„Jis šiuo metu yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kad užkirstų kelią „kraujo praliejimui ir tragedijai“, – trečiadienį „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo pranešime sakė A. Ghanis.

Tačiau jis pažymėjo, kad derasi dėl galimybės grįžti į Afganistaną ir toliau dirbti siekiant teisingumo šalyje.

A. Ghanis atmetė kaltinimus, esą jis su savimi pasiėmė dideles pinigų sumas. Afganistano ambasadorius Tadžikistane apkaltino A. Ghanį pavogus 169 mln. dolerių valstybės lėšų.

A. Ghanis sakė, kad tokie kaltinimai visiškai nepagrįsti.

„Buvau priverstas išvykti iš Afganistano taip greitai, kad nespėjau nusiauti šlepečių ir apsiauti batų. Negalėjau pasiimti savo brangiausio turto – knygų ir asmeninio nešiojamojo kompiuterio, kuriame buvo viskas“, – sakė A. Ghanis.

Teigiama, kad jo bibliotekoje prezidento rūmuose yra apie 6 tūkst. knygų.

JAE užsienio reikalų ministerija trečiadienį patvirtino, kad šalis jį ir jo šeimą priėmė dėl humanitarinių priežasčių.

Anksčiau buvo gauta pranešimų, kad A. Ghanis buvo pastebėtas JAE sostinėje Abu Dabyje.

Jungtiniai Arabų Emyratai A. Ghanį ir jo šeimą priėmė „dėl humanitarinių priežasčių“, pranešė Užsienio reikalų ministerija Abu Dabyje, kuria remiasi valstybinė naujienų agentūra WAM.

A. Ghanis pabėgo iš šalies, kai Talibanas sekmadienį priešpiet pasiekė Kabulo apylinkes. Jis savo žingsnį argumentavo nerimu dėl gyventojų sostinėje saugumo. Jis esą norėjęs užkirsti kelią „kraujo praliejimui“. Jei jis būtų likęs, esą būtų žuvę „daugybė patriotų“, o Kabulas būtų buvęs sugriautas.

Talibanas netrukus praktiškai be kovos įžengė į sostinę ir praėjus beveik 20 metų nuo Vakarų dalinių invazijos į Afganistaną grįžo į valdžią.

Jungtiniai Arabų Emyratai netolimoje praeityje ne kartą suteikė prieglobstį aukštiems užsienio šalių atstovams, turintiems problemų savo šalyje. Pernai į Emyratus pasitraukė korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas. Už akių penkerių metų laisvės atėmimo bausme nuteista buvusi Tailando premjerė Yingluck Shinawatra Dubajuje rado prieglobstį 2017-aisiais.

Likus mažiau nei trims mėnesiams iki numatyto pajėgų išvedimo termino, J. Bidenas sakė A. Ghaniui, kad afganai turi patys spręsti savo likimą, nors jie ir susiduria su Talibano puolimu.

„Partnerystė tarp Jungtinių Valstijų ir Afganistano nesibaigia. Mūsų kariai gal ir išvyksta, tačiau parama Afganistanui nesibaigia“, – pareiškė J. Bidenas.

Nepaisant to, JAV prezidentas sakė, kad afganai turės patys spręsti dėl savo ateities, dėl to, ko jie nori, o beprasmis smurtas turės liautis, tačiau bus labai sunku.

A. Ghanis Vašingtone lankosi kartu su Abdullah Abdullah, Afganistano atstovu atsakingu už derybas su Talibanu. Talibai Afganistaną valdė 1996-2001 m. ir buvo įvedę griežtą Islamo versiją. Šiuo metu baiminamasi, kad jie gali grįžti į valdžią.

Afganistano prezidentas pripažino, kad J. Bidenas nepakeis balandį paskelbto sprendimo užbaigti ilgiausiai trukusį JAV karą.

„Prezidento J. Bideno sprendimas buvo istorinis, jis privertė visus viską perskaičiuoti ir permąstyti. Mes jį gerbiame ir remiame“, – sakė A. Ghanis.

Tačiau jis ragino nenurašyti Afganistano vyriausybės po to, kai buvo išplatintas JAV žvalgybos vertinimas, kad talibai gali užimti Kabulą per 6 mėnesius po JAV pajėgų atitraukimo.

Afganistano prezidentas pabrėžė, kad saugumo pajėgos penktadienį iš talibų atkovojo šešis rajonus šalies šiaurėje ir pietuose.

Afganistano lyderis dvi dienas trukusio vizito Vašingtone metu taip pat susitiko su aukšto rango Kongreso nariais, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) atstovais ir JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

JAV vykdomas 2 500 karių ir 16 000 civilių atitraukimas gali būti baigtas liepos mėnesį.

„Naratyvas, kad mes paliekami likimo valiai, neatitinka tikrovės“, – A. Ghanis sakė prieš susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi.

Pasak prezidento, prognozės, kad talibai gali užimti valdžią taip pat netikslios.

Tikimasi, kad J. Bidenas patvirtins milijardų JAV dolerių vertės paramą Afganistanui ir kad JAV civiliai liks šalyje ir užtikrins Afganistano karinių oro pajėgų veikimą.

JAV prezidento administracija taip pat planuoja evakuoti 18 000 afganų vertėjų ir kitų asmenų, kurie padėjo JAV pajėgoms, ir kuriems talibai kelia grėsmę.

Dar viena problema yra JAV diplomatų saugumo užtikrinimas. Todėl Afganistane turėtų likti ir didelis JAV jūrų pėstininkų kontingentas, kuris saugotų ambasadą.

Be to, Vašingtonas derasi su Turkija dėl Kabulo oro uosto apsaugos.

JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo prieš tai paskelbė, kad „po dešimtis metų trukusio konflikto“ JAV ir Talibanas susitarė dėk žymaus smurto sumažinimo.

Pasak A. Ghanio, Afganistano saugumo pajėgos tęs savo operacijas prieš „Islamo valstybę“, „Al Qaeda“ ir kitas teroristines grupuotes, tačiau prieš talibus – ne.

Jei savaitę laiko smurto iš tikrųjų bus mažiau, tada JAV ir Talibanas ketina pasirašyti susitarimą. Jame bus numatytas JAV dalinių išvedimo planas bei Talibano garantijos, kad Afganistanas netaps prieglobsčio vieta teroristams. Susitarimas būtų pasirašytas vasario 29 dieną.