„Lietuva ir Baltijos jūros šalių regionas tapo geruoju atsparumo Rusijos hibridinėms ir kitoms atakoms pavyzdžiu, tačiau grėsmių laukas nuolat didėja ir tai skatina mus neprarasti budrumo. Ne tik Lietuva, bet ir visas regionas tapo priešakine atsparumo linija, saugančia energetikos ir kitą kritinę infrastruktūrą Baltijos jūros regione bei stiprinančia saugumą, demokratiją ir taisyklėmis grįstą tvarką“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime penktadienį cituojamas G. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo susitikime Vismare, Vokietijoje, kur vyko Baltijos jūros valstybių tarybos sesija.

Ministrai aptarė energetinės nepriklausomybės, kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą, jaunimo įtraukimą į pilietines iniciatyvas ir kovą su dezinformacija.

Taip pat pasirašyta Vismaro deklaracija, kurioje griežtai pasmerkta Rusijos agresija prieš Ukrainą bei pritarta būtinybei užtikrinti Baltijos jūros saugumą.

„Matant, kiek pastangų ir resursų kainuoja saugiai iškelti sprogmenis, glūdinčius Baltijos jūros dugne nuo Antrojo pasaulinio karo, stiprėja ir bendras ryžtas neužsimerkti prieš tyčines Rusijos pastangas užminuoti Juodąją jūrą. Ši deklaracija – dar vienas bendras žingsnis, liudijantis Ukrainai ir pasauliui, kad mūsų regionas suvokia pragaištingas Rusijos imperinių ambicijų pasekmes“, – Vismaro deklaracijos pasirašymo metu pažymėjo ministras G. Landsbergis.

Baltijos Jūros valstybių tarybą sudaro Baltijos, Šiaurės šalių, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bei Europos išorinių veiksmų tarnybos atstovas.

Šiuo metu jai pirmininkauja Vokietija.

Pagrindinė susitikimo tema – regiono atsparumo didinimas.

„Ministrai aptars energetinio nepriklausomumo stiprinimą, įrengiant vėjo jėgainių parkus, kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą ir kovą su dezinformacija“, – pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Baltijos Jūros valstybių tarybą sudaro Baltijos, Šiaurės šalių, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bei Europos išorinių veiksmų tarnybos atstovas.

Šiuo metu jai pirmininkauja Vokietija.

„Ukraina 14 metų laukė atsakymo iš NATO. Per šį laiką mes visi tapome dviejų Rusijos invazijų prieš Ukrainą liudininkais. Jau laikas aiškiai pasakyti Ukrainai, kaip ir kada ji gali prisijungti prie Aljanso – miglotų pažadų dalijimo metas baigėsi“, – per neformalų NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pernai rugsėjį Rusijai oficialiai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą priimti šalį į NATO taikant spartesnę procedūrą. Aiškesnių žinių dėl narystės Aljanse perspektyvų ukrainiečiai tikisi išgirsti per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Anot G. Landsbergio, negalima pasiduoti iliuzijai, kad Rusija, kovodama su Ukraina, kelia mažesnį pavojų Aljanso rytų flangui, jo teigimu, ši šalis geba persigrupuoti ir atsinaujinti.

„Baltarusijos tapimas Rusijos bendrininke šiame kare taip pat yra papildomas rūpestį keliantis faktorius ir pagrindas kuo skubiau vykdyti Madride pasiektus susitarimus – stiprinti gynybą ir atgrasymą mūsų regione“, – teigė G. Landsbergis.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, Osle vykusiame NATO ministrų susitikime didžiausias dėmesys skirtas Vilniuje liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkei.

„Osle įvykusi atvira diskusija – labai svarbus ir būtinas žingsnis ieškant sutarimo tarp Aljanso narių“, – tvirtino G. Landsbergis.

„Tai, kad NATO viršūnių susitikimas vyksta Vilniuje, sukuria natūralų lūkestį, ypač Baltijos jūros regione, kad Aljansas skirs dar daugiau dėmesio Rytų flango gynybai ir priešiškų jėgų atgrasymui, suteiks pagreitį Ukrainos integracijai į NATO ir sustiprins aljansą naujomis narėmis“,– susitikimo su J. Cleverly metu sakė G. Landsbergis, cituojamas Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Jame teigiama, kad Lietuvos ir Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovai taip pat kalbėjo apie būtinybę jau dabar galvoti ir planuoti Ukrainos atstatymą, o tai taip pat pareikalaus didžiulio demokratinio pasaulio susitelkimo.

„Su Jungtine Karalyste Lietuvą sieja panašus grėsmių Europai ir taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai vertinimas, o taip pat ir supratimas, kad sustiprinta gynyba ir realiais veiksmais grįstas atgrasymas yra svarbiausios prielaidos saugumui Europos kontinente užtikrinti“,– teigė G. Landsbergis.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepą.

Norvegijoje trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančiame susitikime ministrai aptars Ukrainos siekį tapti NATO nare bei ilgalaikę Aljanso praktinę ir politinę paramą Ukrainai.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Osle susitiks atstovai iš 31 Aljanso narės ir Švedijos.

Taip pat numatytas ministro G. Landsbergio dvišalis susitikimas su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi James Cleverly (Džeimsu Kleverli).

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Kaip pranešė ministerija, diplomatijų vadovai taip pat aptarė dvišalius santykius, regioninį bendradarbiavimą, kitas aktualias temas.

G. Landsbergis akcentavo artėjančio Vilniaus NATO viršūnių susitikimo tikslus, regioninio saugumo ir atgrasymo didinimo svarbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, jog itin svarbu stiprinti glaudesnį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.

„Šiaurės ir Baltijos šalių tolesnis tiek dvišalių santykių plėtojimas, tiek regioninio bendradarbiavimo stiprinimas turi didelį ilgalaikį potencialą – dirbdami kartu, kuriame ne tik saugų ir pažangų regioną, bet demonstruodami ir propaguodami savo vertybes ir bendrus interesus, siekiame mūsų regiono lyderystės ginant demokratinius principus“, – sakė ministras G. Landsbergis.

Islandijos užsienio reikalų ministrė vizito į Lietuvą metu taip pat dalyvavo Vilniaus Rusijos forume.

Vilniuje penktadienį vykusio Rusijos forumo metu opozicijos atstovams nesutikus dalyvauti bendroje spaudos konferencijoje ir pasirinkus kalbėti atskirai, G. Landsbergis teigė, jog tai yra demokratijos ir pliuralizmo ženklas.

„Turėjome progą aptarti ir karą, ir Rusijos ateitį, ir Rusijos galimybę demokratizuotis, kuria Vakarų pasaulyje yra daug netikinčių. Ir aš noriu pasidžiaugti, kad, nepaisant to, kad šiemet spaudos konferencijos formatas yra šiek tiek kitoks, kalbės vieni atstovai, tada kiti atstovai, tai irgi suponuoja skirtingus vėjus, skirtingas nuomones ir požiūrį, kokio reikia Vakarų atsako, kokia ateitis Rusijai nusimato, tarp pačios Rusijos opozicijos“, – per spaudos konferenciją sakė G. Landsbergis.

Anot jo, devintajame Rusijos forume susitiko žmonės, kuriems „gal kartais sudėtinga net rankas paspausti“, bet tokia karšta diskusija būtent parodo, kad demokratija Rusijoje gali egzistuoti.

„Tai, kad mes turime ne vieną asmenį iš Rusijos opozicijos, o nuomonių pliuralizmą, paneigia vieną iš pagrindinių mitų, kad Rusijoje demokratijos negali būti“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pirmojoje konferencijoje dalyvavę Rusijos opozicijos lyderiai Michailas Chodorkovskis ir Garis Kasparovas vadino Vilnių Rusijos ir Baltarusijos opozicijos centru.

Turėjome progą aptarti ir karą, ir Rusijos ateitį, ir Rusijos galimybę demokratizuotis, kuria Vakarų pasaulyje yra daug netikinčių.

„Galų gale, tai, kas rusišką antikarinę opoziciją vienija, yra svarbiau nei tai, kas ją skiria. Aš visada maniau, kad mano dešimt metų kalėjime yra labai sunki patirtis, bet kai matau, kas vyksta Ukrainoje, aš suprantu, kad tai nereiškia nieko, palyginus su tuo, kas dabar Ukrainoje“, – kalbėjo M. Chodorkovskis.

G. Kasparovas pažymėjo, kad istoriškai Lietuva visada buvo vieta, kur telkėsi opozicija Rusijos tironijai, ir Vilnius tapo Rusijos ir Baltarusijos opozicijos centru.

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atstovai, dalyvavę antroje spaudos konferencijoje, teigė, kad nėra paprastų sprendimų jau ilgiau nei metams tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.

„Penkiolika mėnesių visa apimtimi vykstant karui žmonės nori rasti stebuklingą, paprastą sprendimą visoms problemoms, bet mes žinome, kad toks sprendimas neegzistuoja“, – teigė A. Navalno štabo vadovas Leonidas Volkovas.

Jis teigė, kad priešintis agresijai reikia visais būdais: „Kas gali kautis kovos lauke, turi kautis kovos lauke, kas gali padėti ekonomiškai, turi padėti ekonomiškai, kas gali dirbti su problemomis Rusijoje, keisti politinę sistemą, turi tai daryti“.

Vilniuje penktadienį vyko devintasis Rusijos forumas, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą ir Rusijos ateities klausimams, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Nuo 2014 metų vykstančiame Vilniaus forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais. Diskusijų metu įvertinamos šios šalies raidos tendencijos, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.

Kasmetinis renginys suburia gausų būrį ekspertų, politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, taip pat iš Lietuvos ir kitų Vakarų šalių.

Penktadienį išplatintame bendrame laiške, kuriame argumentuojamas siekis inicijuoti pirmalaikius rinkimus, o tam nepavykus – atsistatydinti Vyriausybei, jie tvirtina iki šiol laikęsi pozicijos, kad kiekvieną  tarybų narių išlaidų apmokėjimo atvejį reikia vertinti individualiai, o matant problemas „siekti sisteminių ir sąžiningų pokyčių“.

Tačiau, pasak premjerės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovo, dėl bendrų sistemos ydų kritikos centre nepagrįstai atsidūrė trys dabartinės Vyriausybės nariai, dirbę Kauno savivaldybės taryboje, nes dėl tarybos pasitvirtinto reglamento taisyklių jie tiesiog nekaupė čekių ir buvo „suplakti su atvejais“, kuomet „buvo klastojami čekiai bei sąskaitos“.

„Manome, kad esamoje situacijoje politiniame lauke nėra arbitro, kuris būtų objektyvus, o pastangoms spręsti problemą iš esmės ritualiniu ministrų „aukojimu“ pritarti negalime. Todėl pasiūlėme politinės sistemos skaidrinimo ir perkrovimo iniciatyvas“, – sakoma laiške, skirtame TS-LKD nariams.

Manome, kad esamoje situacijoje politiniame lauke nėra arbitro, kuris būtų objektyvus, o pastangoms spręsti problemą iš esmės ritualiniu ministrų „aukojimu“ pritarti negalime. Todėl pasiūlėme politinės sistemos skaidrinimo ir perkrovimo iniciatyvas.

Jie kartoja poziciją, kad tarybose anksčiau dirbo daugiau nei trečdalis dabartinių parlamentarų, o į klausimus dėl išlaidų skaidrumo turi atsakyti ir dalis Seimo politikų, kompensavę išlaidas per COVID-19 pandemijos ribojimus, taip pat ir šalies vadovas Gitanas Nausėda, neatsakęs į klausimus dėl skolų, susidariusių per prezidento rinkimus, padengimo.

Anot I. Šimonytės ir G. Landsbergio, politinės sistemos „skaidrinimą ir perkrovimą“ sudaro trys elementai. Pirmieji du – siekis nacionaliniu lygiu užtikrinti „vienodą, aiškią ir skaidrią bei lygiai teisingą, savivaldybių tarybų narių veiklos išlaidų reglamentavimo sistemą“, taip pat surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, kadangi tarybos nariams keliami klausimai „lygiai taip pat gali būti keliami ir Seimo nariams“.

„Kai politikai nei pozicijoje, nei opozicijoje negali susitarti, kaip susiklosčiusią situaciją vertina jų atstovaujami rinkėjai, teisingiausia būtų to pačių rinkėjų ir paklausti, antraip rizikuojame įstrigti tarpusavio kaltinimų ir spekuliacijų karuselėje“, – sakoma laiške.

Anot premjerės ir konservatorių vadovo, jei Seimas nesutiks atnaujinti „rinkėjų pasitikėjimo mandato“, tai turi padaryti Vyriausybė. I. Šimonytė atsistatydinti, jei Seimas nepritars pirmalaikiams rinkimams, žadėjo liepos viduryje, po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.

„Tokiu atveju, Vyriausybė turėtų būti suformuota iš naujo ir gauti naują pasitikėjimo mandatą“, – teigiama laiške konservatoriams.

Kreipimesi Vyriausybės vadovė I. Šimonytė ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia suprantantys, kad dabartinis laikotarpis yra politiškai labai svarbus, nes būtina užbaigti reformas, siekti „ambicingų geopolitinių tikslų“, vykdyti “principingą užsienio politiką“, pertvarkyti savivaldos išmokų sistemą.

„Visas šias atsakomybes suvokiame ir esame įsipareigoję išpildyti – pirmalaikius rinkimus matome įvykstant rudenį, beprasidedant naujam politiniam sezonui, pabaigus iki tol pradėtus darbus. Kitiems darbams reikalingas naujas pasitikėjimo mandatas – tiek Seimui, tiek Vyriausybei“, – teigia politikai.

„Lengvi keliai nėra mūsų keliai, todėl kviečiame susitelkti, vieningai ir drauge atnaujinti pasitikėjimą Lietuvos politine sistema ir tęsti pradėtus svarbius, Lietuvą stiprinančius ir teisingesne darančius darbus“, – tvirtinama laiške.

Iniciatyvą skelbti pirmalaikius rinkimus valdantieji konservatoriai iškėlė argumentuodami siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.

G. Landsbergis anksčiau šią savaitę skelbė, kad projektą dėl pirmalaikių rinkimų ketinama registruoti penktadienį. Ketvirtadienį parlamentas atmetė panašų Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio registruotą projektą. 

Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kuro atsiskaitydami iš kelių mokėjimo kortelių ar apmokėjo kai kuriuos asmeninius pirkinius.