Kauno rajone 2020-aisiais įregistruoti 1199 naujagimiai (2019-aisiais – 1276) bei – 1067 mirtys (2019-aisiais – 928).

Pasak Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Skirmantės Subačienės, mirčių skaičiaus padidėjimas rajone, kaip ir visoje Lietuvoje ar už jos ribų, sietinas su COVID-19 pandemija. Praėjusią vasarą, tarp karantinų, per mėnesį buvo registruojama mažiau nei 70 mirčių, o koronavirusui suaktyvėjus, gruodį, mirė 151 Kauno rajono gyventojas.

Visoje Lietuvoje, kaip šių metų sausį paskelbė Statistikos departamentas, pernai mirė 43,4 tūkst. žmonių, – 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau negu 2019 metais, ir mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 13,7 (2019-aisiais) iki 15,5 (2020 metais).

Deja, demografinių rodiklių nepagerino gimimų registras – praėjusiais metais šalyje gimė 2,9 tūkst. (10,6 proc.) kūdikių mažiau negu prieš metus, iš viso 24,5 tūkst.

2020-ųjų sausį paskelbus oficialius statistikos duomenis, buvo progų pasidžiaugti, kad iš 60-ies Lietuvos savivaldybių 10-yje paaugo gyventojų skaičius. Tarp pastarųjų buvo ir Kauno miestas, kuriame gyventojų skaičius padidėjo pirmą kartą per 25-erių metų laikotarpį, – nuo 286 754, pradedant 2019-uosius, iki 28380 – 2020-ųjų pradžioje.

Statistikos departamentas kol kas dar nepatikslino, kiek ir kurioje Lietuvos savivaldybėje pernai gyventojų padaugėjo, kurioje – sumažėjo. Tačiau šįmet sausio 4 dieną Registrų centro paviešintoje gyventojų skaičiaus pagal savivaldybes lentelėje nurodoma, kad Kauno mieste registruoti 315 003 gyventojai. Iš jų 52 171 kauniečiai yra amžiaus grupės iki 17 metų bei 76 409 – pensinio amžiaus.

Miestą juosiančioje Kauno rajono savivaldybėje, pasak Registrų centro, šių metų pradžioje gyveno 102 271 gyventojas, iš jų 18 876 – iki 17 metų amžiaus ir 18 531 – pensinio amžiaus.

Tas pats Registrų centras skelbia ir apie praėjusiais metais visos Lietuvos vėl viršytą 3 mln. gyventojų skaičių. Bet Statistikos departamentas nurodo, kad šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – vos 1,1 tūkst. daugiau negu prieš metus.

ELTA jau yra pranešusi, kad 2021 metų pradžioje Lietuvos miestuose (pagal oficialiai skelbiamus Statistikos departamento duomenis) gyveno 1 mln. 885,9 tūkst. (67,5 proc.) gyventojų, kaimuose – 909,3 tūkst. (32,4 proc.). Ir 1 tūkst. vyrų teko 1 128 moterys.

"Tai rekordinis Kauno rajone užregistruotų naujagimių skaičius. Nuo 2013 m. jis palaipsniui augo. Džiaugiamės, kad gimstamumas Kauno rajone ne mažėja, o didėja", – šypsojosi Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Skirmantė Subačienė.

Pernai čia užregistruoti 105 naujagimiai, gimę ne Lietuvoje – emigracijoje. Daugiausia emigracijoje gimusių kūdikių Kauno rajone buvo užregistruota prieš penkerius metus – 184.

Berniukų pernai pakaunėje gimė šiek tiek daugiau negu mergaičių. Ši tendencija nedominavo tik 2008 m., kai mergaičių gimė kiek daugiau nei berniukų.

Pernai pakaunėje gimusiems mažyliams dažniausiai suteikti vardai – Jonas ir Matas, taip pat Adomas, Lukas, Rokas, Augustas, Dominykas, Joris, Jokūbas, Adas. "Mergaičių vardų įvairovė įprastai būna didesnė, bet nemažai gimė Ievų, Austėjų, Mėtų, Amelijų, Miglių, Rugilių", – pastebėjo S.Subačienė.

Praėję metai pakaunėje buvo rekordiniai ir pagal santuokų skaičių. "Pernai užregistravome daugiausia santuokų per dešimt metų. Jei 2009 m. buvo užregistruotos 345 santuokos, tai 2018 m. – 644 santuokos. 26 santuokos pernai Raudondvaryje užregistruotos tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės piliečių", – skaičiavo pašnekovė.

Santuokos Kauno rajone dažniausiai registruojamos Raudondvario pilyje, kur šiuo metu yra įsikūręs ir savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius.

Pakaunės gyventojų amžius jaunėja – dvejus metus iš eilės gimimų pakaunėje registruojama daugiau nei mirčių. Pernai Kauno rajone išsituokė 168 poros. Tai yra daugiau nei ankstesniais metais. "Tikėkimės, kad šiemet poros gyvens santarvėje ir ištuokų nepadaugės", – vylėsi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Tuoktuvės izoliatoriuje

Svarbiausius kauniečių ir ne tik jų gyvenimo įvykius registruojančio Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A.Augonė apžvelgdama praėjusius metus konstatavo, kad jie nestokojo nei meilės, nei staigmenų.

Palyginti su praėjusiais metais padaugėjo santuokų ir sumažėjo ištuokų. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai taip pat pastebi, kad Kauno mieste linkę tuoktis vis vyresni žmonės.

"Populiariausias amžius santuokai registruoti šiuo metu yra nuo 26 iki 40 metų. Sutuokta 20 vyresnių nei 61 metų amžiaus porų. Niekaip negalime pamiršti vienos puikios, nestokojusios gero humoro ir energijos poros, kai jaunikis buvo 1938 m. gimimo Švedijos pilietis", – pasakojo A.Augonė.

Jaudulio jai ir kitiems darbuotojams netrūko ne tik dėl interesantų gilių kilnių jausmų viešo išpažinimo ir priesaikų kartu nugyventi gyvenimą, kad ir kas nutiktų.

"Negalime su kolegomis pamiršti atvejo, kai mūsų skyriuje Valstybinės sienos apsaugos pareigūnai sulaikė tris Pakistano piliečius, norėjusius su suklastotais dokumentais įregistruoti santuoką", – pasakojo A.Augonė.

Negalime su kolegomis pamiršti atvejo, kai mūsų skyriuje Valstybinės sienos apsaugos pareigūnai sulaikė tris Pakistano piliečius, norėjusius su suklastotais dokumentais įregistruoti santuoką.

Nemažai santuokų kauniečiai ir miesto svečiai nusprendžia įregistruoti ne rotušėje, o pasirinktinoje sau brangioje ar tiesiog gražioje vietoje. Ar ten, kur leidžia įkalinimo įstaigos atstovai.

"Keisčiausios, netikėčiausios vietos, kuriose šiemet teko tuokti negalėčiau išskirti, nes kauniečiai renkasi įprastas vietas, bet norėčiau pastebėti, kad šiais metais į Kauno tardymo izoliatorių vykome gana dažnai ir ten sutuokėme net dešimt porų", – skaičiavo skyriaus vedėja.

Pageidavo vadintis Jaguaru

Tarp neįprastų situacijų A.Augonė minėjo, kai registruojant naujagimį teko padėti tėveliams apsispręsti, kurį vieną iš kelių vardų vaikui suteikti. Tėvai niekaip negalėjo išsirinkti tarp Augusto ir Patriko. "Darbuotojoms teko žiūrėti ir statistiką, kuris vardas populiaresnis Kaune", – prisiminė A.Augonė.

Šiemet Kaune užregistruota 3 851 naujagimių (pernai 4 130), o mirusiųjų – 4 849 (pernai 4 256).

Kaip įdomiausius 2017 m. mergaitėms suteiktus vardus A.Augonė paminėjo Akmėja, Upyna, Olatokunbo. Berniukams: Damiras, Teo, Mozė, Ragnaras.

Kalbant apie retus, ilgus, neįprastus vardus peršasi išvada, kad ne vienas užaugę tokį vardą nori pasikeisti.

Kaip įdomiausius 2017 m. mergaitėms suteiktus vardus A.Augonė paminėjo Akmėja, Upyna, Olatokunbo.

Šiemet iš viso gauta 410 prašymų pakeisti vardą ar pavardę. Kas penktas norėjo keisti vardą.

"Vardus dažniau keičiasi jaunesnio amžiaus piliečiai. Pavyzdžiui, Ugnė tapo Luka, Elena – Jelena, Danutė – Daniele, Kastytis – Mariumi. Tačiau buvo atvejis, kai asmuo norėjo pasirinkti Jaguaro vardą", – vardijo A.Augonė.

Pavardes dažniausiai keičia moterys. Keturios iš penkių pageidauja susigrąžinti iki santuokos buvusią pavardę, dažnai renkasi ir dvigubas pavardes, t.y. prie mergautinės pavardės prisideda sutuoktinio pavardę. Kas penktas besikeitęs pavardę buvo vyras. Jie dažniau pageidauja turėti senelių ar kitų protėvių pavardę.

Septynerios deimantinės vestuvės

2016 m. Kaune buvo sutuokta 2 451 pora, o šiemet iki gruodžio 21-osios – jau 2 470 porų. Padavę prašymus apsigalvoja kas 16–17 pora (6 proc.).

"Džiugu, kad sumažėjo ištuokų. Pernai jų buvo 1 275, šiemet – 1 120", – sakė A.Augonė. 2017 m. Kauno miesto rotušėje atšvęstos net septynios deimantinės, kai asmenys kartu pragyvena 60 metų, vestuvės.

Beje, šiemet padaugėjo santuokų su kitos šalies piliečiais (šiemet tokių porų buvo 13 proc., o 2016 m. – 9 proc.).

"Galėtume pastebėti, kad Lietuvos vyrai dažniausiai veda ruses, ukrainietes, baltaruses, keletas vedė kines ir japones, o moterys teka už vokiečių, anglų, norvegų, Nigerijos piliečių", – geografiją apžvelgė A.Augonė.

Praėjusiais metais daugiausia Kaune įregistruotų, bet užsienyje pasaulį išvydusių naujagimių gimė Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Norvegijoje gyvenantiems lietuviams.

Populiariausi berniukų vardai

1. Matas; 2. Lukas, Jonas; 3. Herkus , Adomas; 4. Dominykas, Domas, Jokūbas; 5. Nojus; 6. Kajus; 7. Dovydas; 8. Benas; 9. Augustas, Gabrielius; 10. Domantas.

Populiariausi mergaičių vardai

1. Gabrielė, Emilija, Austėja; 2. Sofija; 3. Ieva; 4. Kamilė, Amelija; 5. Luknė; 6. Lėja, Patricija; 7. Ema; 8. Liepa; 9. Adelė; 10. Urtė, Rugilė, Barbora, Elija.

Atsisakyta popierizmo

Šiemet buvo visiškai atsisakyta popierinių liudijimų. Gerinant viešųjų paslaugų teikimą kauniečiams, Civilinės metrikacijos skyrius pradėjo vykdyti vietos deklaravimo funkciją ir asmuo, atėjęs užregistruoti vaiko gimimo, iš karto gali deklaruoti jo gyvenamąją vietą ir užpildyti prašymą dėl vienkartinės piniginės išmokos gimus vaikui gavimo.

Praėjusieji metai Klaipėdai nebuvo dosnūs – susituokė mažiau porų, gimė mažiau vaikų, išaugo mirtingumas. Nerimą kelia ir tai, kad mirčių skaičius pasivijo naujagimių skaičių.

Žmona jaunesnė 38 metais

Praėjusiais metais uostamiestyje susituokė 1 190 poros. 35 mažiau nei užpernai. Jauniausia praėjusių metų žiedus sumainiusi pora buvo septyniolikmetė ir dvidešimtmetis.

Vyriausi jaunavedžiai buvo 78 metų moteris ir 89 metų vyras. Didžiausias amžiaus skirtumas tarp žiedus sumainiusių porų buvo 38 metai. Tiek moteris buvo jaunesnė už savo vyrą.

Praėjusiais metais viena pora šventė ir deimantines vestuves, – santuokoje gyveno 60 metų.

Pernai mažiau užregistruota ne tik santuokų, bet ir ištuokų – 638. Užpernai jų buvo 696.

Klaipėdoje 2013-aisiais užregistruoti 2 195 naujagimiai. Lyginant su 2012 metais, 41 mažiau. Įvaikinta buvo 13 tėvų globos netekusių vaikų. Užpernai jų buvo 18.

Tačiau išaugo mirčių skaičius. Pernai jų buvo 2 tūkst. 178, užpernai – 2 tūkst. 134.

Pavojaus dar nėra

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė tvirtino, kad pavojaus varpais dar nereikia skambinti. Pasak jos, skirtumas iki 50 nėra žymus.

"Daug jaunų žmonių išvažiavo gyventi į užsienį. Manau, kad tai turi įtakos santuokų skaičiui. Neramu dėl to, jog mirčių ir gimimų skaičius panašėja. Tai rodo, kad miestas sensta", – pasakojo vedėja.

Pasak G.Misevičienės, politikai turėtų susimąstyti, ieškoti priemonių, kaip didinti gimstamumą.

"Gimimų skaičius priklauso ir nuo paramos. Įstatymų kaita lemia apsisprendimą, ar turėti vaikelį, ar dar palaukti", – komentavo vedėja.

Keitėsi populiariausi vardai

Šiek tiek keitėsi populiariausių vardų penketukai. Praėjusiais metais mergaitėms dažniausiai buvo suteikiami Emilijos, Amelijos, Gabijos, Viltės, Marijos vardai.

Emilijos vardas penketuke pirmauja antrus metus. Nauji išpopuliarėję vardai – Amelija ir Viltė. Gabija ir Marija taip pat buvo ir 2012 metų populiariausių vardų penketuke.

Berniukams pernai dažniausiai buvo suteikiami Danieliaus, Dominyko, Luko, Nojaus, Jono vardai. Pastarasis buvo populiariausias ir 2012 metais.

Praėjusiais metais populiariausias vardas Danielius užpernai buvo likęs antroje vietoje. Į penketuką pernai pateko ir Dominykas, Nojus. Užpernai jų tame penketuke dar nebuvo.

Minėti vardai iš penketuko išstūmė ne vienerius metus dominavusius Matą ir Mantą. Luko vardo populiarumas neblėsta. Jis penketuke buvo ir pernai, ir užpernai.

Pavadino Zara ir Borna

Praėjusiais metais netrūko ir įdomių, retų vardų. Kai kuriuos net sunku ištarti. Vienai mergaitei suteiktas vardas, kuris iš karto asocijuojasi su parduotuvės pavadinimu.

Mergaitėms praėjusiais metais suteikti šie reti vardai: Arneta, Aleksija, Armilė, Bertina, Borna, Dorina, Dita, Demetra, Deina, Deilana, Deimilė, Etmė, Gaja, Gilija, Guodė, Gudrė, Gilė, Hestera, Jurinda, Jurtė, Katalėja, Mona, Milgita, Meila, Matėja, Milmantė, Noana, Nerilė, Nerijana, Odilė, Rometa, Raimeda, Saiva, Selija, Tajana, Urtėja, Uslada, Unė, Vasara, Vėjūnė, Zara, Žasmina.
Berniukai pavadinti šiais retais vardais: Aringas, Donardas, Diaras, Deimis, Damjanas, Eitaras, Einartas, Evanas, Egmontas, Giras, Genrik, Jorestas, Kim, Noras, Rogmintas, Sovijus, Teiloras, Taurijus.

Anot G.Misevičienės, dažnai reti ir įdomūs vardai suteikiami užsienyje gimusiems vaikams. Tėvai mano, kad su užsienietišku vardu jam bus lengviau gyventi svečioje šalyje.

"Užsieniečiams jis lengviau ištariamas, rašomas. Nelabai stengiamės įrodinėti, kad gal vertėtų lietuviškesnį vardą suteikti. Jei matome, kad vardas leidžiamas pagal lietuvių rašybos taisykles, atitinka vaikučio lytį, tai ir neatkalbinėjame", – pasakojo Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja.

Tuoktis pliaže nepuola

Praėjusiais metais daugiau porų susituokė savo pasirinktose vietose. Tokių buvo 68, kai užpernai – 60.

Daugiausia porų žiedus sumainė viešbučiuose, kavinėse, restoranuose. Antra vieta tarp besituokiančiųjų pagal populiarumą – piliavietė, trečioje – Klaipėdos universiteto Botanikos sodas.

G.Misevičienės teigimu, būtent praėjusiais metais ir išpopuliarėjo ši vieta. Užpernai universiteto Botanikos sode tuokėsi tik kelios poros.

Uostamiesčio paplūdimiai nėra populiarūs santuokos ceremonijai.

"Niekada nebuvo daug norinčiųjų tuoktis pliaže. Tai labiau populiaru Palangoje, Neringoje. Klaipėdiečiai dažniau nori tuoktis Olando Kepurėje, bet ten jau Klaipėdos rajono teritorija", – tvirtino vedėja.

Anot G.Misevičienės, vestuvės dažniausiai vyksta šiltuoju metų laiku, kai pliažuose būna daug žmonių.

"Klaipėdos pliažai – vieši. Matyt, žmonės nenori tuoktis tarp nuogalių. Mes tikrai neatkalbinėjame. Kita situacija yra su Neringos pliažais, kur gražios kopos. Manau, kad santuoka jose privatu ir gražu", – dėstė vedėja.

Jaunavedžiai praėjusiais metais tuokėsi ir Kruizinių laivų terminale, Klaipėdos koncertų salėje, Teatro aikštėje, P.Domšaičio galerijoje.

"Pastebėjome, kad šiemet užregistruota mažiau bažnytinių santuokų. Dauguma žmonių žiedus sumaino Santuokų rūmuose", – tvirtino G.Misevičienė.

Kitos vietos, kuriose 2013 m. tuokėsi klaipėdiečiai

Viešbučiuose, kavinėse, restoranuose – 27 poros.
Piliavietėje – 16 porų.
Klaipėdos universiteto Botanikos sode – 10 porų.
Paplūdimyje – 4 poros.
Melnragėje prie molo – 3 poros.
Laikrodžių muziejuje – 2 poros.
Privatūs namai, sodybos – 2 poros.
P.Domšaičio galerija – 1 pora.
Kruizinių laivų terminalas – 1 pora.
Teatro aikštė – 1 pora.
Klaipėdos koncertų salėje – 1 pora.