Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) vizito Argentinoje metu sakė, kad Rusijos ambasadorius Paryžiuje bus iškviestas, o Norvegijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kad kviečia savo vyriausiąjį Rusijos diplomatą pokalbiui dėl A. Navalno mirties.

„Pokalbyje bus išsakyta Norvegijos nuomonė dėl Rusijos valdžios atsakomybės už žūtį ir siekio sudaryti sąlygas skaidriam tyrimui“, – teigė Norvegija ir pridūrė, kad susitikimas dar neįvyko, bet netrukus įvyks.

Po to, kai anksčiau pirmadienį Lietuva, Suomija, Vokietija, Ispanija, Švedija ir Nyderlandai paskelbė, kad iškvietė Rusijos ambasadų diplomatus,  Londonas buvo tą patį padaręs penktadienio vakarą.

Apie A. Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai 2020 metais išgyveno pasikėsinimą apnuodyti, dėl kurio kaltino Kremlių, buvo paskelbta penktadienį.

„Vladimiro Putino režimas dar kartą parodė savo tikrąją prigimtį“, – pirmadienį sakė prancūzų ministras S. Sejourne.

Vakarų šalys vieningai kaltina Rusijos valdžią dėl jo mirties, dėl kurios opozicija likus mėnesiui iki prezidento rinkimų, kurie, kaip tikimasi, sustiprins tvirtą rusų prezidento V. Putino valdžią, neteko svarbiausio savo veikėjo.

2020 metais jis grįžęs į Rusiją buvo suimtas ir galiausiai nuteistas kalėti.

Suomijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“, paragino Rusiją „paleisti visus politinius kalinius“ ir patvirtino, kad pirmadienį kreipėsi į ambasadorių.

„Baisu, kad Aleksejus Navalnas sumokėjo aukščiausią kainą už savo kovą už laisvą ir demokratinę Rusiją, – Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Hanke Bruins Slot (Hankė Breins Slot) rašė „X“. – Primygtinai raginame Rusiją perduoti A. Navalno kūną jo šeimai ir artimiesiems.“

Anksčiau pirmadienį Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) pareiškė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių, ir paragino Europos Sąjungą apsvarstyti „naują sankcijų režimą, nukreiptą prieš Rusijos vidaus represijas“.

Penktadienį Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) pareiškė, kad Madridas „reikalauja išsiaiškinti (mirties) aplinkybes“.

Sovietai lenkė Ameriką

Liūdnas vaizdas apie smarkiai besikeičiančią jūrinio verslo situaciją pristatomas remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis.

Pagal laivus valdančių šalių vėliavas pastarąjį dešimtmetį dominuoja keturios šalys: Panama, Liberija, Maršalo Salos ir Kinijos Honkongas. 2023 m. aukščiausioje 7 vietoje iš Europos šalių buvo Malta, 9-oje vietoje – Graikija, 11-oje – Jungtinė Karalystė, 12-oje – Kipras.

2013 m. taip pat dominavo Panama, Liberija, Maršalo Salos ir Kinijos Honkongas, tačiau vėliavos šalių dvyliktuke iš Europos buvo Graikija, Danija, Malta, Kipras, Jungtinė Karalystė, Italija ir Norvegija.

Pavyzdžiui, 1980 m. dominavo Europos šalys. Dvyliktuke jų buvo net 9. Pirmavo Liberija ir Japonija. Graikija buvo 3-ia, po jos – Jungtinė Karalystė, Norvegija, Danija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija.

Tuomet tarp daugiausia laivų turėjusių šalių aukštoje 7-oje vietoje buvo netgi Sovietų Sąjunga. Jos laivų tonažas buvo 25 tūkst. 293 tonos. Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo 21 tūkst. 208 tonų tonažo laivyną.

Kitoks vaizdas buvo jau 2000 m., bet didžiausių laivybos vėliavų 12-uke dar buvo 6 šalys iš Europos: Malta, Graikija, Kipras, Danija, Norvegija, Jungtinė Karalystė. Tuomet tarp geriausiųjų jau buvo įsiskverbusi Kinija ir Kinijos Honkongas.

Laivyba: 2023-aisiais didžiausią pasaulio laivų tonažą valdžiusios šalys ir vėliavos. / Jungtinių Tautų Organizacijos nuotr.

Atmetė „profsąjunginį“ požiūrį

Pasaulio laivyboje pastebima ir kita tendencija. Kuo labiau didėjo laivų tonažas, tuo mažiau jo likdavo Europos šalių vėliavos registruose.

2000 m., kai bendras pasaulio laivyno tonažas siekė 793 tūkst. 711 tonų, dvyliktuke buvo 6 šalys iš Europos. 2013 m. bendras laivų tonažas siekė 1 mln. 629 tūkst. 370 tonų. Iš Europos šalių dvyliktuke buvo 7 šalys.

Per 10 metų nuo 2013 iki 2023 m. pasaulio laivyboje vyko ryškūs pokyčiai. 2023 m. bendras laivų tonažas išaugo iki 2 mln. 265 tūkst. 564 tonų. Dvyliktuke liko keturios Europos šalys ir tik antroje jo dalyje.

Europos šalių vėliavas iš pasaulio laivyno išstūmė pigių vėliavų šalys, taip pat smarkiai kilęs Kinijos ir Kinijos Honkongo dominavimas, taip pat Singapūro iškilimas.

Tai reiškė ne ką nors kita, o tik tai, kad pasaulinis „profsąjunginis“ požiūris į laivybą nepasiteisino. Jūrininkų profesinės sąjungos smerkė ir menkino tiek pigių vėliavų šalis, tiek Azijos šalis. Tuo metu buvo skatinami griežti Europos šalių vėliavų registrų standartai. Tokių tendencijų buvo ir Lietuvoje, kai Jūrininkų sąjungai vadovavo ir joje dominavo senosios kartos jūrininkai.

Pigių vėliavų šalių, taip pat ir Azijos šalių „iškilimas“ iš dalies parodė ir tai, kad pasaulio laivybos kompanijų savininkai nuėjo pigiausiu keliu – mažinti išlaidas ir kiek įmanoma karpyti socialines garantijas jūrininkams.

Panašios tendencijos šiuo metu yra ir kitose transporto srityse. Tarkim, kad ir Lietuvoje, kur, trūkstant sunkvežimių vairuotojų, valdžia vežėjų bendrovėms leido priimti pigią emigracinę darbo jėgą. Tai mūsų šalyje padaryta nesukūrus jokių garantinių įdarbinimo sistemų saviems vairuotojams. Priėmusi pigią darbo jėgą, tarsi šokdama pagal vežėjų bendrovių savininkų dūdelę, Lietuvos valdžia ėmėsi rizikos prieš savus žmones, eismo saugumą visoje šalyje.

Jūrinio verslo dominavimas Azijoje

Azijos šalių dominavimas jau pasijuto ir kitose jūrinio verslo srityse. Į pasaulinį laivyną, įskaitant ir Europos šalis, plūstelėjo pigūs jūrininkai iš Azijos šalių. Nors jų išsilavinimo lygis ir noras dirbti yra gerokai prastesni nei europiečių, nugali jų paslaugų pigumas.

Pigios jūrininkų darbo jėgos srityje dominuoja Filipinų jūrininkai, o jūrinės prekybos, laivybos, laivų statybos srityje sau lygių neturi kinai. Jų naujų laivų statybos dalis pasaulyje pasiekė 47 proc. lygį. Kinija kartu su Japonija ir Pietų Korėja stato net 93 proc. naujo tonažo pasaulio laivų. Europoje iš dalies statomi tik kruiziniai laivai ir specializuoti nedideli pagalbiniai uostų, vėjo jėgainių parkų laivai.

Neįtikėtina, bet Kinijos laivų savininkai 2023 m. jau valdė net 11,04 proc. pasaulinio laivyno dalį. Jie aplenkė laivų savininkų dalį iš Japonijos, kuri 2023 m. siekė 10,73 proc. Panašu, kad kinai 2024 ar 2025 m. „suvalgys“ ir Graikijos pilietybę turinčius laivų savininkus, kurių dalis pasauliniame laivyne siekė 11,8 proc.

Kinijos laivų savininkams ypač palanku tai, kad dėl sankcijų ir suprastėjusių Europos Sąjungos šalių santykių Rusija didelę savo prekybos dalį permeta į Azijos regioną. Tai turės įtakos Kinijos laivyno augimui ir dar didesniam jo mažėjimui Europoje.

Jau 2023 m. Azijos šalys buvo aukščiausiame lygyje pagal linijinės laivybos jungties sąsajas. Pirmavo Kinija, po jos – Pietų Korėja, Singapūras ir Malaizija. Šių šalių uostai turėjo daugiausia laivybos linijų su kitais pasaulio uostais.

Nenuostabu, kad Azijos šalys pasaulyje pirmavo ir pagal uosto našumo rodiklius. Iš 25 daugiausia krovinių krovusių pasaulio uostų net 18 buvo iš Azijos šalių, daugiausia iš Kinijos. Su Azijos uostais jau sunkiai gali lygintis netgi didžiausias Europoje Roterdamo uostas. Jis dar vis yra tarp tų septynių ne Azijos šalių uostų, kurie patenka tarp 25 daugiausia krovusių pasaulio uostų. Antrajame dešimtuke po Azijos šalių uostų yra kai kurie JAV, Brazilijos, Karibų regiono uostai.

24 komitetų vadovai iš JAV ir Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, parlamentų pareiškime smerkia po spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį vykstantį neapykantos ir smurto plitimą jų valstybėse ir visame pasaulyje.

„Stebime nerimą keliantį antisemitinio ir antimusulmoniško fanatizmo ir smurto plitimą, apimantį neapykantos sklaidą internetu, žodinę prievartą, vandalizmą, Holokausto memorialų ir kapinių išniekinimą, bauginimą, grasinimus mirtimi ir fizinius išpuolius“, – sakoma pareiškime.

Dokumente teigiama, kad išryškėjo nerimą keliančios tendencijos: Niujorke ir Londone nagrinėjamų antisemitinių neapykantos nusikaltimų skaičius per praėjusį mėnesį išaugo tris kartus, lyginant su praėjusiais metais. Nurodoma, kad Prancūzijos vidaus reikalų ministerija užfiksavo per tūkstantį antisemitinių incidentų, įvykusių po spalio 7 dienos išpuolio, žydų ir musulmonų bendruomeninės organizacijos praneša apie dar didesnius incidentų skaičius.

Pareiškimo autoriai ragina savo valstybių vyriausybes dėti daugiau pastangų tam, kad žydų ir musulmonų bendruomenės būtų apsaugotos, neapykantos nusikaltimai, smurtas ir panašūs veiksmai būtų pasmerkti iš karto jiems įvykus, ir kad būtų įgyvendintos valstybinės kovos su fanatizmu ir neapykanta strategijos.

Stebime nerimą keliantį antisemitinio ir antimusulmoniško fanatizmo ir smurto plitimą.

Pranešama, kad pareiškimą inicijavo JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benas Cardinas (Benas Kardinas), bendradarbiaudamas su Seimo Užsienio reikalų pirmininku Žygimantu Pavilioniu. Dokumentą pasirašė nacionalinių parlamentų Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkai iš Armėnijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Europos Parlamento, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Ispanijos, Islandijos, Švedijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos.

„Blogio ašis šiandien yra viena ir ta pati, todėl tiek „Hamas“, tiek V. Putinas turi pralaimėti, o mes visi – atitinkamai susitelkti. Džiaugiuosi, kad naujasis JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas B. Cardinas, inicijavęs pirmąsias „Magnickio“ sankcijas prieš Putino režimą dar 2012 metais, jau kelis dešimtmečius kartu su Lietuva yra laisvės ir demokratijos pusėje“, – pareiškimą komentuoja Ž. Pavilionis.

Spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį ir, pasak vietos pareigūnų, nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o apie 240 asmenų paėmė įkaitais.

Izraelis į spalio 7-osios išpuolį atsakė masiniais bombardavimais ir antžeminėmis operacijomis Gazos Ruože, per kurias, „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo 14,1 tūkst. žmonių, įskaitant tūkstančius vaikų.

Jungtinės Valstijos ir kelios Europos valstybės patarė piliečiams nedalyvauti masiniuose renginiuose ir vengti turistų lankomų vietų Stambulo centre dėl padidėjusios teroro grėsmės.

Bent septynios Europos šalys saugumo sumetimais uždarė savo konsulatus Stambule plačiajai visuomenei.

JAV konsulatas lieka atidarytas, nes jis nėra miesto centre ir būtų mažiau pažeidžiamas teroro išpuolio atveju.

Perspėjimai dėl saugumo buvo paskelbti padidėjus diplomatinei įtampai, susijusiai su Turkijos atsisakymu leisti Švedijai ir Suomijai prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO gynybos bloko.

Ši įtampa padidėjo po protestų, per kuriuos praėjusį mėnesį prie Ankaros ambasadų Stokholme ir Kopenhagoje antiislamiškai nusiteikęs ekstremistas sudegino Korano kopijas.

Turkijos pareigūnai reiškia vis didesnį nusivylimą Vakarų saugumo perspėjimais.

Turkijos policija, remdamasi vienos neįvardytos Vakarų šalies žvalgybos duomenimis, šios savaitės pradžioje suėmė kelis asmenis, tačiau ginklų nerado.

Praėjusį savaitgalį Ankara tarsi keršydama paskelbė įspėjimą dėl kelionių į JAV ir Europą.

Diplomatinis šaltinis sakė, kad Užsienio reikalų ministerijos susitikime dalyvavo Belgijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, Šveicarijos ir JAV ambasadoriai ir aukšto rango atstovai.

Vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių konsulatų uždarymus kaip bandymą kištis į gegužės 14 dienos Turkijos prezidento ir parlamento rinkimų kampaniją.

Jis ir kiti pareigūnai užsiminė, kad Vakarų šalys perspėjimus dėl saugumo paskelbė norėdamos paspausti Turkiją, kad ši sušvelnintų kritiką dėl Korano protestų ir išspręstų ginčą dėl NATO.

„Jie vykdo psichologinį karą prieš Turkiją, – teigė S. Soylu televizijai NTV. – Jie bando destabilizuoti Turkiją.“

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdančiosios partijos vyriausiasis atstovas spaudai apkaltino Vakarus „neatsakingais pareiškimais“.

„Kai kurios ambasados ir konsulatai daro pareiškimus, kuriais kelia susirūpinimą dėl mūsų šalies saugumo sąlygų, – tviteryje rašė partijos atstovas Omeras Celikas (Emeras Čelikas). – Toks neatsakingas elgesys yra nepriimtinas.“

Kalbėdamas po derybų su ES šalių užsienio reikalų ministrais, J. Borrellis sakė, kad Rusijos vadovas „mano, jog demokratijos yra silpnos“, ir paragino Europą tvirtai laikytis savo sprendimų apginkluoti Ukrainą ir įvesti sankcijas Maskvai.

„Esu tikras, kad Putinas tikisi demokratijos nuovargio“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą apie nuogąstavimus, kad ES lyderiai piktinasi sankcijų poveikiu vidaus ekonomikai ir Rusijos energijos tiekimo sutrikimais.

„ES valstybių narių vyriausybės turi ir toliau laikytis savo priimtų sprendimų. Jos priėmė sprendimus dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ekonomikai ir turi jų laikytis“, – pabrėžė Bendrijos diplomatijos vadovas.

„Mums tai yra atsparumo išbandymas mūsų visuomenių lygmeniu. Turime būti pakankamai tvirti, kad išsilaikytume. Neturime kito pasirinkimo, kaip ir ukrainiečiai“, – pridūrė jis.

Nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, ES paskelbė Maskvai virtinę sankcijų paketų.

Birželį buvo nuspręsta uždrausti didžiąją naftos importo iš Rusijos dalį, o dabar diplomatai aptarinėja galimybę suvaržyti Rusijos aukso eksportą, bet daugelis Europos šalių tebėra priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų.

Tuo metu Rusija pradėjo trikdyti dujų tiekimą Europai, sukeldama grėsmę tokių šalių, kaip bloko pramoninė galia Vokietija, energetiniam saugumui.

J. Borrellis ir dauguma Vakarų lyderių tvirtina, kad sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai ir bus tik griežtinamos, jei V. Putinas neišves savo pajėgų iš Ukrainos.

Visgi praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui ES lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį – pasmerkė šias priemones ir pareiškė, kad Europa Rusijai įvestomis sankcijomis „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.

„Kadangi Europos regiono šalys panaikino anksčiau taikytas socialinio [atstumo] priemones, vasarą virusas plis dideliu mastu“, – naujienų agentūrai AFP sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė).

„Šis virusas neišnyks tik todėl, kad šalys nustos jo ieškoti. Jis vis dar plinta, vis dar keičiasi ir vis dar atima gyvybes“, – pridūrė jis.

Senajame žemyne plintant lengvesnės formos ligą sukeliančiam, bet labiau užkrečiamam omikron subvariantui BA.5, organizacijos duomenimis, šiuo metu 53 PSO Europos regiono šalyse kasdien užregistruojama šiek tiek mažiau nei 500 000 susirgimo atvejų.

Gegužės gale šis skaičius siekė maždaug 150 000.

Austrija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Liuksemburgas ir Portugalija yra šalys, kuriose sergamumo lygis didžiausias, o beveik visose regiono šalyse atvejų padaugėjo.

Didžiąją žiemos dalį Europoje buvo registruojama apie 4–5 tūkst. mirčių nuo COVID-19 per dieną, o šiuo metu Europoje fiksuojama apie 500 mirčių per dieną – maždaug tiek pat, kiek ir 2020 metų vasarą.

„Tikimės, kad stiprios skiepų programos, kurias įgyvendino dauguma valstybių narių, ir ankstesnis persirgimas padės išvengti sunkesnių pasekmių, kurias matėme pandemijos pradžioje“, – sakė H. Kluge.

„Vis dėlto mūsų rekomendacijos lieka galioti“, – pabrėžė jis.

PSO paragino žmones, jei jiems pasireiškia kvėpavimo takų ligų simptomai, izoliuotis, sekti savo skiepų kalendorių, o gausiai žmonių lankomose vietose dėvėti kaukes.

H. Kluge taip pat paragino valstybes tęsti testavimą dėl COVID-19.

„Privalome toliau ieškoti viruso, nes to nedarydami vis mažiau pastebime viruso perdavimo ir evoliucijos dėsningumus“, – sakė H. Kluge.

Jis taip pat paragino šalis padidinti skiepijimo apimtis.

„Didelis gyventojų imunitetas ir priimti sprendimai mažinti vyresnio amžiaus žmonių riziką [užsikrėsti] yra svarbiausia, kad šią vasarą būtų išvengta tolesnio mirtingumo“, – sakė jis.

Pasak jos, teritorijos užteršimo sprogiais daiktais mastas ir išminavimo darbų intensyvumas reikalauja didelių išteklių, kuriuos būtina nuolat atnaujinti. Pirmiausia omenyje turimas dalinių aprūpinimas priešgaisrine gelbėjimo technika ir technika griuvėsiams šalinti, individualios apsaugos priemonėmis ir t. t.

„Europos šalys pasirengusios ir ateityje teikti mums reikiamą paramą (išminavimo darbams). Vienas iš jau efektyviai veikiančių kanalų – Europos civilinės saugos mechanizmas. Į pagalbą Ukrainai pasitelktos visos 27 ES šalys, taip pat Norvegija, Turkija ir Šiaurės Makedonija“, - sakė O. Matvejeva.

Ji patikslino, jog per daugiau kaip 100 karo dienų Ukraina gavo 40 tūkst. tonų įrangos išminavimo darbams.

„Ukrinform“ primena, kad Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai jau išminavo 27 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.

Lėktuvas skrido virš Vengrijos, trumpam įskrido į Serbijos, paskui į Rumunijos, o trečiadienį 19 val. 9 min. vietos (ir Lietuvos) laiku – į Bulgarijos oro erdvę, sakoma ministerijos pareiškime.

Dvimotoris lėktuvas „Beechcraft“ su dviem žmonėmis neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti. Pilotas nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus, nurodė Rumunijos gynybos ministerija.

Du Vengrijos naikintuvai „Gripen“, du JAV naikintuvai F-16 ir du Rumunijos naikintuvai F-16 vienas po kito perėmė pažeidėją ir lydėjo jį tol, kol jis įskrido į Bulgarijos oro erdvę, pridūrė Bukareštas.

Bulgarų oro pajėgos iš karto nepakėlė naikintuvų, nes „lėktuvas jokiu metu nebuvo laikomas keliančiu grėsmę“, žurnalistams sakė gynybos ministras Dragomiras Zakovas.

Jo vadovaujama ministerija pranešė, kad skrydžio sąlygos buvo sudėtingos: siautėjo audra su perkūnija ir smarkiu lietumi.

Lėktuvas buvo sustojęs pasipildyti degalų ant Dunojaus pakrantės įsikūrusiame Vidino mieste Bulgarijos šiaurės vakaruose. Vėliau pareigūnai rado orlaivį sename aerodrome netoli šalies rytinio Tergovištės miesto.

Vidaus reikalų ministras Boiko Raškovas žurnalistams sakė, kad lėktuvo variklis dar buvo šiltas. Tačiau įgulos nariai dingo ir jų buvimo vieta vis dar nežinoma.

B. Raškovo duomenimis, lėktuvas yra 60 metų senumo ir savo kelionę pradėjo Lietuvoje. Jis taip pat skrido virš Lenkijos ir Slovakijos teritorijos – taigi, orlaivis iš viso be leidimo buvo įskridęs į septynių Rytų Europos šalių oro erdvę.

Taip Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis pareiškė vaizdo įraše, patalpintame, socialiniame tinkle „Telegram“.

„Jeigu būtų mano valia, surinkčiau visas Europos valstybes, kurios šiandien nevertos nė grašio – nežino savo kainos, negarbingai atsiliepia apie Rusijos prezidentą, šalį. Aš po truputį surinkčiau šitas valstybes, ir Amerikai tada neliktų sąjungininkų“, – kalbėjo R. Kadyrovas.

Pasak jo, karas turi tęstis tol, kol bus nuimtos visos sankcijos ir Europos šalys neatsiprašys.

Be masinių linksmybių. Didžiosios Europos sostinės ribos Naujųjų sutiktuves.

Portugalija draus būriuotis daugiau kaip 10 žmonių viešose vietose.

Vokietija ribos ir privačias šventes – galės švęsti net namie tik 10 žmonių. Šalyje draudžiama net pardavinėti fejerverkus. 

Šventinį Naujųjų sutikimą Trafalgaro aikštėje atšaukia ir Londonas. Anglai raginami tiesiog per televizorių stebėti šventinę transliaciją. Vis dėlto premjeras Borisas Johnsonas Kalėdoms suvaržymų neišdrįso įvesti, bet įspėjo, kad po Kalėdų gali būti visko. 

O Amerikoje prieš šventes mašinų eilės tįsta prie COVID-19 testavimo palapinių. Omikron atmaina Jungtinėse Valstijose jau virto dominuojančia. Prezidentas Joe Bidenas ramina – neverta panikuoti, o tik ruoštis. Valdžia išdalys 500 mln. nemokamų greitųjų testų ir prasitaria, kad šventes ramiau sutiks tik pasiskiepiję. 

O Pasaulio sveikatos organizacija įspėja Europos šalių vyriausybes ir ligonines ruoštis sergančiųjų antplūdžiui. 

Net laisvoji Švedija jau siunčia gyventojus dirbti iš namų. 

Prancūzija po Kalėdų žada irgi siūlyti darbdaviams siųsti darbuotojus dirbti iš namų.