.

Paklaustas, kodėl „Istanas“ nesutiko sumažinti nuomos kainos, įmonės vadovas A. Beliauskas sakė, jog tokiu atveju būtų reikėję keisti viso projekto atsiperkamumą. 

„Projektai skaičiuojami, suderama kaina, atsipirkimą skaičiuoji su viena kaina, tai dabar reikėtų visą projektą keisti, visą atsiperkamumą (...). Nemanau, kad yra 40 proc. didesnė kaina nei rinkoje. Kainą įtakoja ir tai, ar tu turi paprastą sandėlį, plius ar kažkam išnuomoji, ar statai kažkam su specifiniais reikalavimais, čia galima spekuliuoti. Ta kaina yra tokia, kokia yra suderėta. Negaliu pasakyti, kokia Kaune yra rinkos kaina“, – aiškino A. Beliauskas.

Teisininkai: sutartis galėtų būti pripažinta niekine

Pasak teisininkų, vertinusių Lietuvos pašto ir „Istano“ sutartį, naujo logistikos centro nuomai, o juo labiau – statybai, turėjo būti skelbiamas viešas konkursas. Be to, anot jų, nebuvo pagrįsta, kodėl pasirinktas būtent „Istanas“, neturėjęs nei nuosavybės, nei teisių į žemės sklypą. Todėl galėtų būti keliamas klausimas dėl sutarties negaliojimo, teigia teisininkai, kurių išvadą matė BNS.

Sutartyje numatyta, kad vienašališkai ji gali būti nutraukta dėl esminio pažeidimo (kai po įspėjimo neatliekamas kapitalinis remontas, pastatas netinkamas naudoti arba nuomininkas negali juo naudotis, o nuomotojas laiku nepašalina trūkumų, pastato plotas skiriasi daugiau nei 5 proc.) ir šalių susitarimu.

Kitais atvejais ji gali būti nutraukta tik Stokholmo arbitražo sprendimu, o arbitražo teismo procesas truktų ilgai, kainuotų brangiai, be to, jo sprendimas, tikėtina, būtų nepalankus paštui.

Jei sutartis būtų nutraukta dėl Lietuvos pašto kaltės, jis mokėtų 6, 18 arba 24 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, priklausomai nuo nutraukimo laiko.

Vis dėlto teisininkai mano, kad esama prielaidų viešojo intereso gynimui, siekiant, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia bei toliau nebevykdoma. Tokį ieškinį Lietuvos teismui galėtų pateikti prokurorai.

Projektą finansavo „Kaminera“ ir „Swedbank“

Lietuvos paštas ir „Istanas“ dviejų dalių centro priėmimo-perdavimo aktus pasirašė 2014 metų spalį ir gruodį, o trečiosios – 2015 metų vasario pabaigoje.

Registrų centrui pateiktose „Istano“ finansinėse ataskaitose rašoma, jog įmonė pajamų iš nuomos pradėjo gauti 2014 metais – nuo to laiko iki 2017 metų pabaigos įmonė jų gavo 2,67 mln. eurų.

A. Beliauskas BNS nenorėjo atskleisti, kas finansavimo logistikos centro statybą: „Nežinau, ar norėčiau sakyti. Buvo paskola paimta, atsimenu, kokio dydžio, bet nenorėčiau skelbti“. Jis taip pat teigė nenorintis atskleisti, ar projektą savo lėšomis parėmė įmonės akcininkai.

Registrų centrui pateiktose ataskaitose „Istanas“ atskleidė, kad įmonei buvo suteikta iš viso 4,02 mln. eurų paskolų, iš jų 2,27 mln. eurų paskolino „Swedbank“, o likusias – su A. Tuma susijusios bendrovės  „Kaminera“, „Emea rei Ltd.“ bei fiziniai asmenys.

2015 metų ataskaitoje „Istanas“ nurodė, kad įmonės pastatų – tai yra Kauno logistikos centro – vertė siekia 4,4 mln. eurų.

Pats paštas 2014 metas skelbė, kad siuntų paskirstymo centro statybos gali kainuoti 5,8-7,2 mln. eurų. 2015 metų vasarį, jį atidarant, skelbta, jog Lietuvos paštas skirs 175 tūkst. eurų rūšiavimo įrangai, o centras leis apdoroti 10 kartų daugiau siuntų.

Tuometinė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė 2014 metais teigė, jog naujas logistikos centras bus dukart didesnis nei didžiausias Lietuvos pašto siuntų paskirstymo centras ir iš esmės pakeis visą siuntų logistikos grandinę – sumažins nuvažiuojamų kilometrų skaičių ir svarbiausia – pavėlins siuntų surinkimo laiką iš pašto skyrių.

Su L. Minderienė BNS susisiekti nepavyko.

„Istanas“ susijęs su „Kamineros grupės“ akcininku A. Tuma

„Istanas“ įregistruota 2012 metų birželį, po 50 proc. jos akcijų valdo „Kamineros grupė“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota „Emea rei Ltd“ (nepatvirtintais duomenimis, po 50 proc. jos akcijų valdo A. Tuma ir Kauno logistikos centro projektuotojas Tomas Kriaučiūnas).

„Kaminderos grupę“ valdo Arūnas Tuma (2017 metų gegužę valdė 26 proc.), Jolanta Tumienė (20 proc.), Rūta Tumaitė-Beliauskienė ir Laura Tumaitė (po 10 proc.) bei Šveicarijoje registruota „Seashores Holding“ (34 proc.) – nepatvirtintais duomenimis, 100 proc. pastarosios akcijų valdo A. Tuma.

Tyrėjai laukia pinigų

Tai jau antroji galimybių studija, kurią atliko ta pati vilniečių kompanija. Anksčiau "Resolution advisers LT" pavadinimą turėjusi nekilnojamojo turto konsultacijų įmonė šiuo metu perkrikštyta į "Newsec advisers LT" bendrovę.

Prieš trejetą metų šie konsultantai už 4,5 tūkst. eurų analizavo, ar uostamiesčio valdžiai išvis reikia keltis į naujas patalpas. Šiais metais už kiek mažesnę, 3,96 tūkst. eurų, sumą buvo ieškoma konkretesnių kelių, kaip perkraustyti savivaldybę.

"Studija atlikta, sąskaita savivaldybei išrašyta, laukiame apmokėjimo. Visa kita komentuotoja savivaldybės administracija", – tik tiek apie nuveiktą darbą galėjo pasakyti šios įmonės atstovas Gintaras Toločka.

Išaiškėjo kainos

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas aiškino, kad nors studija jau yra parengta, tačiau ji nėra apsvarstyta.

"Pristatysime ją tarybos kolegijai. Studijos rengėjų prašėme įvertinti patalpų nuomos ir pirkimo variantus. Sulaukta penkių pasiūlymų iš verslo subjektų. Išlieka tie patys variantai – patalpas nuomotis verslo centre "Vitė", keltis į "Memelio miesto" teritoriją, kraustytis į viešbutį "Viktorija", – aiškino S.Budinas.

Svarstoma ir naujo administracijos pastato statyba, tačiau galimybių studijoje paliktas ir paskutinis kelias – nieko nedaryti, savivaldybei pasilikti tame pačiame pastate.

"Šioje studijoje išdėstyta viskas konkrečiai – kas ir kiek gali kainuoti. Pirmoji studija tik ištyrė esamą padėtį. Antroji studija pateikia konkrečius siūlymus. Mes žinome konkrečias kainas, kiek atsieis pastatų išlaikymas", – tikino S.Budinas.

Prireiktų 10 mln. eurų

Galimybių studijos rengėjams savo pasiūlymą pateikęs bendrovės "Kamineros grupė" direktorius Arūnas Tuma viešai net jau yra įvardijęs, kiek kainuotų viešbučio "Viktorija" pavertimas savivaldybės administracijos pastatu, galbūt net ne su viena posėdžių sale.

Milijonas ten ar šen – didelio skirtumo nėra. Gal 8 milijonus eurų kainuos, o gal ir visus 10 mln. eurų.

"Milijonas ten ar šen – didelio skirtumo nėra. Gal 8 milijonus eurų kainuos, o gal ir visus 10 mln. eurų. Bet tai tik preliminarūs skaičiavimai. Pirma turime baigti išorės rekonstrukcijos darbus. Klausimų dar yra ir dėl dokumentacijos, bet viskas labai ilgai trunka", – kalbėjo A.Tuma.

Verslininkas aiškino, kad tokios sumos šiems rekonstrukcijos darbams tektų paieškoti.

"Turime ir taip, kur investuoti. Jei savivaldybė duotų atsakymą, tuomet reikėtų kreiptis į banką. Tačiau kol kas tyla, jokių atsakymų nėra", – prisipažino A.Tuma.

Per maža konkurencija

Mero pavaduotojas Artūras Šulcas leido suprasti, kad kardinalių sprendimų visą dešimtmetį gali net nebūti.

"Nėra jokio sprendimo ir artimiausiu metu jo nebus. Mums velnias blauzdos nelaužia. Tai yra dešimties metų perspektyvos klausimas. Tauta pati susikūrė mitą – esą va yra pastatas ir savivaldybė jį nupirks. Šis rinkos tyrimas mums rodo, kad nebūtų iš ko rinktis, jei skubiai sugalvotume ką nors įsigyti. Jei konkursas būtų dabar, būtų tik du pretendentai – "Viktorijos" viešbutis ir "Vitės" kvartalo biurų pastatai", – aiškino A.Šulcas.

Tačiau miesto centre esantis "Viktorijos" viešbutis netenkina vieno iš reikalavimų – nėra mažiausiai pustrečio šimto vietų automobilių aikštelės.

A.Šulcas svarstė, kad šios kadencijos politikai greičiausiai taip ir liks neišgryninę šios savo iškeltos persikraustymo vizijos.

"Kalbama tik apie naujas patalpas. Jei jau savivaldybė nuspręstų kraustytis arčiau vandens, aiškėja, kad artimiausiu metu to nebūtų įmanoma įvykdyti, nes nėra detaliųjų planų. Kitas klausimas – ar verta tai daryti? Įsikūrimas buvusios "Laivitės" teritorijoje kažin ar įvyktų per dešimtmetį. Savivaldybė persikeldama į kurią nors miesto teritoriją, generuotų šios vietos vystymąsi", – pastebėjo šiuo metu mero pareigas einanti vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Sklypas nesuformuotas

Projektas prie pat Danės upės įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę iki šiol buvo apipintas daugybe nežinomųjų.

Jei pradžioje buvo kalbėta apie kur kas mažesnius požeminės dalies užstatymo plotus, dabar jau prabylama apie plačius užmojus – norima raustis ne tik po Atgimimo aikšte, bet ir po Herkaus Manto gatve.

Tačiau aiškėja, kad grandiozinės statybos planuojamos valstybei priklausančiame sklype, kuris net nėra įregistruotas. Nors jam ir buvo rengti net du detalieji planai.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai akcentuoja, kad šis 2,3 ha sklypas net nėra suformuotas. Valstybinės žemės perėmimo savivaldybės žinion procesui reikalingas Vyriausybės nutarimas. Tokiu atveju šis sklypas galėtų būti paimamas panaudai arba patikėjimo teise.

Darbus užsakė verslas

Kokiu nepajudinamu užnugariu yra garantuoti verslininkai, kad į inžinerinius geologinius tyrinėjimus merkia savo lėšas, net nebūdami tikri, ar taps požeminės aikštelės Atgimimo aikštėje statytojais?

Vis dėlto Klaipėdos savivaldybėje skambėjo tikinimai, kad visa ši istorija – krištolinio skaidrumo.

"Taip, atestuota geologų komanda gavo savivaldybės leidimą atlikti žemės darbus. To reikia konstruktoriams, statinio pamatų projektavimo darbams", – leidimų gavimo tvarką aiškino savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Aiškinantis, kokia projektuotojų įmonė ėmėsi šių darbų ir kieno užsakymu tai vykdo, G.Pocius suskubo patikslinti, kad konkursas projektiniams pasiūlymams aikštei sutvarkyti su perspektyva įrengti požeminę aikštelę nėra paskelbtas.

"Šie geologiniai tyrimai atlikti ne savivaldybės užsakymu. Kito subjekto užsakymu. Kokio? Koks skirtumas", – netikėtai nutylėjimo taktikos ėmėsi G.Pocius.

Skyriaus vedėjas aiškino, kad požeminių tyrinėjimų ataskaitą savivaldybė gaus nemokamai ir galės ja disponuoti kaip tinkama. O todėl nei žurnalistams, nei visuomenei esą nuturėtų kilti įtarių klausimų.

Įžvelgė pranašumų konkurse

Tačiau ko už tokią gražią dovaną gali tikėtis verslo atstovai, G.Pocius negalėjo atsakyti.

Pasak jo, investuotojas pasišovė finansuoti projektinių pasiūlymų parengimą. Pagal tuos siūlymus bus rengiama techninė užduotis, kuri yra viešojo pirkimo konkurso neatskiriamoji dalis.

Kokia tikimybė, kad investuotojo pasitelktas projektuotojas neturės pranašumų aikštės projektavimo konkurse?

"Gal laimės, gal ir nelaimės, priklausys nuo to, kokią kainą užsišauks", – kalbėjo G.Pocius.

Ne viename viešajame konkurse dalyvavę statybų kompanijų atstovai tikino, kad projektinių pasiūlymų rengėjai akivaizdžiai įgyja pranašumų prieš kitus konkurso dalyvius.

"Kas laimėtų tokį konkursą ir taip aišku. Tokius pasiūlymus rengę projektuotojai yra ekspertai šiuo klausimu, palyginus su tais, kurie ateis į konkursą iš šalies. Savivaldybė turėtų užsakyti tuos darbus, kurie būtini, ir pati parengti sąlygas", – tikino pavardės nenorėjęs viešinti statybų kompanijos vadovas.

Investicijų suma – migloje

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas aiškino nematantis nieko blogo, kad privatus verslas jau merkia lėšas į požeminius tyrimus, jei net nėra aišku, ar iš viso uostamiestyje bus požeminė aikštelė miesto centre.

"Jei kolegija ketvirtadienį pritars aikštės tvarkybą atlikti kartu su požeminės aikštelės įrengimu, turėsime įsivertinti galimybes, kaip tai padaryti. Vienas modelių yra projektą vystyti kartu su privatininkais, nes savivaldybė požeminei aikštelei įrengti lėšų neplanuoja. Kažkas vertinasi, ar jie dalyvautų tokiame projekte, ir tiek. Aš tame nematau nieko tokio", – aiškino S.Budinas.

Jis pripažįsta, kad savivaldybė sulaukė šalia Atgimimo aikštės įsikūrusio viešbučio "Viktorija" savininkų siūlymo vystyti požeminės aikštelės projektą, tačiau teigė, kad dar nėra aišku, jog viešbutį valdanti bendrovė "Kamineros grupė" tuo tikrai užsiims.

"Yra skirtumas, kur išgręžti skylę, o kur statybas pradėti. Jie turi interesų ir išreiškė norą daryti tokį projektą", – į klausimą, kodėl verslo atstovai taip skuba, atsakė S.Budinas.

Ar žinoma, kokio dydžio investicijas miestui gali pasiūlyti verslo kompanija mainais už valstybinės žemės plotą? S.Budinas aiškino negalintis atsakyti.

Statys vandenyje?

Kalbinti geologinių tyrimų įmonės "Ingeo" darbuotojai taip pat labai neslėpė, kad dirba privataus užsakovo prašymu.

Įvairiose Atgimimo aikštės vietose geologai per kelias valandas išgręžė septynias 20-ies metrų gylio skyles.

Specialiais zondais varpant gruntą buvo aiškinamasi, kas yra po kojomis. Be smėlio, žvyro, molio, akmenų ir net augalijos sąnašinio sluoksnio, geologai aptiko vandeningo smėlio. Yra vietų, kur vandeningas smėlio sluoksnis buvo aptiktas 2–3 metrų gylyje, o kai kur ir 3,7 metro po žeme.

"Čia juk visur buvo upė. Ji keitė vagą, kai kur susidarė pelkės, ėmė augti augalija, kaupėsi sąnašos. Taip, didžiausias galvos skausmas statytojui yra vandeningo smėlio sluoksnis. Bet šiuolaikinės technologijos leidžia pastatyti bet ką ir bet kur. Klausimas tik, kiek tai kainuos", – tikino geologai.

Vieta mašinai – 10 tūkst. eurų

Atgimimo aikštės raidos galimybių studijoje įvardijama, kad antžeminės aikštės dalies sutvarkymas kainuos 1,5 mln. eurų.

Požeminė dalis, preliminariais skaičiavimais, atsieitų apie 2 mln. eurų.

"Investuotojas pasiruošęs padengti techninio projekto išlaidas. Kol kas žinoma tik tiek. Apie kokią visų investicijų sumą kalbama, aš nežinau", – aiškino G.Pocius.

Teigiama, kad techninio projekto vertę sudaro apie 7 proc. visos projekto vertės. Skaičiuojant 7 proc. nuo 3,5 mln. eurų išeitų, kad investuotojas turėtų būti pasiruošęs pakloti 245 tūkst. eurų vien už techninio projekto parengimą.

Viešumoje buvo minima, kad vieta vienam automobiliui atsieitų apie 10 tūkst. eurų.

Kvepia auksiniu bizniu

Dienraščio kalbinti statybinių kompanijų atstovai tikino, kad jei už 10 tūkst. eurų pavyktų pačioje uostamiesčio širdyje įrengti vieną automobilio vietą, tai būtų auksinis biznis.

Ar neatsirastų daugiau norinčiųjų dalyvauti tokiame konkurse, kur šviestųsi valstybinės žemės valdytojo vaidmuo?

Paaiškėjo, kad tokių investuotojų į valstybinę žemę gali būti ne vienas.

Šalia Atgimimo aikštės įsikūręs viešbutis "Amberton" neatsisako idėjos ateityje rekonstruoti senąjį viešbučio pastatą. Kadangi viešbutis yra neatsiejama Atgimimo aikštės dalis, jo rekonstrukcijos užmojams įtakos gali turėti pačios Atgimimo aikštės rekonstrukcijos vizija. Tokiu atveju automobilių stovėjimo aikštelės atsiradimo klausimas taip pat rūpės viešbučio valdytojams.

"Bet juk jokių konkursų investuotojui parinkti nėra skelbiama. Jei žinotume, koks tai konkursas, kokios jo sąlygos, gal ir mes dalyvautume. Automobilių stovėjimo aikštelės nėra blogas verslas. Miesto centre jų labai trūksta. Tačiau aiškumo čia nėra, visuomenė nieko nežino. Kalbama apie kažkokį mistinį investuotoją. Nuo kada valstybėje reikia laukti, kol atsiras antras investuotojas ir tik tuomet susimąstyti apie konkursą investuotojui atrinkti? Valstybė iš esmės turi laikytis konkurencingumo principo", – kalbėjo viešbučio "Amberton" generalinė direktorė Lina Poviliūnė.

Jai antrino ir buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

"Miesto centre bandymas daryti tokį grandiozinį projektą už uždarų durų yra nerimtas dalykas. Kas ir kiek ruošiasi investuoti, turi būti viešai įvardijama. Beje, už priešprojektinius darbus turi mokėti savivaldybė. Gal tik aš ko nors nesuprantu, bet savivaldybė turi aiškiai įvardyti, kam jie reikalingi", – stebėjosi R.Taraškevičius.

Mato požeminį gyvenimą

Išgirdęs klausimą, kodėl tyliai džiūgaujama sulaukus vieno privatininko pasiūlymo, užuot skelbus atvirą konkursą investuotojui parinkti, Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vadovas Kastytis Macijauskas patikino, kad gal konkurso ir reikėtų.

"Jei atsiras antras investuotojas, be abejonės, reikės skelbti konkursą. Savivaldybė negali susitarti su vienu, jei kažką nori daryti ir kitas. O jei ir trečias panorės?" – kalbėjo K.Macijauskas.

Jo manymu, požeminės dalies projekto vizijose vertėtų laikytis maksimalaus plano.

"Mano galva, tai turėtų būti ne tik požeminė automobilių aikštelė, bet ir komercinės erdvės. Ten turėtų vykti požeminis gyvenimas. Sakyčiau, kad vertėtų kilti nuo Danės upės aukštyn Herkaus Manto gatve Liepų gatvės link. Tačiau požeminiai statiniai neturi trukdyti ateityje ką nors statyti antžeminėje dalyje", – savo viziją išsakė K.Macijauskas.

Sulaukė kitų investuotojų

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija svarstys požeminės automobilių aikštelės po Atgimimo aikšte įrengimo klausimą. Aiškinama, kad teks apsispręsti dėl šio projekto apimties.

"Kolegija jau buvo priėmusi sprendimą dėl aikštės antžeminės dalies tvarkybos. Sudėlioti finansavimo šaltiniai ir apimtys. Tačiau atsirado naujos aplinkybės. Tai yra Muzikinio teatro rekonstrukcijos projektas, kur irgi reikia spręsti automobilių stovėjimo klausimus. Taip pat savivaldybė gavo paklausimų iš aplink aikštę įsikūrusių subjektų dėl galimų investicijų. Vienas yra raštiškas pasiūlymas, o vienas pokalbis vyko žodžiu", – tikino savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Trumpai tariant, kolegija turės apsispręsti dėl aikštės rekonstrukcijos apimties, tačiau privačių investicijų klausimas esą yra ne svarbiausias dalykas.

"Yra keli viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modeliai. Vienas jų – koncesijos sutartis. Kiti būdai – nuomos konkursai. Tačiau "po kilimu" nebus pasirinktas vienas investuotojas, su kuriuo bus susitariama. Taip, be abejo, bus skelbiamas konkursas geriausiam investuotojui parinkti, gal ir tarptautiniu mastu", – aiškino R.Zulcas.

Atsisakė siūlymo

Tačiau kokius konkrečius siūlymus pateikė privatininkai, R.Zulcas negalėjo išdėstyti. Minėdamas tik šalia Atgimimo aikštės įsikūrusio viešbučio "Viktorija" savininkų pasiūlymą, R.Zulcas aiškino, kad savivaldybė buvo gundoma dykai gauti techninį projektą.

"Tačiau jie jo neatlikinės. Mes atsisakėme. Ketvirtadienį kolegijai siūlysiu pritarti tam, kad projektą atliktų savivaldybė. Vieną techninio projekto konkursą antžeminei daliai jau skelbėme, bet jis neįvyko. Jei miesto taryba pritartų didesnės apimties projektui, tada konkurso sąlygos būtų pakoreguotos, ir skelbtume konkursą viso objekto projektavimui dviem etapais", – aiškino R.Zulcas.

Užvirė košę

Viešbutį "Viktorija" valdančios bendrovės "Kamineros grupė" direktorius Arūnas Tuma, paklaustas, ar nesigailės lėšų už požeminius tyrimus, jei praras savivaldybės koncesininko pozicijas, tikino nesigailįs nė vieno išleisto euro.

"Aš užviriau tą košę. Bet namų darbus turi atlikti valdininkai. Mes ne kartą kreipėmės į savivaldybę dėl ketinimų rengti požeminę aikštelę. Tačiau savivaldybės aiškaus plano vis dar nebuvo. Kai atsirado sprendimas tvarkyti antžeminę aikštės dalį, mes pasiūlėme kompleksiškai pažiūrėti į tą klausimą. Kam investuoti ES lėšas į gėlynus, porą suoliukų ir trinkelių pakeitimą, jei vietų automobiliams centre ir toliau nebus?" – klausė į turtingiausiųjų šalies verslininkų sąrašą papuolantis A.Tuma.

Kiek išleido paruošiamiesiems požeminės aikštelės atsiradimo darbams, A.Tuma neįvardijo.

"Tai nėra itin didelės sumos. Tačiau aš nežinau, kiek mes investuotume į šį projektą. Reikėtų skaičiuoti. Ruošėmės investuoti tik į priešprojektinių pasiūlymų parengimą. Bet tam savivaldybė turi išgryninti savo žingsnius. Jei net nelaimėtumėme konkurso, kažkam padovanosiu tas išleistas lėšas. Aš tai dariau, kad nebūtų toliau tempiama guma", – tikino A.Tuma.

Jis pripažino, kad vienas nepatikimiausių partnerių versle yra valstybė ir politikai.

"Dar klausimas, ar aš tikrai dalyvausiu konkurse. Juk sąlygų tai nėra. Bet nesvarbu, kas išvystys tą projektą. Gal mes, gal "Amberton" viešbutis, o gal kartu verslas jungsis. Mes tik norime, kad savivaldybė nors kokius žingsnius žengtų. Tiesa, sklypas net nėra įregistruotas ir nesuformuotas. Tai paaiškėjo atliekant geologinius tyrimus. Savivaldybei pirma teks suskaičiuoti, kiek ir kokio turto ji turi, nes dabar jie net nežino, ką su juo gali daryti. Ar versle taip būtų?" – samprotavo A.Tuma.

Ambicingi planai rekonstruoti Klaipėdos centre esantį legendinį viešbutį "Viktorija" bliūkšta. Nors pastato atgimimui buvo skirta ES parama, neseniai nuspręsta jos nebeduoti.

Klaipėdos viešbutį "Viktorija", kurio valdančios bendrovės 22,5 proc. akcijų priklauso ir Klaipėdos savivaldybei, planuota rekonstruoti, pritaikant jį viešam lankymui bei turizmo paslaugoms. Pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Parengtame projekte buvo numatyta renovuoti 98 viešbučio numerius, sukurti keturių žvaigždučių kategoriją atitinkančią paslaugų infrastruktūrą su restoranu, SPA, konferencijų centru.

Planuota, kad viešbutyje veiks kultūros paveldo ekspozicijos ir parodos, bus organizuojami teminiai muzikos vakarai, restorane bus siūlomi tautinio paveldo tradiciniai patiekalai. Buvo ketinta sukurti 26 naujas darbo vietas.

Viešbučio "Viktorija" rekonstrukcija pradėta 2010 m. pabaigoje. Ji turėjo būti baigta pernai balandį. Bendra projekto vertė 9,7 mln. litų, iš jų ES parama – 6,3 mln. litų.

Iki šiol iš europinių fondų neišmokėtas nė centas.

"Finansavimas projektui nutrauktas ūkio ministro įsakymu.  Motyvas – projekto veiklų nevykdymas bei nuosavos dalies finansavimo šaltinių neužtikrinimas", – dienraščiui patvirtino Lietuvos verslo paramos agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Žemaitienė.

Verslininkas Arūnas Tuma, neseniai įsigijęs bendrovės "Klaipėdos Viktorija" akcijų, patvirtino, kad gavo raštą, informuojantį apie nutraukiamą ES paramą.

"Dar bandysime išsiaiškinti, kodėl nutrauktas finansavimas, mes gavome tuos popierius, bet popieriai lieka popieriais. Visą laiką girdėjome kalbas – tai atims, tai neatims, kažkas tam turbūt turėjo įtakos", – svarstė A.Tuma.

Kol kas yra atnaujintas tik viešbučio fasadas. Šie darbai kainavo 1,2 mln. litų. Dienraščio žiniomis, savininkai su rangovais už darbus atsiskaitė.

Sėkmingai veiklą pradėjusio naujojo Klaipėdos viešbučio „Europa City Aurora“ savininkai penktadienio vakarą kelis šimtus svečių pakvietė kartu pasidžiaugti.

Nemuno gatvėje esantis trijų žvaigždučių ekonominės klasės viešbutis duris atvėrė balandį.

„Pradžia – itin sėkminga, pranoko mūsų lūkesčius“, - džiaugėsi viešbučio komanda.

„Europa City Aurora“ viešbutis atsirado prie rekonstruoto buvusio kino teatro „Aurora“. Šis rekonstruotas ir tapo konferencijų bei kultūros centru, o greta jo iškilo ir aštuonių aukštų viešbutis.

Jame – 144 numeriai, kuriuose vienu metu gali apsistoti 300 žmonių. Šią vasarą buvo jau ne viena tokia diena, kai viešbučio visi kambariai buvo užsakyti.

Rekonstruojant kino teatrą „Aurora“ išsaugotas jo autentiškumas – kolonos, kino salė, kurioje ir po rekonstrukcijos nėra langų,, todėl prireikus jame vėl galima demonstruoti filmus.

Tokia galimybe galėjo įsitikinti į oficialią viešbučio atidarymo premjerą „Viva, Aurora!“ susirinkę kviestiniai asmenys. Tarp jų – Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su žmona Inga, miesto tarybos nariai, uosto kompanijų vadovai, įvairių Klaipėdos bendrovių savininkai. 

Viešbučio savininkai Jolanta ir Arūnas Tumai svečiams buvo paruošę gardžių vaišių, parengę daugybę malonių staigmenų.

Tačiau programą teko šiek tiek koreguoti, nes dauguma svečių prilipo prie televizoriaus ekranų – buvo transliuojamos Europos krepšinio čempionato pusfinalio varžybos tarp Lietuvos ir Kroatijos rinktinių.

Žaibiškai reagavę į tai, jog svečiams itin smalsu, kaip sekasi Lietuvos krepšininkams, viešbučio savininkai pasirūpino, kad žmonės rungtynes galėtų žiūrėti didžiajame „Auroros“ kino teatro ekrane.

„Auroros“ kino teatro rekonstrukcijos į dabar didžiausią Klaipėdoje konferencijų salę bei viešbučio greta projektavimo ir statybų procesas truko kelerius metus.

Projekto vertė – apie 17 mln. litų, kurių daugiau nei 9 mln. litų skyrė ES.

Prognozuojama, jog viešbutis bus dar populiaresnis, kai visai netoli jo pradės veikti šiuo metu statomas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas.