-
Virusų tyrinėtojas apie beždžionių raupus: užsikrėtusieji gali gėdytis ir slėptis 11
„Beždžionių raupai nėra kažkokia nauja infekcija, apie kurią mes nežinojome. Mes daugmaž žinome plitimo kelius, žinome, kad skiepai nuo raupų, kurie buvo išnaikinti, veikia palyginus neblogai ir prieš beždžionių raupus. Žinome [infekcijos] perdavimo kelius, todėl situacija kardinaliai skiriasi nuo koronaviruso pandemijos“, – teigė virusų tyrinėtojas Gytis Dudas.
Kitose Europos šalyse jau užfiksuoti mirties nuo beždžionių raupų atvejai. G. Dudas sako, kad su šia infekcija reikia kovoti, nes kitaip ji išplis dar labiau.
„Iš dalies yra ko baimintis, kadangi mirtingumas nuo beždžionių raupų siekia apie 2 proc. Tačiau pati infekcija neplinta taip greitai. Nereikėtų užmigti ant laurų. Tų atvejų šiuo metu nėra labai daug – kalbame apie 30 tūkst. patvirtintų atvejų. Tai nėra visiška katastrofa, bet aktyviai nekovojant su šia infekcija ji gali įsitvirtinti visuomenėje ir, nepaisant daug kam girdimų gandų, ji gali pasiekti likusią populiacijos dalį“, – komentavo G. Dudas.
Svarbiausia nestigmatizuoti labiausiai beždžionių raupams pažeidžiamų asmenų. Jei jie pradės gėdytis ir slėptis, infekcija nebus tinkamai gydoma, o raupai ir toliau plis.
Jeigu mes nusprendžiame stigmatizuoti šią ligą, mes norom nenorom priversime tuos žmones slėptis ir tų atvejų paprasčiausiai nerasime.
„Šiuo metu vienas iš iššūkių yra testavimas, kadangi asmenys patys turi prisistatyti sveikatos apsaugos institucijoms. Tai reiškia, kad, jeigu mes nusprendžiame stigmatizuoti šią ligą, mes norom nenorom priversime tuos žmones slėptis ir tų atvejų paprasčiausiai nerasime. Ką matome kitose šalyse, tarkime, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV – ilgainiui naujų užsikrėtimų skaičius lėtėja būtent dėl matomų intervencijų ir matome, kad žmonės patys savarankiškai padeda sveikatos apsaugos institucijoms kovoti su šia liga“, – tvirtino virusų tyrinėtojas.
Visuomenėje paplitus informacijai apie beždžionių raupų plitimo aplinkybes, kai kurie žmonės pradėjo nebekontroliuoti savo homofobijos.
„Ši situacija yra labai gerai pažįstama sveikatos apsaugos institucijoms ir mokslininkams, kuriems yra tekę dirbti ar kovoti su ŽIV. Mes žinome, kad yra tam tikras visuomenės segmentas, kurie yra mažumos mažuma, kuri yra pratusi turėti daugiau lytinių partnerių, galbūt nesekti, su kuo turi lytinius santykius. Būtent tokiu būdu beždžionių raupai patekę į tokius seksualinių kontaktų tinklus ir plinta. Turint omeny, kad nuo raupų pasaulyje nėra skiepijama nuo maždaug 1980-ųjų metų, šis virusas sugebėjo rasti tą galimybę įsiskverbti ir plisti būtent per šiuos kontaktinius tinklus. Būtina pabrėžti – tai yra mažumos mažuma ir demonizuoti visos žmonių grupės mes paprasčiausiai negalime, nes tokių būdu mes užtikrinsime, kad tie žmonės slėps savo kontaktus, neprisistatys sveikatos apsaugos institucijoms, kai to reikės, ir anksčiau ar vėliau ši liga pasieks likusią visuomenę, kadangi jos plitimas nėra vien tik lytiniu būdu, ji plinta taip pat ir per artimą kontaktą“, – aiškino G. Dudas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuva jau užsisakė 1 400 vakcinos nuo beždžionių raupų dozių. Pasak virusų tyrinėtojo, skiepyti reikėtų kontaktą su užsikrėtusiuoju turėjusius asmenis, bei dažnai lytinius partnerius keičiančius homoseksualius asmenis.
Kuomet prasideda bėrimas, tada žmogus gali užkrėsti kitus ir būtent tuo metu reikėtų labiausiai saugotis kontakto su kitais asmenimis.
„Skiepai nuo raupų turi apie 85 proc. efektyvumą prieš beždžionių raupus (...) Skiepų dozių visiems neužtenka ir kainos santykis nėra toks, kad skiepyti visą visuomenę. Šiuo atveju būtų tikslingą kontaktų skiepijimas, jeigu mes apie juos žinome. Galbūt reikėtų įvertinti galimybę skiepyti tą mažumos mažumą, kurie patys žino, kad yra linkę turėti daugiau lytinių partnerių, todėl jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti“, – sakė G. Dudas.
Specialistas esantiems rizikos grupėje patarė atsargiau žiūrėti į dažną lytinių partnerių keitimą.
„Jeigu jūs žinote, kad esate rizikos grupėje, jeigu esate pratę turėti daug lytinių partnerių, nesvarbu, ar heteroseksualių, ar homoseksualių, reikėtų šiek tiek atsargiau į tai pažiūrėti. Jeigu įtariate, kad galbūt turėjote kontaktą, praneškite apie tai sveikatos apsaugos institucijoms ir izoliuokitės. Kuomet prasideda bėrimas, tada žmogus gali užkrėsti kitus ir būtent tuo metu reikėtų labiausiai saugotis kontakto su kitais asmenimis“, – patarė G. Dudas.
-
Lietuvoje užregistruoti dar du beždžionių raupų atvejai 42
Diena anksčiau šalyje buvo patvirtintas pirmasis šios infekcinės ligos atvejis. Tada šia infekcine liga užsikrėtė 40–49 metų grupei priklausantis vyras.
Beždžionių raupai naujai diagnozuoti 20-29-erių ir 30-39-erių metų amžiaus grupėms priklausantiems asmenims. Abu asmenys kreipėsi į ligoninę, išleisti gydytis ambulatoriškai.
SAM primena, kad beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė ketvirtadienį BNS sakė, kad šie trys atvejai tarpusavyje nesusiję.
Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.
Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai – atsiranda odos bėrimai. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu. Tai dažniausiai užtrunka 2-4 savaites.
Ministerija įspėja, kad atsiradus bėrimui, pakilus temperatūrai reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą: konsultuotis telefonu su šeimos gydytoju arba vykti į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.
