Pasak valstybės vadovo patarėjo Rido Jasiulionio, per šią išvyką daug dėmesio bus skiriama viešojo transporto problematikai regione ir šalyje.

„Apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvaus centrinės valdžios, savivaldos, keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ atstovai, bus aptariami sisteminiai pokyčiai ir konkrečios teisėkūros iniciatyvos viešajam transportui regionuose stiprinti“, – sakė jis.

R. Jasiulionio teigimu, prezidentas pristatys viešosioms konsultacijoms pateiktą savo inicijuotą Transporto lengvatų įstatymo projektą.

Juo siūloma suteikti 50 proc. nuolaidas viešojo transporto keleiviams vos sulaukus pensinio amžiaus, plėsti lengvatas vaikams.

Rokiškio krašto muziejuje G. Nausėda dalyvaus pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ naujojo leidimo pristatymo ir dovanojimo Lietuvos mokykloms, muziejams, bibliotekoms iškilmingame renginyje.

Darbo dieną regione tradiciškai užbaigs susitikimas su Rokiškio bendruomene.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Rokiškyje turės atskirą programą – ji lankysis Kamajų Antano Strazdo gimnazijoje ir Rokiškio jaunimo centre.

Numatyta, kad valstybės vadovas padės gėlių prie paminklo Dainavos apygardos partizanams, susitiks su Alytaus miesto meru Nerijumi Cesiuliu, vėliau su Alytaus Putinų, Adolfo Ramanausko-Vanago, Šv. Benedikto ir Jotvingių gimnazijų mokiniais diskutuos pilietiškumo tema.

G. Nausėda taip pat dalyvaus sakurų sodinimo šventėje, po to Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale aptars aplinkosaugos klausimus.

Vakare prezidentas ir pirmoji ponia susitiks su Alytaus miesto bendruomene. 

Anot Prezidentūros pranešimo, su Kėdainių rajono savivaldybės vadovais valstybės vadovas aptars finansinio savarankiškumo, ekonominius, socialinius ir kitus savivaldai aktualius klausimus.

Vėliau vyksiančioje diskusijoje su maisto pramonės ir žemės ūkio atstovais bus aptarti verslui kylantys iššūkiai, problemos bei jų sprendimo būdai.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankysis Gyvenimo namuose sutrikusio intelekto asmenims, bendraus su čia gyvenančiais žmonėmis bei administracija, taip pat lankysis Kėdainių kalbų mokykloje.

Nausėdos taip pat dalyvaus iniciatyvos „Lietuvos galia“, buriančios piliečius, bendruomenes, atsakingą verslą, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas, renginyje Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje.

Pavakare Akademijos kultūros centre numatytas G. Nausėdos ir D. Nausėdienės  susitikimas su vietos bendruomene.

Susitikime su regiono merais šalies vadovas aptars infliacijos poveikio savivaldai, savivaldybių finansinio savarankiškumo, gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio klausimus, savivaldybių pasirengimą įgyvendinti visuotinį ikimokyklinį ir įtraukųjį ugdymą, pranešė Prezidentūra.

G. Nausėda taip pat lankysis Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, kur planuojama diskusija su verslo atstovais.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Gargždų jaunimo ir laisvalaikio centre susitiks su Klaipėdos rajono ukrainiečių bendruomene, popiet lankysis Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos menų edukacijos centre Palangoje, kur bendraus su Klaipėdos regiono savivaldybių švietimo ir kultūros atstovais.

Pavakare Nausėdos vyks į Kretingą, ten susitiks su vietos bendruomene.

Taip jis pirmadienį kalbėjo po susitikimo su Panevėžio regiono gydymo įstaigų atstovais.

„Mano tikslas buvo išaiškinti, ar jie mato, kad ši reforma veda link galutinių tikslų. O tie galutiniai tikslai – paslaugos prieinamumas ir kokybė. Paslaugos prieinamumas – turiu tam tikrų abejonių, kad po šitos reformos paslaugos taps labiau prieinamos“, – Krekenavoje žurnalistams teigė šalies vadovas.

G. Nausėda tvirtino matantis „daug butelio kaklelio reiškinių įvairiose vietose“.

Paslaugos prieinamumas – turiu tam tikrų abejonių, kad po šitos reformos paslaugos taps labiau prieinamos.

Pasak jo, pokyčiai neduos naudos, jei nebus pakankamai tinkamos infrastruktūros. Kaip pavyzdį prezidentas nurodė greitosios pagalbos automobilius.

„Pirmiausia, reikia kalbėti apie infrastruktūrą, specialistus, nes šiandien jų stygiaus problema yra labai skaudi“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jo teigimu, kai kurių specialistų nemotyvuoja dirbti regionuose net ir didesni pinigai nei sostinėje.

„Nepaisant to, žmonės renkasi dirbti Vilniuje per kelias darbo vietas. Kaip pasiekti, kad žmogus, ypač jaunas specialistas, norėtų atvykti į regionus, prisidėti prie kokybiškos sveikatos apsaugos čia“, – svarstė G. Nausėda.

Seime jau patvirtinta greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarka – nuo kitų metų liepos paslaugas teiks viena tarnyba.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia visose šalies savivaldybėse įgyvendinti ir gydymo įstaigų reformą.

Esminis jos principas – mažinti stacionarinių bei didinti ambulatorinių paslaugų kiekį, patvirtinti bazinį medicinos paslaugų paketą įstaigai, užtikrinti skubią pagalbą visą parą, o sudėtingesnėms planinėms procedūroms pacientus nukreipti į stambesnes regionų įstaigas.

„Reforma pati yra reikalinga (...). Tačiau reikalingas glaudesnis dialogas tarp vietos bendruomenių, vietos sveikatos įstaigų ir reformą planuojančios ministerijos“, – kalbėjo prezidentas.

Viešame konkurse atrinkti septyni notarai, dirbsiantys Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šilutės, Tauragės ir Trakų rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybėse.

Šiemet sausį vykusiame viešajame konkurse notarų vietoms užimti atrinkti trys notarai, kurių du dirbs Kauno rajono ir vienas Kauno miesto savivaldybėse.

Praėjusių metų pabaigoje taip pat atrinkti penki nauji notarai: keturi iš jų dirbs Vilniaus miesto savivaldybėje, vienas – Vilniaus rajono savivaldybėje.

Šiuo metu šalyje dirba 232 notarai. Jų gretas papildys 15 naujų notarų, pastaraisiais mėnesiais laimėjusių viešuosius konkursus.

Teisingumo ministerija teigia siekianti plėsti notarinių paslaugų prieinamumą, jų skaičius yra nuosekliai didinamas.

Tai jis padarė Šalčininkų vakcinavimo centre.

Po skiepo G. Nausėda žurnalistams sakė, kad vakcina jam suteikia saugumo.

„Man tikrai tenka daug bendrauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, važiuoti, susitikti su žmonėmis ir tiek po pirmo, tiek po antro skiepo, tiek po trečio skiepo jausiuosi saugiau“, – teigė jis.

„Na, ir galiu pasidžiaugti tuo, kad pirmieji du skiepai padėjo kol kas išvengti (COVID-19 – BNS). Žinoma, reikia visą laiką sakyti kol kas“, – pridūrė prezidentas.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė skiepysis vėliau, nes dar nepraėjo pusę metų po jos antrojo skiepo.

Drauge su valstybės vadovu penktadienį pasiskiepijo ir apie dešimt jo komandos narių bei Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius.

G. Nausėda žurnalistams sakė Šalčininkus trečiajam skiepui pasirinkęs, norėdamas savo pavyzdžiu paskatinti vietos žmones vakcinuotis nuo COVID-19.

Tiek po pirmo, tiek po antro skiepo, tiek po trečio skiepo jausiuosi saugiau.

„Norisi padrąsinti, kadangi Šalčininkų rajonas kaip ir kai kurie kiti Vilniaus rajonai nusileidžia kol kas žemiau Lietuvos vidurkio. Žmonės turi ir baimių, ir skepsio, kartais pasiduoda ir tam tikriems gajiems mitams, dėl to pasirinkome Šalčininkus – kad parodytume, jog viskas yra tvarkoje, kad skiepai yra gerai, kad skiepai suteikia tam tikrą, sakyčiau, net ir psichologinę ramybę“, – teigė prezidentas.

Statistikos departamento duomenimis, Šalčininkų rajone nuo COVID-19 vakcinuota 44 proc. gyventojų, tuo metu bendras Lietuvos vidurkis – 67 proc. pasiskiepijusiųjų.

Šalčininkų mero Z. Palevičiaus teigimu, tokie skaičiai savivaldybės vadovų netenkina.

„Nesiskiepija vaikai, senjorai ir bedarbiai“, – sakė jis.

Mero duomenimis, savivaldybėje vakcinuoti 7–8 proc. vaikų.

Nuo gruodžio 1-osios tam tikrų profesijų atstovams įvedus mokamus testus, vakcinacijos tempai rajone paspartėjo.

30 proc. kategoriškai atsakė, kad nesiskiepys, 20 proc. – kad dar galvos, o 50 proc. pasiskiepys. Taip dabar ir yra.

„Kasdien rajone pasiskiepija apie 50 žmonių, tai jau neblogai. Per savaitę dabar 350–400, o buvo 200 ir 150, tai jau neblogai, šuolis šioks toks yra“, – teigė jis.

Z. Palevičius pasakojo, kad savivaldybė buvo užsakiusi sociologinę apklausą, norėdama sužinoti, kiek gyventojų planuoja skiepytis nuo COVID-19.

„30 proc. kategoriškai atsakė, kad nesiskiepys, 20 proc. – kad dar galvos, o 50 proc. pasiskiepys. Taip dabar ir yra“, – sakė jis.

„Po šiandienos situacijos, kai mes kartu su prezidentu pasiskiepijome, neabejoju, kad ir statistika pagerės“, – vylėsi meras.

Anksčiau sustiprinančiąja doze pasiskiepiję pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Išvakarėse nuotoliniu būdu susitikęs su Šiaulių regiono savivaldybių vadovais, prezidentas ketvirtadienį Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje dalyvavo diskusijoje apie aukštųjų mokyklų indėlį kuriant Lietuvoje įtraukiąją visuomenę, aptarė aukštojo mokslo Šiaulių regione ateitį, taip pat apsilankė Kurtuvėnų regioninio parko žirgyne, kur Neįgaliųjų jojimo asociacija teikia hipoterapijos paslaugas vaikams su negalia.

Įtraukiosios visuomenės kūrimą prezidentas aptarė diskusijoje Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, Šiaulių valstybinės kolegijos direktore Natalija Šedžiuviene, Dubysos aukštupio mokyklos direktoriumi Vaidu Baciu, Šiaulių akademinės bendruomenės, studentų atstovais, žmonių su negalia organizacijų atstovais, Šiaulių miesto savivaldybės vadovais.

Pasak prezidento, įvairiausioje atskirtyje palikdama daugelį žmonių su negalia, visuomenė skurdina pati save: „Daug ko neįmanoma išspręsti įstatymais, turime keisti savo požiūrį į žmones su negalia, kurie, deja, dažnai gyvena šalia mūsų neturėdami galimybių realizuoti savo gabumų.“

Susitikęs su Respublikinės Šiaulių ligoninės medikais, šalies vadovas kalbėjosi apie visą Lietuvą sukrėtusio įvykio ligoninėje aplinkybes, apie vykdomus Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, taip pat apie priemones, kurių būtina imtis, kad situacija šioje ligoninėje pasikeistų iš esmės.

Prezidentas pabrėžė, kad turi būti sukurti stiprūs ir efektyviai veikiantys antimobingo politikos instrumentai Lietuvoje. „Svarbiausia, kad žmonės kalbėtų, kad tie, kurie susiduria su mobingu, prabiltų apie jį. Tyla sudaro prielaidas blogiui toliau vešėti“, – sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, pokyčiai jau vyksta, o dar sparčiau jie vyks, kai kiekvienas pastebėsime ir prisidėsime.

Išvakarėse nuotoliniu būdu susitikęs su visais Telšių regiono merais prezidentas, be kita ko, atkreipė jų dėmesį į žmonių su negalia gerovę, pakvietė merus būti šios temos lyderiais, sąmoningai ir aktyviai formuoti bei įgyvendinti prieinamumo politiką visose srityse.

Šalies vadovas apsilankė Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kuri po renovacijos yra prieinamesnė ir žmonėms su negalia. Direktorės Alinos Bernotienės vadovaujama biblioteka bendradarbiauja su negalią turinčių žmonių organizacijomis, siūlo garsines bei Brailio raštu parašytas knygas žmonėms su regėjimo negalia, pristato knygas į namus negalintiems pasiekti bibliotekos, įrengė erdvę emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems skaitytojams. Bibliotekos darbuotojai ugdo kompetencijas, kuria naujas paslaugas autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems lankytojams.

„Knygas ir informaciją padaryti prieinamas visiems žmonėms – civilizuotos valstybės bibliotekų užduotis. Džiaugiuosi matydamas, kad Lietuvos bibliotekininkai suvokia šią savo misiją. Linkiu ir toliau ryžtingai siekti jos įgyvendinimo“, – sakė šalies vadovas.

Lankydamasis Šeirės pažintiniame take Prezidentas įvertino, kiek jis pritaikytas žmonėms su negalia. Šalies vadovą lydėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės Ginta Žemaitaitytė ir Aušrinė Packevičiūtė, gerai išmanančios Lietuvos turizmo pritaikymo visiems situaciją.

Turizmo srityje taip pat būtina sudaryti visiems lygias galimybes. O ypač dabar, kai dėl pandemijos mūsų visų judėjimas buvo apribotas.

„Turizmo srityje taip pat būtina sudaryti visiems lygias galimybes. O ypač dabar, kai dėl pandemijos mūsų visų judėjimas buvo apribotas. Įsivaizduokite, kad dar labiau jis apribotas žmonėms su negalia. O kartais tereikia tik prieš tiesiant takelį pagalvoti, ar juo patogu bus ne tik eiti, bet ir važiuoti žmogaus su judėjimo negalia, vaiko ar senjoro vežimėliui“, – sakė šalies vadovas.

Žemaitijos nacionalinio parko vadovas Ramūnas Lydis pritarė prezidentui, kad svarbiausia, jog rezultatų būtų siekiama ne dėl formalios ataskaitos, bet dėl naudingo žmonėms pokyčio.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės pažymėjo prezidentui, kad ypač svarbu didinti įvairių specialistų kompetenciją universalaus dizaino klausimu, o vykdant projektus – pačioje pirminėje stadijoje konsultuotis su negalią turinčių žmonių atstovais.

Manoma, kad 70 proc. žmonių su negalia galėtų keliauti, jei turistinė infrastruktūra būtų pritaikyta ir jiems, Lietuvoje ši galimybė kol kas yra labai ribotai prieinama 150 tūkst. žmonių.