Tai pirmadienį pranešė Lenkijos portalas RMF24, komentuodamas kompanijos „United Surveys“ surengtos apklausos „Kokią pagalbą Lenkija turi teikti Ukrainai?“ rezultatus, rašo „Ukrinform“.

Tyrimo duomenimis, lenkai labiausiai remia humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai – 75 proc., karinei  pagalbai šaudmenimis ir lengvąja ginkluote pritaria 67,6 proc. apklaustųjų, karinei pagalbai sunkiąja ginkluote – 54,1 proc. Už pagalbą Ukrainai priimant pabėgėlius iš šios šalies yra 46, 8 proc. respondentų, už finansinę paramą – 41,1 proc.

Tačiau įdomūs ir kiti duomenys. 27,1 proc. apklaustųjų pareiškė, kad Lenkija turi leisti savo piliečiams kariauti Ukrainoje, o 9,4 proc. netgi mano, kad Lenkija turi siųsti savo kariuomenę į Ukrainą.

Kaip pažymi portalas, pernai per panašią apklausą pritarimas Lenkijos karių siuntimui į Ukrainą buvo nulinis, o pasiūlymui leisti Lenkijos piliečiams kariauti Ukrainoje pritarė tik 3,4 proc. tyrimo dalyvių.

Pasak publikacijos autorių, tokius pokyčius galima pavadinti „Macrono efektu“. Neseniai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetąs NATO karių siuntimo į Ukrainą galimybės.

„United Surveys“ apklausa buvo surengta kovo 8–10 dienomis, joje dalyvavo 1 tūkst. suaugusių respondentų.

V. Zelenskis tai sakė per bendrą spaudos konferenciją su Estijos premjere Kaja Kallas, paklaustas apie galimybę grąžinti ukrainiečius vyrus iš užsienio, pranešė „Ukrinform“.

„Karo pradžioje iš Ukrainos išvyko įvairūs žmonės: įvairaus amžiaus moterys ir vyrai, taip pat vaikai. Ir tai suprantama, nes karui prasidėjus niekas nežinojo, kas bus rytoj, visi stengėsi pabėgti. Atvėrėme sienas į bet kurią šalį. Mūsų vyrai kariauja jau dvejus metus ir atgavo 50 proc. priešo užgrobtų teritorijų. Tačiau buvo ir vis dar yra  žmonių, kurie išvyko nelegaliai. Todėl tai klausimas šiems žmonėms, šaukiamojo amžiaus vyrams. Nes jie turėtų padėti Ukrainai ir turėtų būti Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak Ukrainos lyderio, kalbama ne tik apie kovą priešakinėse linijose, bet ir apie būtinybę padėti Ukrainai dirbant šalyje ir mokant mokesčius, kurie remia tautos kariuomenę. „Jei esi Ukrainoje, bet nesi fronte, o dirbi ir moki mokesčius, tuomet taip pat gini šalį. Ir tai labai svarbu. Bet jei esi užsienyje ir esi šaukiamojo amžiaus, bet nesi fronte ir nemoki mokesčių, o esi išvykęs nelegaliai, tuomet tai problema“, – sakė prezidentas.

Jis pridūrė, jog pozicija yra aiški: jei norime išsaugoti Ukrainą ir Europą, turime padėti Ukrainai būdami tais piliečiais, kurie yra fronte arba dirba, „tokios yra gyvenimo taisyklės“.

Gruodžio pabaigoje Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas interviu Vokietijos žiniasklaidai pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė norėtų, jog visi šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečiai, šiuo metu esantys užsienyje, prisistatytų į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šauktinių punktus.

Liepos 25 d.  Voluinės srityje buvo numuštos dvi bepilotės skraidyklės. Vienos jų nuolaužos užkrito ant namų, žuvo vienas žmogus.

„Tai – ne naujiena, jie buvo tam pasiruošę. Gaila, kad tai sukėlė tokių pasekmių“, – žmogaus mirtį nuo krentančių bepilotės skraidyklės nuolaužų komentavo karo ekspertas Aleksandras Musienko.

Pasak jo, eskalacija ir grėsmės tęsiasi. Jos apima ne tik Ukrainą, bet ir Lenkiją bei Lietuvą. „Man vis labiau atrodo, kad Vladimiras Putinas ruošia planą: Baltarusijos pajėgos turėtų tapti eskalacijos elementu ES ir NATO šalims – Lenkijai ir Lietuvai“, – svarstė karo ekspertas.

Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad rusų kariai iš Baltarusijos teritorijos atliko žvalgybą iš oro Lucko ir Kovelio kryptimis.

Anksčiau Ukrainos pirmasis vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevgenijus Jeninas sakė, kad Kyjivas ruošiasi blogiausiam scenarijui dėl Baltarusijos dalyvavimo kare su Ukraina. Pasak jo, nepaisant to, kad Aliaksandras Lukašenka iki šiol vengė didesnio įsitraukimo į karo veiksmus, Baltarusijos vaidmuo gali suaktyvėti.