Kas atsakingas?

Reikalavimas "nereikšti pretenzijų mokyklos administracijai bei lydintiems mokytojams atsitikus nenumatytam įvykiui" šokiravo ne tik tėvus.

Nuostaba kilo ir Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus atstovams, ir teisininkams.

Dešimtmetės mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.A.) nesutiko atskleisti įstaigos, kurioje mokosi jos dukra, pavadinimo.

Tačiau, jos teigimu, pasirašyti tokio pobūdžio sutikimus buvo prašoma ir kitų mokyklų tėvų.

"Tokio turinio pranešimą dukra namo parnešė pirmą kartą per penkerius metus. Galiu garantuoti, kad mano vaikas kelionės metu laikysis saugaus elgesio taisyklių, nekonfliktuos, klausys atsakingų mokytojų nurodymų, netgi turės su savimi sveikų užkandžių, tačiau ketvirtas punktas mane tiesiog pribloškė. Kas, jei ne lydintys asmenys, yra atsakingi už mokinių saugumą? Vadinasi, nelaimės atveju kaltų kaip ir nėra?" – klausė pašnekovė.

Su prašymu nesutiko

Tėvų manymu, tai prieštarauja ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos aprašui, bet apskritai sveikam protui.

Tėvų manymu, tai prieštarauja ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos aprašui, bet apskritai sveikam protui.

Vis dėlto mama nenusileido ir mokyklos vadovybei pareiškė, kad su ketvirtuoju punktu nesutinkanti.

Taip pasielgė ir dalis kitų tėvų.

"Mama, dirbanti kitoje mokykloje mokytoja, irgi gavo tokį patį raštelį. Paklausiau jos patarimo ir raštu mokyklos administracijai išaiškinau, kodėl nepritariu ketvirtam punktui. Kalbama, kad švietimo įstaigose įsigaliojo naujos saugos taisyklės. Kiek čia yra tiesos, nežinau", – svarstė moteris.

Prieštarauja Civiliniam kodeksui

Panašu, kad mokyklos vadovybė užsiiminėja saviveikla, nes pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą tvarką visa atsakomybė už vaikų saugumą tokiose ekskursijose tenka juos lydintiems mokytojams.

Tėvai tikrai neturėtų tuo abejoti.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė įstaigos prašymą nereikšti pretenzijų pavadino absurdišku.

Tokios pačios nuomonės laikėsi ir žinoma uostamiesčio advokatė Gražina Mauručaitienė, esą dokumento ketvirtas punktas prasilenkia su įstatymais, todėl yra niekinis. 

Gražina Mauručaitienė. Vytauto Petriko nuotr.

"Tai prieštarauja Civilinio kodekso nuostatai, kad atsakingas tas, kurio žinioje yra asmuo. Šiuo atveju, kalbant apie nepilnamečius, tokio punkto jokiu būdu negali būti. Net jei tėvai ir pasirašys, sutikimas negalės sukelti pasekmių, nes prieštaraus įstatymui", – teigė G.Mauručaitienė.

"Nežinau, kaip mokyklos vadovams galėjo ateiti į galvą įtraukti tokį punktą. Taip išeitų, kad vaikas, būdamas ugdymo įstaigoje, liks darbe esančių tėvų atsakomybėje. Sveiku protu nesuvokiama", – sukritikavo advokatė.

Išgirdo pirmą kartą

Švietimo skyriaus patarėja V.Bubliauskienė aiškino, kad už vaikų saugumą ekskursijos metu, pagal parengtą turizmo aprašą, atsako lydintys asmenys.

Ir mokyklos turi jo laikytis.

"Mano požiūriu, reikalavimas nereikšti pretenzijų atsitikus nenumatytam įvykiui yra absurdiškas. Abejoju jo teisėtumu. O kas tada atsakingas? Čia skamba panašiai kaip ligoninėse prieš operaciją pasirašant sutikimą", – palygino pašnekovė.

Apie tokį prašymą savivaldybės specialistai girdi pirmą kartą.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Muravjova sakė, kad pagal ministro patvirtintą mokinių išvykų, turistinių žygių, ekskursijų, varžybų organizavimo tvarką su vaikais už mokyklos ribų keliaujantiems pedagogams privalu turėti turizmo vadovo pažymėjimą.

Minėtame tvarkos apraše aiškiai apibrėžiamos lydinčių mokytojų atsakomybės, todėl papildomų klausimų nei tėvams, nei įstaigos administracijai neturėtų kilti.

Komentaras

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformaliojo švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Šimaitis:

Jeigu mokykla rengia išvykas, būtinas saugaus elgesio instruktažas mokiniams: pateikiama informacija apie galimas grėsmes jų pačių ir aplinkinių saugumui, patariama, kaip jų išvengti. Pavyzdžiui, kalbama apie saugų elgesį transporto priemonėje. Instruktažas gali būti papildytas mokinių elgesio viešose vietose – muziejuose, gamtoje – pagrindinių taisyklių priminimu. Mokiniai turi pasirašyti instruktažo lape. Instruktažas privalomas visoms mokykloms.

Tokie dokumentai, kaip minėtas sutikimas, rengiami tik mokyklos nuožiūra. Tai nėra privaloma visoms mokykloms.

Mokykla gali nusistatyti savo vidaus tvarkos taisyklėse, kaip informuoti tėvus apie vaikų išvykas, taip pat gali reikalauti jų raštiškų leidimų. Leidimų turinį nusistato taip pat konkreti mokykla.

Kas yra "nenumatytas įvykis", šiuo atveju turėtų būti paaiškinta pavyzdžiais, nes formuluotė aptaki, mamai pagrįstai galėjo kilti neaiškumų.

Gali būti nenumatytų atsitiktinių, nekontroliuojamų įvykių, už kuriuos mokykla neatsako, pavyzdžiui, eismo įvykiai, mokinių elgesys, prieštaraujantis išvykos pradžioje pateiktam instruktažui, meteorologiniai įvykiai – audra, žaibas ir kiti. Tačiau gali būti ir tokių nenumatytų įvykių, už kuriuos mokykla turi prisiimti atsakomybę. Tarkime, mokinių bendravimas su pašaliniais asmenimis išvykos metu, ūmūs sveikatos sutrikimai ir panašiai. Kuo daugiau "sutikimas" ar kitas dokumentas bus detalizuotas, tuo daugiau aiškumo bus mokinius lydintiems mokytojams ir tėvams.

Papirko solidumo įspūdis

Nuo nuomininkų nukentėjusi buto savininkė Santa pripažįsta, kad ji tai patyrė dėl pernelyg didelio patiklumo.

"Tačiau ar kas nors galėtų patikėti, kad žinomos statybos įmonės vadovas galėtų taip elgtis? Jis į mane kreipėsi elektroniniu paštu dar sausio viduryje. Dar nustebau, iš kur gavo mano kontaktus. Šiaip aš neužsiimu buto nuoma, man tai nėra pragyvenimo šaltinis. Prieš tai buvau pasirašiusi sutartį su kita įmone, bet jiems netiko sąlygos, o gal ir pigiau surado. Butas taip ir liko stovėti tuščias. Pagalvojau, gal per šią įmonę surado mano elektroninį paštą", – pažintį su įmonės vadovu prisiminė moteris.

Naujasis nuomininkas pareiškė, kad jam skubiai reikia būsto jo įmonės darbininkams.

"Tik dabar susimąsčiau: tikėtina, kad juos iš kažkur išvijo vidury žiemos. Todėl taip skubiai ieškojo naujo būsto", – teigė moteris.

Susitikimo metu įmonės vadovas paliko gerą įspūdį. Vyras kalbėjo itin pagarbiai, garantavo, kad būstas nenukentės. Peržengdamas slenkstį, direktorius pirštu nurodinėjo statybininkams užfiksuoti būsto būklę.

"Jis vis pabrėžė, kad vyrai žiūrėtų, kur kokie daiktai yra, pagrasino, jog butas turi likti lygiai toks pat, kokį jie rado", – prisiminė moteris.

Keturių kambarių bute moteris išnuomojo tris kambarius. Vienas liko užrakintas, jame buvo moters asmeniniai daiktai.

Pasirašė sutartį

Santa smulkiai išsiklausinėjo apie visas sąlygas, kurias kelia nuomininkai.

"Iš pradžių paprašiau 400 eurų už būstą. Jis pasiūlė mokėti 250 eurų nuomos, taip pat žadėjo padengti komunalinių mokesčių išlaidas. Sutartį pati parengiau. Ji buvo numatyta dviem mėnesiams. Jis pats paminėjo, jei statybos užtruks, sutartį pratęsime", – pasakojo moteris.

Vasarį ir kovą vyras dalimis mokėjo už nuomą, tačiau vėliau jį vis ištikdavo nenumatytos bėdos.

Šis žmogus įkalbės bet ką.

"Šis žmogus įkalbės bet ką. Ir kokių tik įtikinamų pasiteisinimų jis nesugalvodavo. Tai jis užsienyje, tai kitame Lietuvos gale. Nuolat atsirasdavo pasiteisinimų. Tačiau direktorius visuomet kalbėdavo ypač maloniai ir įtikinamai. Pagalvojau, na, visko būna, gal žmonės taip dirba. Regis, ir aš juk ne nuo laukų vidurio, esu išsilavinusi, o vis neįtariau, kad mane mausto", – prisiminė moteris.

Skola – 870 eurų

Praėjus porai mėnesių moteris paskambino nuomininkams ir paprašė nurašyti skaitiklių rodmenis.

"Tačiau sužinojau, kad įmonės vadybininkas jau nebedirba. Gal žmogus nujautė, jog su šia įmone kažkas ne taip. O direktorius pradėjo nebekelti telefono ragelio", – tikino Santa.

Naujasis įmonės vadybininkas būsto savininkei pranešė, kad statybos Šventojoje užsitęsė, tačiau statybininkai žada išsikraustyti gegužės 29-ąją.

"Aš suskaičiavau, kad jie iki gegužės pabaigos turi sumokėti 870 eurų. Tai yra nuoma ir skolos už mokesčius", – sakė moteris.

Paaiškėjo, kad nuomos sutartis, nors ir buvo parengta, ją pasirašė būsto savininkė, pats nuomininkas jos nepasirašė.

"Tai jis skenerio neturi, tai jam faksas neveikia. Jis taip ir nepasirašė sutarties", – apgailestavo moteris.

Išplėšė spynas

Vieną dieną moteriai trūko kantrybė ir ji išdygo ant savo būsto slenksčio.

"Tai, ką aš išvydau, mane pribloškė. Butas smirda, jis visas nudrengtas. Daiktų, butelių ir visokių šiukšlių pilnas. Tačiau man akys iššoko, kai išvydau praviras užrakintojo kambario duris. Šis kambarys juk buvo mano, nenuomojamas. Priėjus ir atvėrus jas, durų rankena taip ir liko mano rankoje. Baldai visi ištąsyti. Kažkodėl lempa nuplėšta, gal jiems lempučių reikėjo?" – šiurpo moteris.

Pirmiausia išlaužta spyna pasipiktino moters vyras.

"Tačiau aš jam pasakiau, kad ne statybininkus mokyti, kaip reikia atidarinėti užrakintas spynas ir duris", – liūdnai konstatavo moteris.

Savo kambaryje moteris rado sukrautą žvejybinę įrangą – kampe styrojo žvejybinės meškerės, valai, smarvę skleidė kažkieno palikti darbo rūbai.

"Atrodė, kad šiame bute gyveno nežinia koks skaičius žmonių. Nesinorėjo prisiliesti nė prie vieno daikto. Visame bute bijojau net atsisėsti", – prisiminė moteris.

Dingo su daiktais

Moteris aptiko, kad bute nebeveikia virdulys, skalbimo mašina. Kartu su statybininkais dingo antklodės, pagalvės, elektrinė čiužinių pompa.

"Vadybininkas dar telefonu žadėjo, kad sutvarkys butą. Bet visa tai jau neatrodė įtikinama. Aš elgiausi prieš savo sąžinę, tačiau atvažiavusi iškrausčiau vieną vienintelį rastą statybininką. Jis man pasakė, kad visus likusius iš vakaro kažkokia moteris išvežė visureigiu. Klausiau, kur jie gyvena, o jis kažką lemeno, kad statomame objekte", – prisiminė Santa.

Kai tik paskutinis statybininkas su kuprine ant pečių pradingo tarpduryje, nutrūko ir visi kiti kontaktai su įmonės atstovais.

"Pikta ir apmaudu, bet visa tai – dėl didelio pasitikėjimo žmonėmis. Ėmiau dairytis, kurgi mano buto raktai. Lauko durų spynos raktų neberadau. Vadinasi, juos turi nežinia kas. Vidaus durų raktų yra tik dalis, taigi teks keisti visas spynas. Būstą reikėtų pirma suremontuoti, tokio niekam negali parodyti", – nuostolius skaičiavo moteris.

Vėlesni Santos mėginimai susisiekti su įmonės vadovu buvo beviltiški. Į žurnalistų skambučius vyras taip pat vakar neatsakė.

"Telefono niekas nebekelia arba linija yra užimta. Žmonės pagyveno laisvai, už nieką nemokėdami, ir dar apvogė", – reziumavo šeimininkė.

Be sutarties – nė žingsnio

Žinoma uostamiesčio advokatė Gražina Mauručaitienė, išklausiusi pagrindines istorijos detales, patikino, kad kažin ar teisybės paieškos Santai bus sėkmingos.

"Net ir norint prisiteisti padarytą žalą, tektų įrodyti daugybę dalykų. Pirmas momentas – žmogus turi būti apdairus ir rūpestingas. Prieš leisdama apsigyventi nuomininkams moteris privalėjo įsitikinti tuo, kad turi teisinį pagrindą juos priimti. Tai reiškia, kad ji turėjo turėti nuomos sutartį. Pasitikėjimas ją ir privedė prie to. Niuansas tas, kad su juridiniu asmeniu sutartis turėjo būti pasirašyta raštu", – aiškino advokatė.

Teisininkė pažymėjo, jog nesvarbu, kad moteris parengė ir pati pasirašė nuomos sutartį, prieš įleisdama nuomininką ji turėjo įsitikini, kad kita pusė ją taip pat pasirašė.

"Pasitikėdama ji prisiėmė riziką. Net jei kreipsis į teismą ir mėgins įrodinėti žodinę sutartį, mažai tikėtina sėkmė. Žodinės sutartys gali būti tik tarp fizinių asmenų. Beje, įstatymas pabrėžia, kad terminuotos sutartys turi būti sudaromos tik raštu. Mažai tikėtina, kad galima būtų įrodyti sukčiavimą, nors visa istorija į tai gali būti panaši", – teigė pašnekovė.

Nepagautas – ne vagis

Pasirodo, net vagystės nepavyktų įrodyti.

Protingumo ir sąžiningumo kriterijai vargu ar suveiks teisme.

"Protingumo ir sąžiningumo kriterijai vargu ar suveiks teisme. Nuomos sutartis turėjo būti įregistruota Registrų centre, o dažniausiai vengiama tai daryti. Moteris turėjo išsiimti verslo liudijimą, kad ir terminuotą, tačiau viso to nepadarė. Nors akivaizdu, kad vyrai pasielgė nepadoriai", – pastebėjo G.Mauručaitienė.

Advokatė patarė būstų nuomotojams susidaryti buto aprašą.

"Ji negali pasakyti ir įrodyti, kad turėjo virdulį ir veikiančią skalbimo mašiną. Ir kokia šių daiktų vertė? Šiais laikais, kai klesti ne itin didelis sąžiningumas ir padorumas, kiekvienas turi apsidrausti save. Šiuo metu klesti nuomos sezonas pajūryje, tad geriau pasiklausti patarimo, susirinkti nuomotojo duomenis, nusikopijuoti pasą. Galų gale net ir užstatas, paimtas į priekį, šiek tiek pagelbėtų tokioje situacijoje", – pastebėjo teisininkė.

Itin dažnai tokia nuomos baigtis pasitaiko, kai būstą trumpam išnuomoja į užsienį susiruošę tautiečiai.

Klaipėdietis liko nesupratęs, kodėl buvo įveltas į šią istoriją, kai pačiame miesto centre ant jaunos merginos užvirto tvora.

Su Tiltų gatvėje statybos darbus atliekančia bendrove "Inco Baltic" jis teigė seniai neturįs nieko bendra.

Nors Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patvirtino, kad leidimas vykdyti statybos darbus buvo išduotas bendrovei "Inco Baltic", o statybos darbų vadovas – D.Žvaginis.

Belieka apgailestauti, kad statybvietėje šiuo vardu prisistatęs asmuo iš tiesų nėra D.Žvaginis. "Ystados" direktorius šiuo metu su minėta įmone bendrų reikalų neturi ir su žurnalistais nebendravo.

Dienos metu šalia renovuojamo namo buvęs vyras nepateikė savo darbo pažymėjimo ir teigė atstovaujantis įmonei "Inco Baltic". Į įvykio vietą nuvykusiai nukentėjusios mergaitės mamai Rasai Jagėlaitei sakė esąs nekaltas dėl nelaimės.

Jo žodžiais, įmonė neatsako už tai, kas statybvietėje vyksta po darbo.

"Jūsų juk tuo metu šalia nebuvo, gal dukra meluoja. Liudininkus irgi galima papirkti. Be to, nėra reikalo landžioti po statybvietes. Kur gyvenate? Tauralaukyje? Tai važiuokite ten ir vaikščiokite, o ne mus šantažuokite. Kvieskite policiją, tegul ji aiškinasi. Aš – ne advokatas, jūs irgi – ne", – įsikarščiavęs dėstė darbų vadovas.

Pati R.Jagėlaitė stebėjosi, kad tikrojo vardo nepasisakęs asmuo atkakliai laikėsi savo pozicijos ir spręsti problemos nepanoro.

"Keista, pirmą kartą akyse regimas žmogus vengia prisistatyti. Matyt, ne be reikalo. Nemalonu, kai dora nepasižymintys darbuotojai apsimeta esą teisūs. Galiu guostis tik tuo, kad buvau pilietiška ir gal net apsaugojau kitus nuo nelaimės. Apmaudu ir dėl piktų žmonių komentarų viešojoje erdvėje, neva aš bandau išmelžti pinigų. Kažin ką kalbėtų tada, jei ligoninėje atsidurtų jų vaikas, kuris tik ėjo pro šalį? Ką gali žinoti: šiandien vienas, rytoj – kitas", – garsiai svarstė moteris.

Komentaras

Gražina Mauručaitienė

Advokatė

Nepaisant to, kad leidimas rekonstrukcijai buvo gautas vieno žmogaus vardu, įmonė gali samdyti kitą statybos priežiūrą atliekantį asmenį. Šiuo atveju nukentėjusioji gali kreiptis į teismą ir bylinėtis su statinio savininku. Atsakomybė pirmiausia yra jo. O savininkas savo ruožtu gali įrodinėti, kam perkėlė šią pareigą, ar darbų vykdytojai užtikrino saugą ir pan. O teisingai prisistatyti – žmogaus sąžiningumo reikalas. Baudžiamoji ar administracinė atsakomybė už tai nenumatyta. Nebent asmuo, kurio vardu prisistatoma, buvo nubaustas ir vėliau paaiškėjo tiesa. Bet tai labiau – padorumo klausimas. Ne paslaptis, kad statybininkai – tam tikra kategorija asmenų, ir šiuo atveju galioja sąžiningumo prezumpcija. Kai pats esi sąžiningas, tiki, kad ir kitas toks.

Nepavydėtina situacija

Paaiškėjo, kad papuolus į tokią situaciją belieka arba skėsčioti rankomis, arba kviesti į užmiestį policijos ekipažą, kurio gali tekti laukti net ne vieną valandą.

"Važiavau praėjusio penktadienio rytą pro Jakus į darbą. Staiga prieš mane iš nesandarios priekyje važiavusio sunkvežimio priekabos pabiro akmenų kruša. Dviejų trijų centimetrų dydžio akmenukai daužėsi į stiklą, priekinius sparnus, stogą ir variklio dangtį. Iš visų jėgų paspaudžiau stabdžių pedalą, kad to išvengčiau", – pasakojo vairuotoja.

Pirmasis incidentas nutiko ties autoservisu, esančiu netoli Jakų gyvenvietės.

Moteris nusprendė gerokai atsilikti nuo sunkvežimio, tačiau iš jo ir toliau į šonus lakstė akmenukai.

"Sunkvežimis buvo toks purvinas, kad vos galėjai įžiūrėti jo numerio skaičius. Tam, kad įsitikinčiau, kokios raidės pažymėtos valstybiniuose numeriuose, vėl priartėjau prie šio sunkvežimio", – tikino vairuotoja.

Skaldą iš netvarkingos priekabos barsčiusio sunkvežimio valstybiniame numeryje užrašytus skaičius moteris spėjo užfiksuoti tiksliai – 280. Įsiminė ir raides, kurios taip pat turėtų būti praneštos policijai.

Kliuvo ir kitoms mašinoms

Moteris akimirką net pagalvojo, kad apskritai vertėtų sustoti ir tuojau pat išsikviesti policiją.

"Tačiau pavojų keliantis sunkvežimis juk tuo metu vis tiek nuvažiuos toliau ir kas pasikeis nuo to, kad aš lauksiu policijos kelias valandas?" – svarstė vairuotoja.

Skaldą vežęs sunkvežimis įsuko į Jakų žiedą, o jam ropščiantis per greitį ribojančius kalnelius, akmenys jau skriejo ant kelių kitų iš paskos važiavusių automobilių.

"Sustojusi darbovietės kieme, įsitikinau, kad mašina sugadinta taip, jog teks gerokai pakratyti piniginę. Keturiose vietose įdaužtas stiklas. Ant variklio dangčio – mažiausiai du įdaužimai. Gerai nuplovus automobilį gali paaiškėti, kad yra ir daugiau defektų", – kalbėjo moteris.

Ragina ieškoti kaltininko

Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai paakino vairuotoją parašyti pareiškimą policijai.

"Nesvarbu, kad tuo metu nekvietė ekipažo. Tačiau įsidėmėjo numerius, padaryta žala, todėl reikėtų užfiksuoti tas vietas, kur pažeistas automobilio kėbulas", – tikino Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas Vaidas Lukšas.

Moters automobilis nėra draustas kasko draudimu.

Tad veikiausiai policijos pareigūnai tik nustatytų pažeidėją ir pasiūlytų vairuotojai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

"Tačiau tai yra geriau, nei nieko nedaryti. Jei yra užfiksuoti valstybiniai numeriai, jei tai padidinto pavojingumo transporto priemonė, kuri padarė žalą kitam eismo dalyviui, reikia kreiptis į teismą ir išsireikalauti žalos atlyginimą", – patarė uostamiesčio advokatė Gražina Mauručaitienė.

Jei vairuotoja būtų kvietusi policijos ekipažą, pareigūnai būtų užfiksavę įvykio aplinkybes.

Ženklas yra – atsakomybės nėra

Tačiau ir kitais būdais galima konstatuoti automobiliui padarytus pažeidimus.

"Reikia atlikti defektaciją. Tai gali padaryti autoservisas, kuris nustatys, kokie pažeidimai padaryti ir kiek gali kainuoti jų remontas. Aišku, kad krovinys buvo vežamas techniškai netvarkingu automobiliu", – sakė advokatė.

G.Mauručaitienė patarė, kad jei toks incidentas būtų nutikęs miesto ribose, galima būtų kreiptis į įmonę, kuri prižiūri miestą stebinčias kameras.

"Vairuotojai dažnai patenka į nepavydėtinas situacijas, tačiau reikia žinoti tam tikrus niuansus. Pavyzdžiui, jei žmogui prieš pat automobilio nosį iššoks laukinis žvėris ir jis sudaužys automobilį, niekas neatlygins jam žalos, jei tame kelio ruože yra specialus kelio ženklas, įspėjantis apie laukinius gyvūnus kelyje. Žalą turėtų atlyginti ta institucija, kuri prižiūri tą konkretų kelią. O dabar – sudeda ženklus ir nusikrato atsakomybės. Užsienyje keliai aptverti tinklinėmis tvoromis, kad žvėrys nebėgiotų po kelią", – paaiškino advokatė.

G.Mauručaitienė pastebėjo ir kitą faktą – jei kelyje atsiradusi duobė sugadintų automobilį, padarytų žymių nuostolių, juos privalėtų atlyginti kelininkai, palikę pavojų keliančias kliūtis kelyje.

Baus už gerus darbus?

Kitas Klaipėdos advokatas prisiminė kitą istoriją, dėl kurios vis dar bylinėjasi vienas vairuotojas.

"Žmogus kvietė policiją dėl kito vairuotojo, kuris ypač pavojingai manevravo tarp automobilių. Vairuotojui kilo įtarimas, kad jis mato išgėrusį eismo dalyvį", – pasakojo teisininkas.

Vyras nusprendė vytis pažeidėją, tačiau pats liko kaltas, nes po gaudynių sustojo ant pėsčiųjų perėjos.

"Nors teismai dar nesibaigė, tačiau policija nubaudė tą, kuris mėgino gerą darbą padaryti, o ne kelių chuliganą. Taigi, labai įvairiai pareigūnai vertina tokius iškvietimus", – teigė advokatas.

Prisiekė savo vaiku

Išperkamosios nuomos pagrindu pasirašyta sutartimi nuomininkai pasižadėjo kas mėnesį nuomotojai perduoti po 130 eurų.

Tačiau sutartis nesukliudė vyrui ir žmonai su dviem nepilnamečiais vaikais pasielgti akiplėšiškai, – ne tik nemokėti sutartų pinigų, bet dar ir palikti apleistus namus.

"Blogiausia, kad kiekvieną mėnesį jie mane maitino pažadais, vis kartojo, kad sumokės, net klaupėsi ant kelių. Motina nepabijojo prisiekti savo vaiko gyvybe. Todėl mes buvome kantrūs ir laukėme", – stebėjosi būsto šeimininkė Edita Šikšniuvienė.

Dituvos soduose gyvenanti ir čia apie 78 kv. metrų ir dviejų aukštų namą su palėpe ir sandėliu į svetimas rankas perdavusi moteris sutartį su nuomininkais pasirašė dar šių metų pradžioje.

"Vasarį palikome jiems vienintelius turėtus raktus ir atgavome juos tik praėjusią savaitę. Atidavė ir pasakė, kad nemokės. Gyveno iki spalio vidurio, o atseikėjo tik už du mėnesius – 260 eurų. Kiek teko girdėti, šiuo metu žmona su vyru yra užsienyje, kur uždarbiauja", – rankomis skėsčiojo pašnekovė.

Purve paliko augintinius

Faktiškai veltui ilgiau nei pusmetį name gyvenusi šeimynėlė vietiniams jau gerai žinoma.

Esą anksčiau vyras ir žmona ne kartą nuomojosi būstą ir pasielgė labai panašiai – apdergė namus ir nesusimokėję paspruko.

Apie jų elgesį E.Šikšniuvienė pranešė ir Priekulės socialiniams darbuotojams.

Kaip pati sakė, nuomininkų ji netikrino tikėdamasi, kad sutartį pasirašę žmonės laikysis duoto žodžio.

Juolab kad dviejų vaikų tėvai iš pradžių atrodė geranoriški ir patikimi žmonės.

"Name radome įkalintą šunį, dar vienas trynėsi lauke. Nors buvau jiems sakiusi, kad tai – ne gyvūnų prieglauda ir turėti augintinių neleidau. Pati turiu sodą ir begalę darbų, todėl nevažiavau tikrinti ir į jų asmeninį gyvenimą nelindau, kol kaimynai pradėjo skųstis. Net sunku patikėti, kad iš pažiūros padorūs tėvai galėjo šitaip pasielgti", – sunkiai tvardėsi moteris.

Griovė sienas, nupjovė radiatorius

Apsilankiusi nuomotame būste pašnekovė neteko žado. Dar pavasarį geros būklės namas buvo tvarkingas.

Tai, kas iš jo liko, tiesiog šokiravo. Dabar jame nė nebūtų galima gyventi.

"Vaizdas apverktinas – sienos išgriautos, radiatoriai nupjauti. Jie žadėjo gyventi ir ateityje nupirkti namą, todėl neprieštaravome remonto darbams. Negana to, išnaudojo tūkstantį kilovatų elektros, o sąskaitas paliko susimokėti kitiems. Gaila ir tų šunų, po kurio laiko šiaip taip įstengė juos pasiimti. Jokiu būdu negalėčiau įleisti naujų nuomininkų", – atsiduso E.Šikšniuvienė.

Apdergtas namas priklauso moters dukrai, kuri šiuo metu gyvena Anglijoje. Į teismą ji kreiptis nežada.

"Jei būtų galimybė ką nors iš jų gauti, tai nė nesvarstytume. Tačiau dabar esu įsitikinusi, kad vis tiek nesumokės, nors ir turime pasirašytą sutartį. Be to, ne mes vieni buvome šitaip apgauti. Nukentėjo ir daugiau žmonių. Malkinėje radome daug dviračių, magnetolų. Tik ar nebus visi šie daiktai vogti?" – svarstė pašnekovė.

Ji gailėjosi, kad buvo tokia patikli.

"Trumpiau tariant, situacija nepavydėtina. Tikrai apmaudu, kad taip atsitiko. Ateityje tai bus gera pamoka atidžiau rinktis nuomininkus. Nors dabar kurį laiką – jokių nuomininkų", – žadėjo dituviškė.

Komentaras

Gražina Mauručaitienė

Advokatė

Situacija yra išsprendžiama, tačiau nukentėjusiai moteriai reikia kreiptis į teismą dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Tiesa, sudėtingas yra kitas aspektas – nuomininkų suradimas ir jų turtinė padėtis. Jeigu šiuo metu jie yra užsienyje, tai neaišku, kaip juos surasti. Jei žalą padariusių žmonių gyvenamoji vieta nėra deklaruota, galima išieškoti viešo paskelbimo būdu. Tačiau atgauti skolą pavyks tik tuo atveju, jeigu jie turi turto. Kiek suprantu, šioje situacijoje turto Lietuvoje nuomininkai neturi. Galima laukti, kol ateityje ką nors įgis arba gauti tarptautinį vykdomąjį raštą ir ieškoti turto užsienyje. Bet tai yra sudėtinga ir finansiškai brangu. Svarbiausia – kuo greičiau nutraukti išperkamosios nuomos sutartį, nes po kelių mėnesių grįžę nuomininkai gali pareikšti, jog mokės sutartą nuomą, atiduoti skolą ir toliau taip žaisti. Todėl tam, kad būtų išvengta bet kokio ginčo, reikėtų kreiptis į teismą, apskaičiuoti nuostolius, prieš atliekant remontą sudaryti aktą bei pakviesti antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Įstatymiškai antstolis yra svaresnis ir oficialus įrodymas. Ši procedūra nėra labai brangi ir kur kas patikimesnė. Apskritai kalbant, žmonėms, sudarantiems išperkamosios nuomos sutartį, patarčiau išsiaiškinti, kiek būsimas nuomininkas yra pajėgus išperkamosios nuomos būdu įsigyti nekilnojamąjį turtą, sutartyje nenustatyti labai ilgo termino ir paimti atitinkamą pirminę įmoką, kuri būtų kaip užstatas. Savaime suprantama, reikia būti pakankamai rūpestingiems ir kontroliuoti nuomininkus. Jei, tarkime, vieną mėnesį nesumoka nuomos, niekas nedraudžia apžiūrėti, kas darosi nuomojamame būste. Tiesiog tam, kad po pusės metų netektų išsigąsti pamatyto vaizdo. Juk po pusmečio gali neberasti nieko: nei baldų, nei santechnikos. Kad ir kaip būtų, tai vis dar yra senojo šeimininko nuosavybė ir jis turi teisę apžiūrėti savo turtą ir žinoti, kaip juo rūpinamasi. Taip pat labai svarbu, kad žmonės tarpusavyje nepasirašinėtų sutarčių nepasitarę su teisininkais ir tiksliai aptartų visus niuansus: įsiskolinimą, delspinigius, žalos apmokėjimą ar galimą sutarties nutraukimą.

Pinigus pervedė dar kovą

"Facebook'u", kaip įrankiu lengvai pasipelnyti, susivilioja vis daugiau gudragalvių. Socialinis tinklas lūžta nuo anoniminių paskyrų, kuriose įvairius daiktus pardavinėja ir paslaugas siūlo apsimetėliai.

Scenarijus, kai pervedę nemenką sumą internetu pirkėjai daiktų taip ir nesulaukė, gerai žinomas pareigūnams.

Nors specialistai įspėja apdairiau rinktis interneto parduotuves, tačiau apgautųjų nemažėja – milžiniškos pasiūlos džiunglėse klaidžiojantys žmonės savo pinigus patikliai atiduoda aferistams.

Neseniai tokių "prekybininkų" pinklėse atsidūrė ir dvi klaipėdietės.

Prekes moterys užsisakė socialiniame tinkle "Facebook" sukurtame puslapyje "Stilingi rūbai". Jame prekiaujama moteriška apranga, avalyne ir suvenyrais.

Slepia duomenis

Puslapyje "Stilingi rūbai" nėra nurodyti jokie pardavėjo asmens ir kontaktiniai duomenys – net vardo ar telefono numerio, kuriuo būtų galima prisiskambinti.

Jo valdytojai akcentuoja, kad prekės pirkėjus pasieks per 30–35 dienų, o esant daugiau užsakymų – dvigubai greičiau.

Vis dėlto draugės Silvija A. ir Marina V. savo užsakymo laukė apie tris mėnesius, o praradusios viltį jį gauti pareikalavo grąžinti pinigus.

Marina buvo užsisakiusi dvi sukneles, kurių viena kainuoja 14 eurų. Iš viso klaipėdietė į nepažįstamojo sąskaitą pervedė 28 eurus. Jos draugė Silvija pirko maudymosi kostiumėlį už 18 eurų.

"Pinigus pervedėme kovo 17-ąją. Pardavėjas tikino prekes išsiuntęs kovo 20-ąją. Iš pradžių sakė, kad siuntinys jau greitai mus pasieks, kiekvieną savaitę ramindavo. Vėliau persigalvojo ir pradėjo kalbėti kitaip – kad gali atiduoti pinigus. Bet kol tai įvyko, turėjo praeiti daug laiko", – blogos patirties neslėpė Marina V.

Tik užvakar po ilgų raginimų klaipėdietėms pavyko atgauti pinigus.

Merginos su pardavėju bendravo tik "Facebook" žinutėmis, neturėjo nei jo telefono numerio, nei kitų duomenų.

Sąskaita, į kurią pervedė nurodytą sumą, buvo moters vardu ir pavarde.

"Anksčiau sakydavausi įvairių daiktų iš kitų interneto svetainių, tačiau pirmą kartą patekau į tokią nemalonią situaciją", – tvirtino klaipėdietė.

Mausto ir nepilnametės

Moterys virtualioje erdvėje susigundo papuošalų ir drabužių nuotraukomis.

Tiesa, dažniausiai tos fotografijos būna ne pačių pardavėjų, o rastos internete.

Iš naivių gyventojų pelnosi net ir nepilnametės. Dienraštyje "Klaipėda" ne kartą buvo rašyta apie apsukrią šešiolikmetę, kuri ilgą laiką mulkino miestietes.

Sudrausminti jaunos merginos nepavyko net pareigūnams. Skėsčiodami rankomis jie tikino, kad pervedamos sumos yra per mažos, jog būtų pradedamas tyrimas.

Niekam prekių neatsiųsdavusi paauglė stebino savo įžūlumu – 32 eurus už avalynę iš moters išviliojusi klaipėdietė ir toliau pardavinėjo tuos pačius batus bei kitus daiktus.

Nesąžiningu būdu gauti pinigai plaukdavo į jos mamos sąskaitą.

Tiesa, socialiniame tinkle pardavinėjamos ne tik prekės – nuo rankinių iki ginklų, bet ir įvairaus pobūdžio paslaugos. Pavyzdžiui, manikiūras, makiažas, šukuosenos, kitos grožio procedūros.

Apie save skelbiasi ir fotografai.

Vis dėlto ir jais per daug pasikliauti nevertėtų. Žinomi atvejai, kai pasižadėjęs atvykti į svarbų renginį fotografas jame taip ir nepasirodė.

Klaipėdietė Vidmantė V. taip pat guodėsi, kad kone paskutinę akimirką prieš vestuvės teko ieškoti kitos vizažistės.

"Įsivaizduokite, "Facebook'e" aptikome puslapį, kuriame už prieinamą kainą siūlomos grožio paslaugos. Mergina pažadėjo reikiamą dieną atvykti į namus ir padaryti makiažą bei šukuoseną. Įkeltose nuotraukose jos darbai atrodė išties profesionaliai. O atėjus sutartam laikui nė nesugebėjo pranešti, kad nepasirodys, neatsiliepė telefonu. Ir šventę ir nervus sugadino. Kaip paaiškėjo, puslapis buvo sukurtas netikru vardu, o prisidengė vienos kirpyklos pavadinimu, kurioje ji nė nedirba", – piktinosi moteris.

Kaltos ir pačios pirkėjos

Advokatei Gražinai Mauručaitienei žinomas ne vienas toks atvejis, kai asmuo nukenčia apsipirkdamas internetu.

Anot jos, prisiteisti prarastus pinigus galimybių yra, tačiau tuo atveju, jei turima duomenų apie pardavėją.

Priešingu atveju kaltė krenta ant paties pirkėjo pečių. Juolab kai kalbama apie nedideles sumas.

"Tuomet pačios pirkėjos kaltos, kad yra nerūpestingos ir neatidžios. Ikiteisminio tyrimo institucijos čia tikrai neįsikiš. Jeigu nežinai, kam galėsi pareikšti pretenziją, reikėtų iš viso atsisakyti dalyvauti tokiame sandoryje. Net ir mūsų įstatymuose yra įtvirtinta, kad kiekvienas turi būti apdairus ir neperkelti tos naštos kažkam kitam. Taigi perspektyvos šioje situacijoje merginos faktiškai neturi", – komentavo pašnekovė.

Tiesa, advokatė akcentavo, kad besiverčiantieji internetine prekyba turėtų įteisinti savo veiklą ir mokėti mokesčius valstybei. Jų slėpimu vertėtų susidomėti mokesčių inspekcijai.

Kol kas minėta prekyba – sunkiai suvaldoma. Todėl advokatė pirkėjus ragino nesielgti lengvabūdiškai.

"Įstatymiškai vertimasis tokia veikla nėra tinkamai sureguliuotas. Prieš pervedant pinigus reikėtų išsiaiškinti to žmogaus vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, paklausinėti "Facebook'o" erdvėje kitų asmenų, pirkusių iš to pardavėjo, – jis patikimas ar ne. Nes kokia bebūtų toji suma, ji vis tiek skausminga žmogui, juolab kad internete ir perkama tam, kad sutaupytum. Nesąžiningumas irgi žeidžia, kodėl kažką turi maitinti savo sąskaita?" – retoriškai klausė G.Mauručaitienė.

Nuslėpė 145 tūkst. eurų

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai tikino įvairiomis priemonėmis siekiantys sukontroliuoti vis labiau populiarėjančią prekybą virtualioje erdvėje.

Kontrolės metu nustatoma įvairaus pobūdžio pažeidimų, tarp jų – ir neregistruotos veiklos atvejai. Vis dėlto nelegaliai veikiančius asmenis "Facebook'o" erdvėje suvaldyti sudėtinga.

"Tokios statistikos, kiek konkrečiai pažeidimų užfiksuota būtent "Facebook'e", nėra. Dar 2013-aisiais pradėtą projektą "Elektroninė prekyba" – jos priemones, vykdant kontrolę, tęsiame ir šiemet. Be asmenų, užsiimančių prekyba socialiniuose tinklalapiuose, stebimi ir mokėjimų tarpininkai, asmenys, teikiantys partnerinį marketingą, nuotolinę prekybą ir paslaugų įsigijimą iš užsienio. Siekiame užtikrinti tokios prekybos pajamų apskaitymą ir mokesčių deklaravimą bei mokėjimą", – tikino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Inspekcijos duomenimis, pernai už neregistruotos veiklos vykdymą buvo surašyti 858 administraciniai teisės pažeidimų protokolai, o per šių metų pirmąjį ketvirtį – 307.

Pašnekovė pateikė keletą situaciją iliustruojančių pavyzdžių Klaipėdos apskrityje.

"Išaiškinome naujais ratlankiais bei restauruotomis padangomis internetu prekiavusią Klaipėdos rajone registruotą bendrovę, kuri neapskaitė dalies pajamų ir vengė mokėti PVM bei pelno mokesčius. Patikrinimo metu buvo nustatyta per šimtą išankstinių apmokėjimų atlikusių asmenų. Dalis jų patvirtino už prekes, įskaitant avansą, sumokėję nuo 190 iki 290 eurų", – atskleidė G.Rimkienė.

Preliminariais duomenimis, nuslėptų pajamų suma galėjo siekti iki 145 tūkst. eurų.

Dėl galbūt nusikalstamos įmonės veiklos medžiaga perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

"Kontrolės metu Klaipėdos apskrityje nustatyta ir atvejų, kai asmenys elektroninėje erdvėje vykdė neregistruotą veiklą, pavyzdžiui, internetu prekiavo kvepalais, papuošalais, dekoratyviniais LED žibintais, teikė reklamos paslaugas. Visais atvejais asmenims buvo taikyta administracinė atsakomybė, gautas pajamas jie turėjo deklaruoti ir sumokėti mokesčius, o vykdomą veiklą tinkamai registruoti", – informavo direktorė.

Seni rūbai – be mokesčių

G.Rimkienė pastebi, kad didėjanti internetinių prekių ir paslaugų pasiūla augina elektroninę komerciją.

"Vis dėlto verslo subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia internetinėje erdvėje, ar ne, turi tinkamai vykdyti mokestines prievoles. Savo ruožtu VMI taiko tiek tradicinius mokesčių administravimo metodus, tiek pasitelkia alternatyvias technines ir programines priemones, siekdama tai sukontroliuoti", – sakė pašnekovė.

Pabrėžiama, kad prieš imantis bet kokios ekonominės veiklos, įskaitant ir prekybą internetinėje erdvėje, kur "Facebook'as" ar kiti socialiniai tinklai pasitarnauja kaip skelbimų lentos, būtina tinkamai ją įregistruoti.

"Kai Lietuvos gyventojas skelbia apie savo veiklą internete ir pardavinėja produktus komerciniais tikslais – perparduoda, gamina ir parduoda siekdamas ekonominės naudos – jis privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Gyventojai, užsiimantys elektronine komercija, kai prekės pristatomos jas siunčiant paštu ar per kurjerių tarnybas, turėtų įregistruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą arba įsteigti juridinį asmenį", – aiškino direktorė.

Tiesa, jei asmens pajamos atsitiktinės, veiklos registruoti nereikia. Tai neretai tampa tokių prekybininkų pasiteisinimu dėl verslo liudijimo neturėjimo.

"Tais atvejais, kai gyventojai pagal skelbimus internete pardavinėja savo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, jie individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo. Tokiu atveju jokių mokesčių nereikia mokėti, jei gautas "pelnas" per metus nesiekia 2,5 tūkst. eurų", – pažymėjo G.Rimkienė.

Vykdant neregistruotą veiklą teisės aktai numato baudą nuo 144 iki 289 eurų, pakartotinai prasižengus, bauda didėja.