Galutiniu ir neskundžiamu LAT sprendimu D. Gineikaitei buvo skirta 9 415 eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas jai buvo skyręs 20,7 tūkst. eurų baudą, apeliacinėje instancijoje ji buvo sumažinta iki 13,2 tūkst. eurų.

LAT taip pat panaikino buvusiai NŽT vadovei skirtą baudžiamąją priemonę – trejus metus būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Kaip pranešė bylą nagrinėjęs teisėjas Pranas Kuconis, kitiems byloje nuteistiems asmenims – buvusiam tuometinės Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, buvusiam jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui ir šios ligoninės gydytojui Artūrui Šulniui – skirtos baudos taip pat buvo sumažintos, o šios ligoninės slaugytoja S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista.

G. Abeciūnui skirta 13,1 tūkst. eurų bauda buvo sumažinta iki 11 298 eurų, K. Grigoniui skirta 11,2 tūkst. eurų bauda – iki 7 532 eurų, o A. Šulniui skirta 6,4 tūkst. eurų bauda – iki 1 883 eurų.

S. Skersienei skirta 3,7 tūkst. eurų bauda buvo panaikinta.

P. Kuconio teigimu, iš viso byloje buvo gauti penki kasaciniai skundai, kuriuose buvo keliama daug teisės taikymo klausimų.

„Dalis kasaciniuose skunduose keliamų klausimų palikti nenagrinėti, nes jie neatitiko Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų keliamų kasaciniams pagrindams, dalis kasacinių skundų yra atmesti (...) tačiau trys kasaciniuose skunduose iškelti teiginiai pasitvirtino ir tiek pirmosios instancijos, tiek Kauno apygardos teismo nuosprendis LAT nutartimi yra pakeisti“, – sakė LAT teisėjas.

Baudė dukart už tą patį nusikaltimą

Pirmasis iš šių teiginių yra susijęs su draudimu antrą kartą bausti už tą pačią veiką, kuris, LAT vertinimu, šioje byloje buvo pažeistas.

„Šiuos pažeidimus nagrinėjo, analizavo Kauno apylinkės bei apygardos teismai, iš tiesų jie pripažino tą pažeidimą, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam pažeidimui taisyti“, – teigė P. Kuconis.

Anot teisėjo, ikiteisminis tyrimas iš pat pradžių buvo pradėtas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, tačiau tiriant nusikaltimą nustatyta, kad dokumentai nebuvo klastoti, tad ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo nutrauktas.

Tyrimui vadovavęs prokuroras tuomet inicijavo administracinį procesą dėl duomenų ar įrodymo klastojimo administracinėje byloje, tuo pačiu metu ir toliau vyko ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pareigomis.

„Susidarė situacija, kad dėl tos pačios veikos vyko administracinis procesas ir dalis nuteistųjų buvo nubausti administracinėmis baudomis, daliai procesas buvo nutrauktas, o paraleliai vyko baudžiamasis procesas už piktnaudžiavimą tarnyba“, – pasakojo teisėjas.

Administracinėje byloje D. Gineikaitės ir ligoninės vadovų atžvilgiu procesas buvo nutrauktas, o A. Šulnys ir S. Skersienė buvo nubausti baudomis.

Daiva Gineikaitė

„Vieni ir tie patys veiksmai įgavo dvigubą teisinį vertinimą. Viena vertus – administracinis nusižengimas, kita vertus – baudžiamasis nusikaltimas. Na, o tokį dvigubą persekiojimą draudžia tiek mūsų Konstitucija, tiek konvencija, tiek gana gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu“, – teigė P. Kuconis.

S. Skersienė iš pradžių apklausta liudytoja

Slaugytoja dirbusi S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista būtent dėl šio principo pažeidimo ir dėl to, kad pirmą kartą byloje, kurioje ji buvo pripažinta kalta, teisėsauga ją apklausė kaip liudytoją.

„Nors slaugytoja, kai ji buvo apklausiama liudytoja, jai buvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų apie save, bet čia pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus“, – sakė teisėjas.

P. Kuconis pabrėžė, kad versti žmogų duoti parodymus prieš save draudžia tiek Konstitucija, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas.

Anot jo, D. Gineikaitei pirmosios instancijos teismo skirtas draudimas užimti vadovaujančias pareigas turėjo būti panaikintas jau apeliacinės instancijos teismo, kuris nustatė, kad nusikaltimą ji padarė veikdama kaip privatus asmuo ir išteisino dėl veikos padarytos vykdant pareigas.

„Šita baudžiamojo poveikio priemonė panaikinta todėl, kad čia yra apeliacinės instancijos teismo klaida“, – teigė teisėjas. 

D. Gineikaitė ir tuometiniai ligoninės vadovai bei jos medikai nuteisti dėl piktnaudžiavimo, kai 2015 metais po avarijos buvo suklastotas D. Gineikaitės kraujo mėginys, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

Tuometinei NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją vėliau pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.

Ligoninėje buvo paimti du jos kraujo mėginiai, antrasis – kitą dieną, o slaugytoja juos sukeitė.

A. Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o S. Skersienė sakė pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės teisme nepripažino visiškai.

Kaip BNS informavo LAT atstovė Dovilė Skiauterienė, trečiadienį byloje turėjęs vykti pirmasis posėdis buvo atidėtas gavus vieno iš advokatų prašymą, motyvuojant užimtumu kitose bylose. Šį prašymą tenkinus, prie bylos teismas grįš rugsėjo 9 dieną.

D. Gineikaitė skundu prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl jos veiksmų ir bylą nutraukti arba tuo pagrindu, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tų pačių veikų, arba pripažinus ją nepadariusia veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitu atveju prašoma jai paskirtą baudos dalį sumažinti iki ne didesnės kaip kitai kaltinamajai – Salomėjai Skersienei paskirtos 3,7 tūkst. eurų baudos. Taip pat prašoma panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, kai D. Gineikaitei uždrausta dvejus metus būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Pirmosios instancijos teismas D. Gineikaitei buvo skyręs 20,7 tūkst. eurų baudą, apeliacinės instancijos teismas ją sumažino iki 13,2 tūkst. eurų.

Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas, buvęs jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, taip pat šios ligoninės gydytojas Artūras Šulnius ir slaugytoja S. Skersienė prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą jų atžvilgiu nutraukti.

G. Abeciūnas buvo nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, K. Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus.

A. Šulniui skirta 6,4 tūkst. eurų, o S. Skersienei – 3,7 tūkst. eurų bauda.

Šios baudos apeliacinio teismo paliktos nepakeistos.

D. Gineikaitė ir tuometiniai Kauno klinikinės ligoninės vadovai bei jos medikai nuteisti dėl piktnaudžiavimo, kai 2015 metais po avarijos buvo suklastotas D. Gineikaitės kraujo mėginys, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

Tuometinė NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją vėliau pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.

Ligoninėje buvo paimti du jos kraujo mėginiai, antrasis – kitą dieną, o slaugytoja juos sukeitė.

A. Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o S. Skersienė sakė pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės teisme nepripažino visiškai.

K. Grigonis Kauno apylinkės teismo 2018 metų liepą pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam skirta 11,2 tūkst. eurų bauda. Jam taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į vadovaujamas pareigas sveikatos priežiūros įstaigose atėmimas dvejiems metams. Tokią bausmę paliko galioti ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.

K. Grigonis skunde teismui teigė, kad jam atimta ne teisė dirbti tam tikrą darbą, bet viešoji teisė būti išrinktam ar paskirtam. Kadangi tai skirtingos baudžiamojo poveikio priemonės, jis teigia, kad jo darbovietė nesupranta paskirtos bausmės.

Medikas tvirtino, kad darbovietė netinkamai aiškina nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Anot jo, iki nuosprendžio jis jau ėjo pareigas, o draudimas dirbti vadovaujamą darbą jam galioja tik į ateitį.

Tačiau skundą dėl išaiškinimo apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas šiuos argumentus atmetė.

Pasak teismo, įstatymuose nedviprasmiškai pasisakyta, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu uždrausta eiti pareigas, turi būti iš jų atleidžiamas ir jokios išimtys nenumatytos.

„Pagrindo teigti, kad ši norma taikoma tik į ateitį, kaip nurodyta skunde, nėra“, – pabrėžia teismas.

Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas BNS informavo, kad vadovaujantis teismų sprendimais, K. Grigonis jau neeina turėtų Dienos chirurgijos I skyriaus vedėjo ir ligoninės traumatologijos ortopedijos vadovo pareigų.

Ligoninėje jis liko dirbti ortopedu traumatologu. 

K. Grigonis buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo pareigomis, kai Klinikinėje ligoninėje 2015 metais buvo suklastotas D. Gineikaitės kraujo mėginys, siekiant nuslėpti, kad ji vairavo ir avariją padarė neblaivi.

Kauno apylinkės teismas ją pernai pripažino kalta ir skyrė 20,7 tūkst. eurų baudą. Jai taip pat dvejus metus uždrausta būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus.

Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.

Skirtas bausmes apskundė visi kaltinamieji, prokuratūra sprendimo neskundė.

Kaltinamieji teigė, jog buvo skirtos neadekvačios bausmės, nebuvo patenkinti vykusiu teismo procesu.

D. Gineikaitė 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu. Bylos duomenimis, ji savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Bylos duomenimis, D. Gineikaitė sukurstė G. Abeciūną ir jo pavaduotoją K. Grigonį piktnaudžiauti – suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

D. Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A. Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, jis nurodė slaugytojai S. Skersienei paimti antrą D. Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.

A. Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o ši sako pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta visiškai.

Tuometinė NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.

Į teisiamųjų suolą D.Gineikaitė sėdo ne viena. Kompaniją jai palaikė keturi Kauno medikai, kurių vaidmuo kraujo mėginių keitimo labirintuose jau buvo narpliotas Kauno apylinkės teisme.

Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistieji jį skundė Kauno apygardos teismui.

Apeliacinį skundą išnagrinėjęs aukštesnės instancijos teismas iš esmės paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį. D.Ginaikaitės skundas buvo patenkintas tik iš dalies.  

Praėjusių metų liepą Kauno apylinkės teismas piktnaudžiavimo ir kurstymo piktnaudžiauti byloje kaltais pripažino visus skandalo dalyvius.

D.Gineikaitei skirta 20 713 eurų bauda, buvusiam Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gintaraui Abeciūnui – 13 tūkst. 181 euro bauda, jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui – 11 298 eurų bauda, gydytojui Artūrui Šulniui – 6402 eurų, slaugytojai Salomėjai Skersienei – 3766 eurų dydžio baudos.

Šiuo nuosprendžiu D.Gineikaitei buvo uždrausta trejus metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose, G.Abeciūnas ir K.Grigonis negalės vadovauti gydymo įstaigoms atitinkamai trejus ir dvejus metus.

Apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą Kauno apygardos teismas išteisino D.Gineikaitę dėl gydytojo G.Abeciūno kurstymo padaryti nusikalstamą veiką.

Teismas pasisakė, kad pagal surinktą medžiagą matosi, jog pats gydytojas pasiūlė planą kaip nuslėpti girtumą.

Eliminavus šią aplinkybę D.Gineikaitei Kauno apylinkės teismo skirta bauda sumažinta iki 13 181 euro.

Skambino kaip draugui

Kauno apygardos teismas kitaip išaiškino ir D.Gineikaitės skambutį tuomečiam jos patarėjui Nacionalinėje žemės tarnyboje Gintarui Furmavaičiui.

Patikslinta, kad tarnybos vadovė skambino jam kaip draugui, o neveikė kaip tarnybos direktorė.

Visų teisiamųjų šioje byloje skundus dėl kraujo mėginių sukeitimo teismas atmetė.

„Kauno apylinkės teismas tinkamai vertino surinktus įrodymus. Įrodymai gauti teisėtais būdais ir priemonėmis“, – pabrėžė Kauno apygardos teismas.

Apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos sprendimo paskelbime dalyvavusi D.Gineikaitė neslėpė neesanti  patenkinta tuo, ką išgirdo.

„Tikėjausi teisinio sprendimo. Tikėjausi, kad teisinėje valstybėje du kartus už tą patį nusikaltimą neteisiama“, – D.Gineikaitė patvirtino skųsiantį Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Ne vieną kartą nagrinėjant šią skandalingą istoriją buvo akcentuojama, kad bylos veikėjai už tą pačią nusikalstamą veiką jau buvo nuteisti administracine tvarka.

Tikėjausi teisinio sprendimo. Tikėjausi, kad teisinėje valstybėje du kartus už tą patį nusikaltimą neteisiama.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras paaiškino, kad įstatymas nedraudžia  administracine tvarka išnagrinėtas veikas vertinti ir baudžiamajame procese.

Skandalinga D.Gineikaitės istorija smulkiai narpliota viešumoje. Dar 2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune avariją sukėlusi ir į alkoholio matuoklį 1,66 promilės įpūtusi girta valdininkė mėgino išsisukti.

Ko ne eismo įvykio vietoje moteris puolė ieškoti pagalbos ir karštligiškai skambinti daugybei savo pažįstamų.

D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.

G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.

Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, kuomet, tikėtina, buvo jau išsiblaiviusi.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame buvo promilių, sunaikintas.

Planas neišdegė dėl to, kad pagal sankcionuotas teismo nutartis buvo klausomasi tuometės Nacionalinės žemės tarnybos direktorės D.Gineikaitės telefoninių pokalbių aiškinantis galimas aferos Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje ji apklausta dėl aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės sklypo Vilniuje, Tujų gatvėje, nuomos sutartimi.

V. Gapšys byloje kaltinamas pažadėjęs paveikti Darbo partijos deleguotą ministrę, kad ši nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti minimo sklypo nuomos sutartį su „MG Baltic“ valdoma bendrove „MG Valda“, šiuo metu vadinama „Darnu Group“.

Per apklausą eksministrė tvirtino, kad V. Gapšys dėl sklypo 2015 metais kreipėsi du kartus. Vieną kartą tai vyko Seime, kitą – ministerijoje.

V. Baltraitienė sakė, kad po kolegos kreipimosi sklypo nuomos galimybes aptarė su buvusia Nacionalinės žemės tarnybos direktore Daiva Gineikaite, o vėliau su tuometine ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktore Aušra Kalantaite.

Iš tikrųjų gal porą kartų buvo domimasi šitu sklypu, bet aš tai nematau kaip išskirtinio atvejo, nes kiekvienas Seimo narys kažko klausdavo, kažkuo domėdavosi.

Pasak liudytojos, pastaroji tarnautoja išaiškino, kad nuoma nėra galima pagal įstatymus.

„Iš tikrųjų gal porą kartų buvo domimasi šitu sklypu, bet aš tai nematau kaip išskirtinio atvejo, nes kiekvienas Seimo narys kažko klausdavo, kažkuo domėdavosi, o mano atsakymas visada būdavo, kad pažiūrėsiu, pasiaiškinsiu“, – Vilniaus apygardos teisme sakė V. Baltraitienė.

„V. Gapšiui pasakiau, kad įstatymas čia neleidžia nieko išspręsti“, – teigė ji.

Buvusi politikė tvirtino nedavusi pavaldiniams jokių nurodymų dėl minimo sklypo, nes žemės ūkio ministras yra atsakingas už strateginius sprendimus, o ne „sprendžia klausimus dėl kiekvieno žemės sklypo“.

V. Baltraitienė taip pat sakė, kad V. Gapšys neprašė jos duoti jokių nurodymų, tik išsiaiškinti situaciją dėl sklypo nuomos aplinkybių.

„Niekada jokių tiesioginių nurodymų, kad vienaip ar kitaip sutvarkyti sklypą, (...) nebuvo“, – kalbėjo V. Baltraitienė.

Kaltinamojo gynėjai teigė, kad jis į žemės ūkio ministrę kreipėsi dėl perdėto biurokratizmo Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Viešinimo pinigai

Buvusi žemės ūkio ministrė taip pat liudijo dėl kaltinimų V. Gapšiui, kad šis pažadėjo „MG Baltic“ atstovams paveikti ją, jog ši priimtų koncerno bendrovei „MG Baltic Media“ palankius sprendimus skirstant ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) viešinimui per žiniasklaidą skiriamus pinigus.

Byloje tiriamos NMA viešinimo paslaugų pirkimo aplinkybės 2015 metais.

Tais metais sutartį su NMA turėjo Mykolo Katkaus vadovaujama įmonė „Viešųjų ryšių partneriai“, šiuo metu vadinama „Fabula Hill+Knowlton Strategies“.

Bylos duomenimis, NMA vadovas tuo metu siekė gauti daugiau pinigų viešinimui.

V. Baltraitienė tvirtino, kad dėl viešinimo pinigų dydžio nesutarė su tuometiniu NMA vadovu Eriku Bėrontu, bet nesikišo į klausimus, kiek lėšų turi gauti kuri žiniasklaidos priemonė – už tai buvo atsakinga patarėja Jolanta Butkevičienė.

Buvusi ministrė sakė, kad V. Gapšys jos Seime yra paklausęs apie NMA skiriamus viešinimo pinigus, tačiau tai siejo su E. Bėronto bandymais gauti parlamentarų paramą.

„Bėrontas, žinau, visus aplakstė, (...) visus pažinojo“, – tvirtino buvusi politikė.

„Atsakiau jam (V. Gapšiui), kad tikrai NMA nebus papildomų pinigų, nes jis (E. Bėrontas) ištaškė visus turėtus pinigus ir ministerija jam daugiau nebeskirs“, – kalbėjo V. Baltraitienė.

„Niekas manęs nei iš Seimo narių, nei iš partijos narių nespaudė, kad viešinimo pinigai būtų skiriami NMA“, – pridūrė ji.

Anot šią savaitę teisme liudijusio M. Katkaus, viešinimo sutartys buvo sudarytos su tuomet koncernui „MG Baltic“ priklausiusiais portalu alfa.lt ir LNK televizijos kanalų grupe.

V. Baltraitienė žemės ūkio ministre dirbo 2014 – 2016 metais.

Politinės korupcijos byloje buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Pirmosios instancijos teismas D. Gineikaitę šių metų liepą pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą ir skyrė jai 20,7 tūkst. eurų baudą. Jai taip pat dvejus metus uždrausta būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, jo tuometinis pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus.

Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.

Skirtas bausmes apskundė visi nuteistieji, prokuratūra nuosprendžio neskundė.

Nuteistieji teigia, jog buvo skirtos neadekvačios bausmės, nėra patenkinti vykusiu teismo procesu.

Visi jie prašo, kad byla jiems būtų nutraukta arba jie išteisinti.

S. Skersienė ir A. Šulnius teigia, kad už analogiškus nusikaltimus jau buvo nubausti administracine tvarka, todėl neturėtų būti antrą kartą teisiami už tą patį nusikaltimą.

D. Gineikaitė prašo ją išteisinti arba sumažinti paskirtą baudą ir sušvelninti baudžiamojo poveikio priemonę, nes laiko ją per griežta.

Aš manau, kad tikrai turiu teisę sužinoti, kokiu pagrindu manęs klausomasi.

G. Abeciūnas ir K. Grigonis neigia davę kokius nors neteisėtus nurodymus, K. Grigonis taip pat nesutinka, kad jo veiksmai padarė kokią nors žalą valstybei.

Nuteistųjų advokatai taip pat teismui pateikė prašymus išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo pradėti operatyviniai veiksmai, patekę į šią bylą.

Prokuroras Darius Stankevičius teigė, kad informacija apie bylas, dėl kurių buvo pradėti šie veiksmai, yra slapta, be to, teigė, kad šie veiksmai buvo sankcionuoti teismo.

„Aš manau, kad tikrai turiu teisę sužinoti, kokiu pagrindu manęs klausomasi“, – šiuos argumentus replikavo D. Gineikaitė.

Teismas byloje padarė pertrauką ir šiuos klausimus spręs iki kito posėdžio gruodžio 20 dieną.

D. Gineikaitė buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį padarė avariją ir savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Bylos duomenimis, D. Gineikaitė sukurstė G. Abeciūną ir jo pavaduotoją K. Grigonį piktnaudžiauti – suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

D. Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A. Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, kuris nurodė slaugytojai S. Skersienei paimti antrą D. Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.

A. Šulnius pripažįsta paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o ši sako pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta visiškai.

Tuometinė NŽT direktorė 2015 metų gruodį būdama neblaivi padarė avariją - alkotesteriu jai buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti.

Pirmosios instancijos teismas D. Gineikaitę šių metų liepą pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą ir skyrė jai 20,7 tūkst. eurų baudą. Jai taip pat dvejus metus uždrausta būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, jo tuometinis pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus.

Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.

Skirtas bausmes apskundė visi kaltinamieji, prokuratūra sprendimo neskundė.

Kaltinamieji teigia, jog buvo skirtos neadekvačios bausmės, nėra patenkinti vykusio teismo procesu.

Trečiadienį numatytas pirmasis teismo posėdis neįvyko, į bylos nagrinėjimą negalėjus atvykti G. Abeciūno advokatui.

Byloje padarius pertrauką, kitas posėdis numatytas gruodžio 13 dieną.

D. Gineikaitė buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu. Bylos duomenimis, ji savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Bylos duomenimis, D. Gineikaitė sukurstė G. Abeciūną ir jo pavaduotoją K. Grigonį piktnaudžiauti – suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

D. Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A. Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, kuris nurodė slaugytojai S. Skersienei paimti antrą D. Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.

A. Šulnius pripažįsta paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o ši sako pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta visiškai.

Tuometinė NŽT direktorė 2015 metų gruodį būdama neblaivi padarė avariją – alkotesteriu jai buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį buvusią Nacionalinės žemės tarnybos vadovę Daivą Gineikaitę pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą ir skyrė jai 20,7 tūkst. eurų baudą.

„Teismas išnagrinėjęs bylą nusprendžia D. Gineikaitę pripažinti kalta (...) ir paskirti 20,7 tūkst. eurų baudą“, – paskelbė teisėja Jurga Vasiliauskienė.

Jai taip pat dvejus metus uždraustai būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, jo pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus. Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

D. Gineikaitė buvo teisiama už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu. Bylos duomenimis, ji savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

„Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, teismas tokius parodymus vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengi baudžiamosios atsakomybės“, – sakė teisėja.

Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, teismas tokius parodymus vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengi baudžiamosios atsakomybės.

Pasak jos, D. Gineikaitės kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai: pokalbių įrašai, liudytojų parodymai.

„Iš pokalbio turinio akivaizdžiai galima matyti, kad G. Furmanavičius bando padėti D. Gineikaitei ne kaip draugei, o kaip vadovei“, – nuosprendį komentavo teisėja.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įvykis dėmesio sulaukė dėl aukštų D. Gineikaitės užimtų pareigų, todėl jos elgesys padarė neturtinę žalą jos darbovietei – Nacionalinei žemės tarnybai.

Byloje buvo teigiama, kad D. Gineikaitė sukurstė G. Abeciūną ir jo pavaduotoją K. Grigonį piktnaudžiauti – suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

D. Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A. Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, kuris nurodė slaugytojai S. Skersienei paimti antrą D. Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.

„Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažino, teismas sprendė, kad jų parodymai prieštarauja kitiems, įrodymais byloje nėra nuoseklūs, todėl rėmėsi šiais įrodymais tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais“, – kalbėjo teisėja.

Pasak teismo, pokalbių turinys atskleidžia, jog D. Gineikaitė siekė paveikti G. Abeciūną ir jis tam pasidavė bei sugalvojo būdą suklastoti rezultatus ir šiuo tikslu skambino savo pavaduotojui K. Grigoniui.

Tai, kad neteisėti nurodymai vėliau perduoti medikams, kurie juos įvykdė, teismas sprendė iš kaltinamųjų parodymų ir kitų bylos duomenų.

Pasak teismo, tai, jog dalis asmenų tiesiogiai nebendravo vykdant nusikalstamą veiką ir jų dalyvavimas buvo atsitiktinis, nepaneigia jų bendrininkavimo.

„Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas“, – pastebėjo teisėja.

Skirti kaltinamiesiems baudas siūlė ir prokuroras. D. Gineikaitei jis prašė skirti 22,5 tūkst. eurų siekiančią baudą ir uždrausti trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, G. Abeciūnui – 15 tūkst. eurų baudą, jo pavaduotojui K. Grigoniui – 13,3 tūkst. eurų baudą. Jiems taip pat prašoma dvejiems metams uždrausti eiti vadovaujančias pareigas medicinos įstaigose. Ligoninės gydytojui A. Šulniui siūlyta skirti 7,5 tūkst. eurų baudą, slaugytojai S. Skersienei – 4,1 tūkst. eurų baudą.

Tuometinė NŽT direktorė 2015 metų gruodį būdama neblaivi padarė avariją – alkotesteriu jai buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti.

„Bausmės tikslai bus pasiekti visiems teisiamiesiems skiriant baudas“, – ketvirtadienį sakė kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Darius Stankevičius.

D. Gineikaitei prokuroras siūlo skirti 22,5 tūkst. eurų siekiančią baudą. Jai taip pat trejus metus siūloma uždrausti dirbti valstybės tarnyboje.

Kauno klinikinės ligoninės buvusiam direktoriui Gediminui Abeciūnui prašoma skirti 15 tūkst. eurų baudą, jo pavaduotojui Kęstučiui Grigoniui – 13,3 tūkst. eurų baudą. Jiems taip pat prašoma dvejiems metams uždrausti eiti vadovaujančias pareigas medicinos įstaigose.

Ligoninės gydytojui Artūrui Šulniui prašoma skirti 7,5 tūkst. eurų baudą, slaugytojai Salomėjai Skersienei – 4,1 tūkst. eurų baudą.

D. Gineikaitės advokatas Stanislovas Liutkevičius savo ruožtu teigia, kad prokuroras pernelyg laisvai interpretuoja byloje esančius telefoninių pokalbių duomenis ir prašo buvusią NŽT vadovę išteisinti.

D. Gineikaitė sąmoningai melavo apie pripūstus ligoninėje „nuliukus“.

Atsakomybės vengė pasitelkusi „telefoninę teisę“

D. Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai po avarijos tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Pasak prokuroro, iš NŽT darbuotojų vakarėlio į viešbutį grįžusi D. Gineikaitė neatsiminė dalies vakarėlio aplinkybių, be to, stipriųjų gėrimų užsisakė ir viešbutyje. D. Stankevičiaus teigimu, tai įrodo, jog ji buvo girta. Kad ji suprato, jog vairuoja neblaivi, kaltintojo teigimu, patvirtina ir telefoniniai pokalbiai, kur tuometinė NŽT vadovė teigė, kad tikrai „pripūs“.

Po avarijos ji stengėsi, kad išvengtų drausminės, tarnybinės ir administracinės atsakomybės bei kad apie tai nesužinotų žiniasklaida.

„Gineikaitė sudarė sąlygas susiformuoti visuomenės nuomonei, kad užimant aukštas pareigas galima išvengti baudžiamumo, o naudojantis „telefonine teise“ ir pažintimis galima išspręsti visus klausimus“, – kalbėjo prokuroras.

Kaltinimo akte nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė.

Pasak D. Stankevičiaus, net ir tuo atveju, jeigu kiekvienas iš kaltinamųjų ir nežinojo, kaip tiksliai veikė kiti kaltinamieji, jie visi siekė bendro tikslo, o tai įrodo jų bendrininkavimą.

„Visi teisiamieji siekė vieningo tikslo: nuslėpti D. Gineikaitės girtumą ir atlikto konkretų vaidmenį, kad veika būtų padaryta“, – kalbėjo kaltintojas.

Savo kaltę byloje pripažįsta tik S. Skesienė ir A. Šulnius: medikas teigia, kad siekdamas nuraminti D. Gineikaitę pasakė slaugytojai paimti antrą jos kraujo mėginį, bet teigė nesitikėjęs, kad ji šiuos sukeis. S. Skersienė pripažįsta, kad kraujo mėginius sukeitė pati. Apie tai medikai prisipažino ir kratas atlikusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

Jie prašo juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal artimųjų laidavimą.

Prokuroras prašo šio prašymo netenkinti: pasak jo, kaltinamieji nepripažįsta visų jiems inkriminuojamų nusikaltimų, teigia, kad nusikaltimas įvyko netyčia. Tai, jo vertinimu, nesudaro galimybės taikyti atleidimą nuo bausmės.

Visiems melavo, kad įpūtė „nuliukus“

Kiti kaltinamieji neigia bet kokią savo kaltę: ligoninės vadovai G. Abeciūnas ir K. Grigonis sako, kad tik prašė medikų D. Gineikaitę maloniai aptarnauti, bet jokių neteisėtų nurodymų A. Šulniui nedavė. Gydytojas ir pats sako tokių nurodymų nesulaukęs, o sprendimą dėl antro mėginio priėmęs pats.

Pasak prokuroro, jų kaltę įrodo telefoniniai pokalbiai, kurių metu derinti veiksmai ir vykdytas nurodymų vykdymo kontroliavimas, o ne kalbėta apie mandagų aptarnavimą.

„Lyg atrodytų, kad ligoninėje vyksta totalus chaosas, skundai liejasi per kraštus, nes ligoninėje su visais elgiasi labai jau negražiai“, – gynybine kaltinamųjų versija abejojo prokuroras.

S. Skersienė duodama parodymus teigė, kad kraujo mėginį suteikė netyčia, bet prokuroras atkreipė dėmesį, kad ji ant mėginio parašė vakarykštę datą bei tikslų laiką: tam reikėjo pasižiūrėti dokumentuose tikslią valandą ir minutes, todėl tai buvo padaryta sąmoningai.

D. Gineikaitė sako neprašiusi klastoti duomenų dėl jos girtumo, tik negalėjusi patikėti, kad alkoholio koncentracija kraujyje tokia didelė. Apie tai, kad buvo sukeistas kraujo mėginys, ji sako sužinojusi tik iš žiniasklaidos.

Prokuroro teigimu, šią versiją paneigia tai, jog D. Gineikaitė sąmoningai stengėsi kuo plačiau paskleisti melagingą informaciją, esą ligoninėje ji „įpūtė nuliukus“, nors ten nebuvo tikrinta alkotesteriu.

„D. Gineikaitė sąmoningai melavo apie pripūstus ligoninėje „nuliukus“. (...) Tokia D. Gineikaitės sąmoningai skelbta žinia apie „nuliukus“ rodo, kad jai, kaip ir visiems teisiamiesiems, neabejotinai buvo žinoma, kad pagal išankstinį susitarimą ligoninėje, jos kraujyje alkoholio nebus rasta“, – kalbėjo D. Stankevičius.

Advokatas: kaltinamas grindžiamas iš konteksto ištrauktais teiginiais

D. Gineikaitės advokatas, sakydamas savo baigiamąją kalbą, pradėjo nuo to, kad D. Gineikaitė bei kiti kaltinamieji jau buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už sukeistus kraujo mėginius: tuomet S. Skersienė ir A. Šulnius pripažinti kaltais, o kiti kaltinamieji – išteisinti. Jis ir kiti advokatai ne kartą yra pasisakę, jog šią baudžiamąją bylą reikėtų nutraukti, nes du kartus už tą patį nusikaltimą baudžiama būti negali.

Komentuodamas kaltinimą, jis teigė, kad prokuroras nenurodo, kokiomis tiksliai frazėmis grindžia savo teiginius, esą D. Gineikaitė liepė savo patarėjui atlikti neteisėtus veiksmus.

Visi teisiamieji siekė vieningo tikslo: nuslėpti D. Gineikaitės girtumą ir atlikto konkretų vaidmenį, kad veika būtų padaryta.

S. Liutkevičius pabrėžė, kad pokalbių išklotinėse galima matyti, jog D. Gineikaitė tiesiog norėjo laiku nuvykti duoti kraujo ir skambindama pažįstamiems, taip pat ir įtakingiems, teiravosi, kaip geriausia elgtis.

„Pagrindinis D. Gineikaitės skambučio G. Abeciūnui tikslas buvo išsiaiškinti, ar ji galėtų duoti kraujo mėginį, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti alkotesterio nustatytą alkoholio koncentraciją“, – kalbėjo advokatas.

„Apie galimybę sukeisti kraujo mėginius su niekuo pokalbio nepradėjo ir nieko to daryti nesukurstė“, – teigė S. Liutkevičius, pabrėždamas, kad D. Gineikaitė negali atsakyti už veiksmus žmonių, kurie ne taip ją suprato.

Jis teigia, kad byloje nėra duomenų, jog D. Gineikaitė būtų davusi G. Furmanavičiui neteisėtus nurodymus.

„Iš pokalbio turinio galima spęsi, kad G. Furmanavičius siūlo ieškoti teisinių sprendimų konsultuojantis su advokatu (...) D. Gineikaitė G. Furmanavičiui skambino ne kaip pavaldiniui, o kaip senam pažįstamam, atskleidė emocijas, ko nebūna bendraujant pavaldumu susijusiais santykiais“, – pabrėžė jis.

Advokatas taip pat teigė, kad jei būtų siekta nuslėpti girtumą, G. Furmanavičius nebūtų mėginęs įtikinti D. Gineikaitės pasikalbėti su ministre, nebūtų svarstęs, kad NŽT turėtų pirmi pranešti apie įvykį, nelaukdami, kol informaciją paviešins policija.

„Remianti išdėstytu (..) teismo prašu mano ginamosios D. Gineikaitės atžvilgiu priimi išteisinamąjį nuosprendį jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – apibendrino S. Liutkevičius.

Ketvirtadienį popiet Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pasisakys ir kitų kaltinamųjų gynėjai.