Vis tik teismas atmetė prašymą priteisti neturtinę žalą dėl prastų gyvenimo sąlygų pabėgėlių stovykloje.

Kaip BNS informavo teismas, pripažinus, jog departamentas vilkino priimti sprendimą dėl prieglobsčio, manoma, kad to konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Anot teismo, maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties.

Kaip nurodoma nutartyje, nepagrįstai ilgos procedūros pažeidžia Europos Sąjungos gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam per protingą laiką, tą įtvirtina Europos pagrindinių laisvių chartija.

Departamento nurodytos priežastys – išaugęs darbo krūvis dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos, anot teismo, negali pagrįsti praleisto termino, kodėl nebuvo išlaikyti prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo terminai. Jos nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis termino praleidimą, skelbia teismas.

Skundėsi gyvenimo sąlygomis

Irako piliečiai teismui taip pat nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl Pabėgėlių priėmimo centro neteisėtų veiksmų – netinkamų apgyvendinimo sąlygų Naujininkų pabėgėlių stovykloje Vilniuje ir Migracijos departamento neteisėtų veiksmų – nepagrįstai ilgai nagrinėto jų pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Jie skundėsi, kad šeima gyveno viename labai mažame kambarėlyje, negalėjo laisvai išeiti į lauką, kartu su daugeliu kitų asmenų turėjo naudotis tais pačiais sanitariniais mazgais, virtuve, skalbimo mašinomis ir visa kita įranga, kuri nuolat gedo ir lūžo.

Be to, jiems buvo tiekiamas netinkamas maistas, vaikai neturėjo jokio realaus ugdymo nei gimtąja, nei jokia kita kalba, šeima neturėjo galimybės kreiptis į gydytoją.

Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, kad irakiečių teiginiai dėl netinkamo apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre yra deklaratyvūs ir abstraktūs, todėl nėra jokių galimybių įvertinti, ar ribojimai buvo taikomi tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, kurie buvo priimti valdant ekstremaliąsias situacijas ir nepaprastąją padėtį.

Nemato pagrindo teigti, jog gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad prieglobsčio prašytojams buvo suteiktas asmeninis kambarys su bendro naudojimo patalpomis – koridoriais, tualetu bei dušo patalpomis, virtuve, poilsio kambariais, lauko teritorija. Joje užtikrintos visos gyventi būtinos priemonės, daiktai, baldai, pareiškėjams suteikta lėšų pragyventi, taip pat visos būtinos paslaugos, įskaitant galimybę kreiptis į gydytoją, taip pat vaikų ugdymą.

Anot teismo, dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo teigti, jog asmenys gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis, ar kad jų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas nebuvo užtikrintos. Beje, pareiškėjai apgyvendinimo laikotarpiu nei atsakingiems darbuotojams, nei administracijai jokių skundų ar reikalavimų dėl gyvenimo sąlygų, suteiktų paslaugų kokybės ar paslaugų stokos, aprūpinimo būtinomis priemonėmis nenurodė. Teismas atmetė šią pareiškėjų skundo dalį kaip nepagrįstą.

Tai, kad nebuvo užtikrintos per Baltarusiją patekusių prieglobsčio prašytojų ir migrantų teisės anksčiau skelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Anot jos, migrantai pabėgėlių stovyklose patyrė nežinomybę, diskriminaciją, nužmoginimą, žeminantį elgesį, smurtą. Įvardinta, kad asmenys buvo uždaromi vienutėse, patalpose su grotomis, iš jų konfiskuojami telefonai.

Migrantų krizė Lietuvą užklupo 2021 metų vasarą, kuomet pasienyje su Baltarusija į šalį ėmė plūsti migrantai iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių. Lietuvos valdžia įvardiją Minsko režimą organizavus migrantų antplūdžius.

Po metų centruose apgyvendintų prieglobsčio prašytojų ir migrantų skaičiai pradėjo mažėti. Daliai buvo suteikti laikini leidimai gyventi humanitariniais pagrindais, dalis gavo pabėgėlio statusą ir įgijo teisę judėti laisvai Lietuvos teritorijoje. Didžioji dalis asmenų, kuriems buvo suteikta teisė laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos.

Teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Anot tarnybos, pastarieji Latvijoje buvo pasiprašę prieglobsčio, tačiau iš šalies išvyko neteisėtai, nesulaukę sprendimo.

Pasieniečių teigimu, automobilis „Fiat Punto“ buvo sustabdytas gruodžio 4 dieną, sekmadienį, ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu. Mašiną lietuviškais registracijos numeriais vairavo 33-ejų vilnietis su juo vyko dar keturi asmenys.

„Kalvarijos pasieniečiams keleiviai pasirodė įtartini, todėl jie ėmėsi papildomų patikros veiksmų. Netrukus išsiaiškinta, kad tai Irako piliečiai, 28-erių moteris, 36-erių vyras ir du mažamečiai vaikai. Ši prieglobsčio Latvijoje pasiprašiusi ketveriukė neturėjo teisės iš jos išvykti, kol nagrinėjami jų prašymai“, – nurodoma pranešime.

VSAT teigimu, įtariama, kad irakiečiai per Lenkiją planavo pasiekti kurią nors Vakarų Europos valstybę.

Pareigūnai taip pat nustatė, jog patikrinimo metu vilniečio pateiktas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti lengvosios transporto priemonės. Pasieniečiai vairuotoją sulaikė ir uždarė į areštinę.

Vyrui dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taip pat dėl lengvosios transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti tokios kategorijos automobilį vairuotojui skirta 400 eurų bauda.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną šiemet VSAT pradėjo per 160 ikiteisminių tyrimų.

Pasak pasieniečių, automobilis – saugomas Kalvarijos pasienio užkardoje. Joje laikinai apgyvendinti ir keturi prieglobsčio Latvijoje prašęsi asmenys, juos artimiausiu metu planuojama perduoti Latvijos pareigūnams.

Jos teigimu, asmenų spartesnio perkėlimo klausimus viceministras Arnoldas Abramavičius aptarė su Irako Migracijos ir perkeltų asmenų ministerijos atstovais.

„Vertiname Irako vyriausybės bendradarbiavimą išduodant dokumentus norintiems grįžti Irako piliečiams. Prie situacijos stabilizavimo Lietuvos – Baltarusijos pasienyje taip pat labai prisidėjo Irako vykdomi repatriaciniai skrydžiai iš Minsko, ir, žinoma, dar vasarą sustabdyti skrydžiai iš Irako į Minską“, – teigė viceministras.

Dėl prieglobsčio Lietuvoje šiemet kreipėsi apie 2,5 tūkst. Irako piliečių. Tik keturiems iš jų prieglobstis buvo suteiktas, kitų laukia grąžinimas į kilmės šalį.

Apie 300 iš jų jau grįžo į Iraką savanoriškai, dar apie 2 tūkst. laukia grąžinimo.

Siekiant paskatinti migrantų savanorišką grįžimą nuo gruodžio 8 dienos iki kitų metų sausio 20-osios kelionpinigiai migrantams padidinti iki 1 tūkst eurų.

Šią savaitę jau ketvirtą kartą Lietuvoje lankosi Irako konsulai, padedantys migrantams susitvarkyti kelionės dokumentus.

Pasak Irako vyriausybės atstovų, jų pagrindinis tikslas – įtikinti savo piliečius grįžti savanoriškai ir nesinaudoti neteisėtais būdais patekti į Europos Sąjungą. Jie taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti priemones kovai prieš neteisėtą migrantų gabenimą.

Tamsiu paros metu pasieniečiai stacionaria sienos kontrolės įranga nufilmavo Baltarusijos pusėje iš miško išvažiuojantį tarnybinį Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto automobilį. Juo, kaip paaiškėjo netrukus, buvo atgabenti du neteisėti migrantai. Jiems Baltarusijos pareigūnai buvo nurodę eiti į Lietuvą – tą vėliau patvirtino ir patys migrantai.

Lietuvos teritorijoje atsidūrę du vyrai šiek tiek luktelėjo, apsidairė ir tada, kai už miško posūkio pasirodė į įvykio vietą važiuojantis tarnybinis VSAT visureigis, vienas migrantas skubiai atsigulė ant žemės, o kitas nuavė gulinčiojo batus ir kojines. Manoma, kad taip jie siekė inscenizuoti, jog vienam iš vyrų neva reikalinga pagalba.

Vienas migrantas skubiai atsigulė ant žemės, o kitas nuavė gulinčiojo batus ir kojines.

Tuo pačiu metu Baltarusijos pusėje atvažiavo ir migrantus atgabenę šios šalies pareigūnai – neabejojama, kad Baltarusijos pasieniečiai sekė ir fiksavo VSAT pareigūnų veiksmus.

Paaiškėjo, kad abu migrantai yra Irako piliečiai. Jie patvirtino, kad prie valstybės sienos buvo atvežti Baltarusijos pasieniečių, kurie nurodė jiems eiti į Lietuvą.

Lietuvos VSAT pareigūnai, įvertinę irakiečių būklę, abiem migrantams įteikė humanitarinius paketus ir grąžino juos į Baltarusiją.

Praėjusią savaitę šimtai Irako piliečių, daugiausia kurdų, savanoriškai grįžo namo repatriacijos reisu iš Baltarusijos, kurios pasienyje jau kelias savaites stovyklauja tūkstančiai migrantų, besitikinčių patekti į Europos Sąjungą.

Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahafas (Ahmedas Sahafas) sakė, kad iš viso bus repatrijuota 617 žmonių, pranešė Irako valstybinė naujienų agentūra.

Pirmasis lėktuvas su 185 žmonėmis po vidurnakčio turi nusileisti Arbilyje, autonominio Irako kurdų regiono sostinėje, naujienų agentūrai AFP sakė Kurdistano ryšių su užsienio žiniasklaida vadovas Lawkas Ghafuri (Laukas Gafuris).

Lapkričio 18-ąją iš Baltarusijos namo buvo parskraidintas 431 irakietis; daugelis jų grįžo apimti nevienareikšmiškų jausmų.

Dauguma sugrįžusiųjų sakė, kad išleido savo santaupas, pardavė vertingus daiktus ir net paėmė paskolą, norėdami išvengti ekonominių sunkumų Irake ir pradėti naują gyvenimą ES, tačiau taip ir neperžengė sienos.

Vakarai kaltina Baltarusiją priviliojant potencialius migrantus, daugiausia iš Artimųjų Rytų, melagingais pažadais, kad jie galės patekti į Vakarų Europą per Lenkiją ir Lietuvą.

Minskas tai neigia ir kritikuoja ES nares, kad šios neįsileidžia atvykėlių.

Humanitarinių organizacijų nurodo, kad nuo vasarą prasidėjusios krizės abipus sienos žuvo mažiausiai 11 žmonių, taip pat kritikuoja lenkų vyriausybę dėl jos vykdomos migrantų apgręžimo politikos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis informavo BNS, kad vilkikas Medininkuose sustabdytas po pietų.

„Iš Baltarusijos važiavo krovininis automobilis, pasieniečiai patikrino – atidarė priekabos duris ir ten buvo keturi irakiečiais prisistatę vyrai prie pat krovinio“, – teigė pasieniečių atstovas.

Jo teigimu, vilkikas registruotas Baltarusijoje, jį vairavo šios šalies pilietis, šiuo metu irakiečiai ir vairuotojas yra apklausiami.

Pirmas apie tai pranešė LRT.

Į Lietuvą neteisėtai šiemet pavyko patekti beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugelis jų sieną kirto iki rugpjūčio.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiams buvo suteikta teisė apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti migrantus, į Lietuvą neįleista 7,4 tūkst. asmenų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

Apie tai TASS agentūrai trečiadienį pranešė Minsko oro uostas.

„Patvirtiname, kad reisas atšauktas“, – pranešė oro uostas, nenurodęs priežasties.

Anksčiau buvo pranešta, kad „Iraqi Airways“ susitarė su Baltarusija dėl kito skrydžio daliai irakiečių migrantų evakuoti iš Baltarusijos, jis buvo suplanuotas lapkričio 25 dienai.

Kaip antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasieniečiai šiuos žmonės sulaikė patruliuodami ties Kalvarijos savivaldybės Žiogaičių kaimu. Kelias nuo šios gyvenvietės veda į Lenkiją.

Pirmiausia pasieniečiai pastebėjo Lenkijos link važiavusį automobilį „Volkswagen Tiguan“ švediškais numeriais. Iki sienos linijos su kaimynine valstybe buvo likę mažiau kaip šimtas metrų.

Anot VSAT, sustabdytą „Volkswagen Tiguan“ vairavo 32-ejų Ukrainos pilietis. Jis turėjo tvarkingus asmens ir automobilio dokumentus. Ukrainietis po sustabdymo buvo akivaizdžiai sutrikęs ir painiojosi pasieniečių klausinėjamas apie kelionės tikslus bei aplinkybes, kaip naktį atsidūrė tokioje nuošalioje vietoje.

Netrukus netoliese pasieniečiai sustabdė mikroautobusą „Mersedes-Benz Vito“ lenkiškais numeriais. Jį vairavo 34-erių Ukrainos pilietis, turėjęs tvarkingus asmens ir transporto priemonės dokumentus. Mikroautobusu dar važiavo 32-ejų vairuotojo tautietis bei trys Irako piliečiai.

Irakiečių sutuoktinių pora su nepilnamečiu Lietuvoje yra pasiprašę prieglobsčio. Jie buvo apgyvendinti Naujininkų pabėgėlių stovykloje.

Pasieniečiai įtaria, kad „Volkswagen Tiguan“ vairavęs ukrainietis žvalgė kelią tautiečiams ir jų gabentiems užsieniečiams.

Kaip nurodo VSAT, irakiečių sutuoktinių pora su nepilnamečiu Lietuvoje yra pasiprašę prieglobsčio. Jie buvo apgyvendinti Naujininkų pabėgėlių stovykloje.

Ukrainos piliečiams dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ukrainiečius pasieniečiai uždarė į areštinę, o irakiečių šeima laikinai patalpinta Kalvarijos pasienio užkardoje.

Dėl neteisėto asmenų gabenimo per valstybės sieną pasieniečiai šiemet pradėjo 55 ikiteisminius tyrimus.

VSAT pareigūnai sulaikė 81 asmenį, neteisėtai gabenusį migrantus. Daugiausiai tarp jų buvo Irako ir Ukrainos piliečių – po 10, taip pat 9 Sakartvelo, 7 Lenkijos, 6 Sirijos, 5 Vokietijos bei kitų šalių piliečiai.