Kokie požymiai išduoda, kad organizmas nusilpęs ir ko reikėtų imtis, norint palaikyti stiprų imunitetą? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Gretė Brokienė.

Taikyti kompleksinį požiūrį

Nors mityba ir turi didžiulę įtaką mūsų imuninei sistemai, tačiau, pasak G. Brokienės, tai toli gražu ne vienintelis veiksnys, lemiantis gerą savijautą.

„Visuomet sakau, kad nėra vienos panacėjos. Nėra vienos priemonės, kuri išgydytų visas ligas ir leistų visuomet jaustis puikiai. Į viską reikia žiūrėti kompleksiškai. Nors mitybos įtaka mūsų imunitetui labai didelė, reikia nepamiršti ir kitų sąsajų. Ne mažiau nei tinkama mityba svarbi ir miego higiena, streso kontrolė, fizinis aktyvumas, didelę įtaką turi ir genetika, paveldimumas, sveikatos istorija. Tai tarsi dėlionė, kurios kiekviena dalelė daro įtaką mūsų imuniteto stiprumui“, – pasakoja mitybos specialistė.

G. Brokienė priduria, kad į imuniteto stiprinimą reikėtų žiūrėti kaip į ilgalaikį procesą ir savo sveikatos būkle rūpintis nuolatos, o ne tik šaltuoju sezonu ar tuomet, kai jau pajuntame pirmuosius simptomus.

„Pati frazė „imuniteto stiprinimas“ labai madinga, pamėgta rinkodaros specialistų ir jų dažnai vartojama. Tačiau labai svarbu suprasti, kad per vieną dieną imuniteto sustiprinti neįmanoma. Joks stebuklas taip greitai neįvyks. Net ir tarp savo klientų pastebiu madą ar net įprotį rudenį ir žiemą vartoti vitaminą D, prisipirkti įvairiausių papildų ir taip stiprinti imunitetą. Tai neteisingas požiūris. Mums reikia ne tiek stiprinti imunitetą, kiek nuolatos juo rūpintis – savo sveikata, organizmu. Tai, kaip minėjau, kompleksiškas dalykas, apimantis tiek mitybą, tiek kokybišką miegą, tiek fizinį aktyvumą“, – teigia G. Brokienė.

Grėtė Brokienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausias vitaminas

Specialistės teigimu, nusilpusį imunitetą dažniausiai išduoda išoriniai dalykai, kuriuos pastebėti nesudėtinga.

„Nusilpusį imunitetą rodo dažnos virusinės ligos, vis pasikartojantys peršalimai, silpnumas, mieguistumas, suprastėjęs virškinimo sistemos darbas, pakitusi odos būklė. Labai dažnai pirmuosius simptomus galima pastebėti iš išorinių dalykų“, – tvirtina pašnekovė.

Peršalimo ligos ir įvairūs virusai dažniau puola rudenį, šaltuoju metų laiku. Pasak G. Brokienės, taip nutinka dėl tam tikro vitamino trūkumo organizme.

„Rudenį dažniau sergame, nes labiau trūksta vitamino D. Lietuvos gyventojams jo trūksta ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu tas deficitas būna dar labiau didesnis. Šis vitaminas turi labai didelę įtaką mūsų imuninės sistemos būklei. Žinoma, prie visko dar prisideda ir mityba. Didžioji dalis žmonių linkę daržoves, vaisius ir uogas vartoti sezoniškai, tada, kai jų yra šviežių, o rudenį ir žiemą juos kažkodėl pamiršta“, – pastebi mitybos specialistė.

Daržovės: „Pripildykite savo lėkštes kuo daugiau spalvų – kiekvieną dieną jose turėtų atsirasti visa vaivorykštė“, – pataria G. Brokienė. / pixabay.com nuotr.

Lėkštėje – vaivorykštės spalvos

Kaip teigia G. Brokienė, norint džiaugtis stipriu imunitetu, reikėtų nepamiršti gamtos dovanojamų gėrybių. Specialistė rekomenduoja vartoti tai, ką galime rasti sode ir darže, o ne sezono metu vartoti užšaldytas ar kitaip apdorotas daržoves ir vaisius.

„Vertinkime, ką mums dovanoja mama gamta. Turime nuostabių lietuviškų braškių, pomidorų, kurie yra puikus antioksidantų šaltinis. Miškų karalienėse žemuogėse ir mėlynėse gausu geležies. Dabar kaip tik prasideda obuolių metas. Pasinaudokime tuo, ką turime sezono metu, ir nepamirškime užsišaldyti. Užšaldyti vaisiai, daržovės ir uogos nepraranda savo vertės ir maistinių medžiagų. Pripildykite savo lėkštes kuo daugiau spalvų – kiekvieną dieną jose turėtų atsirasti visa vaivorykštė“, – pataria G. Brokienė.

Mums reikia ne tiek stiprinti imunitetą, kiek nuolat juo rūpintis – savo sveikata, organizmu. Tai kompleksiškas dalykas.

Prisijaukinti gyvenimo ritmą

Specialistė teigia, kad norintiems į savo mitybą įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, tačiau nežinantiems, kaip tai padaryti, ar paprasčiausiai nemėgstantiems jų skonio, patariama išmėginti keletą dalykų.

„Jeigu žmonės nemėgsta daržovių ar vaisių, nežino, kaip juos įtraukti į savo kasdienį valgiaraštį, rekomenduoju kreiptis į mitybos specialistus. Jie padės susidėlioti skanesnius receptus ir patars, kaip daugiau  suvartoti vaisių ir daržovių. Yra sukurta ir nuostabių produktų, kurie gali padėti tai padaryti. Pati neseniai atradau – liofilizuotų daržovių, vaisių ir uogų miltelių mišinius („fruttberry“). Iš pradžių buvau labai skeptiškai nusiteikusi, nes nesu didelė visokių glotnučių ir kokteilių gerbėja. Tačiau, labiau susipažinus su šiuo produktu, nuomonė visiškai pasikeitė. Tai tikras išsigelbėjimas skubančiam žmogui, puiki alternatyva, padedanti suvartoti reikalingą vaisių ir daržovių dienos normą“, – teigia mitybos specialistė.

G. Brokienė priduria, kad, gyvenant šiandieniame pasaulyje, kuriame viskas vyksta itin sparčiu tempu, kaip niekada anksčiau svarbu pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata.

„Mūsų gyvenimo ritmas yra be galo dinamiškas, greitas. Visuomet skatinu žmones priimti faktą, kad kitaip jau niekada nebebus, kitaip jau nebegyvensime. Todėl reikia išmokti gyventi jaučiant visą šią įtampą ir lekiant dideliu tempu savimi pasirūpinti, prisijaukinti tą dinamiką ir pasidaryti ją sau palankią. Čia mūsų naujoji misija. Nepamiršti savo kūno, nepamiršti emocinės sveikatos ir  imuniteto“, – pataria G. Brokienė.

– Pati auginate du mokyklinio amžiaus vaikus – šeštokę Rusnę ir trečioką Adomą. Prasidėję mokslai, būrelių gausa, kompiuterių ekranai, sparčiai galvas keliantys rudeniniai virusai tuojau puls atakuoti vaikų imuninę sistemą iš visų pusių. Tad kaip kuo ilgiau išlikti sveikiems?

– Vaiko organizmo stiprumą, jo atsparumą ligoms lemia labai daug veiksnių. Mano pačios vaikai tikrai daug būna gamtoje, vasarą maudosi šaltame vandenyje (juokais vadinu juos ruoniais ir ūdromis), valgo daug šviežių vaisių, uogų ir daržovių, bet vis tiek neišvengia peršalimo ligų. Pernai, jau pačioje rugsėjo pradžioje, susirgo kovidu. Tad tikrai suprantu tas mamas, kurios sako, kad ir grūdina, ir sveikai maitina savo vaikus, o šie, vos tik peržengia mokyklos slenkstį, kaip sirgo, taip ir vėl serga. Ar turiu atsakymą, kodėl? Prasidėjus mokslams, vėl  netaisyklingai sėdima susirietus prie ekranų ar knygų. Tokioje pozoje žmogus negali taisyklingai kvėpuoti, jo plaučiai nesiventiliuoja taip, kaip turėtų. Greitai jam ima trūkti ir judesio, buvimo gryname ore, gamtoje. Kai baigiasi šviežios sodų ir daržų gėrybės, prisideda dar ir mitybos problemos. Dažna bėda – nepakankamai vėdinamos patalpos mokyklose, taip pat ir namuose. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad ten, kur buvo geras vėdinimas, žmonės sirgo rečiau. Aišku, visų šių veiksnių negalima absoliutinti. Juk mokykloje vaikai neretai dalijasi ir tuo pačiu obuoliu, ir geria iš tų pačių gertuvių, sveikinasi neplautomis rankomis, bet... vieni suserga, o kiti – kažkodėl ne.

– Įdomu, kodėl taip yra?

– Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad vaiko organizmas įsisavina visko tiek, kiek reikia, ir jam nieko netrūksta. Vis dėlto pripažinkime, kad šių dienų maistas gerokai skiriasi nuo to, kokį valgė mūsų tėvai ar seneliai. Man keista, kai matau, kad vaikai, vasarodami kaime pas močiutę, neskina vyšnių, slyvų ar serbentų, o geria sultis iš pakelių. Atlikdami kraujo tyrimus matome, kad šiuolaikiniams vaikams daug ko trūksta. Keista, kad netgi išsyk po vasaros. Kalbu apie ribotas vitamino D, geležies atsargas. Bet vėlgi klausimas – o kiek tas vaikas matė saulės, jei pralindėjo visą vasarą pavėsyje su telefonu? O gal tepėsi kremu nuo saulės? Šių dienų vaikams dažnai trūksta ir cinko, kurio stoka taip pat susijusi su imunitetu, todėl ne vienam jau esu skyrusi cinko papildų. Nereikėtų pamiršti, kad smarkiai padaugėjo alergiškų vaikų. Vieni netoleruoja glitimo, kiti – pieno produktų, treti – šokolado ar visokių cheminių maisto priedų. Kur link suku? Kad tų vaikų organizmas neįsisavina maisto medžiagų taip gerai, kaip reikėtų. Jis arba viską šalina lauk, arba įsisavina iš dalies. Tokių vaikų su metais vis daugėja, todėl siūlau jų tėveliams daryti išsamesnius kraujo tyrimus – ne vien tik bendrą šlapimo ar bendrą kraujo. Esu ne kartą susidūrusi su atvejais, kai išbalusio vaiko hemaglobino rodikliai buvo geri, o feritino lygis – kritiškas.

– Ar, jūsų nuomone, pusryčiai prieš einant į mokyklą yra svarbūs normaliai mokinio psichinei veiklai, jo mąstymui? Ar rekomenduotumėte prieš pamokas papusryčiauti?

– Savo vaikus visuomet raginu valgyti pusryčius: suvalgę angliavandenių turėsite daugiau energijos, galėsite geriau galvoti. Tačiau kartais, jei vaiką kankina įtampa ar vėliau suvalgo vakarienę, pusryčių jis nenori. Tuomet neverčiu. Susitariame, kad mokyklą nešis kokį bananą, džiovintų vaisių dėžutę ar riešutų, kad iki pietų nebadautų.

– Ne paslaptis, kad vietoj pietų mokyklos valgykloje dažnas paauglys renkasi bevertį greitąjį maistą iš šalia esančios parduotuvės ar užkandžių kioskelio. Toks maitinimasis diena iš dienos – tikrai ne į sveikatą. Gal žinote, kaip apsisaugoti nuo tokios pagundos?

– Su paaugliais sunku. Jie turi tvirtą savo nuomonę, kurios nenori keisti. Vienintelis būdas juos įtikinti – kad patys pajaustų. Kaip sakoma, pasimokytų iš klaidų. Savo vaikams dažnai aiškinu, kas yra angliavandeniai, o kas – baltymai. Sakau, kad, jiems augant, organizmas tarsi nuolat stato save. Statybinė medžiaga – iš esmės baltymai: mėsa, žuvis, pienas, ankštinius. Kai jos suvirškinamos, organizmo fabrikėlis pasiima tai, ko jam reikia, ir pradeda statybas. Jei plytos geros – puiku, bet jei abejotinos kokybės – vis tiek stato: iš pagaliukų, šakaliukų, skersai, išilgai, kreivai ir t.t. Žodžiu, kokios plytos – toks ir pastatas. Todėl savo organizmui nepasakysi, kad gerai pavalgysi po savaitės pas mamą (juokiasi), o šiandien tenkinkis traškučiais ir kokakola. Organizmas nekaltas: ką turės – iš to ir statys! Todėl mokau juos kasdien pagalvoti apie tai, ką deda į burną, t.y. iš ko stato savo organizmo namą. Jame turi būti visko – baltymų, riebalų, angliavandenių. Jei nevalgote grynos mėsos (dabar tai dažnai pasitaiko tarp paauglių) – valgykite ankštinius!

– Kaip išaiškinti paaugliui, kad nors dabar jo organizmo namas  negriūva, dar neaišku, kas bus po metų, kitų?

Apsilankyti pas šeimos gydytoją bent kartą per metus būtina. Tik nedarykite to atmestinai!

– Tą patį sakau ir vaikų tėvams. Jei suaugusiam žmogui trūks geležies, jis tiesiog eis į darbą apsnūdęs ir mieguistas. Bet vaikas auga čia ir dabar. Jei organizme didelis geležies atsargų trūkumas (o geležis be galo svarbi ir smegenims vystytis), tai organizmo statomas namelis nebus labai stiprus ir tvirtas. Kai buvau studentė, frazė, kad iki simptomų atsiradimo liga jau būna nuėjusi ilgą kelią, man atrodė kažkokia mistika. Dabar žinau, kad žmogaus organizmas yra labai adaptyvus ir kai jau atsiranda tam tikrų simptomų, kartais būna vėlu ir sunku žmogui pagelbėti. Kitas dalykas, kad vaikai dažnai nemoka pasakyti, kaip jaučiasi. Galbūt jie neturi su kuo palyginti? Gal jiems sunku nupasakoti, ką jaučia? Jie sako: noriu miego arba negera. Bet jei paklausi, kaip negera: ar tau silpna, pykina, skauda, o gal dusina – jie nežino, ką atsakyti. Todėl vietoj logiško paaiškinimo tėvai dažnai girdi atsakymą: aš nenoriu į mokyklą. Tuomet sūnus ar dukra yra apkaltinami tinginyste. Bet gal vaikui iš tiesų silpna? Aš nenoriu bėgioti, sako jis fizinio lavinimo mokytojui. Kodėl? Ar tik ne dėl to, kad bėgant vargšeliui labai daužosi širdis? O gal jo jo pulsas labai aukštas ir trūksta kalio? Štai kodėl apsilankyti pas šeimos gydytoją bent kartą per metus  būtina. Tik nedarykite to atmestinai! Atėję papasakokite, kaip vaikas elgiasi pastaruoju metu, kuo maitinasi. Gal staiga pasikeitė jo elgesys? Ar daug paaugo per metus? Atsakymai padės gydytojui susidaryti teisingą nuomonę apie vaiko sveikatą.

Dėmesys: ap­si­lan­ky­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją bent kar­tą per me­tus bū­ti­na. Tik ne­da­ry­ki­te to at­mes­ti­nai! / Freepik.com nuotr.

– Pakalbėkime apie miegą. Kiek jo reikia mokyklinio amžiaus vaikui? Turbūt apie pogulį grįžus namo jau reikia pamiršti: išsyk prasideda būreliai, pamokų ruoša, ekranai?

– Manau, kad su vaikais, net jei jie paaugliai, reikia mėginti kuo daugiau kalbėtis. Papasakoti, nors ir labai primityviai, kas vyksta jų smegenyse miegant. Kad miegodami vaikai auga, kad smegenys atsimena, ką jie veikė dieną; ir kad eilėraštį gerai mokytis vakare, nes ryte teliks jį tik pakartoti. Miegas labai svarbus ir imunitetui, todėl saviškių prašau, kad 22 val. jau gulėtų lovose. Vaikai turi žinoti, kad jų sveikatai ne vis vien, kada jie eis gulti. Sveikiausias miegas, kai ilsisi ir atsigauna centrinė nervų sistema ir visas žmogaus organizmas, – nuo 22 iki 24 val. Todėl, jei gulti eisime jau po vidurnakčio, ryte jausimės nervingi ir neišsimiegoję.

– Vasarą galime aiškiai matyti, kiek šeimų Lietuvoje gyvena aktyviai ir kiek jų galynėjasi su antsvoriu. Judėjimas gerina kraujotaką, stimuliuoja visų organizmo sistemų veiklą – taip pat ir tų, kurios dalyvauja statant imuniteto namą.

– Labai liūdna situacija dėl antsvorio buvo po karantino. Laimei, pernai vaizdas jau buvo geresnis. Šiais metais net ir dalis apkūnesnių vaikų sveria mažiau nei pernai. Vadinasi, šaunuoliai, pradėjo daugiau judėti! Aiškinamės su jais, kad viena ledų porcija, deja, sudaro visą dienos cukraus normą, o jei jos dvi… Jei dar suvalgysime vaisių ar bandelę – žodžiu, dauguma mūsų gerokai viršijame cukraus normą kasdien. Vaikai skirtingi, tad maitinasi jie, aišku, irgi skirtingai. Bet jei vienas šeimoje yra stambesnis – nepulkime jam priekaištauti. Dažnai net gydytojo kabinete tėvai šaukia ant tokio vaiko: aš juk sakiau, kad tau reikia bėgioti! Tik ar šitaip mes jam padedame? Palaikome? Kodėl nebėgiojate kartu? – klausiu jų. Taigi mums nereikia, dažnai girdžiu tą patį atsakymą. O kaip smagu tam vaikeliui būtų gauti visos šeimos ar bent jau tėvų moralinę paramą. Širdis džiaugiasi, kai girdi: mūsų vaikui reikėjo numesti šiek tiek svorio, tai visi pradėjome kartu sportuoti.

Suderina: Prei­lo­je su šei­ma ato­sto­gau­jan­ti R.Ise­vi­čie­nė ran­da lai­ko po­kal­biams su vai­kais apie svei­kes­nę mi­ty­bą ir imu­ni­te­to stip­ri­ni­mą / R. Ise­vi­čie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Išsitarėte, kad labiau nei nutukimas nerimo kelia vaikų laikysena, kūprinimasis. Gal tinkama fizinė veikla padėtų išspręsti šią problemą?

– Visų pirma, tėvai turėtų ją pastebėti. Jei nemato problemos – ką čia koreguosi? Dėl dažno žiūrėjimo į telefonus šiuolaikinių vaikų galva, pečiai išsišovę į priekį, o kaklo apačioje iš nugaros pusės formuojasi kuprelė. Tai ekranų nulemta laikysena, kai telefonas prieš nosį, o galva iškišta į priekį, kad geriau matytų. Tokią laikyseną senais laikais turėdavo tam tikrų specialybių suaugusieji, tarkim, prie popierių šūsnies palinkę buhalteriai. Visada paprašau vaikus nusirengti ir parodau šį defektą tėvams. Raginimas išsitiesti čia nebepadės. Todėl sakau, kad vienintelė pagalba jų vaikams – parinkti jiems mėgstamą sporto šaką. Suaugęs žmogus gali vaikščioti pas kineziterapeutą ir ugdyti valią – daryti nuobodžius pratimus stuburui ar laikysenai gerinti. O vaikui turi būti įdomu. Todėl tėvų užduotis – rasti jam patinkančią sporto šaką ar būrelį, kurį lankydamas jaustų malonumą. Kelios dienos valstybės kompensuojamų mankštelių situacijos nepakeis – ydingą laikyseną, stuburo problemas galima ištaisyti tik nuolat dirbant. Tėvai turėtų ne bartis, bet laiku pastebėti, ar vaikas linkęs kūprintis, ir jei taip – surasti jam tinkamą sportinę veiklą.

Miegas – imuniteto pagrindas

Per parą vaikai turi miegoti ne mažiau

6–7 metų – 11–12 val.

8–10 metų – 10 val.

11–14 metų – 9 val.

15–17 metų – 8 val.

Imunitetas per naktį nesustiprės

Kaip ruošiant roges žiemai, taip ir su imuniteto stiprinimu vasarą – kuo anksčiau pradėsime, tuo ramesni galėsime jaustis pasitikdami peršalimų sezoną. Specialistai įspėja, kad stiprinti imunitetą rudenį gali būti per vėlu.

„Imunitetas per naktį nesustiprės, tad, jeigu susirūpinsite jau dabar, sumažės rimtesnių ligų šaltuoju sezonu rizika“, – teigia vaistininkė Dovilė Tervydė ir primena svarbiausias taisykles, kurios padės pasitikti rudenį kur kas labiau pasiruošus.

1. Valdyti stresą

Prasidedantis rudens sezonas, pasikeitęs oras ir gyvenimo ritmas, grįžimas į darbą ar mokyklą – pokyčiai, kurie mūsų organizmui sukelia stresą. Jis išskiria streso hormoną – kortizolį, kuris gali slopinti imuninę sistemą. Vienas geriausių būdų kovoti su įtampa ir stresu – judėjimas. Vasarą įprastai judame daugiau, tad nereikėtų šio įpročio pamiršti ir prasidėjus darbų, mokslų sezonui.

2. Nepamiršti vitamino D

Imunitetas gali nusilpti dėl vitamino D trūkumo organizme, kuris yra susijęs su padidėjusiu jautrumu infekcijoms ir ligoms. Nors vasarą mus džiugino saulėtos dienos, tai nebūtinai reiškia, kad pasikrovėme pakankamai vitamino D, todėl rekomenduojama prieš rudens sezoną atlikti vitamino D kraujo tyrimą. Esant jo trūkumui, bus daugiau laiko vitamino D pusiausvyrai atkurti dar iki šaltojo sezono pradžios.

3. Gerti pakankamai vandens

Palaikydami kūno drėgmės pusiausvyrą leidžiame jam natūraliai pašalinti bakterijas ir toksinus, kurie sukelia infekcijas. Vandeniu deguonis ir maistinės medžiagos pasiskirsto visame kūne, o nereikalingos medžiagos išplaunamos iš organizmo. Kai kūno ląstelės gauna nepakankamai vandens, mes dehidratuojame, todėl organizme lengviau kaupiasi kenksmingos medžiagos. Dėl to gali sutrikti ne tik imuninė, bet ir kitos organizmo funkcijos.

4. Kokybiškai išsimiegoti

Nors ilgos vasaros naktys anksti miegoti nekviečia, tinkamu miego režimu ir kokybe vertėtų pradėti rūpintis jau dabar. Ilgalaikis miego trūkumas ar jo režimo nebuvimas gali pabloginti kūno apsaugą nuo infekcijų, susilpninti imuninę funkciją. Rutina yra vienas iš svarbiausių kokybiško nakties miego elementų. Todėl tikslinga jau dabar po truputį pratintis prie rudenį pasikeisiančio miego režimo, kad kūnas spėtų adaptuotis.

5. Papildyti organizmą gerosiomis bakterijomis

Iki 70 proc. mūsų imuniteto sistemos yra žarnyne. Vienas svarbiausių sveiko žarnyno elementų – gerosios bakterijos. Probiotikai, arba gerosios bakterijos, palaiko normalią žmogaus imuninės sistemos būklę. Todėl jeigu žarnyne bus išlaikoma naudingų bakterijų ir kitų organizmų pusiausvyra, ligos gali būti mažiau grėsmingos. Gerųjų bakterijų kiekį organizme galima papildyti valgant natūraliai fermentuotą maistą – raugintus kopūstus, varškę, jogurtą. Tačiau dažnai šių produktų nepakanka, todėl papildomai galima vartoti ir maisto papildų, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų ir joms skirto maisto – prebiotikų.

„Mūsų imuninė sistema greičiau susidoros su ją puolančiais virusais, jeigu vadovausimės esminėmis taisyklėmis: vartosime daugiau skysčių, ilsėsimės, tinkamai maitinsimės, kvėpuosime garais ir jaučiamus simptomus lengvinsime medikamentais“, – teigia G. Šimkė.

Vaistininkė akcentuoja, kad pasireiškus COVID-19 būdingiems simptomams: karščiavimui, sausam kosuliui, pasunkėjusiam kvėpavimui, staigiam uoslės, skonio praradimui ar susilpnėjimui, reikia susisiekti su savo šeimos gydytoju ir laikantis saviizoliacijos taisyklių atlikti testą. Paaiškėjus rezultatui, bus galima imtis kitų gydymo veiksmų.

Vartokite daugiau skysčių

Kai sergate, turite vartoti dar daugiau skysčių nei įprastai. Padidėjusi temperatūra lemia termoreguliacijos procesus: jų metu kūnas vėsinamas pašalinant vandenį per odą ir plaučius. Jeigu skysčių vartojame per mažai, prasideda dehidratacija, kuri lemia mažiau efektyvias organizmo funkcijas, kylančią temperatūrą, galvos ir sąnarių skausmus, silpnumą ir kitų nepageidaujamų simptomų atsiradimą.

„Kai sergate, rekomenduoju gerti ne tik vandenį, bet ir šiltas arbatžolių arbatas bei sultinius. Įvairios arbatžolės ne tik užtikrina skysčių kiekį organizme, tačiau gali palengvinti simptomus. Liepžiedžių, aviečių lapų ar juodojo šeivamedžio žiedų arbatos yra natūralūs antipiretikai, mažinantys temperatūrą. Čiobrelių, šalavijo, gysločio lapų, medetkų ar ramunėlių žiedų arbatos gelbsti, kai skauda gerklę, taip pat ramina prasidėjusį kosulį. Tokias arbatas reikėtų vartoti saikingai, o apie galimą šalutinį poveikį ir derinimą su vartojamais vaistais ar papildais vertėtų pasikonsultuoti su vaistininku“, – sako G. Šimkė.

„Camelia“ vaistininkės teigimu, ilgai virti vištienos, jautienos ar kitos mėsos kaulų bei daržovių sultiniai taip pat gali pagelbėti. Sultiniuose yra gausu organizmą stiprinančių vitaminų bei mikroelementų, tarp jų ir vitamino A, K2, cinko, geležies, seleno, omega-3 bei omega-6 riebalų rūgščių. Jų sudėtyje esančios amino rūgštys, tokios kaip glicinas ir argininas, pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu.

Ilsėkitės ir nepamirškite pavalgyti

Sergančio žmogaus organizmas yra priverstas dirbti intensyviau ir naudoti daug energijos išteklių tam, kad galėtų kovoti su ligos sukėlėjais. Dėl šios priežasties svarbu kokybiškai ilsėtis ir suteikti galimybę visus resursus nukreipti kovai su virusu. Miego metu organizmas sutelkia dėmesį į specifinių baltymų, reikalingų imuninės sistemos stiprinimui, gamybą, todėl pasveikti pavyksta kur kas greičiau. Likus šiltoje lovoje, mažesnė tikimybė sušalti, išsekinti organizmą,  taip pat mažesnė ir komplikacijų rizika.

Vaistininkės G. Šimkės teigimu, kai sergate, reikia prisiversti valgyti bent mažomis porcijomis tam, kad organizmas turėtų užtektinai energijos kovoti su jį puolančia infekcija.

„Rinkitės grūdines kultūras, pavyzdžiui, avižinių dribsnių košę, kurioje gausu imunitetą stiprinančių vitamino E, beta-gliukano skaidulų. Galite valgyti lapines daržoves, brokolius, vaisius: juose taip gausu vitaminų C, E, kalcio bei skaidulų. Jogurtas ir kiti fermentuoto pieno produktai, kuriuose daugybė magnio, seleno, cinko bei kitų mikro ir makro elementų, padės stiprinti imuninę sistemą ir pagreitinti sveikimą. Padėti sau galite ir valgydami česnaką, gerdami sultinius ir arbatas, pagardintas medumi bei imbieru“,  – pataria vaistininkė.

Vartokite maisto papildus

Anot G. Šimkės, organizmo stiprinimui ne visada pakanka su maistu gautų medžiagų ir vitaminų, todėl kartu rekomenduojama vartoti ir maisto papildus.

„Šaltuoju metu laiku ypač naudinga vartoti preparatus, praturtintus vitaminais C, D3, A ir E, cinku, selenu, taip pat ir žuvų taukus. Jeigu nenorite vartoti daug atskirų maisto papildų, galite rinktis vitaminų kompleksus, sudarytus iš keleto skirtingų veikliųjų medžiagų. Yra galimybė pasirinkti ir labiausiai tinkančią maisto papildo formą – skystą, tai yra emulsijos, mikstūros, sirupai, tinktūros, arba kietą, kaip dražetės, milteliai, piliulės, tabletės“, – pasakoja vaistininkė.

Kvėpuokite garais

Anot G. Šimkės, kai žmogus kvėpuoja garais (inhaliuoja), yra slopinamas kilęs uždegimas ir raminama sudirginta gleivinė. Dėl šios priežasties inhaliacija puikiai tinka gerklės uždegimui slopinti, slogai mažinti ir plaučių ligoms gydyti.

„Inhaliacijoms dažniausiai naudojamas 0,9 proc. druskos tirpalas, kurio galima įsigyti vaistinėse. Jeigu nėra galimybės apsilankyti vaistinėje, galite garinimui naudoti ir paprasčiausią mineralinį vandenį. Šiam procesui naudoti eterinių aliejų nerekomenduoju, nes jie gali sukelti alerginę reakciją. Dėl galimų nelaimingų atsitikimų ar akių sudirginimo rizikos, nerekomenduoju inhaliacijų atlikti virš puodo su verdančiu vandeniu, saugiau rinktis specialius inhaliatorius. Jeigu neturite galimybės atlikti inhaliacijų, kvėpuoti vandens garais galite ir šiltame duše arba pabandyti drėkinti patalpas, nes tai gali šiek tiek palengvinti jaučiamus simptomus“, – pataria vaistininkė.

Simptomų lengvinimas medikamentais

Jeigu ligos simptomai yra stiprūs ir labai vargina, juos galima kontroliuoti vaistiniais preparatais. G. Šimkės teigimu, temperatūrą mažina paracetamolis, ibuprofenas, deksketoprofenas ir kiti antipiretikai.

„Jeigu skauda gerklę, galite rinktis augalinės kilmės ir cheminės sudėties pastiles ir (ar) uždegimą malšinančius purškalus. Sausam kosuliui slopinti padės pastilės, kurių sudėtyje yra islandinės kerpenos ar šalavijo, taip pat sirupai. Šlapiam kosuliui gydyti yra reikalingi atsikosėjimą skatinantys bei sekretą skystinantys preparatai. Nosies užgulimą palengvins vietiniai arba sisteminiai dekondestantai, antihistamininiai vaistai nuo alergijos ir druskingi nosies purškalai. Labai svarbu, kad prieš pradėdami vartoti bet kokį vaistinį preparatą, pasikonsultuotumėte su gydytoju ar vaistininku ir perskaitytume informacinį preparato lapelį“, – sako G. Šimkė.

Jeigu kamuoja peršalimas ar silpsta imunitetas, padės subalansuota mityba, skysčių vartojimas, poilsis, kvėpavimas garais, tinkamai parinkti medikamentai ir maisto papildai. Nepamirškite, kad sveikata – brangiausias turtas, o jos būklė – jūsų rankose.

„Jeigu kamuoja pasikartojančios peršalimo ligos, infekcijos, pūslelinė, alerginės reakcijos, jūsų oda yra suskilinėjusi ir blyški, nuolatos jaučiate nuovargį, silpnumą ir galvos skausmus, tai reikėtų laikyti organizmo siunčiamu signalu apie nualintą imunitetą. Kartu tai yra ir kvietimas imtis sveikatos stiprinimo veiksmų neatidėliotinai“, – teigia E. Zykienė.

Ką gali atsparus organizmas?

Vaistininkės teigimu, propaguojamas sveikas gyvenimo būdas efektyviausiai padeda kovoti su virusais ir bakterijomis. Tačiau tai veikia tik tada, kai organizmo atsparumą didinančioms priemonėms skiriame dėmesį visus metus, o ne tik sunegalavus ar bandant apsisaugoti nuo peršalimo ir gripo sezono metu siaučiančių ligų.

„Stipri imuninė sistema, kasdieną aprūpinama reikiamu kiekiu vitaminų, mineralų ir pagrindinių maistinių medžiagų, apsaugo nuo peršalimo, alergijų sukeltų ligų, žarnyno infekcijų, vėžinių susirgimų. Tinkamai veikiantis nematomas organizmo skydas taip pat apsaugo nuo Alzheimerio ligos, demencijos, osteoporozės išsivystymo, leidžia išvengti regėjimo problemų ir rizikos susirgti depresija“, – aiškina E. Zykienė.

Siekdama padėti norintiems stiprinti savo imunitetą, bet nežinantiems nuo ko pradėti, „Camelia“ vaistininkė siūlo išmėginti penkis paprastus būdus: „Juos kartojant kiekvieną dieną ne tik stiprinsite imuninį atsaką, bet ugdysite ir sveikatą stiprinančius įpročius, kurie galiausiai taps rutina. O dar svarbiau yra tai, kad jie nieko jums nekainuos.“

Penkios galimybės sustiprinti imunitetą

1. E. Zykienė pataria pradėti nuo miego-poilsio režimo sureguliavimo. Reikėtų kasdien eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu: taip organizmas patirs mažiau streso ir pagerės miego kokybė.

2. Organizmo imuninę sistemą stiprins ir užsiėmimas sau patinkančia veikla, kuri padės atitrūkti nuo darbų ir mažins jaučiamą įtampą, stresą, nerimą.

3. Pasak vaistininkės, nemažiau svarbu yra sveikai ir subalansuotai maitintis bei taip organizmui suteikti bent dalį reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų dienos dozės. Į kasdienį mitybos racioną reikėtų įtraukti po 300-400 g sezoninių daržovių ir tris vaisius. Gazuotus gėrimus pakeisti vandeniu, atsisakyti pridėtinio cukraus, perdirbtų mėsos gaminių, pusgaminių, vartoti natūralų maistą.

4. Užsiimti fizine veikla – dar vienas įprotis, kurį reikėtų ugdyti. Reguliari fizinė veikla ne tik pagerins nuotaiką, bet stimuliuos imunitetą ir greitins makrofagų – ląstelių, atakuojančių į organizmą patenkančius virusus ir bakterijas – gamybą.

5. Vaistininkė rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Tai padaryti padės paprasti užsiėmimai: ėjimas į darbą ar parduotuvę pėsčiomis, važinėjimas dviračiu, pasivaikščiojimai miške ar pažintinių takų ir parkų aplankymas.

Imuninei sistemai stiprinti – papildomos priemonės

Vaistininkė akcentuoja, kad vitaminų, mineralų ir maistinių medžiagų trūkumą organizme kompensuoti galima imuninę sistemą stiprinant antioksidantais – vitaminu A, C, E, selenu ir cinku, vitaminu D, propoliu, žuvų taukais, augaliniais ežiuolės ir erškėčių ekstrakto preparatais.

„Šiuos imuniteto stiprinimui reikalingus produktus galima rasti kiekvienoje vaistinėje, tačiau juos vartoti reikėtų saikingai, pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus. Jeigu kasdien suvartosite per didelę maisto papildo dozę ar užtęsite vartojimo trukmę, atsiras perdozavimo rizika. Perdozavus vitaminų ir mineralinių medžiagų gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, sutrikti kepenų funkcijos“, – įspėja E. Zykienė.

Kaip teisingai pasirinkti ir vartoti papildus

Vaistininkė priduria, kad vartoti vitaminų ir mineralų papildus, stiprinančius imunitetą, reikėtų bent šešias savaites, tačiau geriausią poveikį galima pasiekti šiais preparatais stiprinant organizmą 2-3 mėnesius. Vartoti galima ir kelis maisto papildus tuo pačiu metu, tačiau reikėtų patikrinti, ar juose nėra tų pačių vitaminų ar mineralų, kad nebūtų gaunama dukart didesnė dozė. Imuniteto stiprumui įtaką daro ir gera žarnyno veikla, todėl kelis kartus per metus reikėtų profilaktiškai vartoti gerųjų žarnyno bakterijų.

„Šių imunitetą stiprinančių priemonių įsigijimas nereikalaus didelių išlaidų, jeigu tinkamai suplanuosite sveikatos prevencijai skiriamą biudžetą, o apsipirkdami vadovausitės keliomis sutaupyti leidžiančiomis taisyklėmis. Jeigu perkate maisto papildus 2-3 mėnesių kursui, rinkitės didesnę pakuotę, o ne kelias mažesnes, kurioms galiausiai išleisite didesnę sumą. Taip pat sekite taikomas akcijas, naudokitės klientų lojalumo programomis, apsilankykite internetinėse vaistinėse, kur skelbiami tik perkantiems internetu galiojantys pasiūlymai – visa tai leis su jums dar daugiau sutaupyti“, –  pataria „Camelia“ vaistininkė E. Zykienė.

Lengviausias ir efektyviausias būdas išvengti ligų ir kitų negalavimų yra užsiimti prevencija ir nuosekliai taikyti priemones, galinčias sustiprinti imuninę sistemą: propaguoti sveikos gyvensenos įpročius bei kompensuoti reikalingų medžiagų trūkumą jų atsargas organizme papildančiais preparatais.

Sulos tikriausiai yra ragavęs kiekvienas lietuvis, pasak vaistininkės K. Staivės, sula mūsų šalyje tikrai yra labai populiari, dalis jaunimo šiandien ją pamažu atranda iš naujo. Populiarumo priežastis tikriausiai yra paprasta – tai ne tik malonaus skonio, bet ir sveikatai naudingas gėrimas.

Vaistininkė paaiškina, kad pavasarį iš beržų ir klevų leidžiama sula – tai skystos maisto medžiagos, kurios yra šaknyse, ir tik šiek tiek sušilus orui, bent iki 5–6 laipsnių šilumos, pašvietus saulei, ima kilti į šakas ir maitinti sprogstančius pumpurus.

Sula Lietuvoje nuo seno vertinama ne be priežasties, joje randama daug naudingų vitaminų ir mineralų. „Šiame gėrime yra vario, kalio, kalcio, nemažai geležies, fosforo, magnio. Mūsų senoliai ją naudojo kaip vaistą atstatyti nusilpusio ligonio organizmą ar siekdami sustiprėti po žiemos, sulą gerdavo siekdami išvalyti inkstus, sergant akmenlige“, – pasakoja vaistininkė.

Pasak vaistininkės, sula yra gėrimas, kuris tinkamas kiekvienam. Joje yra nedaug cukraus, skaičiuojama, kad klevų suloje yra 4 proc. cukraus, o beržų – 1–2 proc. Be to išgerti per daug sulos sunkiai įmanoma ir dėl to, kad ji teka tik labai trumpą laikotarpį, kuris priklauso ir nuo žiemos ir pavasario sąlygų, todėl trunka apie pora savaičių. Taip pat sula yra greitai gendantis produktas, todėl šviežia išlieka trumpai.

Vis dėlto vaistininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu nepiktnaudžiauti sula ir saugoti bei globoti gamtą, kuri padeda žmogui. Išleidus daug sulos medis tampa silpnesnis, lapai mažiau žalesni ir retesni. „Sulą galime palyginti su žmogaus krauju. Kai žmogus tampa kraujo donoru, viską darome steriliai atsargiai, lygiai taip pat ir sulos atidavimas yra tikrai nekenksmingas pačiam medžiui, bet mums su juo reikia elgtis labai atsargiai, nepiktnaudžiauti ir būtinai po to pasirūpinti medžio vieta, kur leidome sulą“, – pasakoja „Eurovaistinėje“ dirbanti profesionalė.

Nepaisant sulos naudingumo, pavasarį dažnam reikia skirti papildomo dėmesio rūpinantis po žiemos nusilpusiu imunitetu. Pasak vaistininkės, pavasarį naudingas kofermentas Q10, kuris padeda pasirūpinti papildoma energija, taip pat B grupės vitaminai, magnis. Prieš prasidedant uogų ir daržovių sezonui naudinga vartoti ir ežiuolės preparatus, vitaminą C ir D, cinką, seleną. Lietuvoje vis dažniau vertinamas ir pavasarį naudingas antioksidantas kvercetinas. Pavasarį taip pat svarbu nepamiršti pasimėgauti vis dažniau pasirodančios saulės spinduliais ir grynu oru.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiuo metu visiems aktualiausia vitaminai imunitetui, atminčiai bei akims stiprinti klientai dabar skiria mažiau dėmesio. Imunitetui palaikyti dažniausiai renkamasi vitaminas C, D ir žuvų taukai.

Jų naudą komentuoja vaistininkė:

Vitaminas C. Jis yra beveik visada klientų pats mėgstamiausias. Vitaminą C galima įsigyti įvairių formų – sirupas, kapsulės, tabletės. Visų formų vitaminą C organizmas puikiai pasisavina, tačiau geriausiai – skystas formas, ypač tas, kurios yra liposominės. Taip pat labai gerai pasisavinamos kapsulės ir prailginto veikimo vitaminai, nes juos organizmas įsisavina pamažu, todėl taip jis ilgiau veikia.

Vitaminas D. Ši medžiaga imuniteto palaikymui taip pat labai dažnai pasitelkiama. Kaip ir vitaminą C, šią medžiagą galima naudoti įvairiomis formomis. Galioja ta pati taisyklė – organizmas geriausiai pasisavina liposominį. Vitaminas D dar gali būti ir purškiamas, tokios formos jis ypač greitai pasisavinamas. Purškiamas vitaminas D yra patogus vartoti, jį galima turėti rankinėje ar automobilyje, tam nereikia įsipilti vandens, todėl gali būti vartojamas bet kur.

Žuvų taukai. Juos vaistinėje galima rasti skystus arba kapsulėmis, vaikams galima įsigyti guminukų. Suaugę dažniausiai renkasi kapsules, kadangi skysti žuvų taukai nėra labai skanūs, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad būtent skysti yra geriau pasisavinami, todėl jeigu tik įmanoma tokios formos žuvų taukus rekomenduojama rinktis.

Vaistininkė taip pat primena, kad vitaminai ir maisto papildai negali atstoti visavertės mitybos ir sveiko gyvenimo būdo, todėl reikėtų nepamiršti valgyti įvairų maistą, būti fiziškai aktyviems, dažnai vėdinti patalpas.

Augalai, tinkamiausi imuniteto stiprinimui

Pasak vaistininkės, vaistažolių ar kitų augalų vartojimas gali būti tikrai nebrangi ir veiksminga alternatyva siekiant sustiprinti imuninę sistemą. Svarbiausia – pasirinkti tokius augalus, kurie turi daug vitaminų. „Pati populiariausia žolelė imuniteto stiprinimui – ežiuolė. Ji didina atsparumą užkrečiamoms ligoms, ypač gripui, padeda pasveikti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ežiuolę galima vartoti tik 4-6 savaites. Jei vaistažolė vartojama ilgiau, ji organizmą pradeda veikti atvirkščiai – t. y. silpninti imunitetą“, – pasakoja E. Zykienė.

Taip pat vienas populiaresnių augalų imunitetui stiprinti – imbieras. Jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis, padeda peršalus, nes skatina prakaitavimą, paspartina kraujo cirkuliaciją. Ši šaknis yra išties nebrangi. Visgi, nepatariama imbiero vartoti, jei yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes gali pridaryti dar didesnės žalos.

„Taip pat imunitetui stiprinti puikiai tinka erškėtis, kurį naudoti reikėtų nusilpus organizmui po sunkių ligų bei esant vitaminų trūkumui. Panašų poveikį turi ir šaltalankių uogos, kurios turi daug antioksidantų, vitamino C, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, gerina geležies pasisavinimą.“

Specialistė priduria, kad į labiausiai tinkamų stiprinti imunitetą augalų penketuką turėtų patekti ir juodasis šeivamedis. Jį puikiai galima vartoti ligos metu, nes skatina prakaitavimą bei mažina karščiavimą. Visų šių augalų arbatos kainuoja tik po 2-3 eurus, tad imuniteto stiprinimui tokiu būdu tikrai neišleisite daug.

Vaistažoles vartoti reikia atsakingai

E. Zykienė atkreipia dėmesį, kad vartoti reikėtų tik šviežiai pagamintus antpilus – iš vakaro pagamintų arbatų pataria vengti. Taip pat svarbu ir teisinga vaistažolių arbatos gamyba, ją ruošiant ant vaistažolių negalima pilti ką tik užvirusio vandens, bent minutę reikėtų palaukti. „Vaistažoles naudokite ir gaminkite taip, kaip nurodyta ant pakelio. Dažniausiai vaistažoles reikia užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 5-10 minučių, bet gali būti ir ilgiau. Tai priklauso nuo to, kokia vaistažolė ir per kiek laiko ji išskiria savo naudingas medžiagas“, – teigia vaistininkė.

Ji priduria, kad į vaistažolių vartojimą reikėtų žiūrėti atsakingai, ypač, jei esate alergiški arba laukiatės. „Nėštumo metu reikia labai atsargiai vartoti žoleles. Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad vaistažolės negali būti pavojingos, tačiau nėštumo metu yra tik kelios, kurias galima vartoti. Todėl tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju, – atkreipia dėmesį E. Zykienė. – Reikėtų išskirti ir tuos žmones, kurie turi alergiją astrinių šeimos augalų žiedadulkėms. Ežiuolė, ramunėlė, šaltpusnis ir kitos šiai šeimai priklausančios vaistažolės jiems gali sukelti alergiją.“

Ką rinktis: tinktūras ar arbatas?

Pasak vaistininkės, pagal kamuojančius negalavimus reikėtų pasirinkti ne tik vaistažoles, bet ir tinkamą vartojimo būdą. „Tinktūros yra spiritinės, jos daugiau naudojamos skrandžio arba širdies ligoms, kai reikia greitesnio poveikio. Todėl, pavyzdžiui, širdies lašai yra gaminami spirito pagrindu, kad pacientui būtų galima suteikti greitesnę pagalbą. Tai pat tinktūros yra šiek tiek brangesnės“, – paaiškina specialistė.

Ji priduria, kad siekiant stiprinti imuninę sistemą ar atsikratyti kosulio labiau tinka vartoti arbatas. Jas rekomenduojama gurkšnoti dažnai, 3-4 kartus per dieną.

Vaistažolės namų vaistinėlėje

Vis dėlto, žoleles galima naudoti ne tik imunitetui stiprinti, bet ir kitiems negalavimas gydyti. „Kiekvienam savo namų vaistinėlėje patarčiau turėti universalesnes vaistažoles, kurias galima naudoti tiek prie kvėpavimo takų ligų, tiek prie virškinimo sutrikimų. Pavyzdžiui, ramunėlė naudinga kvėpavimo takams ir atpalaiduoja skrandžio spazmus, gerina virškinimą. Čiobrelis taip pat atpalaiduoja skrandžio spazmus, nuima pilvo pūtimą bei tinka kovoti su kosuliu. Investicija bus nedidelė, tačiau jausitės ramūs, kad esate pasiruošę visokioms situacijoms“, – teigia E. Zykienė.

Vaistininkė priduria, kad vaikams reikėtų vartoti arbatas, skirtas mažiesiems. Tačiau, jei specialių arbatų nėra po ranka, tinka tokios pačios vaistažolės, kaip ir suaugusiems. Vienintelis skirtumas, jog jas reikėtų vartoti mažesniais kiekiais – t. y. arbatos vaikams turėtų būti silpnesnės.

Gerai žinomas virusas

Vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Pasak jo, jei bus vien gydomos karpos, bet nestiprinamas imunitetas, jų atsikratyti gali būti itin sunku: kol gydysite vieną karpą, kita gali išaugti kitoje vietoje.

Karpų sukėlėjas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis geriau žinomas kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, tačiau ŽPV yra apie 100 rūšių ir dauguma jų sukelia sveikatai nepavojingas odos infekcijas, pasireiškiančias karpomis ant delnų, pėdų, kelių, veido, lytinių organų ar burnos gleivinės. Bet kuris iš mūsų gali būti ŽPV nešiotojas ir nejausti jokių simptomų. Tačiau, nusilpus imunitetui, virusas gali suaktyvėti ir paskatinti karpų atsiradimą bei išplitimą. Būtent todėl karpų dažniau atsiranda šaltuoju metų laiku, kai mūsų imunitetas susilpnėja.

"ŽPV pažeidžia odos ir gleivinių epitelinį sluoksnį. Ant odos atsiranda nuo kelių iki keliolikos milimetrų dydžio suragėję odos iškilimai. Dažniausiai karpos kelia tik estetinį diskomfortą, tačiau nereiškia, kad galime jas ignoruoti. Kadangi tai yra virusinis odos susirgimas, karpos gali plisti, jomis galima užkrėsti kitus, todėl jas reikia naikinti", – sako vaistininkas.

Kadangi tai yra virusinis odos susirgimas, karpos gali plisti, jomis galima užkrėsti kitus, todėl karpas reikia naikinti.

Nors šiuo metu sporto klubai ir baseinai uždaryti, reikėtų žinoti, kad karpos ant pėdų dažniau atsiranda vaikams ar suaugusiesiems, lankantiems baseiną. Todėl po plaukimo treniruočių rekomenduojama naudoti pėdų dezinfekantus. Sporto klubuose ŽPV virusas gali plisti per sporto inventorių ant rankų.

Gydoma skirtingais būdais

Karpas galima gydytis patiems namuose arba su specialistų pagalba, taikant įvairius agresyvesnius gydymo metodus. Ant odos gali susidaryti įvairių darinių, todėl, jeigu nesate tikri, ar ant delno, pėdos ar kitos kūno vietos atsirado karpa, geriausia pasikonsultuoti su dermatovenerologu. Jeigu karpa atsirado veido srityje, būtina kreiptis į gydytoją – po savarankiško gydymo veido srityje gali likti randų. Kai kuriais atvejais gali užtekti vaistininkų patarimo – pasak M.Lukštaraupio, karpoms gydyti skirtų priemonių pasirinkimas vaistinėse yra labai platus: "Tai ir įvairios šaldančios priemonės, paremtos greitojo šaldymo metodu, ir priemonės su skruzdžių rūgštimi, salicilo rūgštimi, podofilotoksinu, chloracto, glikolio rūgštimis ir kt. Šios priemonės yra nereceptinės, jas nesudėtinga naudoti namuose."

Paprastoms karpoms gali užtekti vienos ar poros procedūrų, pėdų karpas išnaikinti sunkiau, todėl procedūras gali tekti pakartoti. Gydymas turėtų trukti tol, kol odos paviršius lieka lygus, be jokių iškilimų. Pėdų karpų gydymas gali būti skausmingesnis. Ypač į tai reikėtų atsižvelgti gydant vaikus, kurie paskui gali nebesileisti gydomi.

Vaistininkas pabrėžia, kad labai svarbu pastebėtas karpas pradėti gydyti kuo anksčiau, kol jos neįsisenėjusios ir neišplitusios. Tada jas gali būti nesunku greitai pašalinti namų sąlygomis, ir gydymas kainuoja pigiau.

Ant veido esančias, įsisenėjusias ar išplitusias karpas gali tekti gydyti ir su specialistų pagalba. Tuomet tam naudojami tokie metodai kaip krioterapija (gydymas šalčiu, naudojant skystą azotą), gydymas lazeriu, elektrodestrukcija (gydymas elektra), operacija. Renkantis gydymo metodą, reikėtų atsižvelgti ir į karpos dydį. Kuo ji didesnė, tuo išgydyti ją namuose bus sunkiau.

Kada gydymas efektyvesnis

Vis dėlto išoriniai gydymo metodai panaikina pačią karpą, tačiau ne organizme esantį ŽPV. Nestiprinant imuniteto, ant odos bet kada gali susiformuoti naujų karpų, jos gali plisti. Ilgainiui ant pėdų susidarančios karpos gali tapti skausmingos, riboti judėjimą.

"Tyrimai rodo, kad ŽPV virusas gali gyventi ir sveikoje odoje aplink karpas. Pašalinę karpą, deja, viruso iš odos neišnaikiname ir jis bet kada gali vėl suaktyvėti. Karpų gydymas nestiprinant imuniteto gali būti labai ilgas ir ne visada efektyvus. Su virusu turi kovoti pats organizmas, todėl labai svarbu didinti jo atsparumą infekcijoms. Šiuo metų laiku ir esant pandemijai tai ypač svarbu", – pabrėžia vaistininkas.

Be įprastų priemonių, tokių kaip vitaminas C, cinkas ar ežiuolė, vaistininkai primena ir apie vitamino D, omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių svarbą. "Todėl į savo racioną rekomenduoju įtraukti daugiau riebios jūrinės žuvies arba vartoti žuvų taukus, kurie yra vienas pagrindinių omega-3 šaltinių. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie žuvų taukai gali būti praturtinti ir vitaminu D, todėl papildomai jo nereikėtų vartoti arba vartoti mažesnę dozę", – pataria M.Lukštaraupis.

Bendram organizmo atsparumui svarbus ir tinkamas gyvenimo būdas – buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, streso valdymas, subalansuota mityba. Sustiprinus imunitetą, tikėtina, kad ne tik karpos neatsinaujins, bet ir pavyks išvengti kitų infekcijų ar jomis persirgsite kur kas lengviau ir greičiau.

Vaistininkas įvardijo pagrindines imuniteto stiprinimo klaidas.

1. Stiprintis delsia

Vaistininkas R. Blynas, bendraudamas su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. „Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama, – sako vaistininkas. – Patarčiau statybines medžiagas imunitetui krauti dar tada, kai jaučiatės gerai, nes šaltuoju metu reto kurio organizmas atlaiko visus aplinkoje sutinkamus virusus ir bakterijas.“

Sergančiųjų peršalimo ligomis ir COVID-19 daugėja, o imunitetas akimirksniu nepastiprėja. Ar ne per vėlu imtis veiksmų? Vaistininkas R. Blynas sako, kad rūpintis savimi niekada ne per vėlu.

„Rūpintis savimi ir savo imunitetu mes turėtume visada, visais metų laikais. Tik gal šaltuoju metų laiku daugiau susirūpiname, nes visi aplink ima negaluoti, tad bijome ir nenorime taip pat susirgti“, – sakė R. Blynas ir pridūrė, jei dar nepasirūpinote papildoma imuniteto apsauga, pats metas taip padaryti.

2. Stiprinasi nenuosekliai

Vaistininkas pastebi, kad pacientai, nusprendę ir pagaliau prisiruošę stiprinti imunitetą, dažnai tai daro tik trumpą laiką ir neišlaiko stiprinimosi tęstinumo.

„Pacientai užsidega, kad reikia stiprinti imunitetą. Ateina į vaistinę, nusiperka papildų, pavartoja juos kelias dienas ar savaites ir apie tai greit pamiršta – tai viena dažniausių klaidų, – sako R. Blynas ir akcentuoja, kad tęstinumas yra labai svarbu. – Jei jau nusprendėte vartoti kokius nors papildus, rekomenduoju tai daryti bent 2-3 mėnesius. Jei norime kažko pasiekti, reikalingas nuoseklus ir tęstinis darbas.“

Kad nepamirštumėte kasdien vartoti preparatų, pasidėkite juos gerai jums matomoje.

3. Stiprinasi per daug

Vaistininkas sako, kad dar viena dažna klaida – vartojant preparatus persistengiama.

„Teko konsultuoti žmogų, kuris nusprendė savo nuožiūra vitamino C per dieną gerti po 5 gramus (rekomenduojama paros norma suaugusiajam yra apie 10 kartų mažesnė – 50-60 mg). Tai jis darė pusę metų, kol galiausiai pakenkė savo inkstams, – pasakojo R. Blynas.

– Žmogus buvo kažkur girdėjęs, kad vitaminas C nesikaupia organizme – perteklius pasišalina, kas yra tiesa, todėl pagalvojo: jei jo kuo daugiau išgersiu, tuo bus geriau. Deja, taip nėra. Viskas, kas yra vartojama be saiko, yra kenksminga.“

Vaistininkas sako, kad susirgus, patiriant daug streso, rekomenduojama vitamino C paros dozė gali būti kiek didesnė. Pertekliaus pasišalinimas iš organizmo galioja tik šiam mikroelementui. „Kai kitų vitaminų organizme per mažai – blogai, bet, kai per daug – irgi negerai, preparatus reikia vartoti taip, kaip nurodyta ant pakuotės. Individualiais atvejais pakonsultuoti gali gydytojas ar vaistininkas, – tvirtina R. Blynas. – Nemanykite, kad norėdami greit pasveikti ar staigiai pasistiprinti imunitetą jūs išgersite kelis kartus didesnę dozę nei rekomenduojama, tai tiek pat patirsite naudos. Greičiau pasidarysite tik žalos.“

Ateina į vaistinę, nusiperka papildų, pavartoja juos kelias dienas ar savaites ir apie tai greit pamiršta – tai viena dažniausių klaidų.

Vaistininkas sako, kad pacientai, stiprindamiesi ir galvodami, kad sportas – sveikata, taip pat persistengia. „Ypač vyrai, dažnai manydami, kad kuo daugiau sporto, tuo geriau, persitempia, nualina savo organizmą ir dėl to suserga“, – sakė R. Blynas.

4. Stiprindamiesi prisidaro kitų problemų

Pas vaistininką šaltuoju metų laiku dažniau ateina pacientai dėl pasidėjusio skrandžio rūgštingumo ar pakilusio cukraus kiekio kraujyje. Taip neretai, pastebi R. Blynas, atsitinka, kai stiprinamasi neapdairiai.

„Kai kurie pacientai galvoja, kad per dieną yra gerai suvalgyti vieną ar dvi citrinas – juk tai vitaminai. Galiausiai jiems padidėja rūgštingumas, kyla kitos virškinimo problemos ir jie negauna naudos, kokios tikėtųsi, – sako R. Blynas ir priduria, kad panaši situacija ir dėl medaus naudojimo. – Medų turite vertinti kaip cukrų, o cukraus kiekį reikia riboti. Ypač atsargiems reikėtų būti vyresniems žmonėms bei sergantiems diabetu.“

Vaistininkas priduria, kad Lietuvos gyventojų pamėgtu imbieru taip pat nereikėtų piknaudžiauti. Kaip ir česnakas, jis gali dirginti skrandį, dėl to gali kilti sveikatos problemų.

5. Pamiršta probiotikus

Jei susirgote bakterine infekcija ir gydytojas paskyrė vartoti antibiotikus, vaistininkas primena kartu naudoti ir probiotikus. Galima rinktis natūralius – raugintas daržoves, jogurtą, kefyrą; galima ir kapsulėmis.

„Žarnyno bakterijos yra atsakingos už kai kurių vitaminų sintezę. Nuo geros mikrofloros taip pat priklauso ir bendras organizmo atsparumas. Vartojant antibiotikus, žūva ne tik blogosios, bet ir gerosios bakterijos“, – primena vaistininkas.

Rimvydas Blynas/„Camelia“ nuotr.

Kaip pasirūpinti imunitetu?

Patardamas, kaip stiprinti imunitetą, vaistininkas R. Blynas sako, kad būtina žinoti tris pagrindinis taisykles:

1. Įvairi ir subalansuota mityba. Nepersivalgykite, valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, mažinkite mėsos, ypač raudonos, kiekį, valgykite daug daržovių, vaisių.

2. Judėjimas. Neužsisėdėkite – stenkitės kuo dažniau išeiti į lauką, laisvalaikį leisti aktyviai.

3. Suderintas darbo ir poilsio režimas. Po darbo privalote pakankamai pailsėti – aktyvus poilsis ir miegas yra labai svarbu.

Imuniteto priešai:

1. Stresas. Jis tikrai silpnina imunitetą, tad stenkitės jo vengti, o patyrus įtampą – atsipalaiduoti, atlikti kvėpavimo pratimus, pasivaikščioti.

2. Žalingi įpročiai. Rūkymas, alkoholis ir nepilnavertis maistas neabejotinai kenkia imunitetui. Jei atsisakytumėte šių įpročių, jaustumėtės kur kas geriau.

3. Nuovargis. Ypač lėtinis nuovargis silpnina imunitetą, tad privalote laikytis darbo-poilsio rėžimo, nepamiršti ilgesnių atostogų, būtinai pailsėti savaitgaliais, vakarais. Lėtinį nuovargį nugalėti gali padėti ir vitaminas D, kurio mums ypač trūksta šaltuoju metų laiku.

Geriausias vaistas – sveikas maistas

Artėjančiam peršalimo ligų sezonui ruošiamasi atsakingai. Tokią išvadą remdamasi tyrimu daro Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

„Analizuodami klientų apsipirkimo įpročius matome, kad pirkėjai vis didesnį dėmesį skiria prekių, skirtų imunitetui stiprinti, įsigijimui. Be abejo, tai susiję ne tik su suaugusiųjų, bet ir vaikų sveikatos gerinimu. Galima drąsiai teigti, kad visuomenė sąmoningėja. Pirkėjai gausiai perka ne tik vaisius, daržoves ar naudingųjų mineralų turinčius pieno produktus. Kryptingai populiarėja įvairus kitas sveikesnis maistas – gaminiai su mažiau cukraus ir druskos, pilno grūdo produktai, ekologiškos prekės ir pan.“, – sako E. Dapkienė.

Savo ruožtu VU profesorius dr. R. Stukas tikina – vadovaujantis sveikatos ir sveikos gyvensenos rekomendacijomis, vaikų organizmą privalu prižiūrėti nuolatos. Anot biomedicinos mokslų daktaro, imuninė sistema turi būti tvirta bei stipri: tik tuomet ji atspari infekcinėms, virusinėms, peršalimo ligoms.

„Prastėjantis oras sudaro terpę plisti ligoms. Tai lemia silpnėjančią imuninę sistemą, kuria turi būti pasirūpinama, nes ji yra pagrindinė organizmo apsauga. Pastarąją reikia stiprinti nuolatos. Kiekvieną dieną patartina grūdintis, būti gryname ore, užtikrinti fizinį aktyvumą, tinkamą mokslo bei poilsio režimą. Visgi imuninės sistemos pamatu išlieka sveika, visavertė ir organizmą sutvirtinanti mityba“, – apie tinkamo maisto svarbą kalba dr. R. Stukas.

Maisto eksperimentų nepataria

Užsiminęs, jog vaikų imuninės sistemos stiprinimas prasideda nuo subalansuotos kasdienės mitybos, sveikatos ekspertas pabrėžia – tėvai turi užtikrinti, kad atžalų racionas būtų turtingas, vaikai gautų visas reikalingas maistines medžiagas. Jos, pasak dr. R. Stuko, susideda iš antioksidantų, vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių komponentų.

Moksliškai įrodyta, jog pusę mūsų sveikatos lemia gyvensena.

„Kalbant praktiškai, vaiko lėkštėje turi būti daržovių, vaisių, uogų, mėsos, žuvies. Imuninės ląstelės nėra ilgaamžės, joms būtinos amino rūgštys, kurių šaltinis – baltymai. Visaverčiai yra gyvūninės kilmės baltymai, tačiau dalis šeimų tokių produktų savo racione atsisako valgydami tik augalinį maistą. To daryti nereikėtų: jei vaikas nealergiškas, jo mitybą turi sudaryti kiaušinių, mėsos, žuvies, pieno ir pieno produktų baltymai. Šios medžiagos organizme skaidomos iki amino rūgščių, kurios panaudojamos imuninių ląstelių statybai“, – pastebi profesorius.

Tik tuomet formuosis atspari ir natūraliai stipri imuninė sistema: „Moksliškai įrodyta, jog pusę mūsų sveikatos lemia gyvensena. Mityba yra sudėtinė to dalis. Todėl stipraus organizmo be tinkamo maisto įsivaizduoti negalėtume“.

Ruduo vaikų imuniteto stiprinimui – palankus

Paklaustas, ar artėjantis rugsėjis yra tinkamas metas susirūpinti vaikų imunine sistema, dr. R. Stukas primena – šis procesas turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas. Tačiau, profesoriaus teigimu, rudenį atsiranda papildomų veiksnių, kurie gali silpninti organizmą.

„Galimas stresas ar nuovargis mokantis turėtų paskatinti tėvus susirūpinti imuninės vaikų sistemos stiprinimu. Ruduo šiam tikslui labai palankus: yra daugybė šviežių daržovių ir vaisių, kuriais galima praturtinti racioną. Tačiau vaikai turi ir gerai išmiegoti, sportuoti, leisti laiką lauke. Sujungę visa tai su tinkama mityba, tėvai galės džiaugtis puikia atžalų sveikata“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras.

Liepos viduryje atliktoje apklausoje dalyvavo 1848 atsitiktinai atrinkti mokyklinio amžiaus vaikų turintys „Maximos“ klientai visoje Lietuvoje.