Asocijavosi su stebuklais

Ingos Gruzdienės medicinos centre su gydytoja ginekologe R. Valickiene susitinkame po darbo dienos. Tenka palaukti, kol gydytoja baigs konsultuoti paskutinę pacientę. Išlydėjusi ją, gydytoja plačiai nusišypso, atsiprašydama, jog norint išklausyti pacientę kartais užtrunkama.

– Po medicinos studijų porą metų dirbote Gimdymo skyriuje, bet vėliau pasirinkote ginekologiją. Supratote, kad ši sritis jums artimesnė?

– Po rezidentūros retas kuris pradeda nuo ginekologijos. Dažniausiai profesinio kelio pradžia būna akušerija. Studijuojant ši sritis atrodo pati suprantamiausia, tik vėliau suvoki, kad tai labai gili ir emociškai jautri sritis, kur tobulėjimui nėra ribų, net turint geriausią medicinos techniką nėra jokių garantijų.

Taip susiklostė gyvenimo aplinkybės, kad vėliau pradėjau dirbti ginekologijos skyriuje. Esu sėsli, man sunku ką nors keisti, bet pasiryžau pokyčiams. Ginekologija – specifinė sritis, kur labai plati pacienčių įvairovė ir niekada nežinai, su kuo teks susidurti. Ji man visada asocijavosi su stebuklais, aprėpiančiais visą moters gyvenimo plotmę: nuo gimimo, žydėjimo iki senatvės.

– Kokios bėdos pacientes dažniausiai atveda pas jus į I. Gruzdienės medicinos centrą?

– Bendroji ir endokrinologinė ginekologija, gimdos kaklelio ir gimdos gleivinės patologijos, konsultacijos dėl operacijos, moters menopauzinės būklės – toks kasdienis mano darbas.

Įkvėpti, palaikyti ir nuraminti

– I. Gruzdienės klinikoje dauguma dirbančių gydytojų yra iš Kauno. Jūs – klaipėdietė, viena iš klinikos senbuvių? 

– Klinikoje dirbu daugiau nei penkerius metus, pradėjau dar ankstesnėje vietoje, S. Nėries gatvėje. Esu tikra klaipėdietė: čia gimusi ir užaugusi. Myliu Klaipėdą ir niekada neturėjau minčių palikti šį miestą.

– Užsiminėte, kad mėgstate bendrauti ir negailite patarimų. Kokių patarimų pacientės dažniausiai iš jūsų išgirsta?

– Pacientėms nuolat akcentuoju sveikos gyvensenos svarbą. Kartais rizikos faktoriai, susiję su onkologija, gerokai sumažėja vien pakeitus gyvenimo būdą. Antsvoris labai gali įtakoti krūties, gimdos gleivinės, žarnyno vėžių išsivystymą, tad šiandien gyvensenos įtaka sveikatai – labai svarbi.

Ginekologijos srityje dirbu nuo 2000-ųjų, tad kai kuriuos mano patarimus padiktuoja ir gydytojos patirtis. Dalyvaudama įvairiuose pasaulinio lygio mokymuose, edukacijose, pastebiu, kad labai daug dėmesio skiriama moters gyvenimo kokybei. Anksčiau medicinoje buvo griežtai vadovaujamasi nustatytais kanonais, dabar rekomenduojama labai individualizuoti gydymą. 

– Gydytojai ginekologei tenka išklausyti daug pacienčių istorijų, tad turbūt tampate ir psichologe?

– Darbe pasitaiko pačių įvairiausių situacijų. Stengiuosi paguosti moterį, kai jai sunku: nustatomas nevaisingumas, pasikartoja negimdinis nėštumas ir prognozė susilaukti vaikų – itin maža. Niekada negali atimti vilties. Svarbu palaikyti moters emocinę būklę.

Taip, emocine prasme tai sunkus darbas, ypač kai tenka susidurti su sunkiomis sveikatos problemomis, sunki ligos forma nustatoma jaunai moteriai ir nelabai kuo gali padėti. Prie tokių dalykų neįmanoma priprasti. Tai sekina emociškai, nes vis galvoji ir galvoji apie pacientę. Tačiau būtina atsiriboti, nes gydytojas turi kelti pasitikėjimą, įkvėpti viltį, drąsinti ir nuraminti.

– Kokios savybės reikalingos geram ginekologui?

– Mokėjimas išklausyti, suprasti, nuraminti ir nesmerkti. Konkretumas. Svarbiausia – profesionalumas. Man ginekologės darbe svarbu nepražiūrėti. Grįžusi namo pergalvoju, ar tikrai yra taip, kaip galvojau, ar paskyriau tinkamus tyrimus – šios mintys nuolat sukasi galvoje. Mėgstu konsultuotis su kolegomis iš visos Lietuvos. Manau, kuo daugiau nuomonių, tuo geresnį sprendimą galima priimti.

Galva išsivalo minant dviratį

– Kaip pabėgate nuo sunkių minčių apie darbą?

– Šiltuoju metų laiku minu dviratį. Kai įveikiu 10–16 kilometrų, galva išsivalo. Mėgstamiausia trasa – Palangos, Šventosios link. Daugiausia esu numynusi 40 kilometrų. Myliu jūrą, mišką. Mėgstu teatrą, klasikinę muziką, knygas ir ramybę. Kai tenka daug bendrauti su žmonėmis, kartais norisi vienumos. Turiu tinkamai pailsėti ir atsiriboti nuo darbo rūpesčių, kad turėčiau potencialo padėti pacientėms.

– Jūsų labai malonus, melodingas ir raminantis balso tembras.

– Stengiuosi kalbėti tam tikru balso tembru, kad transliuojama žinia pasiektų pacientę ir balso tonas nebūtų įsakmus. Būkime atviri – vizitas pas ginekologą nėra pats maloniausias. Ši sritis labai intymi ir pacientės jaučia nerimą. Į mūsų kliniką atėjusiai moteriai svarbi jauki ir raminanti aplinka. Stengiuosi, kad mano balsas nekeltų streso, įtampos. Kartais pacientėms sakau: „Džiaugiuosi, kad atėjote ir pasitikrinote.“

– Vaisiaus medicinos centre Kaune, kur suplaukia bene sudėtingiausi nėštumo atvejai, konsultuojate pacientes iš visos Lietuvos. Gal dalis moterų, užuot važiavusios į Kauną, dabar ateina čia, į I. Gruzdienės ginekologijos kliniką?

– Perinatologijos centre sulaukiu pacienčių iš visos Lietuvos, tarp jų nemažai ir klaipėdiečių. Dalis jų ateina ir čia. Realiai konsultacija Kaune ir šioje klinikoje niekuo nesiskiria, duodamos tos pačios rekomendacijos. Žinoma, čia patogiau, nes nereikia toli važiuoti, lengviau bei greičiau patekti nei Kaune, kur savo eilės laukia moterys iš visos Lietuvos.

– Kokios bėdos dažniausiai atveda būsimas mamas?

– Dabar dažniausiai kreipiamasi dėl nėščiųjų diabeto. Tokių atvejų visame pasaulyje nustatoma vis dažniau, nes griežtėja patikros normos. Siekiant išvengti komplikacijų, labai atidžiai stebime nėščiąsias. Tokios gimdyvės naujagimis gali būti gerokai didesnio svorio, jam didėja rizika ateityje sirgti cukriniu diabetu.

Ne visos moterys, išgirdusios nėščiųjų diabeto diagnozę, paiso rekomendacijų. Kartais jos ignoruoja ligą, manydamos, kad taip problema išsispręs savaime. Svarbu suvokti, kad verta stengtis dėl būsimo vaikučio sveikatos. Kūdikiui geriau, kai nėštumo metu cukrus mamos kraujyje yra normalus. Pagimdžius nėščiųjų diabetas dažniausiai išnyksta.

– Kokios baimės kamuoja besilaukiančias moteris?

– Nėštumas – išskirtinis, žavus moters gyvenimo etapas, kuris tuo pat metu kelia nemažai baimių. Jų kyla daugiau, jei ankstesni nėštumai buvo komplikuoti. Natūralu, kad laukdamasi kito vaikelio moteris jaudinasi. Visada džiugu patvirtinti, kad nėštumas vystosi sklandžiai.

Tam tikrais nėštumo etapais būtina atlikti ultragarso tyrimą: pirmajame nėštumo trečdalyje, tarp 11–13 savaitės, kai vertinami mažylio organai, galima nustatyti tam tikras ligas ir patologijas, įtarti genetinius susirgimus, atlikti papildomus tyrimus, kurie juos patvirtintų ar atmestų. Kitas ultragarso tyrimas atliekamas tarp 18–20 nėštumo savaitės. Visais atvejais, nustačius su gyvybe nesuderinamą ligą ar įtarus genetinę patologiją bei ją patvirtinus, moteris renkasi pati, ką toliau daryti: ar nešioti ir gimdyti nesveiką vaikelį, ar pageidauja nėštumą nutraukti.

– Kaip elgiatės, kai tenka pranešti blogą žinią?

– Kaskart stengiuosi įvertinti moters gebėjimą priimti neigiamą informaciją. Pagal tai matau, kiek galiu pasakyti iškart. Stengiamės nepranešti blogų tyrimų rezultatų artėjant savaitgaliui. Geriau tai padaryti pirmadienį, kai galima imtis tolesnių veiksmų. Kokia karti tiesa būtų, ji vis tiek turi būti pasakyta. Žinoma, svarbu, kaip tai padarysi. Stengiuosi tai padaryti kuo švelniau.

Patirtis: pasak V. Tarasevičienės, įgyta patirtis leidžia įvertinti rizikos ir sėkmės santykį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Kiek įtakos nėščiųjų baimėms turi naršymas internete?

– Kai į konsultaciją ateina išsigandusi pacientė, teiraujuosi, ar nerimą sukėlė internete aptikta informacija. Pacientėms patariu mažiau vadovautis draugių ar kitų moterų internete išsakytomis nuomonėmis. Pastebiu, kad internete širdį lieja dažniausiai tos, kurioms kažkas nepasisekė. Siūlyčiau remtis profesionalų patarimais, objektyvia informacija, o ne liūdnomis kitų moterų patirtimis.

– Kokia buvo Jūsų disertacijos tema, kai gynėtės mokslo daktarės vardą?

– Nėščiųjų preeklampsija bei jos prognozavimas. Preeklampsija – pavojinga būklė nėštumo metu, kai pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai.

Ši tema aktuali ir šiandien. Kartais ši liga prasideda gana anksti ir sukelia priešlaikinį gimdymą. Nustatyti tam tikri algoritmai padeda prognozuoti preeklampsiją. Profilaktika leidžia užbėgti šiems įvykiams už akių. Kai gyniausi disertaciją, dar buvo tik idėjos, kaip prognozuoti preeklampsiją, ir nebuvo žinių, ką daryti toliau, jei nustatysime, kad preeklampsijos rizika didelė. Atlikti tolesni tyrimai parodė, kad 60 proc. atvejų pavyksta išvengti neigiamų pasekmių. Idealu, jei ši rizika nustatoma pirmajame nėštumo trimestre ir skiriamas gydymas aspirinu iki 15 nėštumo savaitės.

– Jūsų manymu, kas yra svarbu gydytojo darbe? Gal kai kurioms pacientėms imponuoja tai, kad esate mokslų daktarė?

– Mokslinis laipsnis gal duoda platesnį požiūrį, norą judėti pirmyn ir siekti naujovių. Medicinoje svarbus nuolatinis tobulėjimas, žinių siekimas, bet pirmiausia visada išlieka žmogiškumas, atjauta pacientui. Manau, kad gydytojui svarbiausia išgirsti pacientą ir būti empatiškam.

– Kaip vertinate vyro dalyvavimą gimdyme?

– Yra kategorija vyrų, kurie padeda savo moteriai ir laukia vaikelio gimimo. Kartais vyras dalyvauja gimdyme, nes „taip reikia“. Jis naršo internete, nervinasi dėl „vėluojančio“ gimdymo. Norėtųsi, kad gimdymui būtų pasiruošta: nepasiruošęs šiam procesui vyras savo panika užkrečia ir moterį. Mums, medikams, tenka raminti abu. Didesnė nauda ir palaikymas moteriai bus, kai vyras kartu su ja dar prieš gimdymą lankys pasiruošimo tėvystei kursus.

– Mėgstate keliones, ekstremalų sportą, kopimą į kalnus, o kur dar ekstremalios situacijos darbe su budėjimais Gimdymo skyriuje! Kaip nepavargstate?

– Mane labiausiai veža sudėtingos situacijos. Smagu, kai galiu jas išspręsti ir padėti. Noriu, kad pacientui situacija susiklostytų kuo sėkmingiau, nors kartais čia yra ir rizikos. Įgyta patirtis leidžia įvertinti rizikos ir sėkmės santykį.

– Kokių garsinių knygų klausotės pakeliui iš Kauno į Klaipėdą?

– Dažniausiai klausausi psichologinių knygų apie bendravimą, tarpusavio santykius. Norisi gauti daugiau pozityvumo, peno širdžiai bei sielai, kad paskui galėčiau skleisti meilę, atjautą ir gėrį aplinkiniams.

I. Gruzdienės medicinos centras, įsikūręs Klaipėdos centre, trečius metus iš eilės įvertintas sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje“ – tai vienas žinomiausių šalies apdovanojimų. Nuostaba kyla vos įėjus pro klinikos duris: prietema, grojanti muzika ir net apžiūros kabinete kabantys autoriniai paveikslai. Planuotas pusvalandžio pokalbis su gydytoja užsitęsia iki dviejų valandų, o kalbantis net pasimiršta, jog sėdi klinikoje, o ne svečiuose pas Gruzdžius. Kokia klinikos paslaptis, kas labiausiai stebina pacientes – ne tik apie tai kalbame su gydytoja ginekologe I. Gruzdiene.

– Kodėl kauniečiai nusprendė įsikurti Klaipėdoje?

– Baigusi medicinos mokslus Kauno universitete, įsidarbinau Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo namuose, kur praleidau šešerius metus. Labai jaudindavausi dėl savo pacienčių, dažnai verkdavau, kol vyras kartą pasiūlė kurti savo kliniką. Visada turėjau kitokį požiūrį į pacientą. Įsivaizdavau, kad mano klinikoje nebus baltų sienų ir vaistų kvapo. Norėjau, kad klinikoje būtų jauku ir kvepėtų kava. Tik per tuos aštuonerius metus pastebėjau, kad kava domina nebent mano pacientes atlydinčius vyrus. Požiūris į kitokią kliniką, jos aplinką mums pasiteisino 110 proc.

Iki šiol gyvename tarp dviejų miestų – Kauno ir Klaipėdos. Šiais metais planuojame atidaryti medicinos centro filialą Kaune.

Iki šiol gyvename tarp dviejų miestų – Kauno ir Klaipėdos. Šiais metais planuojame atidaryti medicinos centro filialą Kaune.

– Kiek žinau, tuo jūsų sąsajos su Kaunu nesibaigia?

– Trys iš šešių mūsų klinikoje dirbančių akušerių-ginekologų atvažiuoja iš Kauno. Gydytojui būtina mokėti nuoširdžiai bendrauti su pacientu, gebėti viską suprantamai paaiškinti. Būtent ši pasirinkta gydytojų ginekologų komanda ir toliau darbuosis Klaipėdoje ir pradės darbus naujoje klinikoje Kaune.

– Kodėl 2019 m. pabaigoje iš senųjų patalpų prie stoties persikraustėte į Liepų gatvę?

– Klinikoje prie stoties jau nebeužteko erdvės. Įkurtuvės naujoje vietoje sutapo su pandemijos pradžia. Per pandemiją buvau vienintelė gydytoja uostamiestyje, priiminėjusi pacientes gyvai – negali konsultuoti nėščiųjų per nuotolį.

Inga Gruzdienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Esate sakiusi, kad per 15 darbo metų supratote savo išskirtinumą. Ką turite omenyje?

– Ginekologijoje vienas svarbiausių momentų – sukurti pacientei komfortą ir jaukumą. Žinoma, būtinas profesionalumas, paslaugumas. Tam, kad pacientė atsivertų, būtina jauki aplinka. Pokalbis užima didžiąją konsultacijos dalį. Esu emocionali, tad kiekvieną žinią – gerą ar blogą – išgyvenu vienodai jautriai. Pacientai man – kaip šeimos nariai.

Esu švelni gydytoja. Kaip moteris žinau, kaip pacientės jaučiasi. Sukuriu jaukią, ramią aplinką, kur moteris nepatirtų įtampos. Stebiu pacienčių kūno kalbą, akių kontaktą ir pagal tai sprendžiu, ar dar tęsti pokalbį, ar atsakiau į visus rūpimus klausimus. Kartais pacientės juokiasi, kad per mano konsultaciją jaučiasi kaip anatomijos pamokoje – viską suprantamai paaiškinu ir parodau.

Su nekantrumu laukiu, kada pagimdys kuri nėščioji. Visada pasidomiu, kaip jai sekėsi. Juokauju, kad gyvenime turiu daug nėštumų ir gimdymų. Noras būti gydytoja gimė labai seniai ir natūraliai. Neturėjau šeimoje medikų, bet prisimenu, kaip norėdavau lankytis ligoninėje ir stebėti sesučių darbą. Kai manęs vaikystėje klausdavo, kiek turėsiu vaikų, atsakydavau: „Šimtą mergaičių!“

– Minėjote, kad pacientės ateina susikoncentravusios į savo bėdą ir joms ne kava rūpi. Bet vis dėlto, ką jos pastebi jūsų klinikoje?

– Pacientės pabrėžia, kad klinikoje pasijaučia kaip SPA. Kartais sėdėdamos laukiamajame net užsimiršta, kur atėjo. Pacientės džiaugiasi jaukumu, maloniais kvapais, paveikslais. Nuolat girdžiu, kad mūsų klinika neprimena gydymo įstaigos.

– Kokias sveikatos bėdas padedate spręsti pacientėms?

– Per metus priimame apie 7–8 tūkst. pacienčių. Visos jos kreipiasi dėl akušerinių ginekologinių sveikatos bėdų. Mes rūpinamės moterimis nuo gimimo iki gilios senatvės. Gražu, kai mūsų klinikos pacientėmis tampa dukra, mama ir močiutė. Ypač daug dėmesio skiriu pacientėms, kurios į ginekologą kreipiasi pirmą kartą.

– Jūsų klinika neatrodo didelė, bet čia dirba daug gydytojų. Kaip patartumėte pasirinkti specialistą?

– Mes su vyru savo kliniką vadiname maža: dirba 6 ginekologai, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, endokrinologė, radiologė-echoskopuotoja. Visi šie specialistai Vakarų Lietuvoje yra vieni geriausių ir profesionaliausių, tad bet kurį drąsiai galėčiau rekomenduoti. Kaip klinika, norime išlikti maži, bet pagal profesionalumą ir aptarnavimo kokybę siekiame būti dideli.

Alergija kamuoja vis daugiau vaikų ir suaugusių. Neretas į varginančius simptomus numoja ranka, tačiau privačioje Ingos Gruzdienės klinikoje dirbanti alergologė ir klinikinė imunologė Viktorija Paltarackienė pataria susirūpinti savo sveikata. Anot jos, kovą su alergija laimėti įmanoma, jei tam pasitelkiamos aukšto lygio alergologinio ištyrimo bei gydymo galimybės.

Vargina vis daugiau

Ingos Gruzdienės privačioje klinikoje pacientus sutinkanti alergologė ir klinikinė imunologė V.Paltarackienė pasakojo, kad įvairios alergijos pasireiškia vis didesniam žmonių skaičiui. Anot jos, šiuo metu pasaulyje alerginėmis ligomis serga daugiau nei 150 mln. žmonių.

Prognozuoja, kad maždaug po 10 metų daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vieno ar kito alerginio susirgimo.

„Šiuo metu yra nustatyta, kad iki 30 proc. europiečių kamuoja alerginis rinitas ar konjunktyvitas, iki 20 proc. serga alergine bronchine astma, o 15 proc. yra varginami alerginių odos ligų“, – skaičius vardijo medikė.

V.Paltarackienė pabrėžė, kad alerginės ligos dažniausiai prasideda vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą.

„Tai daro įtaką ne tik sergančiajam, bet ir visai jo šeimai. Nukenčia alergiškų žmonių gyvenimo kokybė, karjera, asmeninis tobulėjimas, tokie asmenys tampa našta šalies sveikatos ekonomikai“, – kalbėjo V.Paltarackienė.

Anot jos, dėl bauginančių prognozių ypač svarbu sustiprinti alergijų prevencijos, diagnostikos ir gydymo galimybes.

Spektras – platus

Kovojant su daugybę žmonių varginančia problema, privačioje Ingos Gruzdienės klinikoje teikiamas platus paslaugų, kurios padeda žmonėms, kamuojamiems alergijų, spektras.

Pacientams, sergantiems alergologinėmis ligomis, atliekami išsamūs tyrimai bei skiriami šiuolaikiški gydymo metodai.

V.Paltarackienė pasakojo, kad klinikoje yra įdiegtos svarbios alergologinio ištyrimo galimybės: odos dūrio alerginiai mėginiai, odos lopo (aplikaciniai) mėginiai, mėginys su autologiniu (paties paciento krauju) serumu, plati bei tiksli laboratorinė diagnostika – specifinių imunoglobulinų (IgE) ištyrimas atitinkamiems alergenams bei dalis imunologinių tyrimų.

Tyrimai – greiti

Alergologė ir klinikinė imunologė V.Paltarickienė teigė, kad su problema atvykusį pacientą pirmiausia būtina išsamiai apžiūrėti bei, uždavus daugybę klausimų, pabandyti išsiaiškinti, kokios priežastys gali lemti alergijos kilmę.

Tik po nuodugnios apklausos sudaromas individualus ištyrimo planas. Nemažai efektyvių tyrimų pacientui gali būti atlikta neišėjus iš privačios klinikos kabineto.

„Pavyzdžiui, odos dūrio alerginių mėginių tyrimas padeda nustatyti greito tipo alergines reakcijas įkvepiamiems – žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, gyvūnams, pelėsiniams grybeliams – arba maisto alergenams. Reakcija vertinama po 15 minučių , kai išmatuojama susidariusi pūkšlė“, – pasakojo medikė.

Kitas tyrimas – odos lopo (aplikaciniai) mėginiai padeda nustatyti lėto tipo alergines reakcijas, įtariant cheminių medžiagų, metalų, vaistų, maisto sukeltą alergiją. Klinikoje galima atlikti Europos standarto mėginį, kuriame yra naudojami dažniausi alergenai, sutinkami mūsų aplinkoje.

Kaip teigė V.Paltarackienė, kai išsiaiškinamas alergenas, kiekvienam pacientui skiriamas individualus gydymas, priklausantis nuo ligos sunkumo, gretutinių susirgimų ir daugybės kitų faktorių.

„Be to, pacientas konsultacijos metu mokomas gyventi su savo problema. Patariama, kaip išvengti alergenų, paaštrinančių ligą. Apskritai įvairūs alerginiai susirgimai reikalauja glaudaus gydytojo ir paciento bendravimo bei bendradarbiavimo. Žmogui, apsilankiusiam pas alergologą, kyla daug klausimų, jis gauna daug informacijos, todėl Ingos Gruzdienės klinikoje pacientas apgaubiamas išskirtiniu dėmesiu“, – pasakojo V.Paltarackienė.

Gydymas grąžina gyvenimą

Klinikoje ypatingas dėmesys skiriamas įvairių alerginių susirgimų gydymui. Ypač daug vilčių teikia vis plačiau taikoma alergenų specifinė imunoterapija (ASIT).

V.Paltarackienė paaiškino, kad alergenų specifinė imunoterapija yra medicininė procedūra, kurios metu alergiškam pacientui reguliariai vis didesniais kiekiais skiriamas alergenas, siekiant paciento imuninę sistemą pripratinti toleruoti gaunamą alergeną.

„Procedūra sergančiajam alerginiu rinitu ar bronchų astma susilpnina simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę, gali sustabdyti alerginės ligos progresavimą. Taip pat sumažina vaistų, veikiančių ligos simptomus, poreikį. Pabaigus gydymą poveikis išlieka ilgą laiką“, – kalbėjo alergologė.

Pasak jos, alergenų specifinė imunoterapija yra vienas veiksmingiausių būdų, galinčių pakeisti natūralią alerginės ligos eigą.

„Pacientai, nustačius ligos priežastį, gali būti gydomi ir įvairiais jiems skirtais medikamentais. Be to,  nereiktų pamiršti, kad žmogui, kuriam nustatytas alerginis susirgimas, būtina vengti alergeno“, – kalbėjo medikė.

Pasižymi patirtimi

Privačioje Ingos Gruzdienės klinikoje dirbanti alergologė ir klinikinė imunologė V.Paltarackienė – itin kruopšti ir dėmesinga specialistė.

Gydytoja bendruosius medicinos mokslus baigė tuometiniame Kauno medicinos mokslų universitete. Internatūros praktiką atliko Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įgijo alergologės ir klinikinės imunologės specialybę. Metus dirbo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Alergologijos centre.

V.Paltarackienė priklauso Europos bei Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijoms, tobulinosi Italijoje medikamentinės alergijos bei Ispanijoje alergenų specifinės imunoterapijos tematikomis.

Be V.Paltarackienės Ingos Gruzdienės klinikoje darbuojasi ir kiti specialistai. Klinika yra subūrusi jaunų, įgijusių aukščiausią kvalifikaciją, naujausių žinių, pacientų populiarumą pelniusių gydytojų komandą. Ją sudaro akušeriai-ginekologai Inga Gruzdienė, Brigita Beliajeve, Ernesta Gedvilė, ortopedas-traumatologas Mindaugas Grikšas, šeimos gydytoja Diana Žalienė, akušerė Alvyda Margevičienė, genetikas.

Informacija

Ingos Gruzdienės  privati klinika

Vizitas pas gydytoją, ir ypač – ginekologą daugumai asocijuojasi su nemaloniais potyriais. Tačiau kitokį požiūrį į pacientą turintys Ingos Gruzdienės akušerijos ir ginekologijos klinikos darbuotojai nepagrįstas baimes laiko tik įsitikinimu.

Miesto centre, adresu S.Nėries g. 16B-3 įsikūrusiame gydytojos akušerės-ginekologės Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centre tvyro ramybė. Kaip apibūdina patys pacientai, „čia jauku, tarsi namie“.

Teigiamą aurą klinikoje sukuria interjeras ir jaunų specialistų komanda: joje dirba ginekologai, šeimos gydytoja, traumatologas, endokrinologas, alergologas, kardiologas. Gydytojai įsitikinę, visų svarbiausia – pagarba pacientui.  

Nors centras oficialiai veikia dar tik mėnesį, tačiau pacientų netrūksta, nes žmonės, I. Gruzdienės žodžiais, pirmiausia eina pas gydytoją. „Būtent klientė ir mestelėjo man šią mintį: sako, kodėl jūs neatidarote savo centro? Kas čia žino, gal vėliau atsiras ir gimdymo namai“, – šypsojosi pašnekovė.

Naujos klinikos įkūrėja I.Gruzdienė į uostamiestį prieš penkerius metus atsikėlė iš Kauno. Iš viso ji turi dešimties metų patirtį ir jaučia didelę meilę savo darbui: „Rinkausi tarp ginekologijos Vilniuje ir akušerijos uostamiestyje. Kadangi mano didžioji aistra – akušerija, apimanti visą nėštumo priežiūrą, gimdymą, tai ir lėmė apsisprendimą“.

Naujajame cente gydytojai nesuvaržyti laiko limito. Konsultacijos gali trukti nuo pusvalandžio iki valandos.

„Nemoku dirbti greitai, man reikia įsigilinti į pacientą, jo problemą. Pati dirbu valstybinėje ligoninėje, todėl puikiai žinau, jog gydytojas neišvengiamai skaičiuoja laiką. 15 minučių ir ne ilgiau“, – sakė gydytoja akušerė-ginekologė

Klinikoje naudojama moderni įranga bei taikomi naujausi gydymo metodai. Vadovų žodžiais, pacientas – karalius. Netgi baimę „baltam chalatui“ turinčios moterys čia jaučiasi gerai.

„Aš visuomet įsivaizdavau, kaip turi atrodyti mano kabinetas, nes ginekologo specialybė – labai specifinė, moterys ateina be galo įsitempusios. Gaila, bet dažniausiai ne profilaktiniam patikrinimui, o privertus aplinkybėms, kai pasijunta blogai. Taip neturėtų būti. Joms ginekologas asocijuojasi su šalčiu, baime, įtampa ir psichologinis niuansas – labai svarbus. Todėl mes dirbame taip, kad visos baimės tiesiog išgaruotų“, – aiškino I. Gruzdienė.  

Klinikos vadovo Valdo Gruzdžio teigimu, nėštumą nutraukti atėjusioms moterims pirmiausia stengiamasi suteikti psichologinę pagalbą ir atkalbėti nuo tokio sprendimo: „Mūsų tikslas – pasikalbėti, išsiaiškinti aplinkybes ir įtikinti to nedaryti. Ir iš tiesų – nemažai moterų perkalbame. Tai padaryti kartais nepavyksta net artimiesiems“, – pastebėjo pašnekovas.

Kitokio požiūrio į darbą besilaikantys centro vadovai įsitikinę – klientas privalo gauti viską: ir kvalifikuotą pagalbą, ir šiltą priėmimą: „Juk tam, kad moteris atsipalaiduotų ir pamirštų, kur atėjusi, kartais užtenka tik neįpareigojančio pokalbio“, – pabrėžė jie.