„Pagarbiai raginu Jus nekviesti Europos Vadovų Tarybos (EVT) gruodį spręsti šių klausimų, nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai nulemtų nesėkmę“, – pirmadienį jis rašė laiške EVT pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui). Laišką antradienį matė naujienų agentūra AFP.

Tai jau antrasis V. Orbano laiškas, kuriame jis skeptiškai vertina Briuselio požiūrį į Ukrainą ir kurį jis nusiuntė aukščiausiojo lygio susitikimams pirmininkaujančiam Ch. Micheliui.

Vengrijos lyderis palaiko glaudžiausius Europos Sąjungoje ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Jis nenoriai pritarė ankstesniems ES sprendimams paremti Ukrainą, kuri ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos, ir siekė sušvelninti sankcijas Maskvai.

Tolesni sprendimai dėl papildomos finansinės pagalbos Kyjivui ir galimybės pradėti derybas su Ukraina dėl narystės ES turi būti priimami atsižvelgiant į galimą Vengrijos veto, nes tokie sprendimai turi būti priimami vienbalsiai.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova.

EK taip pat pasiūlė peržiūrėti ilgalaikį bloko biudžetą, siekiant Ukrainai skirti 50 mlrd. eurų finansinę paramą.

Pagarbiai raginu Jus nekviesti Europos Vadovų Tarybos (EVT) gruodį spręsti šių klausimų, nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai nulemtų nesėkmę.

V. Orbanas savo laiške skeptiškai įvertino galimybę išspręsti šiuos du darbotvarkės klausimus per gruodžio 14–15 dienomis Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Atsižvelgiant į dabartinį techninio ir politinio pasirengimo lygį, šie lūkesčiai nepagrįsti“, – sakė jis.

Remdamasis savo ankstesniu laišku, kuriame ragino surengti strateginę diskusiją dėl ES požiūrio į Ukrainą, V. Orbanas įspėjo, kad ES vadovai „negalės priimti svarbių sprendimų, jei nebus pasiektas sutarimas dėl mūsų būsimos strategijos Ukrainos atžvilgiu“.

„Dėl vienybės“ ES turėtų išbraukti Ukrainą iš viršūnių susitikimo darbotvarkės, sakė jis.

V. Orbanas yra pradėjęs viešą kampaniją prieš Europos Komisiją, kuri yra sustabdžiusi 22 mlrd. eurų iš atskiro sanglaudos fondo išmokėjimą Vengrijai dėl korupcijos ir numano atitolimo nuo demokratinių normų.

Kai Vengrija padarė tam tikrų pakeitimų dėl teismų nepriklausomumo didinimo, Briuselis pareiškė, kad gali skirti iki 10 mlrd. eurų iš šių lėšų.

Vėliau Briuselio prokuratūra pranešė, kad pareigūnai sulaikė su šia byla susijusį vyrą ir tikrina jo tapatybę.

Policijos operacija surengta praėjus savaitei po to, kai vienas vyras, islamistų užpuolikas, nušovė du švedus, o trečią sužeidė. Pareigūnai pranešė, kad įtariamasis tunisietis per policijos operaciją buvo nukautas.

Vyro, siuntusio grasinančius pranešimus, paieška prasidėjo dviejų dienų ES aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse. Kuo tiksliai grasino vyras nenurodoma.

Ketvirtadienį prasidėsiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus 27 bloko šalių vadovai. Be kitų temų susitikime taip pat bus aptariamas Izraelio ir „Hamas“ karas.

Išpuolis sukėlė politinį šoką Belgijoje, kai paaiškėjo, kad dėl daugybės pareigūnų aplaidumo šauliui buvo skirta nepakankamai dėmesio, nors Tunisas aktyviai siekė jo ekstradicijos,

Dėl šio incidento praėjusį savaitgalį atsistatydino teisingumo ministras.

Po išpuolio Belgija terorizmo pavojaus lygį pakėlė iki antro aukščiausio, pagal kurį grėsmė laikoma rimta.

Trečiadienį federalinė prokuratūra taip pat pranešė, kad sulaikė įtariamąjį, turėjusį pusiau automatinį šautuvą, kuriuo buvo nužudyti du švedai. Vėliau trečiadienį jis bus apklaustas ir tik tada bus priimtas sprendimas dėl suėmimo.

Sesijos pradžioje Lietuvos vadovui buvo suteiktas įžanginis žodis. Per jį Prezidentas atkreipė Europos lyderių dėmesį į pastaruoju metu suaktyvėjusią istorinio revizionizmo tendenciją.

Pasak šalies vadovo, Rusijos pastangos klastoti istoriją yra vertos visų ES šalių ir institucijų dėmesio bei vieningo atsako.

„Istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas. Vertiname šiuos veiksmus kaip tiesiogiai nukreiptus prieš Lietuvos ir kitų ES šalių suverenitetą ir nepriklausomybę“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusijos priimti Konstitucijos papildymai, ginantys vadinamąją „istorinę tiesą“, pastangos reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, Prezidento V. Putino vieši pasisakymai kvestionuoja Baltijos šalių teritorinį vientisumą ir okupacijos faktą.

Istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas.

Prezidentas ES lyderiams priminė, kad Rusijos pastangos dalinti pasaulį į įtakos sferas niekaip nesuderinamos su demokratinėmis Vakarų Europos vertybėmis – tai negali būti toleruojama ir tam būtinas greitas bei efektyvus atsakas.

Šalies vadovas informacines Rusijos atakas įvardijo kaip grėsmę Lietuvos valstybingumui ir priminė Europos Parlamento rezoliuciją, priimtą Antrojo pasaulinio karo 80-ųjų metinių proga. Joje kreipiamasi į Europos Komisiją, įpareigojant imtis lyderystės ir vieningų veiksmų, atsakant Rusijai dėl istorinių faktų klastojimo.

Prezidento teigimu, istorinis revizionizmas grėsme valstybingumui nenusileidžia kitoms hibridinėms grėsmėms, tokioms kaip šalia Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė, kelianti pavojų ES piliečių saugumui.

„Astravo atominė elektrinė yra geopolitinės įtakos įrankis, kurios skubotas ir neatsakingas paleidimas branduolinės saugos ir savo, ir kaimyninių šalių piliečių sąskaita tik dar kartą parodo tikruosius tikslus. Turime išlikti vieningi, nuoseklūs – jokių nuolaidų projektams, nesuderinamiems su ES piliečių saugumu!“, – sakė šalies vadovas.

Po prezidento įžanginio žodžio prasidėjo derybos dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo.

Prieš derybų pradžią Lietuvos vadovas susitiko su Estijos Ministru Pirmininku Juriu Ratasu ir Latvijos Premjeru Krišjaniu Kariniu. Pokalbyje apsikeista šalių derybinėmis pozicijomis, sutarta bendromis pastangomis siekti didesnio Sanglaudos ir tiesioginių išmokų žemdirbiams finansavimo. 

Valstybių ir vyriausybių vadovų prie raudonojo kilimo nepasitiko reporterių minia, kai lyderiai sustojo išsakyti savo pozicijų prie tiesiogiai transliuojančių kamerų, o patys vadovai atsisakė ritualinių rankų paspaudimų ir bučinių.

Lietuvių žurnalistus pakeitė diplomatai – prieš kamerą sustojusiam prezidentui Gitanui Nausėdai tris klausimus uždavė Lietuvos ambasadorė Briuselyje Jovita Neliupšienė.

Per susitikimo pertrauką ir jam pasibaigus Lietuvos žurnalistai taip pat negalės tiesiogiai paklausti prezidento – jiems siūloma klausimus pateikti per prezidento patarėją žiniasklaidai, nors iš pradžių žadėta prezidentą ir žurnalistus sujungti per „Zoom“ konferencijos platformą.

„Žurnalistai, išskyrus kelis fotografus ir operatorius, niekur nedalyvauja. Dėvimos kaukės, yra socialinio atstumo taisyklės dėl žmonių skaičiaus salėse, liftuose. Jokių rankų paspaudimų ir bučinių“, – BNS sakė ES temomis rašantis Briuselyje gyvenantis žurnalistas Evaldas Labanauskas.

Dėl įvestų apribojimų žurnalistų diskusijos tapo dar aktyvesnės socialiniuose tinkluose, ypač „Briuselio burbulo“ pamėgtame tviteryje.

Kaukių mados

Čia pro akis neprasprūdo ir kaukių mados. Latvijoje gyvenantis anglas žurnalistas Mike Collier (Maikas Koljeris) atkreipė dėmesį į trijų Baltijos šalių vadovų kaukes.

„Nausėda: duokit man firminę kaukę!“,– ironizavo žurnalistas, komentuodamas Latvijos premjero paskelbtą nuotrauką, kurioje G. Nausėda vienintelis iš trijų vadovų dėvi paprastą vienkartinę medicininę kaukę. Latvijos ir Estijos premjerai dėvėjo medžiagines kaukes – ant latvio kaukės puikavosi Latvijos vėliava, o Estijos premjero kaukė buvo su Vokietijos pirmininkavimo ES logotipu.

Vis dėlto jau netrukus vadovai turės platesnį pasirinkimą – 59-ąjį gimtadienį švenčiantis Portugalijos premjeras Antonio Costa (Antonijas Košta) visiems vadovams atvežė dovanų po kaukę, pranešė Briuselio portalas „Politico“.

ES Tarybos pastate mažiau ne tik žurnalistų, bet ir pačių diplomatų.

Diplomatinių šaltinių teigimu, šioje Europos Vadovų Taryboje delegacijose be vadovo gali dalyvauti daugiausia šeši žmonės. Anksčiau delegacijų sudėtyje kartais būdavo ir iki 15 žmonių.

ES vadovai Briuselyje derasi dėl 2021–2027 metų bendrijos biudžeto ir Europos Komisijos pasiūlymo rinkose pasiskolinti 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti nuo pandemijos nukentėjusioms šalims.

Į susitikimą atvykęs Lietuvos prezidentas G. Nausėda į darbotvarkę taip pat įtraukė temą dėl Rusijos vykdomos revizionizmo politikos, neigiant sovietų įvykdytus nusikaltimus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Michelis) tviteryje pranešė, kad šis „klausimas buvo trumpai iškeltas susitikimo pradžioje“.

„Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kąsnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.

Bendrijos vadovai, išskyrus Lenkiją, pritarė tikslui iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.

Norint tai pasiekti reikės smarkiai sumažinti į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likusias emisijas kompensuoti sodinant naujus medžius ir pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas.

Pagal Lietuvos skaičiavimus, įgyvendinti klimato tikslams iki 2030 metų šaliai reikės apie 14 mlrd. eurų, iki 2050 metų – maždaug 41 mlrd. eurų.

„Didele dalimi aš galvoju, kad šitos išlaidos nėra klasikine prasme išlaidos. Tai yra savotiškos investicijos, nes tie pinigai eis į tuos ekonomikos sektorius, kurie ir mažiau taršūs bus, ir labiau efektyvūs, – sakė G. Nausėda.

„Tie pinigai padės siekti didesnio sąnaudų efektyvumą, pažangesnės ekonomikos struktūros ir (...) didesnės finansinės grąžos ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė jis.

Pasak Lietuvos prezidento, klimato kaitos kontekste reikia vertinti ir kitas iš ES biudžeto finansuojamas sritis, pavyzdžiui, sanglaudos lėšas, skirtas mažinti atotrūkį tarp bendrijos šalių.

Derybose dėl daugiamečio ES iždo Lietuva siekia, kad jai skiriamos sanglaudos lėšos nemažėtų taip sparčiai, kaip siūlo Europos Komisija ir bendrijai pirmininkaujanti Suomija.

Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kąsnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba.

„Net ir sanglaudos fondus, kitus fondus reikia traktuoti glaudžiame sąryšyje su Žaliosios ekonomikos sutartimi. Jie bus įgyvendinami koordinuotai, siekiant, kad ir šalys greičiau augtų, bet ir išlaikytų žaliosios ekonomikos tikslus“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Tai bus nelengva, bet laukia labai įdomus laikotarpis“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lenkija „paprašė minutės pertraukėlės“

Lenkija nesutiko pritarti 2050 metų klimato kaitos įsipareigojimams argumentuodama, kad jai reikia daugiau laiko pereiti prie visiškai žalios energetikos.

Anot diplomatų, nuo anglių smarkiai priklausoma Lenkija derybose teigė galinti keliamus tikslus įgyvendinti 2070 metais.

Prie klausimo dėl Lenkijos įsipareigojimų ES šalių vadovai ketina grįžti 2020 metų birželį.

Paklaustas, ar Lenkijos sprendimas nediskredituoja penktadienio naktį pasiekto susitarimo, G. Nausėda atsakė: „Aš manau, kad ne. Aš manau, kad reikia džiaugtis, kad tik viena valstybė ten yra“.

„Galėjo būti ir kokios trys“, – sakė prezidentas.

Kovos su klimato kaita planą anksčiau taip pat kritikavo Čekija ir Vengrija.

„Tai tikrai nėra jokia ypatinga tragedija ir tiesiog reikia atsižvelgti į kai kurių valstybių ypatingą padėtį, ypatingas tradicijas, ypatingą energetikos sistemos struktūrą ir netgi jų dydį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad mūsų draugai lenkai tiesiog paprašė minutės pertraukėlės, kad galėtų geriau pasirengti“, – pridūrė jis.

Rinkliava iš taršių šalių

ES šalims patvirtinus klimato kaitos įsipareigojimus, Europos Komisija kitąmet turėtų pasiūlyti jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus, numatytus šią savaitę paskelbtuose pasiūlymuose dėl vadinamojo „Europos žaliojo kurso“.

Komisijos dokumentuose teigiama, kad ES mažinant emisijas ji pasiūlys įvesti rinkliavą, taikomą importuotoms prekėms iš labiau aplinką teršiančių šalių. Tokia rinkliava būtų siekiama išsaugoti ES ekonomikos konkurencingumą, nes žalioji energetika reikalauja didelių investicijų.

G. Nausėda perspėjo, kad tokia rinkliava gali paskatinti taršesnių šalių atsakomąsias priemones.

„Visko gali atsitikti“, – sakė prezidentas, paklaustas, ar rinkliava neįžiebs prekybos karo tarp ES ir tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos ar Kinija.

Jis taip pat pabrėžė, kad kovos su klimato kaita planuose ES paragino, jog „trečiųjų šalių įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos ir saugos standartus“.

„Žinoma, tai yra tam tikra prasme apeliavimas į jų gerą valią, bet jeigu kalbame apie visai netoli mūsų esančias valstybes, kurios galbūt ateityje norėtų labiau integruotis į ES, tai ES įgija ir tam tikrus vertus derybose, kad tos aplinkinės valstybės laikytųsi tų standartų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pastaroji formuluotė į Europos Vadovų Tarybos išvadas buvo įtraukta Lietuvos iniciatyva. Šalis siekė pasiųsti netiesioginę žinutę Baltarusijai dėl Astrave baigiamos statyti atominės elektrinės.

„Politiniu lygiu yra pasiektas rezultatas. Techniniu lygiu, žinoma, dar ten bus visokiausių galbūt ir mėginimų šiek tiek komplikuoti procesą“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Bet man svarbiausia, kad NATO samite (angl. summit - viršūnių susitikimas) buvo pasiektas Erdogano principinis pritarimas. O ką po to tenai darys gynybos ministrai ir generolai ir specialistai – tai yra jau kitas klausimas“, – pridūrė prezidentas.

„Bet aš manau, kad pirmas žingsniukas, bet labai svarbus žingsniukas yra padarytas“, – kalbėjo šalies vadovas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po vadovų susitikimo Londone praeitą savaitę paskelbė, kad lyderiai pritarė atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos planui.

Iki tol turkai vieninteliai atsisakė jį patvirtinti, kol nebus sutarta, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai. Jame daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

Bet aš manau, kad pirmas žingsniukas, bet labai svarbus žingsniukas yra padarytas.

Tačiau praėjus porai dienų po viršūnių susitikimo Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) pareiškė, kad pačioje paskutinėje stadijoje Baltijos šalių ir Turkijos planai turės būti paskelbti kartu.

„Čia parodėme gestą, taip pat dėl to, kad šios šalys mūsų to prašė, leidome, kad jie būtų patvirtinti taryboje. Bet dabar jis eis į karinį komitetą, bus peržiūrėtas ir patobulintas, ir bus paskelbtas su mūsų (planu) tuo pačiu metu“, – sakė ministras.

„Taigi tas planas negalės būti paskelbtas, kol nebus paskelbtas mūsų planas. Kodėl? Žinoma, kad nesame nusistatę prieš tas šalis, bet NATO pareiga yra apsaugoti visus sąjungininkus. Nesąžininga, kad kai kurios šalys prieštarauja mūsų planui, bet pritaria planui kitoje pusėje“, – pridūrė jis.

„Apibendrinant, du planai dabar tame pat laukimo kambaryje. Jei jie bus paskelbti, jie bus paskelbti kartu. Jei bus problema, jie bus blokuojami kartu“, – pareiškė ministras.

NATO pareigūnai paprastai viešai nekomentuoja gynybos planų svarstymo etapų.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir  greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.

„Kol kas pavadinimai skambūs, įvairūs, bet turinio mažai“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovė.

Pasak jos, Lietuvos parama šioms iniciatyvoms priklausys nuo to, ar jos paskatins efektyvesnį euro zonos vystymąsi.

Vis dėlto prezidentė pabrėžė, kad radikalūs pokyčiai – nereikalingi.

„Mums svarbiausia, kad nebūtų radikaliai keičiamos sutartys, nes sutarčių keitimas Europai baigiasi ne visada gerai“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Euro zonos šalių integracijos šalininkai sako, kad bendras iždas ir finansų ministras padėtų sušvelninti galimas krizes ir greičiau mažinti atskirtį. Tuo metu kritikai perspėja, kad šie integraciniai žingsniai dar labiau apribotų šalių suverenitetą ir izoliuotų bendros valiutos neturinčias ES šalis.

Euro zonai priklauso 19 iš 28 Bendrijos šalių.

Šiomis temomis šalies vadovė taip pat kalbėsis su Maltos ministru pirmininku Josephu Muscatu.

Pasak prezidentės, ES Tarybai pirmininkaujanti Malta labai gerai supranta Lietuvos energetinio saugumo interesus. Ilgą laiką buvusios energetinės salos, Lietuva ir Malta šiandien yra laikomos sėkmės pavyzdžiais, kaip išsivaduoti iš energetinės izoliacijos.

Malta, kaip ir Lietuva, priėmė drąsius ir ryžtingus sprendimus, nusitiesė elektros jungtį su Italija ir prieš mėnesį atidarė SGD terminalą. Lietuva jau yra sukaupusi ekspertinių žinių, kaip skatinti su SGD susijusių verslų plėtrą ir investicijas, diegti inovacijas, ugdyti naujas kompetencijas, todėl ši visos šalies konkurencingumą skatinanti patirtis yra vertinga Maltai. O Lietuvai yra svarbus ES pirmininkaujančios Maltos palaikymas, kad Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa sulauktų ES paramos.

Lietuvos vadovė taip pat atkreipė Maltos dėmesį į ES pasienyje kylančias tarptautinių saugumo reikalavimų neatitinkančias atomines elektrines, kurios kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Susitikimuose su Maltos vadovais apžvelgiamas migracijos klausimų sprendimas, taip pat – bendradarbiavimas su Ukraina, kitomis ES Rytų partnerėmis ir kaimynėmis pietuose. Agresyvus Rusijos elgesys didina nestabilumą visoje ES kaimynystėje, o tai tiesiogiai atsiliepia Europos žmonių saugumui. Todėl, Prezidentės teigimu, tvirta ir nuosekli ES parama Ukrainai, Gruzijai ir kitoms partnerėms – gyvybiškai svarbi. Šalies vadovė pabrėžė, jog Maltos pirmininkavimo metu būtina užbaigti ES ir Ukrainos asociacijos sutarties ratifikavimą ir kuo greičiau užtikrinti bevizį režimą Ukrainos ir Gruzijos žmonėms.

Šalių vadovai apžvelgia ir pasirengimą artėjančioms deryboms dėl „Brexit“. Jungtinėje Karalystėje gyvena nemažai Lietuvos ir Maltos žmonių, todėl abi šalys sieks užtikrinti, kad ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje nebūtų diskriminuojami.

Susitikimuose su Maltos vadovais aptariama, kaip stiprinti Europos žmonių saugumą. Pasak šalies vadovės, kova su propaganda ir kibernetinėmis atakomis turi tapti visų ES šalių prioritetu. Lietuvai ir Maltai, esančioms prie ES išorės sienų, taip pat svarbu, kad ES investuotų į modernias sienų apsaugos technologijas.

Moterų pasaulio lyderių tarybai pirmininkaujanti šalies vadovė su Maltos Prezidente aptarė tarybos veiklą, priemones, kaip paskatinti daugiau moterų aktyviai dalyvauti savo šalių politiniame gyvenime. Maltos Prezidentė taip pat yra Moterų pasaulio lyderių tarybos narė.

Rublio smukimas rodo, kad Vakarų sankcijos Rusijai pradeda veikti, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atvykusi į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje

„Matome, kad sankcijos pradeda veikti, duokime joms parodyti, ką jos gali, iki galo“, - žurnalistams sakė prezidentė.

ES ketvirtadienį įvedė papildomas sankcijas Rusijos aneksuotam Krymui, uždrausdama visas investicijas ir suvaržydama prekybą.

Pasak D.Grybauskaitės, ekonominių sankcijų Rusijai ateitis priklausys nuo Maskvos elgesio Rytų Ukrainoje. Lietuvos prezidentės vertinimu, Rusijos vadovo Vladimiro Putino metinė spaudos konferencija patvirtina, kad situacija Rytų Ukrainoje nesikeičia.

Šiemet įvestos ES sankcijos galios iki kitų metų vidurio. Joms panaikinti arba pratęsti reikia visų ES valstybių narių paramos.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyksta į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje, kur bus tariamasi dėl naujo investicijų plano ir santykių su Rusija.

ES valstybių ir vyriausybių vadovai ketina patvirtinti Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) 315 mlrd. eurų investicijų planą. Į jį įnašai numatomi iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko, Briuselis ragina prisidėti ir valstybes nares.

„Šalių vadovai priims sprendimus dėl naujo Europos strateginių investicijų fondo įkūrimo, kurio tikslas - paskatinti privačias investicijas į svarbiausius ES ekonomikos sektorius ir paspartinti ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų“, - susitikimo išvakarėse pranešė prezidentės spaudos tarnyba. .

Praėjusią savaitę valstybės paskelbė apie 2 tūkst. projektų, kurie pretenduotų į 1,3 trilijonų eurų paramą. Europos Komisija teisės aktą dėl naujojo plano turėtų paskelbti kitų metų pradžioje, tuomet turėtų ir detaliau paaiškėti kriterijai, kas galės pretenduoti į paramą.

ES lyderiai susitikime taip pat turėtų paskelbti naujus apribojimus investuoti į Rusijos aneksuotą Ukrainos Krymo regioną. Diskusija apie tolesnius santykius su Rusija numatoma ketvirtadienio vakarą. Anot Lietuvos Prezidentūros, ES lyderiai taip pat aptars paramos Ukrainai teikimą.