Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Prezidentūra šią savaitę paskelbė ,kad prezidentas Gitanas Nausėda su žemės ūkio ministru sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų žemdirbiams lubų nuo 2022 metų.

Vis dėlto galutinį sprendimą turbūt priims jau nauja Vyriausybė.

Po susitikimo Prezidentūra taip pat pranešė, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas. 

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad tiesioginių išmokų apmokestinimo ir lubų dydžio klausimai kol neaptarti su žemdirbių bendruomene. Jis pabrėžė, kad sprendimai turi būti kompleksiniai.

„Norime matyti kompleksiškumą. Čia tik vieno rato pakeitimas. Progresiniai, lubos, kitos paramos sritys... Yra daug detalių, kurias reikia pakeisti ar atnaujinti, kad automobilis važiuotų gerai. Jeigu kalbėsime apie progresinius mokesčius, o kažko atsisakysime kaip išlygos, gal dar daugiau žalos pridarysime“, – BNS teigė rūmų vadovas.

Visi rėžiai, procentai paaiškės vėliau. Tai ateities klausimas.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas BNS nurodė, kad kol kas ministerija daugiau informacijos dėl tiesioginių išmokų apmokestinimo progresiniais mokesčiais pateikti negali.

„Visi rėžiai, procentai paaiškės vėliau. Tai ateities klausimas“, – teigė jis.   

A. Svitojus tvirtino, jog tiesioginės išmokos apmokestinamos beveik visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus kelias, tačiau netaikoma progresija: „Kiek žinau, taikomas bendras apmokestinimas.“

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad ūkininkai norėtų mokėti mokesčius, tačiau tik su viena sąlyga – jeigu išmokos siektų bent ES vidurkį. 

Jis taip įsitikinęs, kad papildomi mokesčiai būtų pražūtingi smulkiems ir vidutiniams ūkininkams – jie būtų priversti trauktis iš verslo.

„Papildomi mokesčiai žemdirbiams būtų papildomas išbandymas. Ypač atsilieptų smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, gaunantiems nedideles išmokas, taip pat šeimos ūkiams. Jiems būtų pražūtinga. Ūkių mažėjimas ir pasitraukimas iš ūkininkavimo būtų dar didesnis“, – prognozavo V. Buivydas. 

V. Buivydas mano, kad tiesioginių įmokų lubos „gražiai pristatomos“, bet jos „nesuveiks“. Jo skaičiavimais, kad gautų 100 tūkst. eurų išmokų, ūkis turi dirbti ne mažiau kaip 1,7 tūkst. hektarų.

Jis taip pat mano, kad nustatant lubas reikėtų atsižvelgti į ūkininkų ar ūkių sąsajas. Pasak V. Buivydo, šis saugiklis reikalingas, kad didieji žemės savininkai dirbtinai nesuskaidytų ūkių siekiant gauti dideles išmokas. 

„Sakoma, kad Lietuvoje nėra galimybės stebėti tą susietumą. Jeigu įmonės nori gauti pinigus, tai  tą susietumą turėtų atskleisti Dabar vienas fizinis asmuo gali turėti kad ir kelis šimtus juridinių asmenų ir tas ribojimas negalios“, – aiškino V. Buivydas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas irgi tikina, kad tiesioginių išmokų lubos  nepasiteisins, nebent būtų svarbi išlyga.

„Reikia apskaičiuoti lygiagrečiai, kiek mes negauname tiesioginių išmokų pagal ES vidurkį. Tada tiek tos lubos ir turi keltis į viršų, kitaip konkurencinės sąlygos išsibalansuoja“, – BNS nurodė jis.

Ūkininkų sąjungos vadovas tam siūlo pasitelkti mokslininkus. Be to, J. Talmantas mano, kad reikėtų  atsižvelgti ir į ūkių specifiką.

Smulkius ir vidutinius ūkininkus vienijančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis BNS pareiškė, kad siūloma lubų kartelė iškelta per aukštai, tenkintų nebent 60 tūkst. eurų riba. 

Jis prognozuoja, kad šios lubos padėtų bent šiek tiek sumažinti socialinę atskirtį tarp žemdirbių. 

Sąjungos, kurią sudaro 3 tūkst. narių, kurie vidutiniškai valdo po 30 ha, tiesioginių išmokų apmokestinimui irgi nepritaria.

„ES to nereikalauja, ji skiria tas tiesiogines išmokas palaikyti žemdirbiams pajamas, o valstybė jas nori pasiimti sau“, – sako V. Juodsnukis. 

100 tūkst. eurų lubos kaip bendras tikslas buvo numatytas ir ES viršūnių susitikimo išvadose, kuriomis ES vadovai liepos pabaigoje patvirtino naująjį daugiametį biudžetą.

2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

„Nežinau, ar šituo klausimu buvo susipriešinimas, nes diskusijos tik prasideda. Prezidento nuomone, tiesioginės išmokos žemdirbiams turi atliepti ir socialinio teisingumo kriterijų, ir smulkias ir vidutines įmones, ne tik dideles, todėl tam tikras nurodymas ieškoti sprendimo žemės ūkio ministrui čia buvo“, – žurnalistams po prezidento susitikimo su ministrais ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, jog ministerijos ir prezidento pozicijos nesiskiria, tačiau reikia rasti geriausią būdą, kaip skatinti tiek smulkiuosius, tiek stambiuosius ūkininkus. 

„Žemės ūkio sektoriuje, ar tai smulkus, šeimos, ar vidurinis ar stambus ūkis, vietos po saule turi užtekti visiems. Visų pirma, turėtume žiūrėti, kokius tikslus per šitą laikotarpį norime pasiekti (...) ir turėti 2027 metais, kad derybose dėl naujo finansinio laikotarpio nereikėtų raudonuoti ir Europos Komisija nebaksnotų pirštais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

„Susiformavus tikslus, galima kalbėti, kokiomis priemonėmis tai pasieksime – ar ribojimu, ar didindami hektarų skaičių (už kuriuos mokamos išmokos – BNS)", – pridūrė jis.

Ministras sako, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai gaus didesnę kitų programų paramą, be to, jaunieji ūkininkai taip pat gaus didesnę paramą.

„Ne kartą sakėme, norime išskirti smulkius šeimos ūkius, vidutinius ir stambius ir atskirais vokais, netgi Kaimo plėtros programos priemonių programoje šaukimus daryti, kad stambus ūkis nenusineštų visų tos priemonės pinigų, kad smulkus su smulkiu kovotų“, – aiškino ministras.

Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą prakalbo po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą.

Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

G. Nausėda antradienį konkrečių skaičių „luboms“ neįvardijo. Jo patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. 

Taip šalies vadovas komentavo penktadienio vakarą pateiktą naują pasiūlymą dėl 2021-2027 metų ES biudžeto, kuriame tiesioginėms išmokoms papildomai buvo numatyti 2 mlrd. eurų.

„Visa reikalo esmė, kad dabar truputį pakrapijama visiems. Numatyta daugiau lėšų tiesioginėms išmokoms, tačiau nepateikta pasiūlymų konkrečioms valstybėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda pasibaigus ES viršūnių susitikimui.

„Pateiktas kol kas tik bendrasis pasiūlymas, įtariu, kad tai vėl yra tas pats principas, kur po procentą ar du primetama visiems – bet tai būtent yra tai, prieš ką mes kovojome – prieš nelygias sąlygas žemdirbiams įvairiose ES valstybėse“, – pridūrė prezidentas.

„Jei mes taip elgsimės, konvergencijos nebus niekada (…). Tikrai kovosime, tikrai stengsimės parodyti tai, kaip mūsų prioritetą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, kai ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Pagal paskutinius Europos Komisijos pasiūlymus, Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos pamažu augtų nuo 2022 metų, kol 2027 metais pasiektų 78 proc. ES vidurkio.

Lietuvos derybininkai siekia, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų, o prie vidurkio artėtų spartesniu tempu.

196 eurų tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad jis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.

Siekdami spartesnio išmokų augimo, ketvirtadienį protesto akciją Briuselyje surengė daugiau kaip pusantro šimto ūkininkų iš Lietuvos.

ES vadovai penktadienio vakarą daugiau kaip parą trukusias derybas dėl biudžeto baigė neradę susitarimo. G. Nausėda sako tikįs, kad sprendimas bus priimtas per artimiausią mėnesį, blogiausiu atveju – per du mėnesius.

„Vertinu (protestą – BNS) kaip nuomonės išsakymą, ir ši nuomonė išties teisinga, nes pirmasis biudžeto pasiūlymas, kurį gavome visos šalys, išties mus nustebino, ypač Lietuvą ir mūsų regioną. Tai, ką suderėjome prieš 7 metus ir ką turėtų gauti mūsų valstybės žemdirbiai 2020 metais, dar gerokai atsiliekame“, – LRT televizijai sakė prezidentė, Briuselyje dalyvaujanti Europos Vadovų Taryboje. Taip ji komentavo Lietuvos žemdirbių Briuselyje rengiamą protesto akciją, reikalaujant didesnių ES tiesioginių išmokų.

Anot jos, po beveik 15 metų narystės ES Lietuvos žemdirbiai privalo gauti ES šalims mokamą vidurkį arba bent jau artėti prie jo.

„Realiai nevykdomas pažadas, vienbalsiškai suderėtas Europos Taryboje – pasirašyta, prabalsuota, ratifikuota. 7 metų biudžeto paketo dalis dėl žemės ūkio paramos nėra vykdoma iki šiol, o nauji pasiūlymai nuo tos nevykdytos sumos prasideda, iš tai yra visiškai nepriimtina“,– teigė D. Grybauskaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad jei Didžioji Britanija išstos iš ES be susitarimo, bendras ES biudžetas sumažės apie 15 mlrd. eurų kasmet, o tai gali sumažinti finansavimą visoms sritims – ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondams.

Prezidentės teigimu, šiuo metu Taryboje apie žemės ūkį nediskutuojama, tačiau žemdirbių išsakyta pozicija – svarbi.

„Viskas priklauso nuo politinės valios ir pasirengimo, bet labai didelė rizika, jei užsitęs derybos dėl „Brexit“, kad Europos biudžeto 7 metų derybos gali prasidėti jau su kitu parlamentu ir baigtis vėliausiai 2020 metų kovą“, – teigė D. Grybauskaitė.

Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių ES tiesioginių išmokų, ketvirtadienį 15 val. Briuselyje rengia protesto akciją. Be Lietuvos, joje dalyvauja Lenkijos, Latvijos ir Čekijos žemdirbių atstovai.

2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų, o Europos Komisijos siūlymu, 180 eurų Lietuva gaus tik 2027 metais.

Jau kryžiuojamos ietys

Vis labiau įsisiūbuoja diskusijos dėl apie maksimalaus tiesioginių išmokų dydžio ribojimą nuo kitų metų. Praėjusią savaitę apie tai kalbėjosi Žemės ūkio rūmų taryba ir Žemės ūkio ministerijos atstovai. Žemdirbių savivalda dar gegužę yra pritarusi paramos ribojimui, tačiau reikia nuspręsti dėl jos viršutinių ribų. Lietuva iki rugpjūčio 1-osios apie tai privalo informuoti Europos Komisiją (EK), tada naujoji tvarka įsigaliotų 2019 m.

Tai leistų pasirengti 2021–2027 m. laikotarpiui, jam EK ketina 6 proc. mažinti žemės ūkio finansavimą, o išmokų dydžio ribojimas, jei tam pritars Europos Parlamentas, jau taps visoms šalims privalomas. Iš dalies tai sietina su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES. Briuselis taip pat reikalauja, kad dar 10 proc. paramos ūkininkams valstybės narės dengtų iš nacionalinio biudžeto.

Kokios turėtų būti tiesioginių išmokų viršutinės ribos Lietuvoje? Žemės ūkio rūmų tarybos atstovai mano, kad maksimali suma galėtų siekti 150 tūkst. eurų. Dėl to dalį pajamų prarastų daugiau nei po 2 380 ha deklaruojantys ūkiai. Žemės ūkio rūmų duomenimis, tokių Lietuvoje yra 26. Tačiau šias išmokų viršutines ribas EK rekomenduoja ateityje dar labiau nuleisti – iki 60 tūkst. eurų.

Jeigu Lietuva pasirinktų minimalų ribojimą, būtų sutaupyta apie 69 tūkst., o maksimalaus ribojimo atveju – 1,39 mln. eurų. Ši suma būtų perkelta į Kaimo plėtros programų paketą.

Sutaupytų tik lašą

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius, sako, kad dabartiniai siūlymai riboti paramą yra tik simboliniai. Net pagal griežtesnę formulę iš didžiųjų ūkių planuojami paimti 1,39 mln. eurų yra tik lašas jūroje. Ką jau kalbėti apie juokingus 69 tūkst. eurų visos Lietuvos mastu.

"Tai pateikiama kaip didžiulis žingsnis padedant smulkiesiems ūkiams ir kovojant su monopoliniais, – tvirtina K.Starkevičius. –  Čia tik figos lapelis. Jei ryžtųsi kitam žingsniui, kad susietos žemės ūkio įmonės bendrai negalėtų gauti nustatytos maksimalios sumos, nesvarbu ar 60 tūkst. ar 150 tūkst. eurų, tai atsilieptų visiems stambiesiems žemvaldžiams.

Jei ryžtųsi kitam žingsniui, kad susietos žemės ūkio įmonės bendrai negalėtų gauti nustatytos maksimalios sumos, nesvarbu ar 60 tūkst. ar 150 tūkst. eurų, tai atsilieptų visiems stambiesiems žemvaldžiams.

Bet naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys apie tai nekalba, šneka populistiškai, kad štai čia bus stiprinamas smulkus ūkis. Bet tai jokių problemų nesprendžia. Įsivaizduokite, ES parama per metus tiesioginėmis išmokomis siekia maždaug 400 mln. eurų, o mes perskirstysime 60 tūkst. Labai padėsime, jei ir milijoną perskirstysime? Nenorima matyti realios situacijos Lietuvoje. Ir toliau bus skatinama kurti kuo daugiau ūkių, kad būtų galima pasiimti kuo daugiau lėšų."

Anot K.Starkevičiaus, jei nebus patvirtinti apribojimai susijusiems asmenims, nutiks panašiai, kaip su žeme buvo, kai buvo skaidomi didžiuliai plotai į mažesnius: "Kodėl visą laiką turime ant to pačio grėblio lipti? Bet dabartinio Seimo daugumai tokia formulė netinka, nors siūliau Kaimo reikalų komitete. Čia net nereikia įstatymo, pakanka ir poįstatyminio akto. Jei dabar koncernas gauna kokius 4 mln. eurų tiesioginių išmokų, ateity per visus ūkius begautų 150 tūkst."

Atsakymas – R.Karbauskis?

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, paklaustas, ar bus priimtas siūlymas, kad maksimali išmoka būtų išmokėta ne kiekvienai susietai žemės ūkio įmonei, o visam koncernui, sakė suprantąs, kad turima omeny, – "Agrokoncernas". Tačiau Lietuvoje ne vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis yra didelis žemvaldys.

"Dabar diskutuojama, kam turėtų taikomos viršutinės ribos, –  sakė A.Stančikas. – Vis dėlto linkstama prie to, kad išmokas gautų visos bendrovės, jos juk ūkiskaitinės. Šiandien daugiausia produkcijos pagamina būtent stambūs ūkiai. Taip, svarbus socialinio verslo modelis, bet mes galime sukurti situaciją, kad didieji ūkiai negalėtų egzistuoti. Bet kas Lietuvai iš to? Ar bus geriau gyventi? Pavyzdžiui, Olandijoje ūkių sumažėjo per pusę."

Griaunamas kaimas

Buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius pastebi, kad mes ES pagal sukuriamą pridedamąją vertę esame priešpaskutiniai. Šie rodikliai ėmė blogėti nuo 2012-ųjų. 2004–2016 m. Lietuvos ūkininkams ES ir valstybės biudžeto parama siekė beveik 7,7 mlrd. eurų. Jo teigimu, 2009–2011 m. krizės metu kaimas buvo ekonomikos garvežys: kai šalies ekonomika krito 15 proc., žemės ūkyje augo 1,6 proc. Deja, nuo 2012 iki 2016 m. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sumažėjo sukuriama bendroji pridėtinė vertė sumažėjo 15 proc.

"Giriamasi, kad 2012 m. buvo padidintos išmokos už pirmuosius 30 ha, lyg ir sustiprinti smulkieji ūkiai, – atkreipė dėmesį K.Starkevičius. – Tačiau čia mokamos socialinės išmokos, o negalima to daryti paslėptai per žemės ūkio fondus. Jos neskatina gamybos. Daug ūkių iš viso nieko neaugina. Kaip trihektarininkai. Tik deklaruoja, kad dirba, o pinigus pasiiima. Šios lėšos pravalgomos, neinvestuojamos į gamybą. Jei 10–20 ha ūkis augina braškes, jis privalo gauti tas didesnes išmokas. Bet daugumai ūkių rėmimas to skelbiamo didžiulio efekto nedavė.

Smulkų ūkį stiprinti reikia visai kitaip. Pavyzdžiui, teikti didesnę paramą gamybos priemonėms įsigyti. Gal net 70 proc. galėtų būti finansuojama. Tada tikrai būtų efektas. Ir tai galėtume daryti iš sutaupytų lėšų, jei patvirtintume ES paramos viršutines ribas  susijusiems ūkiams. Tada tų pinigų liktų ne 70 tūkst. ir ne 1,5 mln., o 10–20 mln. eurų."

K.Starkevičiaus manymu, nesunkiai galima kontroliuoti, ar trihektarininkai iš tiesų dirba žemę. Pakaktų deklaruoti, kiek ir ko užaugino, tada galėtų gauti išmokas. Tačiau niekas to nereikalauja ir skatinama ne gaminti žemės ūkio produkciją, o tik deklaruoti žemę.

Smulkieji – neperspektyvūs

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas mano kitaip. Anot A.Stančiko, pas mus smulkusis ūkis neturi iš kur investuoti ir niekada neturės, nes jo veiklos apimtys yra mažos, gali tik save išlaikyti. Į naujas technologijas, jeigu nėra papildomos dotacijos, jis negali investuoti, nes jo pajamos neleidžia.

"Taip, turint 10 ha specializuotą ūkį, organizuojant perdirbimą, galima gauti didesnę pridėtinę vertę ir gyventi geriau nei turint 500 ha. Bet tai lemia sugebėjimai", – sako A.Stančikas. Jis priminė, kad prieš keletą metų buvo smulkiesiems pieno ūkiams buvo siūloma parama organizuoti perdirbimą. Nepateikta nė vieno projekto, nes investuojant reikia pridėti savo lėšų. O ir bankai smulkius ūkius laiko neperspektyviais, atsisako kredituoti.

"Turime kalbėti apie žmogaus užimtumą, kad jis turėtų pajamų. Tada valstybė jam turi garantuoti bent minimalų pragyvenimą, –  aiškino parlamento Kaimo reikalų komiteto vadovas. – Šiandien matome to padarinius. Jis nebenori nieko veikti, pirmiausia jis nori gauti už dyką iš valstybės pinigus. O kai nėra veiklos, prisigalvoja visokių ir negerų dalykų. Tada geriau bent nedidelis ūkis, tada žmogus užimtas, turi kažkokias minimalias pajamas. Valstybei kur kas pigiau kainuoja jį dotuoti. Bet tas dotavimas turi būti pasvertas, kad pinigai nebūti "įsisavinami", kad iš to būtų gautas kažkoks rezultatas. Jeigu skiriame paramą, turi būti tikslas."

Įgyvendinant Nacionalinę 2014-2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą, 2015 m. bus pradedamos mokėtis susietosios paramos išmokos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė šios paramos administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015-2020 m. taisykles. Susietosios paramos išmokos už minėtuosius gyvulius mokamos vieną kartą per metus iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų. 2015 m. numatyta  daugiau kaip 19 mln. Eur išmokoms: 13 mln. Eur  - už mėsinius galvijus, 4,3 mln. Eur - už pieninių veislių bulius, beveik 2 mln. Eur  - už mėsines avis, 0,2 mln. Eur - už pienines ožkas.

"Šios paramos tikslas -  palaikyti mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių, pienui laikomų pieninių ožkų laikytojų pajamas užtikrinant dabartinį gamybos lygį", - pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Išmokos už gyvulius valdos valdytojams pradedamos mokėti nuo kitų metų kovo 1 d. ir turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki birželio 30 d. Numatyti orientaciniai išmokų dydžiai 2015 m. už gyvulius: už vieną mėsinį galviją - 178,48 eurų, už vieną mėsinę avį - 19,83 eurų, už vieną pieninės veislės bulių - 133,91 eurų, už vieną pieninę ožką - 24,02 eurų.

Tikslūs nurodytų išmokų dydžiai nustatomi ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 10 d. atsižvelgiant į patikslintas lėšas, skirtas iš Europos Sąjungos biudžeto, ir gavus informaciją iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apie tinkamų valdos valdytojų, ar jų partnerių laikomą mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių ir pieninių ožkų skaičių.

Žemės ūkio valdų valdytojai, kurie atitiks reikalavimus galės gauti bet kurias kitas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, taip pat turės teisę pretenduoti į išmokas pagal kelias paramos schemas.

Išmokos už gyvulius neskiriamos valdos valdytojams, kurie gauna paramą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę "Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas" ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę "Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos".

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tiesioginių išmokų avansus jau gavo beveik 25 tūkst. arba 17,62 proc. pareiškėjų.

Daugiausia tiesioginių išmokų avansų išmokėta Tauragės, Marijampolės ir Kauno apskrityse. Jau išmokėta 69,7 mln. Lt avansinių išmokų, kurios bus mokamos iki lapkričio 30 d.

Iš viso iki šių metų pabaigos ketinama išmokėti daugiau kaip 800 mln. Lt ES tiesioginių išmokų.

Šiemet tiesioginėms išmokoms buvo gauta 140 445 paraiškų, deklaruota 2 800 258,55 ha žemės ūkio naudmenų.

Dėl Rusijos draudimo importuoti iš ES vaisius ir daržoves nuostolių patirsiantys ūkininkai sulauks ES paramos. Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia taisykles ir tvarką paramai gauti. Didžiausios kompensacijos bus skiriamos ūkininkams užaugintą produkciją išdalijusiems labdarai, mažiausios – už apartas ar kompostuotas daržoves. Tačiau daugelis ūkininkų sako, kad išmokos nepadengtų išlaidų, ir jokios naudos iš to jie neturėtų.

Lietuvoje kasmet išauginama apie 300 tūkst. tonų daržovių. Į Rusiją augintojai išveždavo vos 27 tūkstančius. Daugiau nei pusė šio kiekio eksportuotų daržovių – morkos. Koks šiųmetis derlius, ūkininkai kol kas negali pasakyti – morkos dar laukuose, į prekybą tiekiamos tik ankstyvosios.

„Šiuo metu mes niekada ir neveždavom, neeksportuodavom. Eksportas prasideda gruodžio mėnesį ir sausio, vasario, kovo. Na, negalima vežti, tai negalima. Šiais metais mes kaip tik pasistatėm 3,5 tūkst. tonų saugyklą, tai mūsų mintys, kad derlių reikia nuimti, jį sandėliuoti ir ieškoti alternatyvų kitose šalyse“, – pasakoja ūkininkas Vidmantas Kvedaras.

Šiemet ūkiuose dirbo kaip niekad daug statybininkų – daržovių augintojai pasistatė net 10 tūkstančių naujų saugyklų su šaldymo įrangomis, todėl sako galėsiantys ilgesnį laiką išlaikyti didesnį kiekį daržovių ir, jei reikės, prekiaus iki naujo derliaus.

„Svarbiausia išsimokėti bankams palūkanas, o jeigu tai padarysim, jeigu pragyvensim šį sezoną, reiškia, bus gerai. Tokios prognozės: turėti tiek pajamų, kad būtų galima atsiskaityti su tiekėjais, su bankais, daugiau šiemet nesitikim absoliučiai nieko“, – tikina ūkininkas Linas Šateika.

Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia taisykles ir tvarką ES paramai gauti. Ją patvirtinus, didžiausios kompensacijos bus skiriamos ūkininkams užaugintą produkciją išdalijusiems kaip labdarą, mažiausios – už apartas ar kompostuotas daržoves.

„Iš pradžių lyg ir patrauklus toks pasiūlymas atrodė gauti 44 centus už kilogramą morkų, jeigu tu padalini labdarai. Bet kai pradedi skaičiuoti, tai tikrai čia ne kompensacija. Be to, mes nematom, kad „Caritas“ ir visi kiti galėtų tokius kiekius paimti“, – teigia Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Augintojai neabejoja, kad šiemet daržovių kainos bus mažesnės, tačiau tikisi kad rekordinių žemumų nepasieks.

Kroatija visai neseniai tapo Europos Sąjungos (ES) nare, ir jau sulaukė žemdirbių protestų: kodėl karpomos valstybės subsidijos, kodėl sumažinus išmokas ūkininkams bandoma lopyti biudžeto skyles ir sumokėti indėlį į bendrą ES biudžetą.

Žemdirbiai blokuoja kelius šalies rytuose ir jie reikalauja, kad vyriausybė išmokėtų visą subsidijų sumą, kuri buvo apkarpyta, kad mažėtų biudžeto skylė.

Dauguma ūkių šalyje yra šeimos verslai. Trečdaliu apkarpius subsidijas baiminamasi, kad jie gali žlugti. Žemdirbiai reikalauja, kad valstybė sumokėtų, ką, jų nuomone, liko skolinga pernai.

„Mūsų tiesioginės išmokos siekia 2,8 mlrd. kunų, gavome tik 2,2 mlrd., taigi trūksta nemažai. Europos Sąjungai tai gal ir neatrodo didelė suma, bet mūsų mažoje šalyje šimtui tūkstančių šeimos ūkių ji atrodo milžiniška“, – teigė Mato Brlosičius, Kroatijos žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Žemdirbiai tvirtina, kad blokuoja kelius ne šiaip sau. Negavę išmokų jie negali tesėti finansinių įsipareigojimų, mokėti į pensijų ir socialinio draudimo fondus, gali netekti technikos, kurią pirko paėmę bankuose kreditus, ir, kas baisiausia, prarasti namus, ūkius, žemę.

Tai ne paskutinė akcija, kai dešimtys traktorių išvažiavo į šalies kelius – artimiausiomis dienomis jų bus daugiau.
„Norime gyventi sąžiningai, gaminti kokybiškus produktus, kurie galėtų varžytis Europos ir pasaulio rinkose. Bet tam reikia tokių pat sąlygų, kokias turi kitų ES šalių ūkininkai. O mums dar toli iki jų“, – teigė ūkininkas Antunas Laslo.

Liepos 1 d. tapusi ES nare Kroatija smarkiai spaudžiama mažinti biudžeto skylę, kuri siekia 60 proc. BVP.

Kita vertus, Kroatija dar prieš įsijungdama į ES turėjo daugiau pasistengti, kad jos žemės ūkis prisitaikytų prie ES rinkos, sako ekspertai.