26 ES šalys, be to, paragino Izraelį nesiimti karinių priemonių Rafoje, Gazos Ruožo pietuose. Kritikai baiminasi, kad dėl to ir taip jau dramatiška situacija teritorijoje dar labiau pablogės. Mieste šiuo metu gyvena daugiau kaip milijonas civilių, dauguma jų yra pabėgėliai iš kitų Gazos Ruožo dalių.

Raginimo neparėmė Vengrija, agentūrai dpa sakė keli diplomatai. Vengrija laikoma ypač draugiška Izraeliui.

Gazos Ruožo karą sukėlė „Hamas“ ir kitų ekstremistinių grupuočių spalio 7 d. Izraelyje surengtos žudynės – tada žuvo per 1,2 tūkst. žmonių. Izraelis į tai reagavo intensyviais oro smūgiais, o spalio gale pradėjo sausumos operaciją. „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos ministerijos duomenimis, čia žuvo daugiau kaip 29 tūkst. palestiniečių. Dar 69 tūkst. buvo sužeisti.

„Europos Taryba remia JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą skelbti humanitarinę pauzę, kad būtų galima saugiai nugabenti pagalbos prekes ir kad ši pagalba pasiektų jos reikalingus žmones“, – teigiama projekte. ES esą nori glaudžiai bendradarbiauti su partneriais regione, kad apsaugotų civilius. Turi būti sudarytos paprastesnės sąlygos jiems gauti vandens, maisto produktų, medicininę priežiūrą, degalų ir pastogę.

ES, be to, reikalaus besąlygiškai paleisti visus įkaitus.

ES viršūnių susitikimas vyks Briuselyje šios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį.

Per karą žuvo tūkstančiai žmonių ir milijonas palestiniečių buvo priversti palikti savo namus, o A. Guterresas sakė, kad jiems reikia „kur kas daugiau“ nei 20 sunkvežimių, šeštadienį įvažiavusių į apgultą teritoriją, kurioje gyvena 2,4 mln. žmonių.

Palestiniečiams reikia „nuolatinio pagalbos tiekimo į Gazą tokiu mastu, kokio reikia“, sakė jis regiono lyderiams Kairo aukščiausiojo lygio susitikime konfliktui aptarti.

Anksčiau šeštadienį pirmieji 20 sunkvežimių, gabenančių humanitarinę pagalbą, įvažiavo į karo nuniokotą ir apgultą Gazos Ruožą per Rafacho pasienio punktą iš Egipto.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, paėmė daugiau kaip 200 įkaitų ir nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Nuo to laiko Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir teigia, kad per susirėmimus žuvo apie 1,5 tūkst. šios grupuotės kovotojų, kol jo kariuomenė atgavo užpultos teritorijos kontrolę.

Atsakydama į tai, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai ir iki šiol žuvo 4 137 palestiniečiai, daugiausia civiliai gyventojai, skelbia „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Paliaubos Kalnų Karabacho regione įsigaliojo po to, kai Azerbaidžano Gendžės mieste per raketų smūgius žuvo 13 žmonių, įskaitant mažus vaikus.

Tai yra jau antras kovojančių pusių bandymas paskelbti paliaubas konflikte, kuris nuo rugsėjo 27 d. pasiglemžė šimtų žmonių gyvybes.

Armėnija ir Azerbaidžanas praėjusį šeštadienį sutarė dėl paliaubų po 11 val. trukusių derybų Maskvoje, kuriose tarpininkavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tuo metu abi pusės neilgai trukus apkaltino viena kitą pažeidus paliaubas.

„Armėnijos Respublika ir Azerbaidžano Respublikas sutarė dėl humanitarinių paliaubų nuo spalio 18 d. 00 val. 00 min. (spalio 17 d. 23 val. Lietuvos laiku)“, – teigė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija taip pat patvirtino šį žingsnį.

Kalnų Karabacho armėnų lyderio atstovas Vahramas Pogosianas naujienų agentūrai AFP tikino, kad Kalnų Karabachas „nuo vidurnakčio nutrauks ugnį visoje fronto linijoje“.

Pasak jo, jei Azerbaidžanas laikysis paliaubių, Kalnų Karabacho valdžia „atvers humanitarinį koridorių“ Azerbaidžano pajėgoms, kurias yra apsupusi armėnų kariuomenė.

„Situacija fronte nurimo“, – feisbuke vėliau rašė V. Pogosianas.

Tiesa, netrukus po paliaubų paskelbimo Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pažeidus paliaubas ir apšaudžius Kalnų Karabachą artilerija.

„Priešas paleido artilerijos sviedinių šiaurės kryptimi nuo 00.04 iki 02.45 val. (nuo 23.04 val. iki 01.45 val. Lietuvos laiku) ir raketų pietų kryptimi nuo 02.20 iki 02.45 val. (nuo 01.20 iki 01.45 val. Lietuvos laiku)“, – tviteryje rašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian.

Azerbaidžanas į šiuos kaltinimus kol kas nesureagavo.

Naujausios paliaubos paskelbtos po to, kai S. Lavrovas pasikalbėjo su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais ir pabrėžė „būtinybę griežtai laikytis“ praeitą šeštadienį Maskvoje sutartų paliaubų, teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos teigimu, Armėnijos ir Azerbaidžano atstovai taip pat patvirtino derybų svarbą siekiant išspręsti konfliktą.

Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino humanitarines paliaubas, praneša Prancūzijos Prezidentūra.

„Paliaubos turi būti besąlygiškos, abi pusės jų turi griežtai laikytis“, – priduriama Prezidentūros pranešime.

Baku ir Jerevanas konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai. Konfliktas tęsiasi kelis dešimtmečius. Regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano, tačiau, tarptautinės teisės požiūriu, jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.

Kovos atsinaujino prieš kelias savaites. Intensyvėjant kovoms, Armėnija ir Azerbaidžanas apšaudo vienas kitą. Abi šalys nepaiso tarptautinių raginimų nutraukti karinius veiksmus ir kaltina viena kitą pradėjus naujus susirėmimus, kurie įsiplieskė rugsėjo 27 d.