I. Jarukaitis siūlomas dar vienai kadencijai į šio teismo teisėjus, o ES Bendrojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus  – į ESTT generalinius advokatus.

ESTT teisėju I. Jarukaitis dirba pastaruosius penkerius su puse metų. Jis atrankoje vienintelis įveikė nustatytų reikalavimų barjerą.

Kandidatą į ESTT generalinio advokato pareigas Lietuva teikia pirmą kartą.

Generalinis advokatas, pagal sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, yra Teisingumo Teismo narys, jis viešame teismo posėdyje nešališkai ir nepriklausomai teikia išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti.

R. Norkus pastaruoju metu ėjo ESTT teisėjo pareigas, 2014–2019 metais jis buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, 2016–2019 metais vadovavo Teisėjų tarybai, taip pat yra dirbęs Apeliaciniame teisme, dirbo Mykolo Romerio universitete.

Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies ir 11 generalinių advokatų. Jie skiriami šešerių metų kadencijai su teise paskirti juos kitai kadencijai.

Teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

Atrankoje į teisėjus dalyvauja šiame teisme jau dirbantis Irmantas Jarukaitis bei Paryžiaus advokatų kolegijos advokatas Mažvydas Michalauskas.

Generalinio advokato konkursas rengiamas pirmą kartą. Į šias pareigas pretenduoja buvęs teisingumo ministras, dabar specializuotos advokatų kontoros „Bartkus ir partneriai“ advokatas, partneris ir vadovas Gintautas Bartkus, advokatas Laurynas Didžiulis, M. Michalauskas ir buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, dabar teisėjo pareigas einantis Europos Sąjungos Bendrajame Teisme Rimvydas Norkus.

Pretendentus vertins speciali darbo grupė. Ji sudarys kandidatų, atitinkančių reikalavimus ir surinkusių ne mažiau kaip aštuonis vertinimo balus iš dešimties, sąrašą.

Šis sąrašas bus teikiamas premjerei Ingridai Šimonytei, kad ji, įvertinusi kandidatūras, pateiktų Vyriausybei motyvuotą siūlymą dėl vieno kandidato į ES Teisingumo Teismo teisėjus ir vieno – į šio teismo generalinius advokatus.

Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus taip pat turės pasikonsultuoti su Seimu.

ES Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų, jie skiriami valstybių narių bendru sutarimu šešerių metų kadencijai.

Šis teismas prižiūri Europos Sąjungos institucijų aktų teisėtumą, užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi iš sutarčių kylančių pareigų ir nacionalinių teismų prašymu aiškina ES teisę.

Jį teismo vadovas gavo už reikšmingą indėlį kuriant Europos teisės sistemą Lietuvai, kaip Europos bendruomenės daliai, ir už VU vardo garsinimą ES, trečiadienį pranešė universitetas.

„Man garbė tapti šio prestižinio, seniausio Rytų Europoje universiteto, pasaulyje žinomo dėl savo akademinių kompetencijų, garbės daktaru. Vilniaus universiteto vertybės yra tokios pačios kaip ir visos Europos Sąjungos – atvirumas idėjų ir pažiūrų įvairovei, pagarba žmogaus teisėms ir tapatybių skirtingumui“, – pranešime cituojamas profesorius.

Pasak universiteto, K. Lenaertsas palaiko glaudžius ryšius su VU Teisės fakultetu, yra prisidėjęs prie fakulteto periodinio mokslo žurnalo turinio kūrimo, padėjo Lietuvai ir VU konsultacijomis, domisi VU Teisės fakulteto veikla.

„Ši ceremonija yra ne tik išskirtinių profesoriaus laimėjimų pripažinimas, bet ir glaudžių ryšių su Vilniaus universitetu patvirtinimas. K. Lenaertso, Leveno katalikiškojo universiteto Europos teisės profesoriaus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininko, akademinis ir visuomeninis darbas svariai prisidėjo prie Europos teisės sistemos stabilumo ir tvirtumo“, – pranešime cituojamas VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

Mokslininkas per savo karjerą prisidėjo prie ES integracijos idėjos plėtojimo ir Sąjungos teisės esmės, tikslų aiškinimo ir plėtros. Jis yra Londono Academia Europaea narys, Britų tarptautinės ir lyginamosios teisės instituto patariamosios tarybos narys, Londono universiteto koledžo Teisės ir valdymo centro Europoje patariamosios tarybos narys, Tryro Europos teisės akademijos (ERA) fondo tarybos narys, Maxo Plancko lyginamosios viešosios teisės ir tarptautinės teisės instituto globėjų valdybos narys, teisės žurnalų, tokių kaip „Europarecht“ ar „European Public Law“, redakcinės kolegijos ar mokslo komiteto narys.

Taip A. Duda komentavo Lenkijos Aukščiausiojo Teismo vadovės laiškus, raginančius jį bei kitus lyderius inicijuoti pataisas, kurios pašalintų lenkų teisės aktų trūkumus ir suderintų juos su ES teise.

A. Duda valstybinei agentūrai PAP sakė, kad sutinka su minėto teismo pirmininke ir kad „viskas rodo, jog reikės keisti teisės aktus“.

Valstybės vadovas pabrėžė, jog teisėjų drausminimo sistema yra svarbi, bet pažymėjo, kad teisėjai turėtų būti tikri, kad ji yra „tikrai skaidri, teisinga ir sąžininga“.

Tokie jo žodžiai, regis, prieštarauja vyriausybės pastarųjų kelerių metų pozicijai, kad drausminimo procedūros yra naudingos patiems teisėjams ir kad Briuselis neturi teisės diktuoti Lenkijai ar kuriai nors kitai ES valstybei, kokia turi būti jos teismų sistema.

Keturi Aukščiausiojo Teismo pirmininkaujančios teisėjos Malgorzatos Manowskos (Malgožatos Manovskos) laiškai, adresuoti A. Dudai, premjerui Mateuszui Morawieckiui (Mateušui Moraveckiui) ir abejų parlamento rūmų pirmininkams, penktadienį buvo paskelbti teismo tinklapyje.

ES Teisingumo Teismas anksčiau šį mėnesį nutarė, kad 2004 metais į bloką įstojusios Lenkijos pasirinktos teisėjų drausminimo priemonės dėl savo politizuoto pobūdžio pakerta teismų nepriklausomumą ir prieštarauja Bendrijos teisei.

Teisėjai liepė lenkų vyriausybei, kuri parengė atitinkamus teisės aktus, nedelsiant sustabdyti Aukščiausiojo Teismo drausminimo institucijos darbą ir priimti pataisas. Kitu atveju Varšuvai gali grėsti finansinės ir kitokio pobūdžio sankcijos.

Konfliktą su Briuseliu dėl teisės viršenybės Lenkijoje ir jos teismų sistemos dar paaštrino faktas, jog vyriausybė ignoravo ES nutartis, tvirtindama, kad ji vienintelė yra atsakinga už teismų sistemą.

Savo laiškuose M. Manowska, kuri palaiko vyriausybės poziciją, paragino priimti „greitas, bet, visų pirma, gerai apgalvotas įstatymo pataisas“, kurios pašalintų trūkumus ir suderintų teisės aktus su ES teise.

Visi keturi laiškų adresatai turi įgaliojimus siūlyti įstatymo projektus ir juos priimti.

M. Manowska paragino vadovus apsaugoti „bendrą gėrį, kuris yra Lenkija“, ir pareiškė, kad teisminis ginčas su ES paralyžiavo drausminimo procedūras.

Anksčiau šią savaitę 47 Aukščiausiojo Teismo teisėjai kartu su tūkstančiais kitų teisėjų ir prokurorų pasirašė kreipimąsi į vyriausybę, ragindami ją atsižvelgti į ES teismo sprendimus ir nedelsiant įšaldyti Drausmės bylų kolegijos veiklą.

Vadovaujant 2015 metais į valdžią atėjusiai dešiniajai vyriausybei, vis aštrėja Lenkijos ginčas su ES, valdantiesiems konservatoriams siekiant sugriežtinti šalies teismų sistemos ir teisėjų skyrimo proceso kontrolę.

Praeitą savaitę Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nutarė, kad ES teismo paskelbtos laikinosios priemonės šalies teismų sistemos atžvilgiu yra neprivalomos. Vienas iš šių nutarimų buvo reikalavimas sustabdyti Aukščiausiojo Teismo drausminimo kolegijos darbą.

Tačiau premjeras M. Morawieckis praėjusią savaitę pareiškė neatmetantis galimybės įvertinti Drausmės bylų kolegijos darbą, nes, pasak jo, ši institucija nepateisino visų turėtų lūkesčių.

Tokį pareiškimą vyriausybės vadovas padarė po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), aptaręs su ja Lenkijos teismų sistemos klausimus.

Nemažai lenkų teisėjų, kritiškai vertinančių dešiniąją valdžią, yra laikinai nušalinti nuo pareigų pagal drausminimo procedūrą. Tačiau kai kurie žemesnės instancijos teismai šiuos žingsnius pripažino neteisėtais, kvestionuodami drausminimo institucijos įgaliojimus.

Bendrovei 2017 metais buvo skirta beveik 28 mln. eurų bauda, kurią 2020-aisiais ES Bendrasis Teismas Liuksemburge sumažino iki 20 mln. eurų.

Bendrovė teigia, kad yra pasiryžusi pasinaudoti visomis teisinėmis priemonėmis, siekiant sumažinti ekonominius šio atvejo padarinius.

Kaip ELTA jau yra rašiusi, Rengės geležinkelio ruožą, kaip vieną iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, dėl pavojaus eismo saugumui buvo nustota eksploatuoti 2008 metais.

Nustojus jį naudoti, naftos produktų gabenimui į Latviją naudotos kitos geležinkelio jungtys. Dėl to Europos Komisija skyrė baudą Lietuvai už konkurencijos ribojimą.

Pernai naujai atstatytu geležinkelio ruožu iš Mažeikių į Rengę Latvijoje pajudėjo pirmasis krovininis traukinys.

Per mažiau nei metus buvo atstatytas 19 kilometrų ilgio geležinkelių ruožas, suremontuotos arba atstatytos penkios pervažos, šeši tiltai, trys pralaidos, įrengtas arba atstatytas eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimas, atlikti kiti darbai.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime apsisprendė dėl kreipimosi į ESTT, siekiant Mobilumo paketo ir su juo susijusių dviejų ES reglamentų dalinio panaikinimo. Teisingumo ministerija parengs ieškinį ir atliks kitus procesinius veiksmus.

„Teisingumo ministerija parengė su suinteresuotomis institucijomis suderintą poziciją ir siūlo ginčyti Mobilumo paketo nuostatas dėl privalomo transporto priemonių grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimo, vairuotojų komandiravimo taisyklių ir vairuotojų poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pasak jo, Teisingumo ministerijos žiniomis, dalis kitų ES valstybių taip pat ketina kreiptis į teismą.

„Mes galvojame, kad mažų mažiausiai aštuonios šalys kreipsis (...) Su Susisiekimo ministerija siųsime pačius geriausius mūsų teisininkus atstovauti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme“, – teigė ministras.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad dabartinė Mobilumo paketo tvarka gresia dideliais praradimais Lietuvos logistikos sektoriui ir pačiai valstybei.

„Jeigu nebus pakeitimo šitų neigiamų nuostatų Mobilumo pakete, tai gresia, kad 35 tūkst. Lietuvos vežėjų liks be darbo, jiems tektų išmokėti apie 111 mln. eurų išmokų, mūsų biudžeto praradimai bus apie 102 mln. eurų, kas sudarys 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo labiau nesuprantamas yra priėmimas, kai COVID-19 situacija – nakvojimas kabinoje yra uždraustas ir priversti nakvoti viešbučiuose, kur sąlygos koronaviruso plitimui yra palankesnės, negu atskirai izoliuotiesiems“, – sakė ministras.

Anot Susisiekimo ministerijos, atskiros ES teisės aktų nuostatos neatitinka Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos šalies verslui.

„Atsižvelgiant į tai, tikslinga ginčyti Mobilumo paketo teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai ES teisės aktų nuostatų panaikinimo. (...) Palankaus ESTT sprendimo atveju ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos būtų panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento, o taip pat Lietuva įgytų naują derybinę poziciją dėl šių ES teisės aktų peržiūros“, – teigiama ministerijos rašte.

Jame pažymima, kad atskiros Mobilumo paketo nuostatos taip pat turės neigiamos įtakos kitų valstybių narių – pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Maltos, interesams, todėl tikėtina, kad jos taip pat teiks savarankiškus ieškinius arba įsitrauks į kitų valstybių narių pradėtą teisminį procesą ESTT.

Anot Susisiekimo ministerijos, Mobilumo paketo nuostata dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekio užtikrinti, kad ES iki 2050 metų taptų neutralizuoto poveikio klimatui regionu, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys.

Taip pat pažymima, kad Mobilumo paketo nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą, kabotažo ribojimo ir darbuotojų komandiravimo taisyklių riboja vidaus rinkos laisvių (įsisteigimo laisvės, darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas) taikymą transporto srityje, keičia požiūrį į konkurenciją vidaus rinkoje.

„Lietuvos pozicija turi būti siekiama skatinti vienodą požiūrį į vidaus rinkos veikimą visose Sąjungos politikos srityse, užkertant kelią vidaus rinkos segmentavimui, skirtingam vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių aiškinimui ir taikymui atskirose Sąjungos politikos srityse“, – teigiama ministerijos rašte.

Ministerijos teigimu, Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse. Per 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame šalies vežėjų krovinių transporte siekia 91,8 proc. ir yra didžiausia ES.

Lietuvoje skaičiuojamas vienas didžiausių sunkvežimių parkų pagal gyventojų skaičių, o bendrai transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 160 tūkst. žmonių.

Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.

Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.

Premjeras: ieškinys jau parengtas

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad ieškinys, kuriam Vyriausybė pritarė, ES Teisingumo Teismui dėl Mobilumo paketo turėtų būti pateiktas artimiausiomis dienomis.

„Ieškinys yra parengtas. Per kiek laiko procedūrinis sprendimas bus įgyvendintas, tai čia dienų klausimas yra. Tikimės, kad bent aštuonios valstybės, be Lietuvos, jį parems ir tikime tikrai sėkminga baigtimi“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime spręs dėl kreipimosi į ESTT, siekiant Mobilumo paketo ir su juo susijusių dviejų ES reglamentų dalinio panaikinimo. Pritarus kreipimuisi į teismą, Teisingumo ministerija parengs ieškinį ir atliks kitus procesinius veiksmus.

Anot Susisiekimo ministerijos, atskiros ES teisės aktų nuostatos dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimų, vairuotojų komandiravimo ir poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra, neatitinka Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos šalies verslui.

„Atsižvelgiant į tai, tikslinga ginčyti Mobilumo paketo teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai ES teisės aktų nuostatų panaikinimo. (...) Palankaus ESTT sprendimo atveju ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos būtų panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento, o taip pat Lietuva įgytų naują derybinę poziciją dėl šių ES teisės aktų peržiūros“, – teigiama ministerijos rašte.

Prognozuojama, kad dėl ginčijamų Mobilumo paketo nuostatų be darbo gali likti beveik 35 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių asmenų.

Jame pažymima, kad atskiros Mobilumo paketo nuostatos taip pat turės neigiamos įtakos kitų valstybių narių – pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Maltos, interesams, todėl tikėtina, kad jos taip pat teiks savarankiškus ieškinius arba įsitrauks į kitų valstybių narių pradėtą teisminį procesą ESTT.

Anot Susisiekimo ministerijos, Mobilumo paketo nuostata dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekio užtikrinti, kad ES iki 2050 metų taptų neutralizuoto poveikio klimatui regionu, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys.

Taip pat pažymima, kad Mobilumo paketo nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą, kabotažo ribojimo ir darbuotojų komandiravimo taisyklių riboja vidaus rinkos laisvių (įsisteigimo laisvės, darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas) taikymą transporto srityje, keičia požiūrį į konkurenciją vidaus rinkoje.

„Lietuvos pozicija turi būti siekiama skatinti vienodą požiūrį į vidaus rinkos veikimą visose Sąjungos politikos srityse, užkertant kelią vidaus rinkos segmentavimui, skirtingam vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių aiškinimui ir taikymui atskirose Sąjungos politikos srityse“, – teigiama ministerijos rašte.

Ministerijos teigimu, Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse. Virš 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame šalies vežėjų krovinių transporte siekia 91,8 proc. ir yra didžiausia ES.

Lietuvoje skaičiuojamas vienas didžiausių sunkvežimių parkų pagal gyventojų skaičių, o bendrai transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 160 tūkst. žmonių.

Prognozuojama, kad dėl ginčijamų Mobilumo paketo nuostatų be darbo gali likti beveik 35 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių asmenų, kurių nedarbo išmokoms gali prireikti 111 mln. eurų, galimi 102 mln. eurų biudžeto pajamų praradimai, o neigiamas poveikis šalies ekonomikai galėtų siekti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.

Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.

Bendrovės teigimu, tabako gaminių tiekėjas, dėl kurio produkcijos kilo ginčas su VMI, cigarečių negamina ir jų savo asortimente apskritai neturi. „Tai visai kito lygmens tabako gaminių grupė. Ginčo centre atsidūręs produktas tiekėjo yra klasifikuojamas kaip cigarilės bei, mūsų nuomone, atitinka „cigarų ir cigarilių“ apibrėžimą, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos (ES) direktyvose“, - rašoma Eltai atsiųstame bendrovės komentare.

Bendrovės atstovai teigia, kad Mokestinių ginčų komisija ir Vilniaus apygardos administracinis teismas yra konstatavę, jog įmonė teisingai traktavo Lietuvos bei ES teisės aktus.

„Todėl tikimės palankaus sprendimo ir iš ESTT. Per 20 „Skonio ir kvapo“ veiklos metų tai pirmoji tokio pobūdžio byla. Tačiau ES tai jau ne pirmas teisinis ginčas šiuo klausimu. Panašūs ginčai buvo spręsti Danijoje ir Slovėnijoje, kur galų gale tokie patys tabako gaminiai buvo pripažinti cigarilėmis“, - rašoma bendrovės atsakyme Eltai.

ELTA primena, kad VMI kai kuriems bendrovės atgabentiems tabako gaminiams apskaičiavo akcizo sumas kaip cigaretėms, o „Skonio ir kvapo“ pozicija, tai - cigarilės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) platintame pranešime teigė, kad nustatė, kad ginče minimų gaminių išoriniame apvalkale naudojant popierių, dengiantį dalį su filtru, gaminiai vizualiai tampa panašesni į įprastas cigaretes su filtru, o jų pakeliai vizualiai bei pagal atsidarymo būdą panašūs į įprastus cigarečių pakelius. Atsižvelgęs į tai, LVAT nusprendė kreiptis į ESTT su prašymu priimti sprendimą dėl ES direktyvoje esančių sąvokų taikymo šiam atvejui.

Bylai pasiekus ESTT, Vyriausybė šią savaitę pritarė sprendimui dalyvauti ESTT nagrinėjamoje byloje. Vyriausybė pritaria Europos teisės departamento pozicijai, kad reikia atsižvelgti į ES direktyvą, numatančią, kad cigaras, daugeliu atžvilgių panašus į cigaretę, nustatant akcizus turi būti laikomas cigarete. Taip pat į tai, kad direktyvos nuostatoje, apibrėžiančioje „cigarus ir cigariles“, nėra nustatyta, kad produkto išorinį apvalkalą iš natūralaus ar regeneruoto tabako gali dengti kitos medžiagos.

Šiuo metu cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą. Jį sudaro specifinis elementas - 56 eurai už 1 000 cigarečių ir vertybinis elementas - 25 proc. nuo maksimalios mažmeninės kainos. Tačiau kombinuotasis tarifas (tai yra specifinio ir vertybinio elementų suma) turi būti ne mažesnis kaip 90 eurų už 1 000 cigarečių.

Cigarams ir cigarilėms taikomas 33 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

Kandidatūrą dar turės patvirtinti Seimas, ES šalių vyriausybių atstovai ir specialus komitetas.

Kaip anksčiau informavo Teisingumo ministerija, iš viso ES Teisingumo Teismo teisėjo pareigų siekė septyni kandidatai iš Lietuvos.

Naujasis Lietuvos atstovas ES  Teisingumo Teisme  pakeis nuo 2012 metų rudens čia dirbusį Egidijų Jarašiūną.

Teisės mokslų daktaras I. Jarukaitis  yra dirbęs Teisės biure prie Europos reikalų ministerijos, vėliau tapusio Europos teisės departamentu.

Nuo 2010 metų jis dirba Lietuvos vyriausiojo administracinio   teismo  teisėju, prieš dvejus metus teisininkas tapo laikinuoju šio   teismo  vadovu.

ES Teisingumo Teismas  aiškina Bendrijos teisę, kad užtikrintų vienodą jos taikymą bloko šalyse, ir sprendžia vyriausybių bei ES institucijų teisinius ginčus. Šį teismą sudaro 28 teisėjai – po vieną iš kiekvienos šalies narės.

Kandidatūrą dar turės patvirtinti Vyriausybė, prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimas, ES šalių vyriausybių atstovai ir specialus komitetas, trečiadienį pranešė Teisingumo ministerija.

ES Teisingumo Teismo teisėjo pareigų siekė septyni kandidatai iš Lietuvos, BNS sakė ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Naujasis Lietuvos atstovas ES Teisingumo Teisme pakeis nuo 2012 metų rudens čia dirbusį Egidijų Jarašiūną.

Kandidatas užimti šias pareigas I. Jarukaitis yra dirbęs Teisės biure prie Europos reikalų ministerijos, vėliau tapusio Europos teisės departamentu.

Nuo 2010 metų jis dirba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, prieš dvejus metus teisininkas tapo laikinuoju šio teismo vadovu.

I. Jarukaitis yra teisės mokslų daktaras.

ES Teisingumo Teismas aiškina Bendrijos teisę, kad užtikrintų vienodą jos taikymą bloko šalyse, ir sprendžia vyriausybių bei ES institucijų teisinius ginčus. Šį teismą sudaro 28 teisėjai – po vieną iš kiekvienos šalies narės.