„Pasiūlymas Lietuvoje keistų teisinę sistemą, kadangi mūsų darbo teisėje nėra numatyta prezumpcija (vienos ar kitos darbinės veiklos statuso taikymas, kol neįrodoma kitaip – BNS), tokio instituto neturime, todėl tai būtų naujas dalykas, kurį turėtume įvesti į darbo santykius“, – antradienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė Kęstutis Zaura.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad direktyvos projekte dabar daugiausia klausimų kyla dėl prezumpcijos – kaip būtų nustatomas įvairiose skaitmeninių platformose dirbančių žmonių statusas. 

Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, direktyva skirta kovoti su neteisinga darbo tokios platformose klasifikacija. Anot jos, Lietuvos kurjerių asociacija pripažįsta, kad įmonės, siekdamos atsikratyti verslo rizikos, perkelia ją ant kurjerių pečių.

„Todėl kyla poreikis pasaugoti platformose dirbančius žmones, kad jie nepatektų į tokias pinkles, kad dirba lyg pagal darbo santykius, bet neturi jokių socialinių garantijų. Taip pat žinoti, koks yra tikras jų statusas“, – kalbėjo parlamentarė.

Jos teigimu, skaitmeninių platformų darbuotojų ES yra apie 28 mln., iš jų 5 mln. darbas atitinka darbo santykių kriterijus.

K. Zaura pabrėžė, kad rengiant Lietuvos poziciją buvo įsiklausyta į dviejų Lietuvos asociacijų nuomonę – jų atstovai mano, kad Europos Komisijos pateikti kriterijai, kurie lemtų šių žmonių veiklos perkvalifikavimą į darbo santykius, yra per griežti, todėl juos reikia tikslinti.  

„Ypač buvo atsižvelgta į asmenų, dirbančių per platformas, nuomonę. O kaip žinia, Lietuvoje dirbantys šiame sektoriuje žmonės visi yra savarankiškai dirbantys“, – sakė K. Zaura. 

Anot K. Zauros, Lietuva siekia, kad direktyva dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teisių neribotų jų ir jų atstovų socialinio dialogo, o jį skatintų.

Pasak jo, dabar Lietuvoje yra gera padėtis skaitmeninių platformų rinkoje, palyginti su kitomis valstybėmis, čia iki šiol nekilo daug problemų.

„Teisminių ginčų dėl platformos darbuotojo statuso nustatymo neturime“, – teigė jis.   

Dabar Lietuvoje su skaitmeninių platformų darbuotojais darbo sutartys nesudaromos  – jie dirba savarankiškai.

Europos Parlamentas (EP) šį ketvirtadienį planuoja balsuoti ir patvirtinti EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto išvadą. Jeigu EP jai pritars, lauks Europos Sąjungos Tarybos (EST) sutarimo dėl jos pataisų.

EST jau bandė patvirtinti savo poziciją pernai gruodį, bet nepavyko užtikrinti valstybių palaikymo.

Pagal EK pasiūlymą ES valstybės turės dvejus metus perkelti direktyvą į nacionalinę teisę.

Naujos pareigos

ES užimtumo ir socialinės politikos ministrai Liuksemburge ką tik galutinai pritarė direktyvai, kuri numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, užtikrina minimalias tėvystės atostogas gimus vaikui, įteisina prižiūrinčio asmens atostogas šeimos nario slaugymui, nurodo, kuriais atvejais darbuotojas gali būti atleistas nuo darbo, kai esama itin svarbių aplinkybių.

Valstybės narės savo įstatymus per trejus metus turės pritaikyti prie direktyvos, tačiau šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, negalės pabloginti padėties gyventojams, pasiremdamos šiuo dokumentu.

"Lietuva daugeliu atvejų užtikrina geresnes sąlygas, nei nustatyti minimalūs reikalavimai, dėl kurių susitarė ES valstybės. Pavyzdžiui, apmokamos vaiko priežiūros atostogos pas mus gali trukti 12 arba 24 mėnesius pagal pasirinkimą, o minimalus reikalavimas direktyvoje – 8 mėnesiai. Tačiau mes turėsime įteisinti neperleidžiamus 2 mėnesius vaiko priežiūros atostogų, kurie dings, jei vienas iš tėvų nepasinaudos šia dalimi", – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Anot jo, geresnė situacija Lietuvoje ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, apmokamos tėvystės atostogos pas mus trunka mėnesį, o minimalus reikalavimas – dvi savaitės.

Direktyva siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą, moterų išlaikymo darbo rinkoje. Šalys įpareigojamos nustatyti ne trumpesnes nei 10 darbo dienų tėvystės atostogas apytikriai vaiko gimimo metu arba po gimimo. Tėvystės atostogas skatinama skirti ir gimus negyvam vaikeliui. Jos turi būti suteikiamos nereikalaujant turėti ankstesnio darbo ar tarnybos stažo, tačiau tėvystės išmokai gauti reikalaujamas stažas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai. Darbdaviui turi būti leidžiama motyvuotai pagrįstam laikotarpiui atidėti darbuotojo tėvystės atostogas, jeigu tai sutrikdytų sklandžią darbdavio veiklą.

Lietuvoje tėčiams šiuo metu suteikiamos 30 kalendorinių dienų apmokamos tėvystės atostogos. Mūsų šalyje taip pat galioja reikalavimas turėti ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per praėjusius dvejus metus. Šalys narės turi užtikrinti, kad minimalus apmokamų vaiko priežiūros atostogų laikotarpis kiekvienam iš tėvų sudarytų 4 mėnesius, – vadinasi, iš viso minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis ES šalyse turės trukti 8 mėnesius, jei šia teise pasinaudoja abu tėvai. Valstybės turi visišką laisvę nustatyti ilgesnius laikotarpius vaikeliui prižiūrėti, bet trumpesnių – negali.

Lietuva daugeliu atvejų užtikrina geresnes sąlygas, nei nustatyti minimalūs reikalavimai, dėl kurių susitarė ES valstybės.

Iš šių 4 mėnesių 2 mėnesiai negalės būti perleidžiami kitam iš tėvų. Tai reiškia, kad, jeigu tėtis nepasinaudoja savo laiku su vaiku, bendras minimalus apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis sutrumpėja nuo 8 iki 6 mėnesių. Taip siekiama įtraukti vyrus į vaiko priežiūrą, o moteris – į darbo rinką.

Pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis turi būti galima, iki vaikas sulauks nustatyto amžiaus (pavyzdžiui, 8 metų), tačiau konkreti amžiaus riba turi būti apibrėžta kiekvienos valstybės narės. Valstybės narės taip pat gali nustatyti reikalavimą turėti tam tikrą darbo stažą, kuris neturi būti ilgesnis nei vieni metai.

Mūsų šalyje kaip tik ir nustatytas toks reikalavimas. Lietuvoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos gali trukti 12 arba 24 mėnesius – tai priklauso nuo tėvų pasirinkimo. Vaiką prižiūrėti galima ir iki trejų metų, tačiau tretieji priežiūros metai nėra apmokami – tuo laikotarpiu saugoma darbo vieta.

Bet Lietuvoje iki šiol nebuvo 2 mėnesių neperleidžiamų atostogų ir nebuvo galimybės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis vėliau,  nei vaikui sukanka treji.

Laiko trūksta

"Vilniaus diena" domėjosi, ką apie privalomus du mėnesius vaiko priežiūros atostogų mano žinomi vilniečiai – tėčiai.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Arūnas Valinskas (puikiai žinomo TV laidų kūrėjo, buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko sūnus) su žmona Viktorija Denisovaite tėvais tapo pernai rugsėjį – porai gimė dukra Sofija. Šios šeimos "modelis" tradicinis – kaip ir daugumoje šeimų, dukrą augina mama, o tėtis dirba ir aprūpina šeimą.

A.Valinskas, paklaustas, ar galėtų, jei jau dabar galiotų direktyva, išeiti vaiko priežiūros atostogų, teigė, jog tikrai ne, nes tokius dalykus reikia derinti su darbdaviu iš anksto. Tačiau jeigu pavyktų suderinti – tam neprieštarautų.

Tiesa, du mėnesiai jam gal būtų šiek tiek per ilgas laikotarpis. Tačiau iš esmės daugiau laiko praleisti su vaiku A.Valinskas teigė tikrai norintis, o gyvenant dabartiniu ritmu to laiko dažnai pritrūksta.

"Dabar darbo dienos dažnai būna tikrai ilgos, tad to laiko, kurį galėčiau praleisti su vaiku, būna mažokai. Stengiuosi atsigriebti savaitgaliais, šventinėmis dienomis, per atostogas. Bet būna tokių periodų, kai to laiko su šeima norėtųsi turėti daugiau," – sakė politikas.

Jo manymu, kiekvienam tėvui praverstų daugiau laiko praleisti su vaiku ir suprasti, ką patiria su vaiku namie liekančios mamos. Tad tokios "pratybos" būtų pliusas, o ne minusas. Deja, ne visoms šeimoms galima pritaikyti tą patį modelį, nes tiek šeimos, tiek santykiai jose – skirtingi. Jei, pavyzdžiui, Valinskų šeimai tai, kad tėtis išeitų vaiko priežiūros atostogų, kažkokių finansinių problemų nesukeltų, kitos šeimos galbūt finansiškai nukentėtų.

Nereikia nurodinėti

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius su žmona aktore Donata Rinkevičiene gegužės 21-ąją susilaukė ketvirtosios bendros atžalos – sūnaus. Šeima jau augino dukras Laurą Mariją ir Ievą bei sūnų Marių.

"Man šie žodžiai "tėvas privalės" nėra priimtini. Jau tų direktyvų yra tiek daug visokių prikurta, tiek visko mėginama sureguliuoti. Mano įsitikinimu, kur kas svarbesnė yra šeimos teisė spręsti, kaip jai gyventi. Turi gerbti vyras žmoną, žmona – vyrą, vienas kitam padėti, kiek tik įmanoma. O "privalės" negražiai skamba," – sakė G.Rinkevičius.

Jis teigė net nelabai įsivaizduojantis, kaip jam reikėtų išeiti vaiko priežiūros atostogų – juk jo darbas planuojamas labai toli į priekį. Vadinasi, ir šeimą tektų planuoti dar labiau į priekį, o tai toli gražu ne visada įmanoma. Na, jeigu jau labai reikėtų, tai gal mėgintų planuoti vaiko priežiūros atostogas tuo laiku, kai atostogauja orkestras ar kai laisvesnis grafikas. Tačiau realybėje vargu ar tai pavyktų.

Kai biurokratai pradeda spręsti, kaip šeimoms gyventi, jie net nesupranta, kiek daug skirtingų dalykų čia susijungia ir kiek gyvenimų tai paliečia.

"Kai biurokratai pradeda spręsti, kaip šeimoms gyventi, jie net nesupranta, kiek daug skirtingų dalykų čia susijungia ir kiek gyvenimų tai paliečia, – sakė G.Rinkevičius. – Ir tas "draudžiu" arba "privalės" realiame gyvenime yra negerai. Na, niekaip tėvas nemaitins kūdikio krūtimi – vis tiek mama turės maitinti, ir jokie biurokratai man neįrodys, kad galima kitaip. Žmogaus ir šeimos teisė spręsti yra svarbesnė."

Motyvacija – naudingesnė

Atlikėjas Jurgis Brūzga su žmona Akmėja augina dvi dukras – penkerių Junę ir dvejų metų Amilę. Laimingas tėtis "Vilniaus dienai" teigė, jog įsigaliosanti nauja tvarka jam problemų nesudarytų, nes jis ir dabar, gimus antrai dukrai, išėjo vaiko priežiūros atostogų. Tačiau dainininkas pastebėjo, kad negalima kalbėti apibendrintai, nes visa tai, kas susiję su vaikais, su šeimos reikalais, yra labai asmeniška. Kiekviena šeima skirtinga, su savo gyvenimais, istorijoms, santykiais. Bandymas surasti kažkokį bendrą, visiems "teisingą" modelį, jo manymu, niekada nebus sėkmingas.

"Mūsų šeimoje, pavyzdžiui, pastaraisiais metais, nors mama su vaikais ir būna daugiau, bet aš tikrai daug laiko skiriu vaikui, – sakė J.Brūzga. –  Gimus pirmajai dukrai man buvo labai darbingi metai ir aš daug dirbau, dabar situacija šiek tiek kitokia – darbų yra daug, bet kai ko ir atsisakau, kad galėčiau daugiau laiko skirti antrajai dukrai. Ir mūsų šeimoje tikrai nėra taip, kad vienas tik būna su vaiku, o kitas kažkokius savo darbus dirba. Abu bandome realizuoti save ir tai labai gerai, kai abu tėvai gali daryti tai, ką jie nori, nestovėti vietoje vien dėl to, kad gimė vaikas, o judėti į priekį. Mes susideriname taip, kad abu ir galėtume veikti tai, ką norisi, ir prie vaiko auginimo prisidėti. Tačiau jeigu šeimoje vyras yra tas, kuris išlaiko šeimą, jo darbas toks, kur jam dviem mėnesiams išėjus viskas griūtų, o tokių situacijų tikrai būna, tai nežinau, kaip tokiai šeimai reikėtų suktis."

Ir nors pačiam dainininkui buvimas su vaikais jokių problemų nesukelia, jis teigė nelabai suvokiantis, kaip galima kalbėti apie kažkokį vidurkį ir nustatyti kažkokią bendrą tvarką, pagal kurią visi turėtų gyventi.

Kitas klausimas – ar gali būti tas tėvo ir vaiko bendravimas visavertis, jei tėvas "jėga" bus užrakintas su vaiku dviem mėnesiams. Atlikėjas abejoja, ar visokie tokie priverstiniai dalykai padeda suartėti šeimoms, nes idėja lyg ir tokia – tėvas turi būti šeimoje.

"Gal ne kažkokios priverstinės iniciatyvos turi būti, o geriau suteikti nuolaidų tėvams su vaikais kur nors einantiems, rengti kažkokias akcijas šeimoms, tėvų ir vaikų dienas, skirti tėvams daugiau laisvadienių, kad šeima galėtų būti kartu. Nemanau, kad kažkokie priverstiniai nurodymai gali duoti naudos – papildoma motyvacija yra didesnis dalykas nei kad draudimai ar nurodymai, neduodantys šeimai kito pasirinkimo," – sakė J.Brūzga.

Prievarta nėra gerai

Vaikų rašytojas Tomas Dirgėla su žmona Skaiste augina du vaikus – 4 metų sūnų Jaunių Ąžuolą ir 2 metų dukrą Tautę Liepą. Rudenį šeima susilauks trečio vaiko.

Vyras įsitikinęs, kad ES direktyva, kuria vadovaujantis tėvas privalės bent du mėnesius praleisti vaiko priežiūros atostogose – teigiamas dalykas, paskatintas gerų norų, nes vaikui bendravimas su tėvu būtinas. Tai padės vaikui ir tėvui nuo pirmųjų metų užmegzti gerokai artimesnius santykius.

Iš kitos pusės, kad tas bendravimas bus "priverstinis" – vargu ar gerai. Tėvo noras būti su vaiku turi būti natūralus, o ne primestas kažkokiomis direktyvomis. Nors gal toks žingsnis kai kuriems tėčiams ir visai praverstų?

Ar apskritai įmanoma pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tėvui pakeisti mamą? Ar tikrai tėvas pajėgus prisiimti visą atsakomybę? "Esu prieš kelerius metus dirbęs darželyje ir galiu pasakyti – nors nebuvau tiems vaikams tėtis, sugebėdavau jais pasirūpinti. Tad tėvui, jeigu tik jis pats to nori, manau, tai nebūtų problema. Blogiausiu atveju, prieš tai galima pasikonsultuoti su antrąja puse, išsiaiškinti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis", – sakė T.Dirgėla.

Rašytojas įsitikinęs, kad jo šeimoje, jei būtų privaloma tėčiui bent du mėnesius nuolat būti su vaikais, tai didelių problemų nesukeltų, juo labiau  kad ir tokios patirties jis jau turi. Nenukentėtų šeima ir finansiškai, nes T.Dirgėla dirba laisvu grafiku ir knygą parašyti susiplanuotų dar prieš tėvystės atostogas, o susitikimus su skaitytojais taip pat persikeltų į kitus mėnesius.

Priėmus naują ES direktyvą, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į nacionalinę teisę, pranešė Teisingumo ministerija.

„ES oficialiai pripažino, kad jos rinkoje egzistuoja dvigubi prekių kokybės standartai (...). Vieni pirmųjų pradėjome kelti šį klausimą, kai tyrimų metu nustatėme, jog kai kurie mūsų šalyje parduodami produktai yra prastesnės kokybės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Belgijoje. Už pirkėjų klaidinimą gamintojams numatoma taikyti baudas“, – pranešime sakė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Teisingumo ministerija parengs Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimus, o Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tirs skirtingos kokybės prekių pardavimo atvejus ir galės skirti baudas nesąžiningiems pardavėjams, teigia ministerija.

Jeigu tokie pat pažeidimai bus įrodyti keliose valstybėse narėse, sankcijas koordinuos ES.

Iki šiol gamintojai, skirtingos sudėties produktus pateikdami kaip vienodus, tai pateisino neva skirtingais pirkėjų poreikiais, gamybos aplinkybėmis ar teisės aktais. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, tai daryti bus galima tik aiškiai nurodžius priežastis – pavyzdžiui, jei šalyje priimtas įstatymas dėl cukraus kiekio mažinimo produktuose ar dėl sezoninio jų trūkumo. Bet kokiu atveju apie skirtumus reikės aiškiai informuoti pirkėjus.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu atlieka tyrimą, kad įvertintų pirkėjų požiūrį į tuo pačiu prekės ženklu pažymėtus, tačiau skirtingos sudėties produktus. Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Komisija.

Maisto produktų sudėties klausimas Europos Sąjungos darbotvarkėje atsidūrė 2017 metais, kai Slovakija, Vengrija ir Čekija paviešino tyrimus, jog šiose šalyse parduodami maisto produktai yra prastesnės kokybės, nei tuo pačiu prekės ženklu parduodami produktai Vakarų Europoje. Lietuvos institucijų savarankiškai atliktas 33-ių tų pačių produktų sudėties tyrimas tuomet taip pat atskleidė, kas du trečdaliai Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų prekių sudėtys skiriasi.

Maisto produktų gamintojai tvirtino, jog produktų sudėtys skiriasi ne mažinant jų kokybę, o taikantis prie skirtingų šalių vartotojų skonių.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as-Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) yra pareiškęs, kad „lygiųjų sąjungoje negali būti antrarūšių vartotojų“.

Seimo priimtos Lygių galimybių įstatymo pataisos įtvirtina draudimą laisvo judėjimo teise besinaudojančius ES piliečius ir jų šeimos narius diskriminuoti dėl pilietybės, bet šeimos nariais įvardijami tik sutuoktiniai ir vaikai iki 21-erių metų.

Už tokias pataisas balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 11 parlamentarų.

Pirminiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame projekte tarp ES piliečių šeimos narių buvo įvardijami ir partneriai, tačiau Seimas pasipriešino tokiai formuluotei. Anksčiau Seime atmetus pataisas jos buvo grąžintos pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui ir pakartotinai svarstyti pateiktos jau be partnerių, kaip šeimos narių, įvardijimo.

Kam ją apskritai perkelti, jei neperkeliame, ko prašo Europos Sąjunga? Mes esame ES nariai ir į Lietuvą gali atvažiuoti žmonės, kurie neturi civilinės santuokos, bet turi partnerystės sutartį. Ir jie čia bus diskriminuojami.

Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė, pagal kurios siūlymą pakeistos pataisos, sakė, kad toks variantas „paiso nacionalinės teisės“, kartu ragino palaikyti projektą, nes priešingu atveju Lietuvai vėluojant perkelti direktyvą grėstų pažeidimo procedūra.

„Esu iš šeimos, kuriai labai svarbios šeimos vertybės ir visos šeimos. Ir jei žmonės atvyksta iš užsienio, kur jų partnerystė pripažįstama ir laikoma šeima, o atvažiavę į kitą ES šalį negali jaustis šeima, nes mes sakome, kad partnerystė nepripažįstama Lietuvoje, mes tik parodome, kad nesugebame tinkamai perkelti direktyvų, negerbiame kitų ES šalių apsisprendimo“, – situaciją komentavo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dovilė Šakalienė.

„Valstietis“ Povilas Urbšys teigė, kad „Europos direktyva palieka išlygą nacionalinei teisei apibrėžti, kas yra šeima“.

„Bet ne, būtinai reikia į tą sąvoką įbrukti tą vienalytę partnerystę ir prilyginti šeimai. Gerbkime savo valstybę, savo įstatymus, savo Konstituciją ir pritarkime komiteto siūlomam variantui“, – balsuoti už komiteto pateiktą variantą ragino P.Urbšys.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad iš viso nėra prasmės perkelti ES direktyvos, jei koreguojami apibrėžimai.

„Kam ją apskritai perkelti, jei neperkeliame, ko prašo Europos Sąjunga? Mes esame ES nariai ir į Lietuvą gali atvažiuoti žmonės, kurie neturi civilinės santuokos, bet turi partnerystės sutartį. Ir jie čia bus diskriminuojami. Tai neperkėlinėkime europinių direktyvų, jei mes jų negalime perkelti, turėdami fobijų didelių“, – kalbėjo A.Sysas.

Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtinamas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, Seimui yra pateikusi Vyriausybė. Pataisomis perkeliama direktyva, kad Europos Sąjungos piliečiai, besinaudojantys laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, ir jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės.

Ši direktyva taip pat taikoma Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams. Kaip nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projekto aiškinamajame rašte, ši direktyva jau prieš metus turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę.

Pagal direktyvą, Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams turi būti sudarytos tokios pat sąlygos naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir Lietuvos piliečiams.

Seime 44 balsais „už“, 20 parlamentarų buvus „prieš“ ir 21 susilaikius pritarta tokiai „tvarkiečio“ Petro Gražulio pasiūlytai nuostatai, tad projektas pasikeitė iš esmės ir buvo grąžintas svarstyti į pagrindinį Žmogaus teisių komitetą. Komitetas P.Gražulio pasiūlymą rekomendavo atmesti.

Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėjo, kad atidėjus klausimą iki rudens Lietuvai gali būti pradėta pažeidimo procedūra, tačiau oponentai prieštaravo projekte minimam ES piliečio apibrėžimui, kuriame kaip šeimos nariai įvardijami ir partneriai.

„Kai dabar jau matome įstatymo projektą, atsirado viena labai didelė kontroversija. (...) Straipsnis iš esmės mums pritaiko privalomą ES piliečio šeimos narių apibrėžimą, tai ir Konstitucinis Teismas pasiklydo beaiškindamas. Mes iš esmės įtvirtiname nuostatą, kad šeimos nariais laikomi visi partneriai. Aš manau, kad tai iš tikrųjų negali būti toks reguliavimas“, – sakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Mes matome tą bendrą tendenciją, kai tarsi šalutiniuose įstatymuose norima įtvirtinti tam tikras sąvokas, dėl kurių dar nesame priėję prie bendrų sutarimų. Jeigu dabar kalbame apie tai, kas yra šeima, kažkodėl norima prisidengiant tarsi visai nekaltu dalyku, kuriuo šiuo atveju sprendžiamos ar įdarbinimo, ar transporto problemos, būtent traktuoti, kad šeimos nariai – tai sutuoktiniai arba asmuo, kurio sudaryta registruotos partnerystės sutartis“, – pritarė „valstietis“ Povilas Urbšys.

V.Čmilytė-Nielsen argumentavo, kad siūlomas Lygių galimybių įstatymo projektas neįpareigoja Lietuvos registruoti partnerystę, o tik pripažinti partnerystę, kuri yra registruota šalyse, kur toks teisinis reguliavimas galioja, bet R.J.Dagys atsakydamas tvirtino, jog tai esą gudravimai.

„Mes patys galime nuspręsti, ir kitos direktyvos mums tos prievolės netaiko. Jeigu taip būtų, tai mes čia nesiginčytume dabar – jau seniai būtų partnerystė įteisinta. Jos nėra, yra gudravimai. Tai švelniausias žodis, ką aš galiu pasakyti“, – sakė konservatorius.

Socialdemokratas Algirdas Sysas savo ruožtu teigė, kad „kai kurie Seimo nariai pamatę žodį „partnerystė“ galvoja, kad jau dangus griūna, ir viskas, čia baigiasi Lietuva“.

„Mes svarstome adaptavimą Europos Sąjungos dokumentų. Ir piliečiams, kurie laisvai juda ir atvyko į Lietuvą, mes jiems primesime, na, neprimesime, bet reikalausime savo teisių. Šiuo atveju tai nekeičia mūsų Konstitucijos, mūsų įstatymų apie šeimą, kad vienos lyties, ir taip toliau, ir taip toliau. Tai pirmiausia yra taikoma ne Lietuvos piliečiams, o užsieniečiams“, – kalbėjo A.Sysas.

Liberalė Aušrinė Armonaitė situaciją, kai Seimas stabdo Vyriausybės skubiai priimti prašomas įstatymo pataisas, pavadino egzotiška.

„Išties yra ta egzotiška situacija, kurių vis daugėja, kai mes palaikome Vyriausybę akivaizdoje su jų valdančiąją dauguma. Vyriausybė prašė skubos tvarkos, valdantieji „valstiečiai“ sustabdė projektą“, – tvirtino A.Armonaitė.

Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtinamas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, Seimui yra pateikusi Vyriausybė. Pataisomis perkeliama direktyva, kad Europos Sąjungos piliečiai, besinaudojantys laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, ir jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės.

Ši direktyva taip pat taikoma Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams. Kaip nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projekto aiškinamajame rašte, ši direktyva jau prieš metus turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę.

Pagal direktyvą, Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams turi būti sudarytos tokios pat sąlygos naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir Lietuvos piliečiams.

Šiuo metu įstatymai draudžia diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Be to, ja didinamas skaidrumas, kad būtų galima užkirsti kelią mokesčių vengimui. Direktyva įsigalioja tuo metu, kai jau yra gerokai pasistūmėjusios į priekį diskusijos su Europos Parlamentu ir Taryba dėl papildomų priemonių, kuriomis direktyva sugriežtinama dar labiau, nurodoma Europos Komisijos pranešime spaudai.

Komisija taip pat paskelbė ataskaitą, padėsiančią valstybių narių valdžios institucijoms veiksmingiau mažinti pinigų plovimo riziką praktikoje. Kaip reikalaujama naujojoje direktyvoje, Komisija įvertino su įvairiais sektoriais ir finansiniais produktais susijusią pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje nurodomos sritys, kuriose tokia rizika didžiausia, ir nusikaltėlių dažniausiai naudojami neteisėtų pinigų plovimo būdai.

„Išplauti pinigai nusikaltimams, terorizmui ir mokesčių vengimui yra kaip deguonis. Turime padaryti, ką galime, kad nutrauktume jo tiekimą. Šiandienos griežtesnės taisyklės yra didžiulis žingsnis į priekį, tačiau dabar turime greitai susitarti dėl tolesnio jų tobulinimo, Komisijos pasiūlyto praeitų metų liepos“, – sakė pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

„Teroristai ir nusikaltėliai vis dar randa būdų, kaip finansuoti savo veiklą ir išplauti neteisėtai gautus pinigus, kad jie vėl grįžtų į apyvartą. Šiandienos taisyklės labai padės šalinti spragas. Raginu visas valstybes nares nedelsiant jas įgyvendinti, nes jei vienoje šalyje bus taikomi žemesni standartai, bus sunkiau kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu visoje ES. Taip pat raginu greitai susitarti dėl tolesnių pakeitimų, kuriuos Komisija pasiūlė po Panamos dokumentų skandalo siekdama didesnio tikrosios nuosavybės skaidrumo“, – pridūrė už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Vera Jourova.

Esamų taisyklių sugriežtinimas

Ketvirtąja kovos su pinigų plovimu direktyva sugriežtinamos esamos taisyklės. Ja daromi tokie pakeitimai:

bankai, teisininkai ir apskaitininkai griežčiau įpareigojami atlikti rizikos vertinimą; nustatomi aiškūs skaidrumo reikalavimai, taikomi bendrovių tikrajai nuosavybei. Ši informacija bus laikoma centriniame registre, pavyzdžiui, komerciniame registre, su ja susipažinti galės nacionalinės valdžios institucijos ir įpareigotieji subjektai; įvairių valstybių narių finansinės žvalgybos padaliniams sudaromos geresnės sąlygos bendradarbiauti ir keistis informacija, kad galėtų pamatyti ir stebėti įtartinus pinigų pervedimus ir būtų pajėgūs užkirsti kelią nusikaltimams arba teroristinei veiklai ir nustatyti tokios veikos atvejus; nustatoma nuosekli politika ES nepriklausančių šalių, kuriose nėra taikoma tinkamų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių, atžvilgiu; kompetentingoms institucijoms suteikiama daugiau įgaliojimų skirti sankcijas.

Taip įpareigoja nauja, prieš mėnesį priimta ES direktyva dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

Mūsų šaliai nustatyta užduotis iki 2020 m. azoto oksidų išmetimus sumažinti, palyginti su 2005 m., 48 proc., sieros dioksido – 55 proc., lakiųjų organinių junginių (išskyrus metaną) – 32 proc., amoniako – 10 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc. Nuo 2020 m. iki 2030 m. azoto oksidų išmetimus reikės sumažinti dar 3 proc., sieros dioksido – 5 proc., lakiųjų organinių junginių – 15 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 16 proc.

Europos Komisijos užsakymu atlikti vertinimai rodo, kad, pasiekus direktyvos iškeltus tikslus, iki 2030 m. Lietuvoje daugiau kaip 33 proc. sumažėtų žmonių sveikatai pavojingo ozono (jis nėra tiesiogiai išmetamas į orą, o susidaro dalyvaujant kitiems teršalams) poveikis. Sumažėjus išmetamų smulkiųjų kietųjų dalelių kiekiui, 29 proc. sumažėtų dėl jų neigiamo poveikio prarandamų gyvenimo metų skaičius.

Kaip sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė, oro taršai mažinti ir naujosios ES direktyvos reikalavimams įgyvendinti bus parengta ir patvirtinta Nacionalinė oro taršos valdymo programa. Ji Europos Komisijai turi būti pateikta iki 2019 m. balandžio 1 d.

Šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms nuo kitų metų pradžios ketinama įvesti akcizą, tačiau buitiniai vartotojai bei paramą ir labdarą gaunančios organizacijos nuo šio mokesčio bus atleistos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Akcizų įstatymo pataisoms ir teiks jas svarstyti Seimui. Pataisas parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, apmokestinus akcizais gamtines dujas valstybės biudžetas papildomai gautų apie 3,1 mln. eurų pajamų.

„Poveikis būtų minimalus. Gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip šildymui skirtas kuras, bus taikomas minimalus europinėje teisėje nustatytas akcizas“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas.

Ne verslo įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kurios neturi paramos gavėjo statuso, būtų taikomas 1,08 euro už 1 megavatvalandę (MWh) akcizas, dėl to 1 kubo dujų kaina galėtų didėti 1 centu. Verslo įmonėms akcizas būtų 0,54 euro už 1 MWh, o dujų kubas brangų 0,05 cento. dieną ir dabar

Teigiama, kad dėl šildymui naudojamų gamtinių dujų apmokestinimo akcizais gali šiek tiek padidėti centralizuotai tiekiamos šilumos, kurios gamybai naudojamos dujos, kaina. Išankstiniais skaičiavimais, dėl to senos statybos nerenovuoto 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas per mėnesį pabrangų apie 0,73 euro.

„Jeigu pastatas būtų po renovacijos, tai būtų per pusę mažesnis pabrangimas - euro centai per mėnesį“, - teigė A.Vitkauskas.

Pasak jo, papildomos biudžetą pajamos šiuo atveju nėra esminis dalykas, nes dabar svarbiausia - įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą.

„Mūsų terminas baigėsi 2014 metų gegužės 1 dieną ir dabar yra puiki galimybė susitvarkyti su šia teisine problema bei išvengti pažeidimo procedūros“, - tvirtino finansų viceministras.

Lietuva įsivesti gamtinėms dujoms akcizą turi pagal 2003 metais įsigaliojusią ES direktyvą, kurioje buvo išlyga, jog akcizo gamtinėms dujoms surinkimą galima atidėti dešimčiai metų. Šis terminas baigėsi 2014-ųjų balandžio 30 dieną, tačiau akcizas taip ir nebuvo įvestas, todėl, anot Finansų ministerijos, Europos Komisija prieš Lietuvą gali pradėti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą.

Akcizą šildymui naudojamoms gamtinės dujoms jau buvo planuoja įvesti nuo 2015 metų pradžios, tačiau šių planų buvo atsisakyta dėl pernelyg sudėtingo mokesčio administravimo, euro įvedimo bei planų atsisakyti šildymo pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, kuri vėliau buvo pratęsta.

Nuo akcizo mokesčio taip pat būtų atleistos gamtinės dujos, naudojamos kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų degalai, mišriai šilumos ir elektros gamybai naudojamos dujos, gamtinės dujos, naudojamos technologinėms reikmėms perdavimo ir skirstymo tinkluose bei gamtinių dujų skystinimo proceso metu, į kitą valstybę eksportuojamos dujos.

Šiuo metu Lietuvoje akcizu apmokestinamos tik automobilinės dujos - joms taikomas 23,60 euro už 1 MWh tarifas.

Lietuvoje rinkos dalyviams ir vartotojams sąmyšį sukėlė į Lietuvos teisės aktus perkelta ES pakuočių direktyva, įpareigojanti verslininkus pateikti dokumentus, liudijančius, kad pakuotės yra nekenksmingos aplinkai ir žmogui, rašo "Lietuvos rytas".

"Visa tai prasilenkia su sveika logika ir pažeidžia ES teisės aktus, susijusius su galimybe prekėms laisvai konkuruoti", - sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.

Pavyzdžiui, buvo reikalaujama, kad importuotojai ar pardavėjai turėtų laboratorinių tyrimų išvadas, patvirtinančias pakuočių sudėtį. Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys sako, kad šis reikalavimas naudingas tarpininkams, kurie galės pardavinėti savo paslaugas - atlikti laboratorinius tyrimus ir už juos pasisemti pinigų.