Žvalgybos vadovas ketvirtadienį sakė apgailestaujantis, kad jo viešas pasisakymas sudarė prielaidas jį interpretuoti kaip pavojų žodžio laisvėms.

G. Landsbergis paprašė paaiškinimo

D. Jauniškis trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad žvalgyba stebi neraminančias tendencijas informacinėje erdvėje, kai per koronaviruso krizę siekiama mažinti pasitikėjimą Lietuvos Vyriausybės ir prezidento sprendimais.

„Manau, kad mums reikia labai rimtai stebėti erdvę ir fiksuoti visus tokius neigiamo pobūdžio pasisakymus ar bandymus paveikti mūsų visuomenę verčiant abejoti valstybe, Vyriausybes priimamais sprendimais, prezidento sprendimais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D. Jauniškis.

Seimo opozicijos lyderis konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį viešai paprašė paaiškinimo, sakydamas, kad D. Jauniškio pasisakymas sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje.

Jis paprašė patikslinti, kokią informaciją žvalgyba ketina stebėti ir fiksuoti ir kokiu tikslu bus naudojami surinkti duomenys. D. Jauniškio pastabas kritikavo ir kai kurie žiniasklaidos atstovai.

Toks komentaras sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje, kurios dalis – politikai, teisininkai, žurnalistai, medikai, visuomenininkai ir kiti – pagrįstai kelia klausimus dėl Vyriausybės.

„Po Jūsų susitikimo su Lietuvos Respublikos prezidentu, kuriame aptarėte Jūsų vadovaujamos institucijos veiklą dabartinės valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygomis, žiniasklaidai pateikėte komentarą apie ketinimus stebėti ir fiksuoti visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais“, – kreipimesi teigia G. Landsbergis.

„Toks komentaras sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje, kurios dalis – politikai, teisininkai, žurnalistai, medikai, visuomenininkai ir kiti – pagrįstai kelia klausimus dėl Vyriausybės, jos kai kurių ministrų ir sveikatos apsaugos sistemos institucijų, kurių veikla yra gyvybiškai svarbi, siekiant valdyti esamą krizinę situaciją, vadovų sprendimų ir jų įgyvendinimo. Tokius klausimus Vyriausybei nuolat kelia ir parlamentinei opozicijai priklausančios partijos“, – pranešime taip pat tvirtina jis.

G. Landsbergis taip pat teigia, kad kritinėse situacijose labai svarbu išlaikyti visuomenės pasitikėjimą priimamais sprendimais ir vykdomais veiksmais, o jį, pasak politiko, pakerta informacijos slėpimas, pavėluotas reagavimas, neretai nekompetentingi ir nesavalaikiai sprendimai, nepakankamas tarpinstitucinis koordinavimas.

Pasak G. Landsbergio, visuomenės teisė būti informuotai ir opozicijos teisė kelti klausimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės požymių ir turėtų būti ir toliau laisvai realizuojama siekiant bendro tikslo – bendromis pastangomis įveikti Lietuvą ištikusią beprecedentę krizę.

„Jūsų vadovaujamai institucijai šiame procese tenka ypač svarbus vaidmuo užtikrinant mūsų valstybės nacionalinį saugumą pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje, todėl, siekiant didesnio aiškumo, prašau pateikti platesnį paaiškinimą, kokią informaciją ketinate stebėti ir fiksuoti ir kokiu tikslu bus panaudojami surinkti duomenys“, – pranešime pažymi G. Landsbergis.

D. Jauniškis: Rusija bando sėti paniką

D. Jauniškis ketvirtadienį patikslino, kad žvalgyba dabar stebi nelietuviškos kilmės dezinformacijos skleidimą.

„Apgailestauju, kad mano pasisakymas apie VSD veiklą, siekiant išvengti grėsmių Lietuvos informaciniam saugumui, sudarė prielaidas interpretuoti ją kaip pavojų žodžio, nuomonės ir kitoms demokratinėms laisvėms“, – BNS atsiųstame komentare nurodė VSD direktorius.

„VSD stebi priešiškų Lietuvai žvalgybos institucijų suaktyvėjimą, dėl koronaviruso protrūkio daugiau savo veiklos perkeliant į elektroninę erdvę, bei dezinformacijos atakas. Mes ir mūsų partneriai esame konstatavę, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida vykdo dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama sunkinti krizę euroatlantinėje erdvėje, sėti paniką ir silpninti visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema ir kitomis valstybės institucijomis“, – pridūrė jis.

„Stebime viešą elektroninę erdvę ir fiksuojame sąmoningą nelietuviškos kilmės dezinformacijos skleidimą, neatmetame galimybės, kad kibernetinės ir informacinės atakos ateityje dar stiprės, bus bandymų paveikti mūsų valstybę per informacinę erdvę. Mūsų pareiga stebėti, fiksuoti ir analizuoti priešišką veiklą bei ją užkardyti. Tą ir darome. Drauge noriu pabrėžti, kad Lietuvos žmonių pilietinės teisės ir laisvės, įskaitant žodžio laisvę ir teisę kritikuoti valdžios sprendimus, yra esminės demokratijos vertybės, kurias gerbti ir ginti taip pat yra VSD pareiga“, – pabrėžė žvalgybos vadovas.

40 metų M. Maldeikius bus patarėjas tarptautinių santykių ir ES politikos klausimais.

„Dabar reikia ieškoti naujų, netikėtų sprendimų, geriausių viso pasaulio patirčių bei praktikų atremiant pandemijos krizę. Tikiu, kad mano tarptautinė patirtis ir žinios galės tapti reikalingomis idėjomis Lietuvai“, – pranešime spaudai teigė M. Maldeikis.

G. Landsbergis išskyrė M. Maldeikio „gebėjimus generuoti svarbias idėjas, formuluoti Lietuvos interesus ir telkti tarptautinę paramą.

„Valdžiai nesusidorojant su krizės valdymu, reikia kuo didesnio ir opozicinių bei visuomeninių jėgų įsijungimo telkiant geriausias idėjas ir paramą tiek pandeminei, tiek ekonominei krizei įveikti“, – teigė G. Landsbergis.

G. Landsbergis siūlo iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Vietoj jo, teigia G. Landsbergis, krizės suvaldymui vadovauti turėtų krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Kritikos kliuvo ir premjerui Sauliui Skverneliui. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko teigimu, premjeras turi pripažinti, kad buvo pridaryta klaidų ir, pabrėžia G. Landsbergis, nustoti meluoti. Itin skeptiškai konservatorius atsiliepė ir apie tai, kad premjerui, neturėjusiam ligos simptomų, penktadienį buvo atliktas testas dėl koronaviruso.

„Apie vadus, kurie išsitiria, nors neturi simptomų, aš neturiu ką pasakyti. Man tiesiog trūksta žodžių“, - feisbuke šeštadienio vakarą rašė G. Landsbergis.

Apie vadus, kurie išsitiria, nors neturi simptomų, aš neturiu ką pasakyti. Man tiesiog trūksta žodžių

Politiko manymu, valdžia nesuskubo pasirūpinti priemonėmis, būtinomis kovai su epidemija bei visiškai nepagrįstai neįsiklausė į daugelio deklaruotus raginimus, kuo daugiau testuoti žmonių dėl koronaviruso. Tai, akcentuoja G. Landsbergis, ir lėmė situaciją, kuomet sunku pasakyti, kiek šalyje virusu užsikrėtusių žmonių bei tai, kad jau dabar teko izoliuoti daugiau nei šimtą medikų.

„Prie dabartinės situacijos susiklostymo prisidėjo konkretūs žmonės, konkrečiais sprendimais. Dėl tų sprendimų mes nežinome užkrėtimo apimties. Ir dėl šių sprendimų izoliuota jau daugiau negu šimtas daktarų. Todėl prašantys “Leiskite testuoti”, pavėlavote. Mes visi pavėlavome, nes mums sakė netiesą. Prašantys neieškoti kaltų patys dengiate tuos, kurie priima kenksmingus sprendimus“, - rašė G. Landsbergis.

„Ką daryti“, - susiklosčiusią situaciją vertindamas retoriškai klausia G. Landsbergis. Pasitikėjimo atsakingais asmenimis susigrąžinimas, sako jis, turėtų būti pirmasis žingsnis.

„Susigrąžinti pasitikėjimą: keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Verygos, laboratorijos vadovas Zimnickas turi trauktis, Vyriausybės vadovas pripažinti, kad buvo klaidų ir svarbiausia - nustoti meluoti“, - feisbuke teigia G. Landsbergis.

Politikas pabrėžia, kad taip pat būtina spręsti reagentų ir apsaugos priemonių medikams klausimą.

„Spręsti reagentų ir priemonių krizinę situaciją: kreiptis į ES skubios ekstra pagalbos, taip pavėlavom, jei nepagelbėsit dabar – mirs žmonės. Mums reikia ne tik reagentų, reikia apsaugos priemonių medikams, tuoj reikės ventiliavimo aparatų pacientams bei vaistų, kurių neturime pakankamai. Kreiptis į NATO, ar nėra pritaikomi protokolai krovinių pristatymui.

JEIGU sulaukiame pakankamai reagentų, nedelsiant pradėti testuoti, testuoti, testuoti. Ir visas pastangas dabar nukreipti medikų apsaugai. Gynybos linijai griuvus, niekas nebebus svarbu“, - rašo G. Landsbergis.

Politiko teigimu, atsakingų asmenų sprendimai dėl reagentų pastatė Lietuvą gana į keblią padėtį.

„Tai, kas buvo pristatyta kaip strategija, buvo tiesiog nepasirengimas. Apibarstytas melu, kad jau tuoj tuoj situacija keisis.

Estai ir latviai sugebėjo nusipirkti, leido pirkti ir privatiems. Dabar Estija turi galimybę padaryti po 1000 testų per dieną. Mes turime tūkstantį iš viso.

Kas (ne) buvo padaryta. 1. Nežinome, kodėl nebuvo užsakyti reagentai tuomet, kai užsakinėjo kaimynai. 2. Nežinome, kodėl prieš dvi savaites SAM neleido užsakinėti privačioms klinikoms. 3. Neaišku, kodėl buvo meluota, kad tai yra strateginis pasirinkimas ir kodėl buvo meluota, kad atvažiuoja.

Kokia padėtis dabar. Privačia iniciatyva kitą savaitę GALI pasiekti reagentų siunta. (Jei taip atsitiks, tuos žmones reiktų nominuoti valstybiniam apdovanojimui). Kiek tiksliai - sunku pasakyti. Jei bus 10.000, tai griežtai ribojant, tiriant tik medikus ir premjerus, užteks gal mėnesiui. Jei daugiau - gal tirsim daugiau, arba tirsim ilgiau.

Reagentų įsigyti dabar beveik neįmanoma arba labai sudėtinga, nes perka didžiosios valstybės. JAV įsigyja beveik viską, kas yra pagaminama. Po jos Vokietija ir t.t. Lietuva, deja, eilės gale.

Yra dar momentas. Europos Sąjunga kvietė valstybes pirkti reagentus drauge. Pirmas kvietimas vasario pabaigoje - Lietuva nesudalyvavo. Antrajame po dviejų savaičių sudalyvavo, tačiau nežinome kokiam kiekiui. Taip pat pavyko sužinoti, kad pirkimas dar neįvykęs, todėl nėra aišku ne tik kiek, bet ir kada gausime“, - rašė G. Landsbergis.

„Kitų valstybių patirtis rodo, kad vis dėlto intensyvus testavimas visoje valstybėje leidžia identifikuoti besimptomius atvejus arba menkai simptominius atvejus, juos karantinuoti, izoliuoti ir tuo būdu mažinti viruso sklaidą. Lietuva pasirinko kitą kelią – mes esame mažiausiai testuojanti valstybė iš netgi Baltijos valstybių. Vakar absoliučiais skaičiais atsilikome dvigubai nuo Estijos ir Latvijos“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, nėra atsakymų, kodėl Lietuvoje nuo viruso plitimo pradžių nebuvo atliekama daugiau koronaviruso tyrimų. Taip pat akivaizdu, kalbėjo G. Landsbergis, kad medikai yra prastai apsirūpinę apsaugos priemonėmis.

„Daug nerimo, kiek saugūs yra medikai. Mes padarėme apklausą savivaldybių ir paprašėme pateikti duomenis iš savo ligoninių, ir 9 iš 10 sako, kad jų turimos apsaugos priemonės yra minimalios“, – tęsė konservatorių lyderis.

Visuomenė turi žinoti, kas vyksta, turi žinoti, kur mes esame realiai ir kas yra daroma, kad mes būtume saugūs ir medikai būtų saugūs.

Kaip valdžios klaidą G. Landsbergis pažymėjo ir nuolat stringančią informacijos sklaidą.

„Manau, kad tai gali ateityje sukelti dideles pasitikėjimo problemas. Visuomenė turi žinoti, kas vyksta, turi žinoti, kur mes esame realiai ir kas yra daroma, kad mes būtume saugūs ir medikai būtų saugūs“, – pridūrė TS-LKD pirmininkas.

Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta trečiadienį LRT radijui sakė, kad Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ėmėsi gerų žingsnių valdyti koronaviruso plitimą, tačiau, atkreipė dėmesį S. Krėpšta, buvo padaryta ir klaidų, pavyzdžiui, įvardijo jis – medikų apsaugos priemonių trūkumas.

Reikės ieškoti papildomų galimybių padėti verslui

G. Landsbergis sako, kad jei situacija dėl koronaviruso užsitęs, gali tekti ieškoti papildomų būdų, kaip padėti verslui.

„Ko gero, pagrindinis klausimas yra, kiek ilgai viskas truks. Jeigu mėnesį, truputį daugiau, aš manau, kad su valstybės parama yra įmanoma maždaug stabilizuoti padėtį. Jeigu krizė trunka ilgiau, tai tada, matyt, reikėtų ieškoti papildomų galimybių padėti“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, pasiskolinti Lietuvai nebus lengva, nes skolinasi ir kitos šalys.

„Prieš mėnesį ar net prieš dvi savaites pasaulis buvo kitas ir valstybė skolinosi projektams, turėjo atitikti įvairius kriterijus, biudžeto subalansavimo, skolos ir t.t. Dabar realybė yra kita. Europos Sąjungoje visoms valstybėms yra nuimti biudžeto reikalavimai. Skolinasi visi. Mes turime iššūkių, Lietuva stojasi šiek tiek į eilės galą su savo poreikiais“, – sakė G. Landsbergis.

Seimas antradienį priėmė ekonomikos skatinimo paketą, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.

Vyriausybei taip pat suteikta teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Priimtomis pataisomis, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio, valstybės parama sieks 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai karantino metu), bet ne daugiau nei 607 eurus „ant popieriaus.“

Kituose sektoriuose valstybės parama sieks 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau nei 607 eurus „ant popieriaus.“

Seimas taip pat pritarė savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, iki trijų mėnesių mokėti fiksuotą 257 eurų dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo asmuo negali vykdyti savo veiklos. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą.

Seimas turi spręsti ir Konstitucijos klausimus

G. Landsbergis teigia, kad karantino metu Seimas posėdžiuose turi teikti pirmenybę ne tik koronaviruso klausimams, bet ir su Konstitucija susijusiems įstatymo projektams.

G. Landsbergis primena, kad antradienį Seimas dėl koronaviruso nespėjo paskirti trijų naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, todėl teismas šią savaitę tęsia darbą sena sudėtimi. Pasak konservatorių lyderio, Konstitucija įpareigoja Seimą tęsti darbus, nepriklausomai nuo padėties valstybėje.

„Būtų blogas precedentas pasakyti, kad Seimas nutraukia savo darbą. Konstitucinio Teismo išaiškinimas (...) yra, kad institucijos dirba nepertraukiamai, nepriklausomai nuo padėties valstybėje. Panašu, kad tokį sutarimą turime su valdančiaisiais, kad Seimas darbo nenutraukia. Klausimas, kokie dabar klausimai turi būti svarstomi. Pirmiausia, kurie susiję su koronavirusu, padėtimi ir visais kitais dalykais (...) Bet šalia to reikia įtraukti klausimus, kurie susiję su Konstitucija. Konstitucija mus įpareigoja tvirtinti teisėjus, bent jau balsuoti dėl jų. Man atrodo, Seimas turėtų šiame etape šitų dviejų klausimų nepaleisti iš bloko“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad parlamentarai, kurie nepritaria, jog Seimo plenariniai posėdžiai būtų sustabdyti karantino laikotarpiui, politikuoja. R. Karbauskio teigimu, Seime dirba daugybė žmonių, tad laikytis karantino yra būtina, o esant poreikiui, parlamentarai bet kada gali susirinkti.

G. Landsbergis: žiniasklaidai reikia padėti

G. Landsbergis teigia, kad jei žiniasklaida yra laikoma tiesos ir kritinio požiūrio garantu Lietuvoje, Vyriausybė turėtų padėti žiniasklaidos priemonėms, kovojant su koronaviruso protrūkio sukeltais finansiniais padariniais.

„Viena iš problemų, kurią aš dabar matau, tai yra būtent pasiekiamumas informacijos. Ten, kur nėra tiesos, tuoj pat ateina netiesa“, – penktadienio „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo G. Landsbergis.

Viena iš problemų, kurią aš dabar matau, tai yra būtent pasiekiamumas informacijos. Ten, kur nėra tiesos, tuoj pat ateina netiesa.

Pasak G. Landsbergio, jeigu žiniasklaida yra laikoma tiesos ir kritinio požiūrio garantu Lietuvoje, vadinasi, šią sritį, pasak politiko, reikia gelbėti ir jai padėti.

„Manau, kad jeigu mes tikime ir pasitikime, kad žiniasklaida yra tiesos garantas Lietuvoje arba bent jau kritinio požiūrio garantas Lietuvoje, tai yra svarbu. Tai yra kritinė infrastruktūra, kurią reikia gelbėti ir kuriai reikia padėti“, – savo nuomone dalinosi politikas.

Seimo opozicijos lyderis taip pat akcentuoja, kad konservatoriai siūlo Vyriausybei atidžiau įvertinti sektorius, kuriems bankrutuojant kartu griūtų daugybė susijusių verslų.

„Manau, kad mūsų siūlymas ir kreipimasis į Vyriausybę buvo šiek tiek atidžiau įvertinti sektorius, kurie nukenčia labiausiai dėl to, kad yra sektoriai vieni, kurie jeigu griūna dabar, tai iš paskos grius daug verslų, kurie, sakykim, yra susiję. Į tai irgi reikėtų pažiūrėti ir netaikyti visiems vienodos pagalbos modelio“, – kalbėjo konservatorių partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį teigė, kad artimiausiu metu Vyriausybė svarstys priemones, leisiančias amortizuoti žalą, kurią Lietuvos žiniasklaidos priemonės patiria dėl koronaviruso protrūkio sukeltų padarinių ekonomikai.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat laikosi pozicijos, kad valdžia turi prisidėti švelninant nuostolius, kurie yra patiriami žiniasklaidos sektoriuje.

Partija ir jos politikai jau užsakė ir artimiausiu metu medikams pristatys 2500 respiratorių. TS-LKD atstovai taip pat jau pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama padėti vienišiems žmonėms, kuriems dėl karantino šiandien labiausiai reikia pagalbos.

„Kova su pandemija keičia viską, situacija šalyje keičiasi iš esmės, todėl stabdome jau suplanuotą rinkimų kampaniją, startui paruoštas reklaminės kampanijos priemones ir parengtos rinkimų programos pristatymą. Partija ir mūsų politikai jau rado galimybių savo lėšomis prisidėti prie pagalbos medikams. Tikimės, kad netrukus pavyks pristatyti 2500 respiratorių, kurių taip reikia medikams. Partijos narius taip pat kviečiu, bendradarbiaujant su mūsų skyrių pirmininkais, padėti vienišiems, vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali reikėti pagalbos apsirūpinant maistu, iškviečiant medikus. Be abejo, tai turi būti daroma maksimaliai laikantis visų saugumo reikalavimų. Esame didelė bendruomenė, turinti labai platų narių tinklą visoje Lietuvoje, todėl narius, ypač jaunuosius, pasitelksime skambinant vyresnio amžiaus žmonėms, klausiant, ar jiems nereikia pagalbos ir atitinkamai prašant padėti identifikuoti savo kaimynus, draugus ir artimuosius, kuriems galėtumėme, laikantis visų saugumo reikalavimų, padėti“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Pasak G. Landsbergio, programos pristatymo visuomenei renginiai vyks tada, kai tik tam bus tinkamas metas. Taip pat, nors programos projektas jau parengtas, bus dar kartą peržiūrimas ir papildomas priemonėmis, kurios atlieptų pandemijos ir karantino pasekmes ilgesniam laikotarpiui.

„Jaučiame, kad visuomenė nori rimtų, konstruktyvių, sisteminių sprendimų ir visų politikų įsipareigojimo, kaip jie spręstų esamą situaciją, todėl į tai reaguojame ir tam ruošiamės“, – teigia G. Landsbergis.

Pasak jo, tai tik priemonė, kurios G. Landsbergis griebėsi savo matomumui didinti.

R. Karbauskis savo socialinio tinklo „Facebook“ įraše pateikė aiškinimą, kodėl, jo nuomone, siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį yra netinkamas. Jo teigimu, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama tik esant tam tikroms sąlygoms. O tokių, akcentuoja R. Karbauskis, šiuo metu nėra.

„Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių, priemonių. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra“, – feisbuke rašo „valstiečių“ lyderis.

„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – pridūrė R. Karbauskis.

Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra.

Politiko teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus. Galiausiai, pridūrė jis, būtų ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda.

„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašo R. Karbauskis.

Pateikęs argumentus, R. Karbauskis kelia klausimą – kodėl G. Landsbergis užsiminė apie tokią idėją.

„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti? Visi suprantame, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas, – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės. Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia!“ – rašo politikas.

Antradienį Seimo valdybos posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo. Politikas pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties valstybėje.

Planuojama, kad, gavus teisininkų išvadas, apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus, gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.

„Valdyba rinksis pirmadienį ir pagal poreikį spręsime, ką toliau daryti“, – Eltai sakė Seimo pirmininkas  Viktoras Pranckietis.

Valdybos posėdyje kalbėjęs Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo.

Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai.

Todėl jis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.

Planuojama, kad gavus teisininkų išvadas apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.

Kaip  ELTA jau skelbė, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, kad reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.

„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta. Karantinas ir jo metu taikomos priemonės numatytos Užkrečiamųjų ligų įstatyme (21 str.)“, – Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.

Anot jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.

Vis dėlto konservatorių lyderis pažymi, kad Lenkijos Vyriausybė savo sprendimais prarado žmogiškumą.

„Aš manau, kad bėda yra nepagrįstų lūkesčių sukėlimas. Mes išgirdome žinias, kad yra sudaryti koridoriai, jie gali pravažiuoti. Žmonės, natūralu, privažiavo prie to koridoriaus ir stovėdami suprato, kad koridorių nėra. (...) Jie rašo, kad trūksta maisto, vandens, nėra elementarių higieninių sąlygų, ir tai yra iš tikrųjų labai kebli ir nemaloni situacija“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Yra didžiulis nusivylimas Lenkijos Vyriausybe, kuri, turėdama puikią progą pademonstruoti tikrai kaimynišką, gerą, gražų susitarimą, prarado paprasčiausią žmogiškumą.

Jo teigimu, yra įmanoma užtikrinti vairuotojų grįžimą į Lietuvą, tačiau, apmaudo neslėpė G. Landsbergis, Lenkijos Vyriausybė nepademonstravo gražaus kaimyniško susitarimo.

„Aišku, yra didžiulis nusivylimas Lenkijos Vyriausybe, kuri, turėdama puikią progą pademonstruoti tikrai kaimynišką, gerą, gražų susitarimą, prarado paprasčiausią žmogiškumą. Kalbant apie nuovargį vairuotojų, technines sąlygas, manau, kad visa tai galima užtikrinti – konvojavimas, iš abiejų pusių automobiliai. Galima techniškai padaryti, kad žmonės galėtų grįžti namo ir per kelias dienas ar parą būti Lietuvoje“, – pridūrė G. Landsbergis.