„Suprantame pavojų, kuris kyla Lietuvai dėl Baltarusijos režimo, nes jie ir toliau siųs agentus, kad diskredituotų baltarusius, sieks mus supriešinti, kad pakeistų lietuvių ir baltarusių santykius, kad lietuviai matytų mumyse grėsmes, o ne tuos, kurie priešinasi režimui“, – Vilniuje žurnalistams trečiadienį kalbėjo S. Cichanouskaja.

Baltarusiams minint trečiąsias Vakarų nepripažinto Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo prezidentu metines, S. Cichanouskaja trečiadienį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Mes atsakingi ne tik už savo komfortą čia, bet už visus, kurie liko Baltarusijoje.

Ji tvirtino perdavusi tautiečių poziciją, jog „nereikia dėti lygybės ženklo tarp rusų ir baltarusių“, ir pabrėžusi, kad „rusų pasaulio“ atsvara Baltarusijoje egzistuoja ir tai yra eurointegracinės perspektyvos.

„Esu dėkinga lietuviams, kad jie išgelbėjo tiek gyvybių, tiek žmonių priėmė savo tėvynėje, ir tai dabar nubraukti... baltarusiai kalba: mums padeda, nenusisuka nuo mūsų. Pasiūliau mūsų pagalbą dėl galimo patikrų sustiprinimo. Bet humanitarinis koridorius, galimybė išvykti baltarusiams, kurie bėga nuo represijų – to negalima sustabdyti“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Lietuva nuo ateinančio antradienio planuoja uždaryti du iš šešių kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus, dėl to dar turės apsispręsti Vyriausybė. Tai daroma reaguojant į galimas grėsmes dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje, politikams ir pareigūnams nuogąstaujant, jog dalis šių Ukrainoje kovojančių samdinių gali persikelti į Lietuvą, vykdyti provokacijas.

S. Cichanouskajos teigimu, baltarusių bendruomenė Lietuvos sprendimui neprieštarauja, jei bus išlaikyta humanitarinio koridoriaus galimybė.

„Tai yra Lietuvos sprendimas. Kol tai niekaip nepaveikia baltarusių mobilumo galimybių, toks sprendimas galimas“, – kalbėjo ji.

Baltarusių opozicijos lyderė sakė suprantanti, kad „Lukašenka provokacijomis, „Wagner“ perkėlimu arčiau sienų verčia Lietuvą ir, galbūt, Lenkiją imtis priemonių stiprinant kontrolę“, tačiau ragino suprasti ir daugumos besitraukiančių iš šalies motyvus, kartu – stiprinti prekių, kurioms taikomos sankcijos, kontrolę.

„Šiandien kėlėme tą klausimą. Kadangi svarstoma, kad gali būti uždaryti ir likę kontrolės punktai, kalbame apie tai, kad reikia apskritai užkirsti kelią sankcionuojamų prekių tranzitui, bet palikti galimybę baltarusiams, žmonėms, išlaikyti mobilumą. Nes žmonės išvažiuoja iš šalies ne dėl to, kad nori geresnio gyvenimo, o dėl to, kad juos ten persekioja“, – kalbėjo ji.

Baltarusijos opozicijos atstovė tvirtino išgirdusi G. Nausėdos, Seimo palaikymą „baltarusių kovai“. Kartu ji pabrėžė, kad iš šalies pasitraukusią baltarusių bendruomenę su lietuviais supriešinti siekia pats A. Lukašenka bei Vilniuje veikiantys Minsko propagandos atstovai, o Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių užduotis yra „parodyti, kad taip nėra“.

„Galbūt mes nepakankamai dirbame su Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis, su lietuviais. Mums atrodo, kad tai, jog mes čia, visi supranta situaciją Baltarusijoje, bet iš tiesų taip nėra (...). O tokie pareiškimai, provokacijos – jie garsiai skamba, tad mūsų balsas turi jas nustelbti“, – akcentavo S. Cichanouskaja.

„Mes atsakingi ne tik už savo komfortą čia, bet už visus, kurie liko Baltarusijoje“, – pridūrė ji.

Statistikos departamento duomenimis, vien 2022-aisiais Baltarusijos piliečiams išduota beveik 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo praėjusių metų įvedus specialų klausimyną, dėl grėsmių nacionaliniam saugumui atsisakyta išduoti ar pratęsti leidimus per 900-ams baltarusių.

 

Ginkluotos greitojo reagavimo pajėgos taip pat paskelbė pareiškimą, kad sutiko su šiuo pasiūlymu, tačiau teigė, kad kelias bus atvertas keturias valandas.

Abi pusės tvirtino, kad turi teisę „reaguoti į kitos pusės pažeidimus“.

Tuo metu JT Pasaulinė maisto programa (WFP) pranešė stabdanti darbą Sudane po to, kai neramiame Darfūro regione žuvo dar trys jos darbuotojai.

„Kol vertiname besikeičiančią saugumo situaciją, esame priversti laikinai sustabdyti visas operacijas Sudane“, – sakoma WFP vykdomosios direktorės Cindy McCain (Sindi Makein) pareiškime.

Sekmadienį Sudane antrą dieną vyksta mūšiai tarp priešiškų generolų, kurie per 2021 metų perversmą užgrobė valdžią.

Kol vertiname besikeičiančią saugumo situaciją, esame priversti laikinai sustabdyti visas operacijas Sudane.

Pasak Sudano gydytojų centrinio komiteto, žuvo mažiausiai 56 civiliai gyventojai, įskaitant JT darbuotojus, o saugumo pajėgų gretose žuvo dešimtys žmonių.

Afrikos Sąjungos Komisijos vadovas ketina nedelsiant vykti į Sudaną su paliaubų palaikymo misija, sakoma sekmadienį paskelbtame šios institucijos pareiškime.

Po susitikimo dėl padėties Sudane Afrikos Sąjunga pareiškė, kad „prašo Afrikos Sąjungos komisijos pirmininko toliau (...) bendrauti su konflikto šalimis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dialogui ir taikiam konflikto Sudane sprendimui, ir teigiamai vertina jo įsipareigojimą nedelsiant vykti į Sudaną, kad įtrauktų šalis į paliaubų procesą“.

Apie tai rašo unian. net, remdamasis Ukrainos gynybos viceministrės Anos Maliar pareiškimu.

„Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Nacionalinė gvardija, Pasienio tarnyba pradėjo „Azovstal“ teritorijoje užblokuotų Mariupolio gynėjų gelbėjimo operaciją“, – sakė A.Maliar  naktį paskelbtame pareiškime.

Ji informavo, kad  pirmadienį iš „Azovstal“ į ligoninę Novoazovske evakuoti 53 sunkiai sužeisti kariai.  Ligoninėje sužeistiesiems bus suteikta medicininė pagalba. Pasak viceministrės, dar 211 žmonių per humanitarinį koridorių buvo nuvežti į Olenivką.

„Tam, kad jie būtų sugrąžinti namo, bus įvykdyta apsikeitimo procedūra“, – teigė A.Maliar.

Ji tvirtino, kad imamasi veiksmų, kad būtų išgelbėti kariai, vis dar likę  „Azovstal“ teritorijoje.

A.Maliar pabrėžė, kad Mariupolio gynėjų dėka pavyko gauti svarbaus laiko suformuoti rezervus, pergrupuoti pajėgas ir sulaukti pagalbos iš partnerių.

„Visas vadovybės užduotis Mariupolio gynėjai įvykdė iki galo. Gaila, kad neturime galimybės deblokuoti „Azovstal“ kariniu būdu. Svarbiausia bendra visos Ukrainos ir viso pasaulio užduotis – išsaugoti Mariupolio gynėjų gyvybes“, – sakė A.Maliar.

 

 

„Jeigu pasaulio bendruomenė gali kalbėti apie maisto trūkumą pasaulyje, nes neįmanoma išvežti Ukrainos grūdų, tai reikia išdrįsti ir atblokuoti uostus (Ukrainos – BNS), kad laivai galėtų išplaukti. Antras variantas – išnaudoti tą infrastruktūrą, kuri yra – tai būtų grūdų vežimas per Baltarusiją, kas leistų išnaudoti visus Klaipėdos uosto pajėgumus, taip pat Latvijos ir Estijos uostų pajėgumus. Tam reikėtų tam tikro humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją“, – antradienį žurnalistams sakė M. Skuodis.

Pasak ministro, pokalbiai dėl tokio koridoriaus vyksta, tačiau už tai turėtų būti atsakingos tarptautinės institucijos – Jungtinės Tautos ar Europos Komisija.

„Pokalbiai (dėl koridoriaus – BNS) vyksta, bet tai yra pirmiausia tarptautinių institucijų pareiga pasiekti tam tikrus susitarimus, nes jei iš Baltarusijos atvažiuotų ukrainietiškas krovinys, mes tikrai jį priimtume“, – teigė susisiekimo ministras.

Anksčiau M. Skuodis minėjo, jog šis kelias neįmanomas, nes dėl Baltarusijos įsitraukimo į karą šios valstybės pasienyje su Ukraina yra apgadintas geležinkelis. Tačiau Klaipėdos uosto krovos bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas gegužės pradžioje sakė, kad pasak ukrainiečių, apgadinimai nėra rimti, juos galima sutvarkyti per savaitę.

Jo teigimu, norint Ukrainos grūdus eksportuoti per Klaipėdos uostą, geriausias kelias būtų geležinkelis per Baltarusiją, nes jo vėžė yra tokia pati. Anot V. Štumbergo, vien „Klasco“ galėtų perkrauti apie milijoną toną grūdų iš Ukrainos.

M. Skuodžio teigimu, pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2-3 traukiniai per parą.

„Klaipėdos uostas pajėgus perkrauti pakankamai daug – neskaičiuojant Birių krovinių terminalo – kokius 8 mln. tonų, o investavus į pajėgumus dar būtų galima šį kiekį padidinti. Deja, per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu įmanoma per metus į Lietuvą atvežti tik 1-1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų“, – sakė ministras M. Skuodis.

„Galiu tik retorinį klausimą užduoti, kodėl per 30 nepriklausomybės metų neturime traukinio į Varšuvą“, – pridūrė M. Skuodis.

Logistiką tarp Ukrainos ir Lietuvos apsunkina ir skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška, todėl vežant krovinius reikia keisti geležinkelio riedmenis.

Ukraina negali išvežti 20 mln. tonų pernai metų derliaus grūdų, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.

Gegužės pradžioje į Ukrainą išvyko bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys, kuris iš Ukrainos per Lenkiją iki Kauno turėtų atvežti įvairių prekių konteineriuose. Jei maršrutas pasiteisintų, vėliau juo bus gabenami grūdai.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos nuo 8 iki 18 val. (Maskvos laiku) atvers humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijos civiliams evakuoti“, – sakome trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Mariupolis yra vienas labiausiai per šią invaziją sugriautų Ukrainos miestų. Grupė ukrainiečių gynėjų vis dar laikosi neužleisdama pozicijų didžiuliame „Azovstal“ komplekse, paskutinėje jų tvirtovėje šiame uostamiestyje.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo gamyklos „Azovstal“ ataką netrukus po to, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius patvirtino, kad iš gamyklos teritorijos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių gyventojų.

Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos šturmavo gamyklos teritoriją, bet Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais.

Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paprašė JT vadovo padėti „išgelbėti“ sužeistų ukrainiečių, įstrigusių „Azovstal“ tuneliuose, gyvybes.

„Ten pasilikusių žmonių gyvybės pavojuje. Mums svarbus kiekvienas. Prašome jūsų pagalbos juos išgelbėti“, – V. Zelenskis telefonu sakė JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), padėkojęs už šią savaitę surengtą sėkmingą dalies žmonių evakuaciją. Prezidentas kvietė JT „padėti išgabenti visus sužeistuosius iš „Azovstal“.

 

Tai pranešė portalas „Sky News“, remdamasis Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Manoma, kad, be Ukrainos karių, ten šiuo metu yra nuo 300 iki tūkstančio civilių. Anot šaltinių, kai kurie žmonės ten slepiasi dar nuo vasario pabaigos ir kelias savaites nėra matę dienos šviesos.

Kyjivas: nepavyko susitarti su Rusija

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jai nepavyko susitarti su Maskva dėl humanitarinio koridoriaus, kuriuo iš apsiaustame Mariupolio uostamiestyje esančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso būtų evakuoti civiliai ir sužeisti kariai.

„Deja, šiandien nebuvo jokio susitarimo dėl humanitarinių koridorių iš „Azovstal“, – per platformą „Telegram parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Verščuk.

Anksčiau pirmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė paliaubas aplink „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje – esą kad būtų galima evakuoti civilius iš šios pramonės zonos, paskutinio uostamiesčio gynėjų bastiono.

Rusijos pajėgos „2022 metų balandžio 25 dieną nuo 14 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus, atitrauks dalinius saugiu atstumu ir sudarys sąlygas [civilių gyventojų] pasitraukimui“, nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.

Pasak ministerijos, civiliai bus išgabenti „bet kuria jų pasirinkta kryptimi“.

Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus „Azovstal“ pramonės zoną.

Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, slepiasi šimtai ukrainiečių civilių ir karių.

Milžiniška plieno gamykla, kurioje įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 000 civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

„Esama tikimybės, kad galėsime atverti humanitarinį koridorių iš Mariupolio,“ – vėlų penktadienį feisbuke parašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Prieš tai jau kelis kartus žlugo bandymai evakuoti žmones iš šio miesto. „Tačiau turime bandyti tiek kartų, kiek reikės, kol mums pavyks“, – pridūrė I. Vereščuk.

Kremliaus kritikui V. Kara-Murzai skirtas kardomasis kalinimas

Rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza, vienas pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų, penktadienį buvo paskelbtas „užsienio agentu“ ir suimtas už tariamai melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.   

Maskvos Basmano rajono teismas 40-mečiui V. Kara-Murzai skyrė kardomąjį kalinimą iki birželio 12 dienos, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė opozicionieriaus advokatas Vadimas Prochorovas.

Anksčiau penktadienį V. Prochorovas sakė, kad V. Kara-Murzai iškelta baudžiamoji byla dėl tariamai melagingos informacijos skleidimo.

Vakaruose išsilavinimą įgijęs aktyvistas ir žurnalistas V. Kara-Murza buvo artimas opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, bendražygis.

Opozicionierius teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais. Nepaisant šių incidentų, jis liko gyventi Rusijoje.

V. Zelenskis: Rusija savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu

Rusijos planai perimti Pietų Ukrainos kontrolę ir taip įgauti prieigą prie Moldovos sienos patvirtina įtarimus, kad Maskva savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu ir vėliau sieks užimti ir daugiau valstybių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.

„Šiandien paskelbtos žinios, kad Rusijos kariuomenė dabar neva sieks užimti Ukrainos pietus ir pasiekti Moldovos sieną, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės. Tai tik patvirtina, ką jau esu ne kartą sakęs: Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pradžia, jie nori užimti ir daugiau valstybių“, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.

Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai ginsis tiek, kiek reikės, kad Rusija atsisakytų šių siekių. Tačiau V. Zelenskis kartu pažymėjo, kad visos valstybės turi padėti Ukrainai, nes ji yra pirmoji Rusijos kelyje. „Kas bus kitas? Jei kitais galintys tapti šiandien išliks neutralūs, kad nieko neprarastų, jie labai rizikuoja. Nes jūs prarasite viską“, – tikino V. Zelenskis.

Penktadienį Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, kad antrajame karo etape vienas iš Rusijos kariuomenės tikslų yra visiškai perimti Rytų ir Pietų Ukrainos kontrolę. Jis pažymėjo, kad, užėmus Ukrainos pietus, būtų galima pasiekti nuo Moldovos atskilusią Padniestrę, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės.

JK žvalgyba: per pastarąsias 24 val. Rusijos kariuomenė Ukrainoje didelių laimėjimų nepasiekė

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, per pastarąsias 24 val. Rusijos kariuomenė Ukrainoje didelių laimėjimų nepasiekė.

JK gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tai lėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontraatakos. Ministerija pridūrė, kad, nepaisant ankstesnių Rusijos pranešimų, jog perėmė Mariupolio kontrolę, šiame mieste tęsiasi mūšiai.

Tai lėtina Rusijos karių pažangą Donbase, teigiama suvestinėje.

Anksčiau šią savaitę Rusija paskelbė pradedanti antrąjį savo „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje etapą, kurio metu visą savo dėmesį skirs Donbaso „išlaisvinimui“.

Prie Mariupolio rasta dar viena masinė kapavietė

Netoli rusų pajėgų apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio buvo surasta dar viena masinė kapavietė, penktadienį pranešė miesto taryba.

Taryba paskelbė bendrovės „Planet Labs PBC“ palydovinę nuotrauką, kurioje, kaip teigiama, matyti 45x25 m dydžio masinė kapavietė. Manoma, kad joje gali būti palaidota mažiausiai tūkstantis rusų pajėgų nužudytų Mariupolio gyventojų.

Pasak tarybos, masinė kapavietė aptikta šalia Vynohradnės kaimo, į rytus nuo Mariupolio.

Anksčiau šią savaitę buvo paskelbtos bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinės nuotraukos, kuriose matyti daugiau kaip 200 šviežiai iškastų kapaviečių į vakarus nuo Mariupolio esančiame Manhušo mieste. 

Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.

Pasak V. Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.

Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes“.

Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko beveik 3 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,9 mln. pabėgėlių. Tai šeštadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo ir padaugėjo vykstančiųjų į Ukrainą. Pasieniečių duomenimis, penktadienį Lenkijos sieną kirto 17 700 žmonių, tačiau tą pačią dieną iš šios šalies į Ukrainą išvyko 23 800 asmenų. Bendras nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 825 800.

Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, iš visų iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių žmonių šalyje pasiliko apie 1,3–1,4 mln.

Ukraina teigia, kad nuo vidurdienio bus bandoma evakuoti civilius iš Mariupolio

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad nuo šeštadienio vidurdienio (vietos ir Lietuvos laiku) bus bandoma evakuoti civilius iš apsiausto Mariupolio.

„Šiandien vėl bandysime evakuoti moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė I. Vereščuk. – Jei viskas vyks kaip planuota, evakuaciją pradėsime maždaug vidurdienį.“

Per rusų pajėgų artilerijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo penki civiliai 

Ukrainos rytuose esančiame Popasnos mieste per rusų pajėgų artilerijos smūgius žuvo du žmonės, pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

Tuo metu Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka informavo, kad per Rusijos pajėgų apšaudymus penktadienį regione žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai ir dar septyni buvo sužeisti.

S. Haidajus šeštadienį platformoje „Telegram“ nurodė, kad ankstesnę dieną Luhansko srityje rusų pajėgų artilerija 12 kartų apšaudė gyvenamuosius namus, ir „didžioji dalis smūgių teko Popasnai“.

„Be to, kad mieste jau kelias savaites tęsiasi gatvių mūšiai, Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir privačius namus. Vien vakar vietos gyventojai atlaikė penkias priešo artilerijos atakas.... Ne visi išgyveno“, – rašė S. Haidajus.

Jis pridūrė, kad Lysyčanske ir Novodružeske taip pat buvo sugriauta kažkiek gyvenamųjų namų.

Rusija: nuskendus kreiseriui „Moskva“ žuvo vienas įgulos narys, dar 27 dingo

Maskva penktadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę nuskendus Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui raketiniam kreiseriui „Moskva“ žuvo vienas įgulos narys ir dar 27 dingo.

Iki šiol Rusijos pareigūnai tvirtino, kad visa „Moskva“ įgula buvo evakuota į šalimais buvusius laivus.

Karo laivas nuskendo balandžio 14 dieną po sprogimo ir gaisro, kurį, anot Ukrainos, sukėlė tikslus raketų smūgis. Rusija savo ruožtu tvirtino, kad kreiserio katastrofą sukėlė jame buvusių šaudmenų sprogimas.

Kreiseriui „Moskva“ nuskendus, jame tarnavusių jūreivių, įskaitant šauktinius, tėvai socialiniuose tinkluose ėmė rašyti, kad jų vaikai dingo, ir reikalauti iš valdžios atsakymų.

„Balandžio 13 dieną kilus gaisrui raketinis kreiseris „Moskva“ buvo smarkiai apgadintas sprogus jame buvusiems šaudmenims“, – nurodė Gynybos ministerija pranešime, kurį penktadienį vėlai vakare išplatino Rusijos naujienų agentūros.

„Vienas kariškis žuvo, dar 27 įgulos nariai dingo be žinios“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad „likę 396 įgulos nariai“ buvo evakuoti.

Pentagonas anksčiau pranešė, kad prieš nuskęstant kreiseriui smogė dvi Ukrainos raketos. 

„Rusijos gynybos ministerija teikia visą būtiną paramą ir pagalbą žuvusiojo ir dingusiųjų šeimoms bei draugams“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad „absoliuti dauguma“ šauktinių pageidavo tęsti tarnybą Rusijos Juodosios jūros laivyno laivuose.

Pastarosiomis dienomis kelių kreiseryje tarnavusių jūreivių artimieji socialiniuose tinkluose reiškė susirūpinimą, jog negali rasti savo vaikų.

Vienas jų, Dmitrijus Škrebecas, socialiniuose tinkluose rašė, kad jo sūnus Jegoras, šauktinis, kreiseryje „Moskva“ tarnavo virėju ir dabar yra įtrauktas į dingusiųjų be žinios per karo veiksmus sąrašą.

„Šauktinis, kuris neturėjo dalyvauti karo veiksmuose, įtrauktas į dingusiųjų be žinios sąrašą“, – rašė jis didžiausiame Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“.

Pasak D. Škrebeco, kai jis pabandė daugiau sužinoti apie tragediją, kreiserio vadas ir pavaduotojas tapo nebepasiekiami.

Paprašytas tai pakomentuoti, prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai antradienį sakė, kad Kremlius negali atskleisti jokių detalių.

„Visa komunikacija vyksta tik per Gynybos ministeriją, – sakė Dmitrijus Peskovas. – Visą su tuo susijusią informaciją skelbia Gynybos ministerija, o mes čia nesame įgalioti ką nors skelbti.“

Informaciją rusų kalba skelbiantis nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“, remdamasis Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybei artimu šaltiniu, anksčiau pranešė, kad žuvo 37 kreiserio „Moskva“ įgulos nariai.

Pasak portalo, apie 100 jūreivių buvo sužeisti, o tikslus dingusiųjų be žinios skaičius nežinomas.

Kreiseryje per Ukrainos raketų smūgį buvo apie 500 žmonių, nurodė „Meduza“.

Ukrainos prezidento patarėjas: Rusijos kariai bando šturmuoti „Azovstal“ gamyklą

Rusijos kariai bando šturmuoti Mariupolyje esančią „Azovstal“ gamyklą ir ten atnaujino oro antskrydžius. Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas, kurį cituoja portalas „Sky News“.

Apie tai pranešta nepaisant to, kad ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė nutraukti šios gamyklos šturmą ir vietoj to pradėti jos blokadą. „Blokuokite pramoninę zoną taip, kad neišskristų nė musė“, – pareiškė jis.

„Azovstal“ gamykla yra paskutinis Ukrainos karių bastionas Mariupolyje. Manoma, kad čia be karių taip pat yra apie 1 000 civilių.

Latvijos ambasadorius Ukrainoje grįžo į Kyjivą

Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Klava grįžo į Kyjivą, tviteryje pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Apie I. Klavos grįžimą pranešta praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir po to, kai Rusijos kariai pasitraukė iš sostinės srities. Prasidėjus karui, Latvijos ambasadorius, kaip ir daugelis kitų šalių diplomatų, išvyko iš Kyjivo.

Latvijos ambasada buvo laikinai perkelta į vakarinį Lvivo miestą, tačiau balandžio 7 dieną vėl atvėrė savo duris Kyjive.

I. Klava buvo grįžęs į Rygą konsultacijų, tačiau dabar tęs savo darbą Ukrainos sostinėje.

Rusija tvirtina, kad Charkivo srityje numušė Ukrainos naikintuvą

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad šalies kariuomenė virš Ukrainos Charkivo srities numušė ukrainiečiams priklausiusį naikintuvą „Su-25“ ir čia sunaikino dar tris sraigtasparnius „MI-8“, praneša agentūra „Reuters“.

Ukraina šių pranešimų dar nekomentavo.

Ispanija vėl atidarė ambasadą Kyjive

Ispanija penktadienį vėl atidarė savo ambasadą Kyjive, uždarytą anksčiau šiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė vyriausybė.

Ispanijos diplomatai buvo evakuoti iš Kyjivo į Lenkiją kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą.   

Penktadienio popietę ambasadorės Silvios Cortes (Silvijos Kortes) vadovaujami Ispanijos diplomatinės misijos nariai, „padedami policijos specialiųjų pajėgų“, vėl atidarė šalies ambasadą Kyjive, nurodė Vidaus reikalų ministerija išplatintame pranešime. 

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) anksčiau šią savaitę pranešė, kad ambasada Ukrainos sostinėje bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“.

Ketvirtadienį P. Sanchezas lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Per vizitą premjeras paskelbė, kad Ispanija perduos Ukrainai 200 tonų karinės įrangos.

P. Sanchezas taip pat nurodė, kad dešimtys Ispanijos teisingumo ministerijos ekspertų padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti karo nusikaltimus Ukrainoje.

Virtinė Vakarų valstybių, tarp jų Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė, jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive ar paskelbė planuojančios tai padaryti artimiausiu metu.

Odesoje surengta raketų ataka

Šeštadienį Ukrainos Odesos uostamiestyje surengta raketų ataka. Tai pranešė šio miesto taryba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

„Odesoje surengtas raketų smūgis. Nukentėjo infrastruktūra“, – sakoma tarybos pranešime, tačiau nedetalizuojama.

Donbaso sričių vadovai: Rytų Ukrainoje vyksta įnirtingi mūšiai

Dviejų rytinių Ukrainos regionų vadovai šeštadienį pranešė, kad Donbase vyksta įnirtingos kautynės su Rusijos pajėgomis, blėstant viltims, kad per stačiatikių Velykas bus paskelbtos paliaubos.  

Rytinės Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad ukrainiečių kariai po įnirtingų mūšių atkovojo tris kaimus netoli Rusijos sienos.

„Mūsų daliniai išstūmė rusų karius iš Bezrukų, Slatynės ir Prudiankos gyvenviečių“, – parašė jis ir pridūrė, kad ukrainiečių pajėgos „įsitvirtino savo pozicijose“.

Minėti kaimai yra į šiaurę nuo antrojo pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto Charkivo. Prudianka yra už maždaug 40 km į pietvakarius nuo Rusijos sienos.

O. Sinjehubovas nurodė, kad rusų pajėgoms atakavus civilinę infrastruktūrą, žuvo du žmonės.

Srities administracijos vadovas taip pat sakė sutaręs su vietos religiniais lyderiais, kad šeštadienį – tiek rusų, tiek ukrainiečių švenčiamų stačiatikių Velykų išvakarėse – bažnyčiose „nebus naktinių pamaldų“.

„Negalime leisti, kad burtųsi minios – saugumas yra svarbiausia“, – pabrėžė O. Sinjehubovas.

Tuo metu kaimyninės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus šeštadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė, kad regione irgi vyksta intensyvūs karo veiksmai.

„Bombarduojama ištisą parą“, – sakė jis ir pridūrė, jog Rusijos pajėgos toliau atakuoja Rubižnės ir Sjeverodonecko miestus.

S. Haidajus paragino žmones „evakuotis, jei tik yra galimybė“, ir nurodė, kad padėti išvykti gali vietos savanoriai.

Jis taip pat pabrėžė, jog Rusijos kariai nepasiekė jokių „reikšmingų laimėjimų“, žadėdamas „persekioti juos, išstumti iš mūsų žemės, nes ji yra mūsų“.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius šeštadienį taip pat patvirtino, kad Maskvos pajėgos per savo puolimą Rytų Ukrainoje nepadarė jokio reikšmingo proveržio.

Per spaudos konferenciją O. Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgos mėgina „surengti puolimą prieš Huliaipolės miestą“ Donecko srities šiaurėje.

„Joms nepavyksta to padaryti jau šešias dienas“, – sakė prezidento patarėjas.

O. Arestovyčius pridūrė, kad Rusijos kariai „telkia dėmesį į teritoriją tarp Kramatorsko ir Slovjansko“ – dviejų miestų Donecko srities rytuose.

Luhansko srityje per artilerijos smūgį žuvo du civiliai

Ukrainos Luhansko srityje per artilerijos smūgį žuvo du civiliai. Tai pranešė šios srities gubernatorius Serhijus Gaidajus, kurį cituoja portalas „Sky News“.

Per šią ataką Zolotės mieste sužeisti dar du žmonės.

Pastaruoju metu suintensyvėjo Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainos rytuose.

Odesoje per raketų ataką žuvo mažiausiai penki žmonės

 

 

 

 

 

„Atsižvelgdami į katastrofišką humanitarinę situaciją Mariupolyje, šiandien telksime savo pastangas šia kryptimi“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.

„Sugebėjome pasiekti preliminarų susitarimą dėl humanitarinio koridoriaus moterims, vaikams ir senyviems asmenims“, – pridūrė ji.

I. Vereščuk pasakė civiliams 14 val. (ir Lietuvos laiku) susirinkti evakuacijai į ukrainiečių kontroliuojamą Zaporižios miestą.

Tačiau ji įspėjo, kad „dėl labai sunkios saugumo situacijos gali būti pokyčių“.

Dėl labai sunkios saugumo situacijos gali būti pokyčių.

Evakuacija iš apšaudomų Ukrainos fronto rajonų pastarąsias tris dienas buvo sustabdyta. Kyjivas sakė, kad nebuvo galima pasiekti jokių susitarimų dėl žmonių evakavimo, nes Rusija suintensyvino savo atakas.

Donbaso ir apsiausto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Svarbiu Rusijos taikiniu tapusiame Mariupolyje dėl intensyvaus apšaudymo griuvėsiais virto didelės miesto dalys.

Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš jų paskutinio bastiono Mariupolyje – didžiulio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekso.

Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

Ukraina nurodo, kad visoje šalyje maždaug 300 tūkst. žmonių humanitariniais koridoriais sugebėjo pabėgti nuo kovų.

Prezidentas pareiškė nusprendęs į Rusijos pajėgų apsuptą uostamiestį nusiųsti sunkvežimių, kuriais gabenamas maistas, vanduo ir vaistai, vilkstinę.

Tačiau „okupantai pradėjo tankų ataką būtent ten, kur buvo numatytas šis koridorius“, pareiškė jis vaizdo įraše, kuriame šią ataką pavadino „tikrų tikriausiu teroru“.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka pranešė, kad Rusijos pajėgos gyvenamuosius rajonus apšaudo „kas 30 minučių“.

Ukrainos lyderis taip pat nurodė, kad iš maždaug 100 tūkst. žmonių, kuriems per pastarąsias dvi dienas pavyko humanitariniais koridoriais išvykti iš kitų Ukrainos miestų, apie 40 tūkst. evakavosi vien ketvirtadienį.

Maskva ketvirtadienį pažadėjo nuo kovų bėgantiems Ukrainos civiliams kasdien atidaryti humanitarinius koridorius į Rusijos teritoriją, tačiau Kyjivas anksčiau yra atmetęs pasiūlymą dėl evakuacijos kelių, vedančių į Rusiją.

„Šį Baltijos šalių kreipimąsi padiktavo suvokimas, kad be tarptautinės bendruomenės realių veiksmų Generalinės Asamblėjos rezoliucija liks vien žodžiais. Civilių gyventojų, tarp jų moterų ir vaikų, žūtys yra sunkus karo nusikaltimas. Rusijos kariuomenė turi nustoti apšaudyti ir bombarduoti gyvenamuosius rajonus ir civilinės infrastruktūros objektus. Raginame Rusiją tučtuojau nutraukti ugnį ir sudaryti saugias sąlygas civiliams gyventojams, norintiems evakuotis, padaryti tą per sutartus humanitarinius koridorius į suderintas vietoves. Lietuva vertina Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pastangas lengvinti karo aukų dalią ir siekiant abiejų konflikto pusių sutarimo dėl humanitarinių koridorių“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bendrame Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareiškime ypač pabrėžta humanitarinių koridorių, leidžiančių pristatyti būtiniausius krovinius karo veiksmų rajonų gyventojams ir saugiai evakuoti civilius iš gyvybei pavojingų zonų, svarba. Rusija pasmerkta už veiksmus, iki šiol neleidžiančius atidaryti tokių koridorių, nors apie juos tariamasi Ukrainos ir Rusijos atstovų derybose. Taip pat akcentuota būtinybė užtikrinti humanitarinių darbuotojų saugumą karo zonoje.

Pareiškimą visų trijų Baltijos šalių vardu paskelbė Latvija.