Visuomenininkas Valdas Bartkevičius ketvirtadienį pasidalintame įraše feisbuke skelbia, jog L. Kasčiūną remia tokios organizacijos, kaip „Blue Yellow“, „LDK palikuonys“,  „Peremoga“, „Locked and Loaded“, „Lietuvos žvalgas“, „Ukrainos namai“, „Lietuvių legionas“ ir kitos.

„Didžioji dalis Ukrainoje kovojančių lietuvių ir paramos organizacijose dirbančių žmonių (volontiorų), palaiko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro postą. Mums rūpi ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos ateitis, todėl norime ne tik darbų tęstinumo, bet ir matomo pagreičio organizuojant Lietuvos gynybą“,  – skelbia V. Bartkevičius

Anksčiau ketvirtadienį daugiau nei 20 žmogaus teisių srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamos neskirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo L. Kasčiūno ministru.

Nevyriausybininkai kritikuoja L. Kasčiūną griežtos migracijos politikos, laikysenos su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais. Jie taip pat primena 2018 metais išsiųstą kvietimą vokiečių kraštutinės dešinės politikams atvykti į Lietuvą. Jį L. Kasčiūnas aiškino klaida.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė ketinantis apsispręsti dėl kandidato vėliausiai iki pirmadienio. Šalies vadovas žadėjo įvertinti „visus aspektus“ ir sakė laukiantis institucijų informacijos, kuri leis „lengviau suprasti skyrimo kontekstą“. Kartu jis stebėjosi, kodėl nevyriausybinės organizacijos nematė rizikų ir nereiškė kritikos, kai L. Kasčiūnas buvo skiriamas NSGK pirmininku.

L. Kasčiūno kandidatūra į krašto apsaugos ministrus svarstoma atsistatydinant ministrui Arvydui Anušauskui.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį paprašė A. Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

248 žemųjų parlamento rūmų – Seimo – nariai balsavo „už“, 201 – „prieš“, susilaikiusiųjų nebuvo.

Buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko ir buvusio lenkų premjero D. Tusko pasiūlyta vyriausybė pakeis aštuonerius metus valdžioje buvusios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovautą administraciją, dažnai konfliktavusią su Briuseliu.

Tikimasi, kad trečiadienį per oficialią ceremoniją D. Tusko vyriausybę prisaikdins Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Balsavimas dėl pasitikėjimo 460 narių Seime surengtas praėjus daugeliui valandų po to, kai D. Tuskas pristatė savo ministrus ir išdėstė darbo prioritetus.

Balsavimas buvo atidėtas parlamente kilus chaosui, kurį sukėlė vienas kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas, parlamento fojė gesintuvu užgesinęs Chanukos menorą.

D. Tuskas pasmerkė tai, ką pavadino nepriimtinu poelgiu ir gėda. Taip pasielgusiam įstatymų leidėjui Grzegorzui Braunui (Gžegožui Braunui) laikinai uždrausta dalyvauti posėdžiuose ir gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai.

Pažadai dėl ES ir Ukrainos

Anksčiau antradienį pristatydamas savo programą ir vyriausybės sudėtį D. Tuskas pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį, ir patikino, kad jo vyriausybė sutelks jėgas siekdama, kad pasaulis būtų įsipareigojęs toliau padėti Ukrainai, kovojančiai su plataus masto Rusijos invazija.

Be to, jis pažadėjo išspręsti jau ilgiau kaip mėnesį trunkančią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdomą blokadą pasienyje su Ukraina.

D. Tusko kabinetas gali būti prisaikdintas jau trečiadienį, todėl jis, kaip naujasis ministras pirmininkas, galės dalyvauti ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Jis sakė, kad iš Briuselio keliaus į Taliną, kur planuoja susitikti su Baltijos šalių premjerėmis.

D. Tuskas, kuris anksčiau, 2007–2014 metais, ėjo Lenkijos ministro pirmininko pareigas, o 2014–2019 metais buvo EVT pirmininkas, pažadėjo pasiekti, kad būtų atblokuoti milijardai eurų ES paramos, kuri buvo įšaldyta dėl ilgalaikės įtampos tarp Briuselio ir kadenciją baigiančios lenkų vyriausybės.

D. Tusko vyriausybėje Užsienio reikalų ministerijai vadovaus buvęs diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), Finansų ministerijai – Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis). Kultūros ir nacionalinio paveldo ministru taps Bartlomiejus Sienkiewiczius (Bartlomejus Senkevičius), o Europos reikalų ministru – Adamas Szlapka (Adamas Šlapka). Marcinas Kierwinskis (Marcinas Kervinskis) taps vidaus reikalų ministru.

Marzena Czarnecka (Mažena Čarnecka) perims Pramonės ministerijos vairą, o Krzysztofas Hetmanas (Kšištofas Hetmanas) – Plėtros ir technologijų ministerijos vairą. Dariuszas Klimczakas (Dariušas Klimčakas) taps infrastruktūros ministru, o Paulina Hennig-Kloska (Paulina Henig Kloska) vadovaus Klimato ir aplinkos ministerijai.

Fondų ir regioninės politikos ministre taps Katarzyna Pelczynska-Nalecz (Katažina Pelčinska Nalenč), o Agnieszka Buczynska (Agneška Bučinska) paskirta pilietinės visuomenės ministre ir Visuomeninės naudos komiteto pirmininke.

Švietimo ministerijai vadovaus Barbara Nowacka (Barbara Novacka), o Sporto ministerijai – Slawomiras Nitrasas (Slavomiras Nitrasas). Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaus Izabela Leszczyna (Izabela Leščina), o vyresnio amžiaus žmonių politikos reikalais rūpinsis Marzena Okla-Drewnowicz (Mažena Okla Drevnovič).

Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos vairą perims Agnieszka Dziemianowicz-Bak (Agneška Dzemianovič Bank), o Mokslo ministerijos – Dariuszas Wieczorekas (Dariušas Večorekas). Tuo metu Katarzyna Kotula (Katažina Kotula) paskirta lygybės ministre.

Vyriausybėje taip pat dirbs keli ministrai „be portfelio“: Janas Grabiecas (Janas Grabecas), kuris vadovaus premjero kanceliarijai, Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas), kuris bus atsakingas už specialiąsias tarnybas, ir Maciejus Berekas (Macejus Berekas), kuris bus atsakingas už teisėkūros reikalus.

Tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per „X“ nusiuntė D. Tuskui savo sveikinimus, kai Seimas pirmadienio vakarą pavedė jam suformuoti vyriausybę.

Balsavimas dėl pasitikėjimo D. Tusko vyriausybe surengtas po to, kai PiS atstovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) nesugebėjo užsitikrinti pakankamos paramos Seime savo vyriausybei.

Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose konservatoriai laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui M. Morawieckiui buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę.

Nors D. Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susivienijusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.

„Palaikome žingsnius, kurių ėmėsi Azerbaidžanas, (...) ginant savo teritorinį vientisumą“, – sakoma R. T. Erdogano pareiškime internete.

Artimos Azerbaidžano sąjungininkės Užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau gynė Azerbaidžano operaciją Kalnų Karabache ir pareiškė, kad taip sprendžiami pagrįsti saugumo klausimai.

„Dėl teisėtų ir pagrįstų nuogąstavimų, kuriuos ji ne kartą išreiškė (...), Azerbaidžanas ėmėsi priemonių, kurias laiko būtinomis savo suverenioje teritorijoje“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė remianti „visapusiško Azerbaidžano ir Armėnijos derybų proceso tęstinumą“.

Turkija yra istorinė daugiausia musulmoniško Azerbaidžano sąjungininkė, o krikščionišką Armėniją ji laiko viena pagrindinių savo regioninių varžovių.

Ankara tiekė Azerbaidžanui dronus ir kitą karinę įrangą, kuri prieš trejus metus per trumpą, bet žiaurų karą padėjo Baku susigrąžinti atsiskyrusio regiono teritorijas.

Azerbaidžanas anksčiau antradienį pareiškė Kalnų Karabache pradėjęs karinę operaciją, kurią vadina antiteroristine. Baku kaip taikos sąlygos reikalauja Armėnijos iš ginčijamos teritorijos visiškai išvesti savo karius.

Jerevanas neigia, kad armėnų kariai yra armėnų apgyvendintame Kalnų Karabacho regione. Be to, Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pradėjus plataus masto agresiją prieš separatistinį regioną ir pareiškė, kad Baku bando jame vykdyti etninį valymą.

Kalnų Karabacho separatistai kiek anksčiau paragino Azerbaidžaną pradėti derybas.

Azerbaidžanas savo ruožtu paragino separatistus sudėti ginklus. Be to, jis pasiūlė derybas su Armėnijos atstovais Jevlacho mieste, esančiame apie 100 km į šiaurę nuo separatistų tvirtovės Stepanakerto, bet tik tokiu atveju, jei separatistai pasiduotų.

Armėnų separatistai Kalnų Karabache anksčiau antradienį pareiškė, kad per Azerbaidžano karinę operaciją, kurią Baku vadina antiteroristine, žuvo 25 žmonės.

Kiek anksčiau jie pranešė, kad azerbaidžaniečių kariuomenė separatistinėje teritorijoje naudoja kovinę aviaciją, artileriją ir dronus ir kad kovos vyksta visoje sąlyčio linijoje.

Azerbaidžanas savo ruožtu pranešė, kad antradienį Šušos mieste nuo skeveldrų žuvo statybininkas – tai pirmoji civilio mirtis, apie kurią pranešė Baku.

Pareiškime, kokiais D. Trumpas paprastai laimina vietos pirminiuose rinkimuose dalyvaujančius respublikonų kandidatus, eksprezidentas parašė, kad Vengrijos lyderis turi jo „visišką paramą ir palaikymą“ balandį vyksiančiuose rinkimuose.

„Jis atliko galingą ir nuostabų darbą gindamas Vengriją, stabdydamas neteisėtą imigraciją, kurdamas darbo vietas, prekybą, ir jam turėtų būti leista (toliau) tai daryti artėjančiuose rinkimuose. Jis yra stiprus ir visų gerbiamas lyderis“, – rašo D. Trumpas.

2019 metais D. Trumpas priėmė V. Orbaną Baltuosiuose rūmuose, išreikšdamas simbolinę paramą dažnai su Europos Sąjungos vadovybe  nesutariančiam premjerui, kurį ignoravo ir D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama), ir jo įpėdinis Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Kai kurie D. Trumpo administracijos pareigūnai tuomet tvirtino, kad taip buvo siekiama išlaikyti su Rusija flirtuojantį Vengrijos lyderį Vakarų pusėje, o tuometinis JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) viešėdamas Budapešte net susitiko su aktyvistais, nusiteikusiais prieš V. Orbaną.

Tačiau  V. Orbanas sulaukia vis daugiau pagyrų iš D. Trumpui palankaus Respublikonų partijos sparno ir Europos kraštutinių dešiniųjų lyderių, tokių kaip prancūzų Marine Le Pen (Marin Le Pen), ypač dėl Vengrijos atsisakymo priimti pabėgėlius.

D. Trumpui artimas „Fox News“ televizijos laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas (Takeris Karlsonas) pernai buvo surengęs transliacijų ciklą iš Budapešto. Jis taip pat kalbino V. Orbaną ir turėjo galimybę iš sraigtasparnio apžiūrėti pasienio užtvarą.

V. Orbanas siekia sutelkti paramą savo požiūriui į LGBTQ bendruomenės teises, homoseksualumo „vaizdavimo arba reklamavimo“ draudimą ir referendumui šiuo klausimu, numatytą surengti rinkimų dieną.

Nuo 2010 metų valdžioje esančiam V. Orbanui vis rimtesnį iššūkį kelia Peteris Marki-Zay (Pėteris Markis-Zajus). Tradiciškai konservatyviu kataliku  prisistatantis P. Marki-Zay žada atsisakyti homofobiškų įstatymų, jeigu laimės rinkimuose.