-
G. Landsbergis: Suomijos narystė NATO dramatiškai keistų padėtį regione
Taip jis kalbėjo Suomijos vadovams oficialiai išsakius paramą narystei Aljanse.
„Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.
„Tokia apimtim NATO tampa stipresniu aljansu. Suomija karinėj plotmėj yra labai stipri valstybė, patyrus valstybė, turinti laivyną, turinti oro gynybos elementus, paskutiniai įsigijimai, F-35 lėktuvai iš JAV, yra didžiulis Aljanso sustiprinimas“, – kuomentuodamas Suomijos vadovų pareiškimą sakė G. Landsbergis.
Klausiamas, ar prisijungus Suomijai į ją reikės siųsti papildomas NATO pajėgas, G. Landsbergis teigė, jog į šį klausimą bus atsakyta vėliau, taip pat pabrėžė, kad nuo šiol tai bus ilgiausia Aljanso siena su Rusija.
„NATO sustiprėja mūsų regione, klausimas, ar reikia papildomų pajėgų, matyt, vienintelis aspektas, kuris turi būti atsakytas, nes Suomija turi nepaprastai ilgą sieną su Rusija, tai dabar ilgiausia turima siena. Ar tam reikalingi papildomi pajėgumai, man sunku pasakyti, matyt, tai išgirsime vėliau“, – sakė G. Landsbergis.
Tokia apimtim NATO tampa stipresniu aljansu. Suomija karinėj plotmėj yra labai stipri valstybė, patyrus valstybė, turinti laivyną, turinti oro gynybos elementus, paskutiniai įsigijimai, F-35 lėktuvai iš JAV, yra didžiulis Aljanso sustiprinimas.
Savo ruožtu jis garantavo, kad Suomijos narystės NATO ratifikavimas Seime neužtruks „nei vienos minutės ilgiau“ nei yra būtina pagal parlamento procedūras, to paties sakė laukiantis ir iš kitų Aljanso sostinių.
„Buvo keletas pasisakymų (prieš Suomijos narystę) iš atskirų politikų, bet kiek mes palaikome ryšį su vyriausybėmis, kurios iš esmės priima tuos sprendimus su parlamentais, jokio prieštaravimo nėra“, – teigė G. Landsbergis.
Klausiamas, kokios reakcijos galima laukti iš Rusijos, ministras pabrėžė, kad tai „agresyvi ir pavojinga valstybė“, todėl į visus grasinimus reikės reaguoti rimtai, net ir įvertinus, kad karą Ukrainoje tęsianti Rusija neturėtų pajėgų atidaryti naujo fronto.
„Matėm šiokio tokio gynybinių pajėgumų judėjimo šiauriniame regione, matyt, ruošiantis galimiems Suomijos sprendimams. Aš visą laiką pabrėžiu, kad Rusija yra agresyvi ir pavojinga kaimynė, ji tai įrodė ir karas Ukrainoje tą geriausiai visiems demonstruoja, todėl visus grasinimus (...) reikia vertinti rimtai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Net jei analitiškai mes juos (grasinimus) vertiname ir nelabai rimtai dėl to, kad tai yra valstybė, kuri pralaimi karą Ukrainoj, ir jos pajėgumai kovoti naujus karus kitur yra labai riboti, bet vertinti reikia rimtai, nes agresyvi valstybė kartais gali net neskaičiuodama savo resursų, nevertindama realių galimybių laimėti daryti tam tikrus veiksmus“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Bendrame Suomijos prezidento ir premjerės pareiškime, ketvirtadienį paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.
„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – sakoma jame.
I. Šimonytė sveikina su „istorine diena“
Suomijos vadovams ketvirtadienį pareiškus paramą šalies narystei NATO, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina suomius su „istorine diena“ bei sako laukianti tokio pat Švedijos sprendimo.
„Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
L. Kasčiūnas: Suomijai įstojus į NATO, tapsime labiau apginami
Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.
„Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, toks Suomijos sprendimas yra „geriausias atsakymas“ Rusijai, kuri siekia blokuoti NATO plėtrą regione.
Pasak NSGK pirmininko, Lietuva padės Suomijai užtikrinti kuo sklandesnį narystės NATO ratifikacijos procesą.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos. Šalis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų laikėsi neutralumo politikos.
NSGK pirmininkas taip pat teigė besitikintis, kad Suomijos pavyzdžiu paseks ir jos kaimynė Švedija.
„Sveikiname Suomijos apsisprendimą ir manau, kad tai ir švedus paskatins apsispręsti pozityvia linkme (...) Manau, kad Suomijos sprendimas bus didžiulis stūmoklis ir švedams apsispręsti taip pat pozityviai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja
Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja ir jie tai puikiai supranta. Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie dabar stengiasi daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.
„Iš esmės, Rusija, tęsdama agresyvią retoriką, politiką ir agresyvius veiksmus prieš kaimynes, aš manau, kad sulaukia kaip tik priešingo rezultato“, – pridūrė jis.
Iš esmės, Rusija, tęsdama agresyvią retoriką, politiką ir agresyvius veiksmus prieš kaimynes, aš manau, kad sulaukia kaip tik priešingo rezultato.
Ministro teigimu, Suomijai tapus Aljanso nare, Lietuvai ir Baltijos valstybėms atsivertų „šiaurinis kelias“, planuojant pastiprinimo atvykimą.
„Tai yra tai, ko Lietuva ir Baltijos regiono valstybės neturėjo. Per Suomiją iš Norvegijos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Anot ministro, po to, kai Suomija taps NATO nare, Kaliningrado sritis taps dar labiau panašesnė į koridorių.
„Aš manau, kad Kaliningrado sritis, kuri buvo panaši į koridorių, tampa dar labiau panašesnė į koridorių ir aš manau, kad jeigu Rusijos kariniai planuotojai iš tikrųjų dirba ne vien tik pagal politinius užsakymus, kaip Ukrainos atveju, bet iš tikrųjų realiai mato situaciją, jie pamatys, kad Kaliningrado sritis tokiu atveju nėra apginama ir visiškai užblokuojama“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos. Šalis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų laikėsi neutralumo politikos.
Švedijos valdančioji partija poziciją dėl narystės NATO paskelbs sekmadienį.
-
Politikai reiškia užuojautą dėl L. Kravčuko mirties: netekome istorinės asmenybės 2
„Nuoširdi užuojauta šeimai, artimiesiems ir Ukrainos bei mūsų visų laisvę herojiškai ginantiems žmonėms, praradusiems pirmąjį nepriklausomos Ukrainos prezidentą, padėjusį pamatus nepriklausomai valstybei ir siekusį demokratinės Ukrainos kūrimo“, – sakoma G. Landsbergio užuojautoje, kurią trečiadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
„Netekome dar vienos istorinės asmenybės, prisidėjusios prie Sovietų imperijos žlugimo“, – užuojautoje pažymi G. Landsbergis.
Užuojautą trečiadienį pareiškė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Leonidas Kravčiukas išliks istorijoje kaip lyderis, vedęs Ukrainą iš Sovietų Sąjungos pančių į taikią nepriklausomybę ir suverenitetą, kuriuos Ukraina šiandien taip narsiai gina. Lietuvos Vyriausybės ir savo vardu reiškiu užuojautą ukrainiečių tautai, Leonido Kravčiuko šeimai ir artimiesiems“, – sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Ukrainos žiniasklaida antradienį pranešė, kad eidamas 89-us metus, po ilgai trukusios ligos, mirė pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas L. Kravčukas.
L. Kravčuko vadovaujama Ukrainos Aukščiausioji Taryba 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, po Maskvoje įvykusio nesėkmingo karinio pučo, paskelbė šalies nepriklausomybę, o tų metų gruodį jis buvo išrinktas pirmuoju Ukrainos prezidentu.
1991 metų gruodžio 8-ąją L. Kravčukas su tuomečiu Rusijos lyderiu Borisu Jelcinu ir Baltarusijai vadovavusiu Stanislavu Šuškevičiumi pasirašė vadinamąjį Belovežo susitarimą dėl Sovietų Sąjungos panaikinimo ir Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) įkūrimo.
87 metų S. Šuškevičius mirė dėl koronavirusinės infekcijos komplikacijų praeitą savaitę.
