Politikai, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, tęsė prieš keletą savaičių Jerevane pradėtą pokalbį apie reformų procesą Armėnijoje, šios šalies bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES) ir saugumo padėtį Pietų Kaukaze.

Armėnijos parlamento delegacija atvyko į Lietuvą netrukus po to, kai šalyje buvo paskelbti išankstiniai rinkimai.

„Tikiu, kad birželio 20 dieną rengiami parlamento rinkimai įvyks sklandžiai. Labai svarbu, kad į juos atvyktų kuo daugiau tarptautinių stebėtojų – tai padidintų visų dalyvių pasitikėjimą rinkimų procesu ir rezultatais“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras taip pat pabrėžė mūsų šalies pasirengimą tęsti politinę ir praktinę paramą Armėnijoje vykstantiems pokyčiams, kurie prisidėtų prie šios Pietų Kaukazo valstybės stiprėjimo ir klestėjimo. Be to, jis akcentavo aktyvesnio ES įsitraukimo poreikį ir galimybes, kurias suteikia Armėnijos ir ES bendradarbiavimas, įskaitant finansinę ir ekspertinę paramą reformoms.

Ministro susitikime su Armėnijos parlamento pirmininku taip pat kalbėta apie vis dar įtemptą padėtį regione, kur lieka daug neišspręstų klausimų po pernai rudenį vykusio antrojo Kalnų Karabacho karo.

Apaštališkuosiuose rūmuose vykusiame susitikime buvo pasikeista nuomonėmis apie įvairius Lietuvai ir Šventajam Sostui nerimą keliančius geopolitinius procesus, ypač artimoje Lietuvos kaimynystėje, sutarta, kad šalis sieja panašus požiūris į fundamentalias žmogaus teises, žmogaus garbę ir orumą ir vienija bendras siekis aktyviai veikti religijų laisvės srityje.

Pokalbio metu didelis dėmesys buvo skirtas situacijai Baltarusijoje ir Ukrainoje aptarti. Ministras G. Landsbergis išsakė Lietuvos poziciją dėl agresyvių Rusijos veiksmų regione bei santykių su Rusija.

Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatijos vadovai išreiškė vienodą požiūrį į vakcinų nuo COVID-19 lygų prieinamumą visiems žmonėms, vengiant vakcinų varžybų dėl finansine galia grįstos nelygiavertės konkurencijos.

G. Landsbergis padėkojo Šventojo Sosto sekretoriui už Šventojo Sosto vykdytą Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką, kuri buvo išreikšta parama Lietuvos Katalikų bažnyčios veiklai okupacijos sąlygomis ir visus okupacijos metus prie Šventojo Sosto veikusia Lietuvos ambasada, bei už Lietuvos Katalikų bažnyčios indėlį nepriklausomybės kovose ir laisvės atgavimo byloje.

Ministrai sutarė tęsti abipusiu pasitikėjimu grindžiamą šalių dialogą.

Gabrielius Landsbergis mato dideles galimybes Lietuvai ir Italijai bendradarbiauti atsinaujinančios energetikos, biotechnologijų, gyvybės mokslų srityse.

„Šiais metais minime Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį, kitais metais švęsime 100-metį, kai Italija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Šios progos yra puiki galimybė mūsų santykius pakelti į aukštesnį lygmenį,  apsikeisti aukšto lygio vizitais“, – ministerijos pranešime cituojamas su oficialiu vizitu Italijoje viešintis G. Landsbergis.

„Matome didžiulį potencialą plėtoti ekonominį bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip atsinaujinanti energetika, biotechnologijos ir gyvybės mokslai“, – pridūrė ministras Romoje po susitikimo su Italijos kolega Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas).

Pasak pranešimo, ministrai aptarė dvišalius santykius, saugumo situaciją regione, santykius su Rusija ir Kinija, situaciją Baltarusijoje, Ukrainoje ir Pietų Kaukaze, Rytų partnerystės iniciatyvą, Europos Sąjungos (ES) plėtrą ir kovą su koronaviruso pandemija.

G. Landsbergis ir L. Di Maio sutarė, kad tiek Pietų Europai, tiek Rytų Europai kylantys iššūkiai yra bendri ES iššūkiai.

„Esame suinteresuoti didesniu Italijos įsitraukimu, sprendžiant klausimus, susijusius su Rytų kaimynyste, tačiau tuo pačiu esame pasiruošę spręsti problemas, su kuriomis susiduria Pietų Europos šalys – migracija, saugumo užtikrinimas Viduržemio jūros regione ir kitos“, – sako Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos ir Italijos užsienio reikalų ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl ES plėtros proceso.

„Privalome vykdyti savo duotus pažadus Vakarų Balkanų šalims, siekiančioms ES narystės. Tai yra tiek ES kredibilumo klausimas, tiek ir bendras mūsų interesas, kad Vakarų Balkanų regionas toliau žengtų europinės integracijos keliu. Jei netesėsime savo pažadų Vakarų Balkanų šalims, neįtikinsime ir Rytų Partnerystės šalių dėl mūsų įsipareigojimų rimtumo“, – pažymėjo G. Landsbergis

Jis padėkojo Italijai už indėlį, užtikrinant Baltijos šalių regiono saugumą.

Be kita ko, ministrai išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos vykdomos politikos ir vis blogėjančios žmogaus teisių padėties šioje šalyje bei pažymėjo, kad svarbu toliau stiprinti santykius su Rytų Partnerystės šalimis. Aptariant situaciją Baltarusijoje, akcentuota paramos pilietinei visuomenei svarba. 

Lietuvos ministras informavo apie praėjusios savaitės vizitą Pietų Kaukaze. „ES turi būti aktyvesnė šiame regione, kitaip jos vietą užims trečiosios šalys, tokios kaip Rusija, Kinija ar Turkija“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas ir Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) aptars dvišalius santykius, saugumo situaciją regione, svarbiausius Europos Sąjungos ir NATO darbotvarkės klausimus, santykius su Rusija ir Kinija, situaciją Baltarusijoje ir Ukrainoje, Rytų partnerystės iniciatyvą.

G. Landsbergis taip pat susitiks su Italijos Deputatų rūmų pirmininku Roberto Fico (Robertu Fiku), Užsienio ir Europos reikalų komiteto pirmininku Piero Fassino (Pjeru Fasinu), Senato vicepirmininke Paola Taverna ir Gynybos ministru Lorenzo Guerini (Lorencu Gveriniu).

Vizito Romoje metu ministras bendraus ir su Lietuvių bendruomenės Italijoje valdybos nariais, o su Romoje veikiančių politikos tyrimų centrų vadovais aptars Rytų kaimynystės politikos klausimus.

Gegužės 12 dieną, trečiadienį, G. Landsbergis lankysis Vatikane, kur susitiks su Šventojo Sosto Valstybės sekretoriato sekretoriumi ryšiams su šalimis, arkivyskupu Paulu Gallagheriu (Polu Galageriu).

„Kalinamo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno organizacija paskelbta ekstremistine, sunaikinant galimybę jam dalyvauti bet kokiame politiniame gyvenime ir taip prieš artėjančius Dūmos rinkimus paralyžiuojant vienintelį režimui oponuoti galintį judėjimą. Žmonių rinkimų teisės vagystė jau vyksta, todėl ES, matydama žmogaus teisių pažeidimus, turėtų reaguoti ryžtingiau“, – pažymėjo ministras pirmadienį ES užsienio reikalų taryboje Briuselyje (Belgija).

Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad Rusija, pažymėdama Pergalės dieną, demonstruoja savo politikos militarizaciją, o padėtis prie Ukrainos sienų bet kada gali pradėti blogėti.

ES turi veikti strategiškai, o mūsų įsitraukimas Rytų partnerystės šalyse turi geopolitinę reikšmę.

Pasak G. Landsbergio, jei nebus principingos ES reakcijos į Rusijos, organizavusios teroristinį išpuolį Čekijoje – ES ir NATO narėje, veiksmus, ji tai traktuos kaip atvirą kvietimą toliau tęsti išpuolius. „ES turi veikti strategiškai, o mūsų įsitraukimas Rytų partnerystės šalyse turi geopolitinę reikšmę“, – teigė G. Landsbergis.

Nuotolinio susitikimo su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Johnu Kerry metu G. Landsbergis Baltijos valstybių vardu atkreipė dėmesį, kad klimato kaita turi įtakos ne tik socialiniams ir ekonominiams procesams, bet ir saugumo užtikrinimui. Ministras kvietė JAV kartu su ES skatinti keisti didžiųjų teršėjų nuostatas dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, naujų galimybių inovacijų ir žaliųjų technologijų srityse. Pasak ministro, Baltijos valstybės pasiekė nemažą pažangą atsinaujinančios energetikos ir žiedinės ekonomikos srityse, kuriuo galėtų pasidalinti su labiausiai pažeidžiamomis Rytų kaimynystės šalimis.

Kalbėdamas apie situaciją Vakarų Balkanuose, užsienio reikalų ministras akcentavo ES politinio įsitraukimo regione ir jau duotų įsipareigojimų laikymosi svarbą, pabrėžė, kad ES nebuvimas regione sudaro vakuumą, atveria duris kitų šalių kišimuisi, neatitinka ES strateginių tikslų.

„Patikima ir reali ES plėtros perspektyva yra geriausia geopolitinė investicija į regiono stabilumą ir saugumą. Raginu valstybes nares, turinčias neišspręstų dvišalių klausimų, kuo greičiau juos išspręsti, kad galėtume neatidėliojant pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, liberalizuoti vizas Kosovui“, – sakė ministras.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ruošiantis gegužės Europos Vadovų Tarybos susitikimui, ministrai aptars reakciją į Rusijos veiksmus eskaluojant santykius su ES bei vidaus represijas prieš pilietinę visuomenę ir politinę opoziciją. 

„Pastarieji Kremliaus žingsniai – nedraugiškų valstybių sąrašų rengimas ir sankcijų aukštiems Europos pareigūnams paskelbimas – dar labiau didina vertybinę prarają tarp ES ir Rusijos, o pilietinės visuomenės organizacijų paskelbimas ekstremistinėmis parodo visišką Kremliaus desperaciją siekiant išsaugoti valdžią“, – teigia G. Landsbergis.

Su ES valstybių narių kolegomis Lietuvos diplomatijos vadovas pasidalins situacijos vertinimu ir siūlymais po savo vizito Pietų Kaukazo šalyse.

Besiruošiant birželio 15 dienos ES–JAV viršūnių susitikimui Briuselyje (Belgija), ministrai taip pat aptars prioritetines sritis, kuriose reikėtų stiprinti veiksmų koordinavimą ir plėtoti dialogą su JAV.

ES užsienio reikalų ministrai nuotoliniu būdu susitiks su JAV Prezidento specialiuoju pasiuntiniu Johnu Kerry (Džonu Keriu) ir diskutuos apie klimato diplomatiją, kaip siekti ambicingesnių klimato politikos tikslų bei didžiųjų teršėjų įsipareigojimų mažinti taršą.

Susitikimo metu vyks strateginė diskusija apie padėtį Vakarų Balkanuose. Ministrai aptars geopolitinius ir saugumo klausimus, ES plėtros perspektyvas, galimybę aktyvesniam ES įsitraukimui ir bendradarbiavimui su kitais tarptautiniais partneriais regione.

Ministras, kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, skaitė pagrindinį pranešimą diskusijoje apie atgrasymo strategiją šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje.

Jis pabrėžė, kad nors tradiciškai atgrasymas susijęs su konvencinėmis karinėmis priemonėmis, turime atkreipti dėmesį ir į tokius kylančius iššūkius, kaip kompleksinės kibernetinės atakos ir dezinformacija.

G. Landsbergis kvietė tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų ir užtikrinti, kad hibridinis Kremliaus veikimas neliktų be atsako. „Iš Rusijos kylančios karinės grėsmės kelia pavojų regionui ir reikalauja nuoseklaus mūsų dėmesio. Piktavališkos įtakos kampanijos, kuriomis siekiama destabilizuoti Vakarus, yra ne mažiau pavojingos. Mums reikia visapusiškos strategijos ir į ateitį nukreiptos politikos, kovojant su dezinformacija ir priešišku kišimusi į informacinę erdvę. Tokiai strategijai reikalingas platus požiūris, kuris taip pat apima atgrasymo elementą“, – sakė ministras.

Diskusijoje taip pat kalbėjo ekspertai iš Hudsono instituto (JAV), Lenkijos tarptautinių santykių instituto ir Karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ (Jungtinė Karalystė), pokalbį moderavo Rygos Stradinio universiteto (Latvija) atstovė.

„Rygos strateginės komunikacijos dialogas“ – vienas iš svarbiausių tarptautinių kasmetinių strateginės komunikacijos renginių. Nuo 2015 metų šis tarptautinis renginys vienija tarptautines organizacijas, vyriausybes, karinę bei akademinę bendruomenes ir privatųjį sektorių, siekiant aptarti aktualiausius klausimus, formuojančius šiandieninę informacinę aplinką.

„Nors Kipras ir Lietuva yra gerokai nutolę geografijos požiūriu, mūsų šalis vienija daug bendrų interesų ir bendrų iššūkių“, – teigė G. Landsbergis. Jis pastebėjo, kad nedidelės ES valstybės Lietuva ir Kipras yra suinteresuotos stiprinti ES gebėjimus tarptautinėje arenoje veikti vieningai ir veiksmingai. Ministras taip pat pažymėjo, kad tai ypač svarbu šiuo metu vykstančių globalių procesų akivaizdoje.

G. Landsbergis pareiškė, kad Lietuva ir Kipras kartu sieks, jog ES būtų sukurtas vieningas politinio atsako mechanizmas į ES kaimynystėje esančias nesaugias branduolines jėgaines.

Susitikime pabrėžta glaudesnio Šiaurės ir Pietų šalių bendradarbiavimo svarba bei koalicijų kūrimas svarbiausiais užsienio politikos ir saugumo klausimais. Taip pat sutarta ateityje organizuoti reguliarias politines konsultacijas, jose aptariant abiem šalims svarbiausius klausimus.

Ministrų pokalbio metu pasidžiaugta dinamiškais valstybių ekonominiais ryšiais bei konstatuota, kad dar esama nemažai erdvės bendradarbiavimo stiprinimui, ypač tokiose srityse kaip kultūra, švietimas, finansinės technologijos ar gyvybės mokslai.

„Aš labai sveikinu tokį priėjimą prie klausimo, kai yra diskutuojama, atvirai diskutuojama tiek su ekspertais, tiek su kitomis politinėmis jėgomis, išdėliojami argumentai, išklausoma visų pusių ir tada priimamas sprendimas, ar keisti, ar nekeisti rinkimų sistemos“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot jo, gyvenimo realijos vis dėlto reikalauja kai kurių pataisymų, patobulinimų.

„Dėl jų taip pat bus diskutuojama Seime, ieškoma sutarimo“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas.

„Man atrodo, kad darbo grupės tikslas ir uždavinys buvo įvertinti poreikį keisti rinkimų sistemą“, – pridūrė jis.

Man atrodo, kad darbo grupės tikslas ir uždavinys buvo įvertinti poreikį keisti rinkimų sistemą.

Prieš kelis mėnesius inicijavę visų rinkimų sistemų peržiūrą, valdančiosios TS-LKD atstovai trečiadienį nusprendė siūlyti nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų.

Tačiau konservatoriai siūlo pakeitimus, susijusius su su rinkimų tvarkomis bei partijų stiprinimu.

Seime sudarytai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei TS-LKD siūlo diskutuoti apie partijų steigiamų ir nuo verslo paramos atribotų analitinių centrų reglamentavimą tokiu būdu stiprinant politines partijas. 

Konservatoriai taip pat siūlo galutinai išspręsti klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų, juos įtvirtinant Konstitucijoje, taip pat apibrėžiant merus kaip savivaldybės vykdomosios valdžios vadovus, renkamus ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 

Tarp pateiktų siūlymų – visuomeninių rinkimų komitetų atsakomybės prilyginimas partijoms, paprastesnis aukų iš fizinių asmenų rinkimas.

TS-LKD taip pat skelbia siūlantys diskutuoti apie internetinį balsavimą užsienio lietuviams, kvietimo į rinkimus skaitmenizavimą, keturių arba penkių išankstinio balsavimo dienų įtvirtinimą, rinkimų debatų kokybės didinimą.

G. Landsbergio teigimu, šios diskusijos kardinaliai skiriasi nuo tų, kurios buvo praėjusios kadencijos metu, kai „rinkimų sistemos pataisymai buvo atnešami, ištraukiant iš kepurės, ir padedami ant stalo be diskusijos“.

„Būsimas šiuolaikinis muziejus Šeduvoje leis dar geriau atskleisti nepaprastai turtingą Lietuvos žydų istoriją ir paveldą mums patiems ir pasauliui. Nuoširdžiai dėkoju projekto iniciatoriams ir vykdytojams”, – sakė ministras.

Šį privatų projektą remia pasaulyje žinomas verslininkas, išeivis iš Šeduvos Ivanas Glasenbergas, kurio didžioji giminės dalis buvo nacių nužudyta Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Radviliškio rajono savivaldybe.

Ministras G. Landsbergis taip pat pagerbė Holokausto aukų atminimą, padėdamas gėlių Šeduvos žydų žudynių vietose, sakoma pranešime.

Kartu su ministru Šeduvoje lankėsi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.