Apie tai pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

609 puslapių Ankaros prokuroro teismui pateiktame kaltinimajame akte šie asmenys kaltinami, be kita ko, priklausą teroristinei organizacijai ir įvykdę tyčinę žmogžudystę, informavo naujienų agentūra.

Prokuratūra siekia, kad visiems 28 įtariamiesiems būtų skirtos laisvės atėmimo bausmės.

2016 m. gruodžio 9 d. ambasadorių Andrejų Karlovą per Ankaroje vykusią parodą nušovė ne tarnyboje buvęs policininkas. Šaulys šaukė islamistinius šūkius ir kritikavo Rusijos vaidmenį Sirijos konflikte. Jis buvo nukautas pareigūnų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tvirtino, kad už A. Karlovo nužudymo slypi F. Gulenas.

Penktadienį paskelbtame kaltinamajame akte teigiama, kad F. Guleno judėjimas, kurį Ankara kaltina ir dėl bandymo 2016-aisiais Turkijoje įvykdyti perversmą, šia žmogžudyste esą siekė pakenkti Ankaros ir Maskvos santykiams.

Pats F. Gulenas neigia kaip nors prisidėjęs prie pučo.

F. Gulenas kaltinamas tų metų liepą rengęs pučą prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Taijipui Erdohanui) nuversti.

Jo broliui Kutbettinui Gulenui (Kutbetinui Giulenui) Izmyro teismas už „narystę teroristinėje grupuotėje“ skyrė 10 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Turkijos policija K. Guleną areštavo 2016-ųjų spalį.

Kaltinamasis, laikomas netoli Izmyro esančio Denizlio regiono kalėjime, teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau į jį atvyko vyro advokatas, skelbia Anatolijos naujienų agentūra.

F. Gulenas, buvęs R. T. Erdogano bendražygis, nuo 1999 metų gyvena savanoriškoje tremtyje Jungtinėse Valstijose, kaltinamas surežisavęs 2016 metų liepos 15-osios pučą Turkijoje, pareikalavusį 250 gyvybių.

F. Gulenas neigia šios kaltinimus, o jo šalininkai juokiasi iš Turkijos valdžios tvirtinimų apie veikiančią „Fethullah teroro organizaciją (FETO)“ ir sako, kad F. Gulenas vadovauja tik taikiai organizacijai „Hizmet“ („Tarnystė“).

Turkija seniai prašo JAV išduoti F. Guleną ir nekantrauja dėl šio proceso lėtumo. Vašingtonas tvirtina, kad būtina laikytis visų teisinių šio proceso procedūrų.

Anksčiau Turkijos žiniasklaidoje minėta, kad F. Gulenas turi penkis brolius: Mesih (Mesi), Salih (Sali), Kutbettiną, Seyfullah (Seifulą) ir Hasbi (Hasbį). Iš jų du pastarieji yra mirę. Jis turi ir dvi seseris: Nurhayat (Nurhajat) ir Fazilet (Fazilet), bet kur jos dabar gyvena, nežinoma.

Po nepavykusio perversmo buvo suimti dešimtys tūkstančių žmonių, Ankarai siekiant susidoroti su F. Guleno judėjimo įtaka Turkijoje.

K. Gulenas yra vienintelis artimas F. Guleno giminaitis, kuris buvo areštuotas per šią susidorojimo kampaniją; tačiau Turkijoje kalinami dar mažiausiai du dvasininko sūnėnai.

Per masinį žurnalistų, sulaikytų po nesėkmingo pučo, teismo procesą 23 iš jų buvo nuteisti už priklausymą ginkluotai teroristinei grupuotei , o dar du – dėl lengvesnių kaltinimų, pranešė naujienų agentūra „Dogan“.

Beveik visi iš nuteistų žurnalistų dirbo žiniasklaidos priemonėse, siejamose su JAV gyvenančiu musulmonų dvasininku Fethullah Gulenu (Fetchula Giulenu). Ankara kaltina dvasininką organizavus nepavykusį pučą, tačiau jis pats tai kategoriškai neigia.

Daugelis nuteistųjų dirbo laikraštyje „Zaman“. Tai bene žymiausias su F. Gulenu siejamas leidinys, kurio kontrolę 2016 metų kovą perėmė valdžia.

Kiti žurnalistai dirbo žurnale „Aksiyon“ ir tinklalapyje „Rotahaber“, taip pat siejamuose su F. Gulenu.  

Dešimčiai iš 25 prieš teismą stojusių žurnalistų buvo skirtos pusaštuntų metų kalėjimo bausmės. Tarp šių asmenų yra ir žurnalistikos veteranas Unalas Tanikas (Inalas Tanikas), dirbęs „Rotahaber“ vyriausiuoju redaktoriumi.  

Trylika žurnalistų, tarp jų Hanim Busra Erdal (Chanim Biušra Erdal), buvusi garsi „Zaman“ skiltininkė, buvo nuteisti kalėti šešerius metus ir tris mėnesius. 

Muzikantui ir žurnalistui Atillai Tasui (Atilai Tašui) teismas skyrė trejų metų ir vieno mėnesio kalėjimo bausmę už pagalbą F. Guleno judėjimui, o žurnalistui Muratui Aksoy (Muratui Aksojui) už tą patį kaltinimą – dvejus metus ir mėnesį. Tačiau teismas paleido juos į laisvę su sąlyga, kad jie neišvyks iš Turkijos.

Iš viso 19 įtariamųjų buvo laikomi už grotų dar prieš teismui paskelbiant nuosprendį.

Turkijos valdžia po nesėkmingo pučo sulaikė dešimtis žurnalistų. Dalis jų buvo arešuoti dėl įtariamų ryšių su G. Gulenu, kiti – dėl kurdų palaikymo ar tiesiog prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) kritikos.

Turkija tvirtina, kad tokios priemonės, kurių buvo imtasi 2016 metų liepą šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, reikalingos siekiant pažaboti F. Guleno įtaką. 

Nors šis dvasininkas nuo 1999 metų nėra buvęs Turkijoje, jis turi daugybę šalininkų žiniasklaidoje, teismų sistemoje ir policijoje, taip pat sėkmingai veikiantį privačių mokyklų tinklą. 

F. Gulenas ir jo šalininkai griežtai neigia prisidėję prie nepavykusio pučo ir tvirtina, kad prieš juos vykdoma raganų medžioklė. 

Viešojo sektoriaus darbuotojai buvo atleisti apkaltinus juos parsisiuntus saugiojo susirašinėjimo programėlę „ByLock“. Valdžia tvirtina, kad šia programėle naudojasi JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), kurį Ankara kaltina organizavus nepavykusį pučą, judėjimas.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje valdžia pareiškė, kad šią programėlę nieko nežinodami parsisiuntė tūkstančiai žmonių.

F. Gulenas griežtai neigia Ankaros kaltinimus ir tvirtina, kad jo judėjimas yra taikus.

Į darbą bus sugrąžinti iš viso 1 823 valstybės tarnautojai, tarp jų 544 Švietimo ministerijos darbuotojai ir 204 Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai.

Potvarkyje taip pat rašoma, kad į darbą gali grįžti ir 458 policijos darbuotojai.

Po nesėkmingo bandymo nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri jau penkis kartus buvo pratęsta. Šį mėnesį jos galiojimas veikiausiai taip pat bus pratęstas.

Nuo 2016 metų liepos vadovaujantis dekretais dėl nepaprastosios padėties darbo neteko arba buvo laikinai nušalinti nuo pareigų daugiau nei 140 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, tarp jų daug mokytojų, teisėjų, policininkų ir mokslininkų.

Daugiau nei 50 tūkst. žmonių buvo areštuoti. Nemažai jų buvo sulaikyti, nes parsisiuntė programėlę „ByLock“ ir todėl buvo įtarti palaiką ryšius su F. Gulenu.

Praėjusį mėnesį Ankaros vyriausiasis prokuroras pareiškė, kad 11 480 žmonių buvo nukreipti į programėlę „ByLock“ patys to nežinodami arba nedavę sutikimo.

Tačiau penktadienį paskelbtu potvarkiu iš darbo buvo atleisti 262 žmonės, tarp jų 48 kariškiai, taip pat uždarytos dvi organizacijos, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Į pareigas grąžinti valstybės tarnautojai per dešimt dienų turės sugrįžti į darbą ir gaus darbo užmokestį už laikotarpį, kai priverstinai nedirbo, tačiau negalės reikalauti kompensacijų.

Remiantis naujienų agentūra AA („Anadolu Ajansi“), šiam sprendimui pritarė Stambulo savivaldybės taryba.

Turkija kaltina F. Guleną organizavus 2016 metų perversmą, per kurį buvo siekta nuversti prezidentą Tayyipą Erdoganą (Tajipą Erdohaną).

Junginėse Valstijose gyvenantis musulmonų pamokslininkas F. Gulenas šiuos kaltinimus neigia.

Po nesėkmingo perversmo Ankara nusprendė ištrinti bet kokius F. Guleno pėdsakus, areštavo tūkstančius su juo susijusių žmonių.

Stambulo Ejupo rajone esančios dvi Guleno gatvės yra pervadinamos Omero Halisdemiro, per perversmą žuvusio turkų kario, nušovusio vieną pagrindinių pučo organizatorių, vardu.

Dar 25 mažesnės Guleno gatvelės bus pervadintos kitų nesėkmingo perversmo herojų vardais arba turės su šiuo įvykiu susijusius pavadinimus.

Gulenas yra dažna pavardė Turkijoje, todėl daugelis Stambulo gatvių per ilgą laiką buvo pavadintos skirtingų Gulenų garbei.

Taip pat pranešama, kad daug stigmatizuotą Guleno pavardę turinčių žmonių ją pasikeitė.

Mieste daugiau neliks Paralelinės gatvės, pranešė agentūra AA. Tokių gatvių mieste buvo keturios. Žodis „paralelė“ Turkijoje įgavo neigiamą konotaciją, kadangi siejama su F. Guleno grupe, dažnai vadinama „Paraleline valstybės struktūra“(PDY).

F. Gulenas yra ne vienintelis, su kuriuo susijusių asociacijų nori atsikratyti Stambulo savivaldybė.

Kandil gatvė taip pat bus pervadinta kitu vardu. Nors žodis „kandil“ turkiškai reiškia aliejinę lempą, šiuo vardu yra pasivadinusi grupuotė, veikianti Irako šiaurinėje dalyje esančiuose kalnuose, kuriuose savo bazę turi uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK).

Taip pat keičiami amoralūs gatvių pavadinimai. Nuo šiol mieste nebebus Haremo arba Askim (turk. – mano meilė) gatvės.

Nebebus ir Fak (spąstų) gatvės, nes jos pavadinimo tarimas turkiškai primena vieną anglišką keturių raidžių keiksmažodį.

JAV dvasininkas Andrew Brunsonas (Endriu Brunsonas) Turkijoje laikomas suimtas nuo 2016 metų spalio, jis kaltinamas priklausymu F.Guleno šalininkų stovyklai.

Ankara vis ragina Pensilvanijos valstijoje JAV gyvenančio F.Guleno ekstradicijos, kad galėtų jį teisti dėl pernai liepą vykusio perversmo organizavimo.

Nuo 1999 metų Amerikoje gyvenantis F.Gulenas kategoriškai neigia prisidėjęs prie minėtų įvykių.

„Jie sako: „atiduokite mums pastorių“. Jūs pas save turite pamokslininką (F.Guleną). Atiduokite jį mums, o mes grąžinsime (A.Brunsoną)“, – sakė R.T.Erdoganas.

Evangelikų dvasininkas A.Brunsonas buvo sulaikytas su žmona. Jam pareikšti kaltinimai dėl nacionaliniam saugumui prieštaraujančių veiksmų.

Norine Brunson buvo paleista į laisvę netrukus po sulaikymo. Ji su vyru vadovavo krikščionių bažnyčiai Izmire.

Tai pirmas kartas, kai Turkijos prezidentas susiejo A.Brunsono paleidimą su Ankaros prašymu išduoti F.Guleną.

Santykiai vis dar įtempti

R.T.Erdoganas taip pat atsakė į kritiką Turkijos teisėsaugai, kai dalis Amerikos pareigūnų paragino Ankarą nesieti A.Brunsono ir F.Guleno bylų.

„Ką tai reiškia? Kad jūs turite teismų sistemą, bet mes neturime teismų sistemos?“, – ironiškai kalbėjo Turkijos lyderis.

„Čia esantis žmogus (A.Brunsonas) yra teisiamas. Bet su jumis esantis žmogus (F.Gulenas) nėra teisiamas! Jis gyvena dvare Pensilvanijoje!“, – teigė prezidentas.

„Jums (JAV) lengviau jį perduoti, jūs galite iš karto jį atiduoti“, – pridūrė jis.

Rugpjūčio pabaigoje pasirašytas dekretas leido Turkijos prezidentui išduoti šalyje esančius užsieniečius mainais į užsienyje sulaikytus ar nuteistus turkus „situacijose, kai tai būtina nacionaliniam saugumui arba šalies interesams užtikrinti“.

Turkijoje suimto A.Brunsono žmona, su vyru čia gyvenanti 20 metų, šių metų kovą susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonas (Reksu Tilersonu), kai šis viešėjo Ankaroje.

Praėjusį mėnesį JAV diplomatijos vadovas tvirtino, kad A.Brunsonas buvo neteisėtai įkalintas.

Turkija tikėjosi iš esmės pagerinti santykius su JAV, kai šios šalies prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Tačiau dvišaliai santykiai išlieka įtempti dėl daugelio ginčų, ypač dėl JAV paramos Sirijoje veikiantiems kurdams, kuriuos Ankara laiko teroristine organizacija.

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį atnaujintose kelionių rekomendacijose paragino piliečius „atsargiai įvertinti būtinybę šiuo metu vykti į Turkiją“.

Neminėdami A.Brunsono bylos, diplomatai nurodė, kad Turkijoje po nepavykusio perversmo paskelbus apie nepaprastąją padėtį „Turkijos pareigūnai sulaikė JAV piliečius ir nesuteikia jiems teisės susitikti su advokatais ar šeimos nariais“.

Turkijos valdžia rugpjūčio 10 dieną išdavė orderius areštuoti 35 žiniasklaidos darbuotojus. Jie kaltinami naudojęsi saugiojo susirašinėjimo programėle „ByLock“, kuri, pasak Ankaros, buvo specialiai sukurta, kad F.Gulenas galėtų mobilizuoti savo šalininkus Turkijoje. Be to, jie kaltinami priklausymu „teroristinei“ grupuotei.

Netrukus buvo sulaikyta 11 asmenų, o trečiadienio vakarą Stambulo teismas devyniems iš jų skyrė areštą. Likę du buvo paleisti skyrus jiems teisminę priežiūrą, nurodė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Tarp minėtų devynių asmenų yra kairiojo sparno opozicijos dienraščio „Birgun“ interneto svetainės redaktorius Burakas Ekici (Burakas Ekidžis) ir buvęs Turkijos futbolo klubo „Fenerbahce“ televizijos kanalo naujienų redaktorius Yasiras Kaya (Jasiras Kaja).

Tarp paleistų asmenų yra buvęs garsus dienraščio „Turkiye“ apžvalgininkas Ahmetas Sagirli (Achmetas Sahirlis), nurodė Anatolijos naujienų agentūra ir pridūrė, kad toliau ieškoma likusių 24 įtariamųjų, kurie esą galėjo pabėgti į užsienį.

Šie suėmimai dar sustiprino Vakarų susirūpinimą dėl gniuždomos žiniasklaidos laisvės prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vadovaujamoje Turkijoje, kurioje po nesėkmingo 2016-ųjų liepos pučo buvo įvesta ir iki šiol tebegalioja nepaprastoji padėtis.

JAV Pensilvanijos valstijoje gyvenantis F.Gulenas neigia bet kokias savo sąsajas su nepavykusiu perversmu.

Žiniasklaidos organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) sudarytame pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Turkija užima 155 vietą ir yra žemiau Baltarusijai bei Kongo Demokratinės Respublikos.

Remiantis naujausiais spaudos laisvės grupės P24 duomenimis, Turkijoje šiuo metu yra įkalinti 164 žurnalistai, o dauguma jų buvo suimti galiojant nepaprastajai padėčiai.

Gaziantepo gubernatoriaus biuras ketvirtadienį nurodė, kad buvo surengta daugiau nei 70 reidų, per kuriuos siekta sulaikyti 106 F.Guleno agentus, vadinamus „slaptaisiais imamais“.

Šie asmenys įtariami „priklausymu ginkluotai teroristinei organizacijai ir naujų narių verbavimu“, sakoma biuro išplatintame pranešime.

Pasak pranešimo, 41 įtariamasis tebėra laisvėje ir slapstosi nuo pareigūnų. Kiti įtariamieji jau areštuoti, o dar penki yra užsienyje.

Ankara kaltina F.Guleną dėl nepavykusio bandymo pernai liepą įvykdyti perversmą. Po jo šalyje buvo pradėtas negailestingas valstybinių institucijų valymas, siekiant susidoroti su dvasininko pasekėjais.

Nuo pernai liepos dėl galimų ryšių su F. Guleno judėjimu Turkijoje buvo suimta apie 47 tūkst. žmonių, o dar apie 100 tūkst. – atleista ar nušalinta nuo pareigų. Dauguma jų – mokytojai, policijos pareigūnai, teisėjai ir žurnalistai.

Rusijos ambasadorių Andrejų Karlovą pirmadienį meno parodos atidaryme Ankaroje nušovė turkų policininkas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad diplomatą nužudęs policininkas Mevlutas Mertas Altintasas (Mevliutas Mertas Altintašas) veikė kaip F.Guleno judėjimo narys.

Naujienų agentūros AP gautame vaizdo įraše F.Gulenas kaltino Turkijos vyriausybę šmeižiant jo judėjimą ir reiškė būgštavimus, kad Ankara gali apkaltinti jo šalininkus ir dėl kitų nužudymų.

F.Gulenas, kurį Ankara kaltina ir dėl nepavykusio liepos 15-osios perversmo, po A.Karlovo nužudymo paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė šią žmogžudystę ir pavadino ją „teroro aktu“.

Antradienį vėlai vakare karstas su nužudyto ambasadoriaus palaikais buvo parskraidintas į Maskvą, o ketvirtadienį įvyks jo laidotuvės.

Tuo tarpu į Ankarą dalyvauti A.Karlovo nužudymo tyrime buvo pasiųsti 18 rusų ekspertų ir užsienio reikalų ministerijos pareigūnų. Tai precedento neturintis žingsnis, dėl kurio susitarė R.T.Erdoganas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

F.Guenas kaltinamas liepą rengęs pučą prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Taijipui Erdohanui) nuversti.

Jo brolį Kutbettiną Guleną (Kutbetiną Giuleną) policija sulaikė gavusi pranešimą, kad jis yra apsistojęs savo giminaičio namuose Izmiro provincijos Gaziemiro rajone, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“.

Jis yra pirmasis po pučo sulaikytas asmuo iš F.Guleno artimiausių giminių.

Pasak „Anadolu“, K.Gulenas kaltinamas „naryste ginkluotoje teroro grupėje“. Jį tardo kovos su terorizmu policija.

F.Gulenas, buvęs R.T.Erdogano bendražygis, nuo 1999 metų gyvena savanoriškoje tremtyje Jungtinėse Valstijose, kaltinamas surežisavęs liepos 15-osios pučą Turkijoje.

F.Gulenas neigia šios kaltinimus, o jo šalininkai juokiasi iš Turkijos valdžios tvirtinimų apie veikiančią „Fethullah teroro organizaciją (FETO)“ ir sako, kad F.Gulenas vadovauja tik taikiai organizacijai „Hizmet“ („Tarnystė“).

Anksčiau Turkijos žiniasklaidoje minėta, kad F.Gulenas turi penkis brolius: iš jų du yra mirę – Seyfullah (Seifula) ir Hasbi (Hasbis) bei Mesih (Mesi), Salih (Sali) ir Kutbettiną (Kubetiną). Jis turi ir dvi seseris: Nurhayat (Nurhajat) ir Fazilet (Fazilet), kur jos dabar gyvena, nežinoma.

Turkija seniai prašo JAV išduoti F.Guleną ir nekantrauja dėl šio proceso lėtumo. Vašingtonas tvirtina, kad būtina laikytis visų teisinių šio proceso procedūrų.