Tai paskelbta po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės ir Registrų centro generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus susitikimo.

Ministrės A. Armonaitės teigimu, Lietuva turi pakilti iš „atvirų duomenų dugno“ ir pasitempti iki išsivysčiusių pasaulio šalių lygio.

„Šiuolaikiniams verslams, tokiems kaip aukštųjų technologijų ir skaitmeniniams, ypač reikalingi atviri duomenys, kad galėtų kurti ir vystyti savo produktus“, – ministerijos pranešime cituojama A. Armonaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių prioritetų yra ir duomenų atvėrimas žiniasklaidai. Registrų centro vadovas patikino, kad įmonė yra pasirengusi dalyvauti diskusijose šiuo klausimu Seime ir ieškoti sprendimų. 

Registrų centras nurodė, kad atverti keli skirtingi Juridinių asmenų registro duomenų rinkiniai, pavyzdžiui, įregistruoti ir išregistruoti juridiniai asmenys, pateikiant jų kodus, pavadinimus, buveinės adresus, įregistravimo datą, teisinę formą bei teisinį statusą.

„Ateityje toliau sieksime išsikeltų strateginių duomenų atvėrimo tikslų ir atversime daugiau naujų duomenų rinkinių“, – bendrovės pranešime teigė S. Urbanavičius.

Iki kitų metų visuomenei žadama atverti Gyventojų registro nuasmenintus duomenis, vėliau –  Hipotekos ar Turto arešto aktų registrų bei informacinių sistemų duomenis. Tokiu būdu viešai bus publikuoti pagrindiniai duomenys iš svarbiausių registrų.

Susitikimo metu taip pat sutarta, kad duomenų kopijas būtų galima laikyti skaitmeninėje ambasadoje sąjungininkių valstybėse. Estija tokią ambasadą yra įkūrusi Liuksemburge ir pažadėjusi pasidalinti su Lietuva patirtimi.

Pasak ministerijos, pernai vasarą įvykęs incidentas, kai po stiprios liūties Vilniuje vanduo užliejo valstybei gyvybiškai svarbias Registrų centro patalpas, tik išryškino fizines duomenų saugumo spragas. Registrų centro vadovas pristatė priemones, kurių imasi, kad panašių incidentų ateityje būtų išvengta.

Registrų centro teigimu, šiuo metu įregistruota daugiau kaip 250 tūkst. juridinių asmenų, kiekvienais metais jų skaičius padidėja daugiau kaip 10 tūkst. įmonių, mažųjų bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ar kitų teisinių formų juridinių asmenų.

Išregistruotųjų sąraše galima rasti per 200 tūkst. juridinių asmenų, kurie jau nebeegzistuoja.

Atskirame rinkinyje pateikiami duomenys apie juridinių asmenų valdymo organus (vadovus, valdybas ar tarybas). Pavyzdžiui, dabar jokių duomenų apie savo vadovą nėra pateikę maždaug 28 tūkst., arba kas dešimtas juridinis asmuo.

Atliktos įvairios ES ir kitų tarptautinių organizacijų studijos vertina, kad valstybinių duomenų atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvos atveju tai sudarytų nuo 200 iki 750 mln. eurų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuva pagal duomenų atvėrimo politiką 2019 metais užėmė 32 vietą iš 34 šalių.

Pasak A. Armonaitės, duomenų atvėrimas sukurtų dar palankesnes sąlygas verslams įsikurti ir augti.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Valstybės kontrolė skaičiuoja, jog Lietuvos ekonomika galėtų paaugti beveik 1 mlrd. eurų, jei institucijos įgyvendintų Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas bei atvertų daugiau duomenų verslui ir visuomenei.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo duomenimis, Lietuva 2019 metais įvertinta kaip mažiausiai pažengusi EBPO valstybė atveriant duomenis, esanti paskutinėje, 32-oje, vietoje, surinkusi 0,35 balo iš vieno galimo.

Itin lėtą duomenų atvėrimą Lietuvoje kritikuoja ir nevyriausybinės organizacijos, savo ruožtu Registrų centras pernai tvirtino, kad daugiau savo tvarkomų duomenų atverti jis galės išsprendus teisės aktų pakeitimo klausimus

Susitikime bus kalbama, kaip užtikrinti patikimesnę Registrų centre kaupiamų duomenų apsaugą, A. Armonaitė ir S. Urbanavičius taip pat aptars skaitmeninės Lietuvos ambasados kūrimo galimybes.

„Įvairios institucijos ir organizacijos neskiria resursų arba neturi motyvacijos atverti savo duomenis. Objektyviai analizuojant, tai yra dėl to, jog duomenų savininkai neturi pakankamo duomenų raštingumo, jog suprastų, kokią naudą jie gali gauti ir kam reikia tuos duomenis atverti“, – BNS sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis.

Visgi, pasak jo, net ir išsprendus duomenų raštingumo problemas, lieka privačių duomenų apsaugos ir duomenų kokybės iššūkiai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo duomenimis, Lietuva 2019 metais įvertinta kaip mažiausiai pažengusi EBPO valstybė atveriant duomenis, esanti paskutinėje, 32-oje, vietoje, surinkusi 0,35 balo iš vieno galimo.

E. Čivilio teigimu, šie rezultatai, „deja, tokie, kokia yra situacija Lietuvoje“. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad yra ir gerų pavyzdžių: Finansų ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Registrų centras ir kitos institucijos, sudariusios galimybę patogiai pasiekti savo duomenis. Veikia ir bandomoji atvirų duomenų portalo versija.

Tai yra dėl to, jog duomenų savininkai neturi pakankamo duomenų raštingumo, jog suprastų, kokią naudą jie gali gauti ir kam reikia tuos duomenis atverti.

Be to, pasak jo, šiuo metu derinamos duomenų atvėrimo rekomendacijos, kurios bus tvirtinamos Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu.

„Pastarosios kardinaliai keis duomenų atvėrimo procesą, orientuojantis į išreikštą poreikį ir automatizuotus procesus bei įtvirtins organizacinę struktūrą institucijose – turės būti skiriamas institucijos atvirų duomenų koordinatorius, atsakingas už duomenų atvėrimo veiklas“, – sakė viceministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje taip pat suburta duomenų darbo grupė, kuri padeda sėkmingai įgyvendinti atvirų duomenų iniciatyvą, vykdomos įvairios iniciatyvos šia tema.

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis yra sakęs, jog duomenų atvėrimas yra svarbus prioritetas, tačiau būtina išspręsti problemas, susijusias su kompensavimu institucijoms už šiuos duomenis.

Registrų centras, savo ruožtu, teigia, kad daugiau savo tvarkomų duomenų atverti jis galės išsprendus teisės aktų pakeitimo klausimus, dėl ko tariamasi su registrus valdančiomis ministerijomis.

Itin lėtą duomenų atvėrimą Lietuvoje kritikuoja ir nevyriausybinės organizacijos: skaidrumo siekiančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas yra sakęs, jog apie duomenų atvėrimo svarbą kalbama jau seniai, tačiau tai vyksta itin lėtai.