Palikti atliekas šalia konteinerių negalima!

Miesto tvarkdariai Klaipėdoje susiduria su dviem pagrindinėmis problemomis. Didžiausia bėda – šalia konteinerių sukraunamos atliekos. Dar 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintose Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, jog miesto erdvėse, taip pat ir šalia konteinerių, draudžiama palikti  mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas. Atliekos turi būti metamos tik į konteinerius, o netelpančios nugabenamos į jų surinkimo aikšteles.

Vienintelė išimtis taikoma žaliosioms atliekoms (lapai, vaisiai, daržovės, žolė), kurias daugiabučių kvartaluose kol kas leidžiama palikti maišuose šalia konteinerių, taip pat ir iki 1 m ilgio šakas. „Prie naujų požeminių konteinerių aikštelių yra pastatyti stendai, kuriuose aiškiai įspėjama, jog palikus atliekas šalia konteinerių gresia iki 600 eurų bauda. Neleistinas atliekų tvarkymas yra toks pat administracinės teisės pažeidimas, kaip ir Kelių eismo taisyklių. Tik skirtumas toks, kad eismo taisyklių pažeidėjus gaudo gausios policijos pajėgos, fiksuoja kameros, radarai, o Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidėjai kol kas jaučiasi gana ramiai. Tačiau viešosios tvarkos inspektoriai yra informuoti, jog ši sritis Klaipėdoje turi būti kontroliuojama griežčiau, ir jau ėmėsi atidžiau stebėti situaciją kiemuose“, – pasakojo Andrius Dobranskis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Vadovas priminė, jog gyventojams susidūrus su situacija, kai konteineris yra perpildytas, būtina informuoti KRATC atliekų išvežimo padalinį tel. (8 46) 390 781 , e. p. kokybe@kratc.lt, o savo atliekų jokiu būdu nedėti šalia konteinerio, bet nunešti į artimiausią neperpildytą šiukšliadėžę.

„Jei atliekas paliksite šalia konteinerio, nepadarysite gero darbo nei gamtai, nei sau, nei aplinkiniams. O dideles atliekas, kurios netelpa pro konteinerio angą, reikia patiems pristatyti į specialias aikšteles. Tokia tvarka galioja visoje Lietuvoje bei daugelyje Europos šalių, ir tik taip galima išvengti netvarkos kiemuose“, – aiškino A.Dobranskis.

Atidaryti ne visi nauji konteineriai

Antra nemenka problema su atliekų tvarkymu Klaipėdoje – naujosios pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Jų Klaipėdoje bus įrengta 268, o kol kas galima naudotis 152. Kitos statomos, registruojamos, laukiama, kol prie jų bus pastatyti autotransporto stovėjimą ribojantys ženklai ar nupieštos geltonosios linijos. Tačiau žmonės nepasidomi, ar aikštelė šalia jų namų jau atidaryta, ir pradeda krauti atliekas į nenaudojamus konteinerius ar šalia jų. 

„Nenaudojami konteineriai būna apvynioti polietileno plėvele, stop juostomis, pažymėti lipdukais „Atliekas mesti draudžiama“. Kur įmanoma, konteinerių dangčiai būna užrakinti. Tačiau, ne visus šios priemonės sustabdo. Dangčiai išlaužiami, juostos nuplėšiamos ir tuomet turime išklausyti padorių klaipėdiečių nusiskundimus bei iškuopti nelegalius šiukšlynus. Turėtume suprasti, jog šios papildomos paslaugos kainuoja mums visiems“, – sakė  A.Dobranskis.

„Kasdien važiuoju dviračiu nuo Jonavos gatvės per tiltą į Šilainius. Šiukšlių tik daugėja, tenka laviruoti“, – skaitytojas Mindaugas piktinasi žmonėmis, teršiančiais Panerių gatvėje esantį miškelį.

„Manau, pakabinus kameras būtų galima greitai rasti kaltininkus, taip pat siūlyčiau uždaryti šią gatvės dalį automobiliams“, – pridūrė kitas kaunietis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistė Justina Kazragytė portalui sakė, jog šis atvejis policijai žinomas. „Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, pagal kurį dėl tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo gali grėsti bauda iki 140 eurų“, – paaiškino policijos atstovė. Anot jos, Santakos policijos komisariato pareigūnai, atsižvelgę į pateiktą informaciją, sustiprino patruliavimą minėtoje vietoje.

„Šiemet už Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymą Viešosios tvarkos skyriuje jau nubausta 13 asmenų arba pradėtos administracinės teisenos“, – statistikos pateikė Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vedėjas Rimantas Vilimas. Jo teigimu, visgi dažniausiai apsiribojama įspėjimais. Kol kas šiemet Viešosios tvarkos skyriuje gauti 26 gyventojų skundai dėl įvairaus pobūdžio šiukšlintojų.

Šiemet už Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymą Viešosios tvarkos skyriuje jau nubausta 13 asmenų arba pradėtos administracinės teisenos.

„Dažniausiai skundžiamasi dėl ne vietoje pastatytų šiukšlių konteinerių, į juos pilamų statybinių atliekų, dėl iš statybviečių išvažiuojančio transporto teršiamos važiuojamosios dalies“, – vardijo R.Vilimas. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų laikymąsi taip pat kontroliuoja seniūnijos ir policija.

Miesto viešosiose erdvėse švara rūpinasi savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kauno švara“. Šios bendrovės Miesto valymo skyriaus vadovė Jolanta Beidokaitė tikino, jog miesto švara prižiūrima tinkamai. „Parkuose šiukšlės surenkamos ne tik iš šiukšliadėžių, bet ir nuo žaliųjų plotų,

šalia takų tris kartus per savaitę. Taip pat parkų taikai šluojami 3 kartus per mėnesį. Centrinėje miesto dalyje, ypač vasaros metu, padidėjus srautams, Santakos, Nemuno salos parkuose, Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte tvarkoma kasdien“, – pasakojo pašnekovė. Anot „Kauno švaros“ atstovės, šiukšliadėžių skaičius parkuose yra tiksliai paskaičiuotas ir suderintas su Kauno miesto savivaldybe.

Paklausta, ar dažnai sulaukia žmonių pranešimų apie miesto šiukšlintojus, J.Beidokienė atsakė: „Apie juos pranešama, tačiau retokai. Jei bendrovę pasiekia informacija su užfiksuotomis pažeidimų nuotraukomis ar vaizdo medžiaga, pastaroji persiunčiama Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, kurie turi įgaliojimus šiukšlintojus ne tik įspėti, bet ir bausti.“