Parlamentas šią savaitę po svarstymo pritarė tai numatantiems Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams. Už pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė trys parlamentarai. Seimas dar turės balsuoti dėl šių pataisų priėmimo.

Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių buvo privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną nuo dvejų iki dešimties metų. Konfiskavus gyvūną Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas privalomai.

Siūloma, kad toks draudimas įsigaliotų nuo kitų metų.

Už draudimo laikyti gyvūną nesilaikymą grėstų administracinė atsakomybė. Pažeidimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda nuo 300 iki 550 eurų.

Pataisas su kolegomis inicijavusi Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė atkreipia dėmesį, jog šiuo metu įstatymai leidžia paradoksalią situaciją, kai gyvūną kankinęs ar net jį nužudęs asmuo jau kitą dieną gali įsigyti naują.

„Tai apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome tokią paradoksalią situaciją, kad nors asmuo netgi nužudė, žiauriai kankino gyvūną, kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną ir tai nebus kažkoks įstatymo pažeidimas. Kad tokių atvejų būtų mažiau, reikalingas papildomas reguliavimas“, – svarstant projektą sakė I. Pakarklytė.

Aplinkos komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė sakė sveikinanti iniciatyvą ir ragino „vienbalsiai parodyti, kad mūsų šalis dėl gyvūnų gerovės neturės problemų ateityje“.

Tokiu būdu siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą.

Kaip pažymėjo šio pasiūlymo iniciatorė, Seimo narė Ieva Pakarklytė, šie pakeitimai yra skirti tam, kad asmenys, kurie žiauriai elgėsi, kankino, suluošino ar net nužudė gyvūnus, netektų tam tikram laikotarpiui teisės laikyti gyvūną. „Tai yra apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome paradoksalią situaciją, kai nepaisant to, kad asmuo nužudė, žiauriai kankino gyvūną (ir deja, mes tokių atvejų turime, nėra jų daug, bet turime), jis kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną“, − Seimo posėdyje sakė parlamentarė.

Tai yra apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome paradoksalią situaciją, kai nepaisant to, kad asmuo nužudė, žiauriai kankino gyvūną (ir deja, mes tokių atvejų turime, nėra jų daug, bet turime), jis kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną.

Pagal svarstomas pataisas, asmuo, baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, gyvūno laikytoju negalėtų būti 2 arba 4 metus, priklausomai nuo nusižengimo sudėtingumo. Asmeniui draudimas būti gyvūno laikytoju būtų taikomas atžvilgiu tų gyvūnų rūšių, prieš kurią jis naudojo neteisėtus veiksmus.

Nuteisus asmenį pagal Baudžiamąjį kodeksą už nusikalstamos veikos padarymą (kai žiauriai elgiamasi su gyvūnu, jis kankinimas, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas), toks asmuo vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą negalėtų laikyti visų gyvūnų rūšių.

Už šio draudimo nesilaikymą grėstų administracinė atsakomybė. Draudimo būti gyvūno laikytoju pažeidimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda nuo 300 iki 550 eurų.

Po svarstymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.