Ženklinti privaloma šunis, kates ir šeškus.

Prisidedant prie spartesnio ženklinimo, dar pernai Vyriausybė nutarė, kad asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą, ir gyvūnų globėjams bus kompensuojamas ženklinimas už tris augintinius.

Tačiau kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negalės viršyti 15 eurų.

Išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Kompensacijoms numatyti 300 tūkst. eurų iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų.

Įprastai ženklinimo kainos svyruoja nuo 10 iki 40 eurų.

Gyvūnų šeimininkams augintinių ženklinimas užtikrina gyvūnų atsekamumą.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Ilonos Urbutienės, ženklintas augintinis greičiau randa namus.

"Gyvūnų šeimininkams augintinių ženklinimas užtikrina gyvūnų atsekamumą. Jei pasimeta, pabėga ar yra pavagiamas, tai suteikia galimybę gyvūnui greičiau grįžti namo. Taip pat gyvūnas turės individualų numerį, jam bus išduodami kelionės dokumentai ir jis galės keliauti su savo šeimininku ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pametus augintinio dokumentus bus galimybė greičiau atkurti duomenis, nes visi jie bus suvesti į Gyvūnų augintinių registrą", – teigė I.Urbutienė.

Nesuženklinus gyvūno iki nurodyto termino, asmeniui grės bauda nuo 30 iki 120 eurų. Laikui bėgant, augintiniai bus tikrinami.

"Patikrinimai bus atliekami gavus pranešimą apie gyvūnų gerovės ar sveikatingumo pažeidimus ar tikrinant ūkio subjektą planinio patikrinimo metu", – sakė I.Urbutienė.

VMVT Klaipėdos departamento patarėjos Dalios Kaveckienės duomenimis, Klaipėdoje šiuo metu suženklinti 8 438 šunys, 4 485 katės ir 34 šeškai.

Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Gyvūnų gerovės metais.

Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, įsigaliojus privalomam augintinių ženklinimui šių metų gegužę kačių buvo paženklinta ir užregistruota vienu tūkstančiu, o šunų – net pustrečio tūkstančio daugiau negu tą patį mėnesį prieš metus.

Birželį skaičiai augo dar labiau – kačių paženklinta pusantro tūkstančio daugiau, o šunų –3,5 tūkst. daugiau nei tą patį vasaros mėnesį prieš metus.

Per penkis mėnesius nuo privalomo gyvūnų ženklinimo įsigaliojimo paženklinta beveik 12 tūkst. kačių, daugiau kaip 22 tūkst. šunų ir 30 šeškų.

Rugsėjo mėnesio duomenimis, iki šiol Lietuvoje daugiausia užregistruota šunų – 136 205, kačių – 62 738, o šeškų – 411.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas augintinių šeimininkus ragina neatidėlioti šių procedūrų – iki kitų metų gegužės visi augintiniai turi būti paženklinti ir užregistruoti.

„Gyventojai savo augintinius ženklina vis aktyviau, tačiau tempai galėtų būti ir didesni žinant, kad naminių augintinių Lietuvoje gali būti apie milijoną.

Kita vertus, matyti, kad žmonės tampa vis atsakingesni ir supranta, kad augintiniui po oda įterpta mikroschema gali labai padėti, jei, pavyzdžiui, šis pasimestų. Neabejoju, kad ženklinimo mastai ir toliau augs, o tuos, kurie dar to nepadarė, kviečiu suskubti, neatidėlioti procedūros paskutinei dienai“, – ragina žemės ūkio ministras K. Navickas.

ŽŪM primena, kad katės, šunys ir šeškai, atvesti iki šių metų gegužės ir nepaženklinti mikroschemomis, privalo būti paženklinti iki ateinančių metų gegužės. Šią gegužę ir vėliau atvesti gyvūnai turi būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo. Kitam savininkui ar laikytojui gali būti perduoti tik paženklinti ir registruoti gyvūnai.

„Augintinių gerovės situacija mūsų šalyje kelia nerimą – graudu žiūrėti į gyvūnus perpildytose prieglaudose. Viena iš bėdų ta, kad tik nedidelė dalis augintinių šalyje yra užregistruoti ir paženklinti specialiomis mikroschemomis, kurios padeda juos atpažinti ir grąžinti savininkui bei paskatinti žmones prisiimti atsakomybę už savo gyvūnus.

Visi gyventojai tiek miestuose, tiek regionuose savo laikomus augintinius – šunis, kates, šeškus – turėtų suskubti paženklinti. Tam numatytas laikas – iki kitų metų gegužės. Kartu su gyvūnų gerovės organizacijomis, savivaldybėmis, priežiūros tarnybomis tam skirsime ypatingą dėmesį. Kartu suprantame, kad socialiai remtiniems gyventojams mylimo augintinio ženklinimas tam tikrais atvejais gali tapti finansiniu sunkumu, kurį siekiame išspręsti ir kartu padėti sugrąžinti augintinį, jei gyvūnas pasimestų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Už socialiai remtinų gyventojų ir gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo mikroschemomis ir registravimo Gyvūnų augintinių registre paslaugą siūloma mokėti veterinarijos gydytojams bei kitiems asmenims, baigusiems atitinkamus mokymus ir teikiantiems šią paslaugą.

Pavyzdžiui, pas veterinarą atėjusiam socialiai remtinam gyventojui užtektų veterinarui parodyti savivaldybės išduotą galiojančią pažymą, patvirtinančią, kad šis gyventojas yra socialinės pašalpos gavėjas, ir už paslaugą mokėti nereikės. Vėliau jau veterinaras pateiks prašymą ir gaus patirtų išlaidų kompensaciją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.  

Tiesa, vienam socialiai remtinam gyventojui kompensuojama už ne daugiau nei trijų gyvūnų ženklinimą. Gyvūnų globėjams ženklintinų augintinių skaičius, norint gauti kompensaciją, neribojamas. Kompensuojamos išlaidos apima ir ženklinimo procedūrą, ir mikroschemos įsigijimą,  ir registravimo Gyvūnų augintinių registre paslaugą, tačiau kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negali viršyti 15 eurų.

Skaičiuojama, kad pensininkai ir socialiai remtini gyventojai turėtų laikyti apie penktadalį visų naminių gyvūnų Lietuvoje. 

Viešosios įstaigos Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) duomenimis, Lietuvoje paženklintas tik kas ketvirtas augintinis, kai jų šalyje yra daugiau nei milijonas – per pusę šunų ir kačių. Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų sutiktų paženklinti savo augintinį, jeigu ženklinimo ir registravimo kaina būtų priimtina arba tai būtų galima padaryti nemokamai.

Kiekvienais metais Lietuvos gyvūnų prieglaudos pasipildo net 15 tūkst. šunų ir kačių. Devyni iš dešimties šių gyvūnų patenka neženklinti, neįmanoma sužinoti, kas yra jų savininkas.

Lietuvos savivaldybės pasiklydusių ir neatsakingų savininkų neprižiūrimų gyvūnų gaudymui bei priežiūrai kasmet išleidžia beveik milijoną eurų. Nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos gyvūnams prieglaudose pasirūpinti išleidžia daugiau negu 800 000 eurų, kuriuos paaukoja problemai neabejingi Lietuvos gyventojai.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti galimybę ženklinti ne visus šunis, kates ir šeškus.

Po pateikimo pritarta „darbiečio“ Kęstučio Daukšio siūlymui privalomai ženklinti ne visus augintinius, o tik tuos, kurie išvežami iš Lietuvos arba į ją įvežami, arba perduodami kitam šeimininkui.

Už šį projektą balsavo 36 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš ir tiek pat susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

K.Daukšys siūlo pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kad nuo šių metų gegužės 1 dienos būtų privalu ženklinti kates, šunis ir šeškus, kurie vežami už Lietuvos ribų arba įvežami į Lietuvą, taip pat gyvūnų augintinių veisėjo kitam laikytojui perduodamas kates, šunis, šeškus ir pavojingais pripažintus šunis.

Kitais atvejais augintinius ženklinti mikroschemomis būtų neprivaloma.

K.Daukšio teigimu, tokiu būdu gyvūnų laikytojams nebus užkraunama papildoma finansinė našta ženklinant augintinius, taip pat bus išvengta nereikalingos įtampos visuomenėje.

Pagal šiemet įsigaliojusius teisės aktus, šunis, kates ar šeškus laikantys gyventojai turi pasirūpinti, kad jie būtų paženklinti mikroschemomis ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre.

2016 metais atvesti gyvūnai augintiniai turės būti ženklinami per keturis mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam savininkui. Iki 2015 metų gruodžio 31 dienos atvesti gyvūnai augintiniai turės būti paženklinti ir užregistruoti iki 2017 metų balandžio 1 dienos.

Seimas dar 2012 metais nusprendė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos sako, kad privalomas gyvūnų ženklinimas būtinas norint sudrausminti neatsakingus augintojus, nes dabar dažnai nėra galimybių nustatyti, kam priklauso nuskriaustas ar pavojingas gyvūnas. Be to, įvedus privalomą ženklinimą valstybei esą nereikės išlaikyti gyvūnų prieglaudų.

Taip pat tikimasi, kad privalomas augintinių ženklinimas bei registravimas padės apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pasiutligės. Registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino.