„Kad čigonas – vagis, kad čigonu negalima pasitikėti, tarsi jis melagis, apgavikas“, – vardijo viena romė.

Su tokiais žodžiais kasdien susiduria romų bendruomenės atstovai. Jie pasakojo, kad kandžios replikos iš visuomenės skaudina.

„Komentarai labai žiaurūs“, – sakė kitas romas.

„Čigonas turi pavogti kažką arba turi padaryti visokias nesąmones. Tai – kažkokia fikcija, kuri iš kažkur. Niekaip nesutinku, kad visi romai yra nusikaltėliai“, – antrino Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.

Anot I. Kviko, sugriovus Vilniaus taborą, jo bendruomenė išsibarstė po skirtingus miesto rajonus, tačiau valdžia norimų rezultatų taip ir nepasiekė.

„Iš tikrųjų problema nė kiek neišspręsta, nes žmonės tiesiog nenori romams nuomoti būsto arba nenori to daryti oficialiai, rodyti savo pajamas ir taip toliau“, – kalbėjo I. Kvik.

Savivaldybės įmonės taip pat nėra patenkintos. Jos negali atsiginti nuo kasdienių gyventojų skundų.

„Dažnai pasitaiko tų atvejų, kai žmonės, pamatę romų tautybės asmenis, teikia skundus. Mes važiuojam, vertinam, ar jie yra pagrįsti, ar nepagrįsti. Daugeliu atveju jie nepasiteisina. Bet yra tokių atvejų, kai pasiteisino, tuomet kreipiamės pagalbos į policijos atstovus ir į Viešosios tvarkos skyrių, bet tikrai tai nėra kasdieninis atvejis. Tiesiog romų tautybės asmenys labiau pastebimi visuomenėje“, – aiškino „Vilniaus būstas“ direktoriaus pavaduotojas Rosita Žibelienė.

Čigonai pasakojo, kad be būsto problemų sudėtinga susirasti ir darbą.

Mes telefonu susitariam, kad priims į darbą, tačiau darbdavys, pamatęs, kad atėjom apsirengusios romų apranga, su ilgais plaukais, su skarele ir su sijonu, sako: ačiū, bet tu romė, mes tavęs nepriimsim.

„Kadangi vis dar gajūs stereotipai, kurie turi labai didelę įtaką įsidarbinti romų tautybės žmonėms, tai pakankamai keblu“, – sakė viena romė.

„Tikrai yra daug merginų, kurios ateina ir sako: mes telefonu susitariam, kad priims į darbą, tačiau atėjom, ir darbdavys, pamatęs, kad atėjom apsirengusios romų apranga, su ilgais plaukais, su skarele ir su sijonu, sako: ačiū, bet tu romė, mes tavęs nepriimsim. Iš tiesų žeidžia toks nusistatymas“, – komentavo Baltijos romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Tomaševič.

Visgi darbo vietas bando steigti patys. Vien jų – Vilniaus senamiestyje veikiantis restoranas.

„Čia yra unikalus dalykas, nei Europoje, nei Amerikoje jūs nepamatysite tokio dalyko, ką mes turime Lietuvoje. Tai yra romų restoranas, kur yra autentiški patiekalai, dirba vien tik romai. Gali dirbti ir kiti žmonės, mes jų ir turime, bet daugiausia, 80 proc., dirba romai“, – pasakojo I. Kvik.

Nors verslas įkurtas su savivaldybės pagalba, tai padaryti nebuvo lengva.

„Gaudavom kokią žinutę ar tiesiog paskambindavo: „sorry, mes nenorim čia taboro, nenorim, kad čia čigonai būtų“. Ir teko mums ieškoti patalpų dvejus metus“, – pasakojo restorano darbuotojas.

„Be politinio dėmesio apskritai toks pasikeitimas įvykęs nebūtų“, – tikino Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Prieš metus atliktos apklausos duomenimis, labiausiai lietuviai nenorėtų gyventi šalia ar dirbti su romų tautybės atstovais.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2,5 tūkst. čigonų.

Ne išimtis – Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas, ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvik. Jis su bendraminčiais šiemet Vilniuje rengia tarptautinį festivalį GYPSY FEST 2021. I. Kvik sutiko mūsų skaitytojams papasakoti apie tai, kaip koronavirusas palietė jo šeimą bei tai, ką reiškia organizuoti renginius pandemijos metu.

– Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai jau pripratę, kad balandžio mėnesį sostinę drebina spalvinga GYPSY FEST eisena, kuri tradiciškai rengiama minint Tarptautinę romų dieną. Šiemet įprastos šventės teko atsisakyti?

– Deja, pasaulinė pandemija padiktavo savo sąlygas. Ir taip jau dvejus metus iš eilės. Pernai taip pat renginį teko atidėti ir šventė buvo surengta rugsėjo mėnesį. Taip pat bus ir šiais metais. Lietuvoje daugėja imunitetą koronavirusui turinčių gyventojų dalis, tad tikimės, kad rugsėjį renginiai lauke galės vykti lauke, o tai reiškia, kad romų kultūros festivalis GYPSY FEST taps spalvinga Vilniuje rengiamos Tautų mugės dalimi.

– Pandemijos laikotarpiu planuoti renginius, ko gero, nėra lengva?

– (juokiasi) „Nėra lengva“ – gana švelniai pasakyta. Neslėpsiu, situacija labai sudėtinga. Kartais su kolegomis prisimename laikus, kai dar nežinojome apie naująjį virusą. Tuomet taip pat kildavo įvairių sunkumų, organizuojant renginius nuolat tenka spręsti iškilusias krizes. Tačiau jeigu kas tik atsuktų laiką atgal… Taip, kokiomis sąlygomis tenka dirbti šiandien, yra nepalyginamai sudėtingiau. Labiausiai stabdo nežinomybė. Ne tik, kaip elgsis virusas, bet ir kokiomis sąlygomis mes gyvensime. Galima suplanuoti renginį, o po mėnesio ar kelių savaičių paaiškėja, kad jam jau taikomi kitokie ribojimai, taisyklės. Tai iš tiesų apsunkina darbą.

J. Anusauskienės nuotr.

– Pikta dėl to, kad taip ilgai teko gyventi be renginių, o dabar ir vėl neaišku, koks bus jų likimas, jeigu dalyvauti galės tik Galimybių pasus turintys gyventojai?

Net ir būdami skirtingų tautybių, esame vienodų vertybių. Veikdami kartu galime pasiekti daugiausia.

– Visuomet dėl visko galima kaltinti valdžią, tačiau aš manau, kad visų svarbiausia – mūsų sveikata. Koronaviruso pandemija mus palietė ne tik per televizijos ekranus. Mano mama sirgo labai sunkia koronaviruso forma. Šį pavasarį, kai pasiskiepijau, virusas aplankė ir mane. Prireikė net medikų pagalbos. Tad šie metai man tik dar kartą priminė, koks yra trapus mūsų gyvenimas. Kiekviena akimirka – aukso vertės. Turime branginti jas ir stengtis kiekvieną dieną išnaudoti gyvendami ją taip, kad jaus-tumės, jog esame iš tiesų gyvi. Todėl aš esu pasiruošęs įgyvendinti visus Vyriausybės nurodymus, kurių prireiks užtikrinti, kad mūsų šventės dalyviai ir svečiai jaustųsi ir būtų saugūs. Juk tik taip galėsime vieni kitiems pažadėti, jog susitiksime ir kitais metais.

– Festivalis Vilniuje vyks jau penktąjį kartą. Kuo šiemet stebinsite miesto svečius ir koncerto dalyvius?

– Man atrodo, kad šiemet pats renginys yra didžiulė dovana ne tik klausytojams ir žiūrovams, bet ir mums patiems, atlikėjams. Esame išsiilgę scenos, išvarginti šių sudėtingų metų. Todėl džiaugiamės, kad vėl galėsime pakviesti visus į spalvingą čigonišką festivalį. Su kiekvienais metais jis vis auga. Tai mus labai džiugina.

Šiemet festivalis vyks trimis etapais: rugsėjo 17-ąją surengsime konferenciją Seime, rugsėjo 19-ąją, sekmadienį, 13–16 val. žygiuosime spalvingoje muzikalioje ir linksmoje eisenoje nuo Rotušės a. iki Katedros a., prisijungsime prie Tautų mugės, Gedimino pr. ateisime iki Kudirkos a., kur Tautų mugės scenoje pasirodys romų bendruomenės kolektyvai, o vakare A. Mickevičiaus bibliotekos kiemelyje Trakų g. specialiai pastatytoje scenoje vyks Grand koncertas. Šiemet pažadame dar daugiau čigoniškų ritmų, dar daugiau emocijų ir žinoma, siautulingų šokių. Koncerte turėtų pasirodyti Lietuvos klausytojų mylimi atlikėjai, tokie kaip Radži, Merūnas Vitulskis, Inga Valinskienė, Rytis Cicinas, Irena Starošaitė, Žvagulis Žvagulis, Vidas Bareikis, Birutė Dambrauskaitė, Katažyna Zvonkuvienė, Aleksandras Ivanauskas-Fara ir kiti. Taip pat pasirodys mūsų svečiai iš Latvijos, Estijos, Slovakijos ir net Moldovos.

J. Anusauskienės nuotr.

– Kasmet visuomenei siunčiate žinutę, pristatydami festivalio šūkį. Koks jis bus šiemet?

– Festivalio šūkis – labai svarbi jo dalis. Nes tai nėra tik šventė , tai socialinę misiją įgyvendinantis renginys. 2019-aisiais sakėme: „Romas – ne džinas!” ir taip kvietėme susipažinti su romų tauta, nevengti, nesibaiminti romų. 2020-aisiais skelbėme – „Be etikečių!”, taip kviesdami neklijuoti prie tam tikrų žmonių ar tautos etikečių. Šiemet sakome – „Skirtingos tautybės – vienodos vertybės!”, norėdami parodyti, kad esame vienos valstybės piliečiai, esame vienos žemės gyventojai. Man asmeniškai didžiulė garbė, kad prie šių metų šūkio skleidimo prisideda daug žinomų Lietuvos žmonių, kuriuos galima pamatyti žvelgiant iš renginio plakato. Kiekvienas jų didžiuojasi savo tautybe ir skelbia, jog net ir būdami skirtingų tautybių, esame vienodų vertybių. Veikdami kartu galime pasiekti daugiausia.

– Tautiškumo tema pastaraisiais metais itin aktuali. Šiuo metu Lietuva išgyvena nelegalių migrantų krizę. Kaip į ją žvelgiate Jūs?

– Manęs daug kas klausia apie nelegalius migrantus ir jų situaciją šalyje. Ir aš, būdamas tėvu, puikiai suprantu jų siekį ieškoti saugios vietos sau ir savo vaikams. Manau, svarbiausia, kad nebūtų pažeidžiamos žmonių teisės ir nebūtų pažeidžiami įstatymai. Tačiau nenorėčiau lyginti jų situacijos su romų integracijos procesais. Nes tai skirtingi dalykai. Mes, romai, gyvenantys Lietuvoje, kaip ir bet kuri kita tauta, esame Lietuvos Respublikos piliečiai. Todėl labiausiai skauda, kai būdami tos pačios šalies pilnaverčiai nariai, susiduriame su atstūmimu, žeminimu, mūsų nenori priimti į darbą, į mus kreivai žiūri kaimynai.

J. Anusauskienės nuotr.

Aš Lietuvoje gyvenu visą savo gyvenimą, esu trijų vaikų tėtis ir jau senelis. Turbūt mane supras kiekvienas, turintis vaikų – dėl savo atžalų esame pasiruošę nuversti kalnus, kad tik jie gyventų geresniame pasaulyje. Kiek save atsimenu, visuomet dirbu dėl romų gerovės, stengiuosi, kad mūsų tauta Lietuvoje jaustųsi saugiai, nebūtų atstumta. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad šiandien jau visi šie klausimai išspręsti. Deja, taip nėra. Romų integracijos procesas vis dar vyksta, ir ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tačiau kartu matau, kad visuomenė keičiasi, o kartu su ja keičiamės ir mes. Lietuvoje gyvena daugybė tautų ir kiekvienos jų išskirtinumas yra jos stiprybė. Mano širdis džiaugiasi matydama, kai renginiuose ar privačiame gyvenime skirtingų tautybių žmonės bendrauja vieni su kitais betarpiškai ir ieško bendrų vertybių, bendrų sąlyčio taškų. Tai reiškia, visų mūsų Lietuvoje laukia graži ir šviesi ateitis, nepaisant to, esame lietuviai, rusai, lenkai, žydai, kazokai ar romai.

„Kiek man teko keliauti, aš net buvau Serbijoje, kur yra labai daug romų muzikos, ir nuėjau vakare po seminaro, po koncerto ieškoti romų restorano ir nesuradau. Ieškojau ir Maskvoje, sako, kad vienintelis yra Amerikoj“, – KK2 laidoje šį ketvirtadienio vakarą, 19.30 val., per LNK pasakos dainininkas Ištvanas Kvik.

Romų restorano savininkai – Ištvanas ir Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas bei muzikinio teatro „Sare Roma“ vadovas Veslavas Dudzinskis. Atidarę tradicinių romų patiekalų restoraną jie nori supažindinti žmones su savo tautos tradicijomis ir išlaikyti jas gyvas pačių romų bendruomenėje. Todėl restorane tradicijų griežtai laikomasi, pavyzdžiui, arbatą virti gali tik moteris. „Romų arbatos ceremonija susideda iš tokių smulkių tradicijų – turi būti krištolinis indas, turi būti švieži vaisiai, turi paduoti jauna panelė. Jeigu ji yra vyresnė, tada jau jai turi paduoti“, – pasakoja restorano sumanytojai.

Restorane dirba Ištvano sūnus Michaelis, jo žmona Almaza ir vien romų tautybės žmonės, išskyrus administratorę Astą. Beje, padavėjos lietuviškai nemoka. Moka tik savo kalbą. „Jie kalba romų kalba ir sutaria su visais klientais. Kartais pats klausiu, kaip jūs susikalbate? Sako, puikiai. Pas mus ateina klientai, apkabina, jaučiamės kaip namie“, – laidoje pasakos I. Kvik.

Restorane patiekiami tik tradiciniai romų patiekalai arba pagal romus interpretuoti patiekalai. Pavyzdžiui, paauksuoti cepelinai. „Natūralu, kad mes, romai, mėgstame auksą. Kai lietuviai, pavyzdžiui, papuošia kažką auksu, išeina kičas, o pas mus tai nėra kičas, nes mes visur galime dėti auksą, jis mums patinka. Neseniai padarėme cepelinų su auksu. Skonis buvo labai įdomus, visiškai kitoks“, – pasakoja Ištvanas. 

Labiausiai išskirtinis romų valgis yra keptas ežys. Jį delikatesu laiko viso pasaulio romai. Ištvano restorano meniu ežys taip pat yra. Tačiau netikras. Pagamintas iš jautienos, panašiai kaip mūsų „netikras zuikis“.

Tačiau neseniai iš savo mamos draugės Merūnas pasakos sužinojęs kur kas daugiau, nei iki šiol.

Pasirodo, jo tėvas buvo vedęs, turėjo kitą šeimą, todėl galimai Merūnas turi dar du brolius ar seseris, o tėvo vardas – Bronius. „Iki šiol nesuprantu, kaip tėvas net neatėjo pas mamą į ligoninę, kai aš gimiau. Nors iš kitos pusės esu nelinkęs jo teisti, nes iki šiol nežinau visų aplinkybių. Gali būti, kad jo šeima net nežino apie mane“, – pasakos Merūnas. Pasak dainininko, tėvo ieškoti jis neketina, nes jis puikiai žino, kas jo sūnus, ir jei per tiek metų nesusirado, matyt, nenorėjo. Merūnas taip pat atviraus nekaltinantis tėvo, nes galbūt jis pasirinko apsaugoti šeimą, kurią jau buvo sukūręs.

Gali būti, kad jo šeima net nežino apie mane.

Tuo metu laidų vedėjas ir prodiuseris Kristupas Krivickas, neseniai penktą kartą tapęs tėvu, prisipažins, kad penktojo sūnaus laukimas buvo ne lengvesnis. Šįkart, kaip ir prieš trejus metus, kai anksčiau laiko gimė ketvirtasis Krivickų sūnus Augustas, buvo nėštumas buvo rizikingas, todėl didžiąją jo dalį Kristupo žmona Jurgita praleido lovoje.

Aktorius, ugniagesys gelbėtojas Agnius Marcinkevičius prisipažins, kad tapęs tėvu patyrė šoką. „Šiandien drąsiai sakau: tėvystė – dovana, kurią turėtų patirti kiekvienas vyras“, – teigs A. Marcinkevičius. „Pirmą dukrą tekinau 17–os, atidžiai rinkdamas jai vyrą. Antrosios, pagrandukės, kol kas nenorėčiau atiduoti už jokius pasaulio turtus. Norėčiau daugiau vaikų, todėl su žmona ketvirtą atžalą ketiname įsivaikinti“, – prisipažins Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas, romų ansamblio „Sare Roma“ lyderis Ištvanas Kvik.

Pokalbių laida „Valanda su Rūta“ jau šį ketvirtadienio vakarą 20.00 val. per LNK.

Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas ir romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas sako, jog laikas atsikratyti įpročio įpykus svaidytis įžeidimais „čigonas“. Būtent taip vieno konflikto metu E. Jakilaitis išvadino atlikėją J. Didžiulį, sakydamas, jog namo bendrija nėra čigonų taboras, kur nėra jokių elgesio taisyklių.

Kaip sako I. Kvik, nemalonu matyti, jog Lietuvos visuomenės nuomonę formuojantys žmonės, siekdami įžeisti, vartoja „čigono“ sąvoką. „Labai nemalonu skaityti tokias naujienas. Ypač artėjant Tarptautinei romų dienai. Ruošiamės didelei šventei, laukiame daug žinomų romų iš kitų šalių. Tokie žinomų žmonių pasisakymai neprideda šventinės nuotaikos. Romai Lietuvoje gyvena jau virš 500 metų, tačiau vis dar kovojame su visuomenėje įsišaknijusiais stereotipais. Taip, nuo pat tautosakos ištakų yra įsišaknijusi mintis, jog čigonas – blogasis personažas. Nemaloni ta nuostata, todėl mes ir stengiamės, kad žmonės pamatytų mus – atviromis širdimis ir atvirais, besišypsančiais veidais. Romus – dainuojančius, šokančius, kuriančius, besidalinančius su visais tuo, ką turi. Romus, kurie yra pilnaverčiai ir pilnateisiai pasaulio piliečiai. Neseniai kalbėjome apie tai su J. Didžiuliu. Esame geri bičiuliai. Jis sako išvadintas čigonu neįsižeidė, priėmė tai kaip komplimentą“, – sako I. Kvik.

Jurgis Didžiulis sako, kad išvadintas čigonu neįsižeidė, priėmė tai kaip komplimentą.

Jis primena, kad istorijoje yra buvę daugybė romų kilmės žmonių, kurie iki šiol gerbiami ir mylimi visuomenės. Iki šiol manoma, kad romų kraujo turėjo Čarlis Čaplinas, Elvis Preslis, romų kilme didžiuojasi pasaulinio lygio atlikėja Madona, aktorius Alenas Delonas. „Tai pavyzdžiai, parodantys, kad nėra dėl ko gėdytis romų tautybės šaknų, turime jomis didžiuotis ir apie tai kalbėti garsiai“, – teigia žinomas romas.

Kaip sako I.Kvik, tai ne pirmas kartas, kai viešojoje erdvėje „čigono“ sąvoka prasprūsta ir yra vartojama su realybe prasilenkiančia prasme. Pavyzdžiui, atlikėjas sako pastebėjęs, jog šiemet kovo 2-ąją „TV3 žinių“ reportaže apie Užgavėnių šventę Rumšiškėse buvo sakoma: „Gatvėmis skuba čigonai, gervės, ubagai, velniai, raganos, giltinės ir kitos mitinės būtybės. Vieni – savomis kojomis, o štai kiti ir su žirgais joja.“

„Be abejo, kuo giliau įsišaknijusios nuostatos, tuo sunkiau jas pakeisti. Kuo žmonės siauriau žiūri į gyvenimą, tuo mažiau jie mato. Žmogus iš prigimties toks jau yra, kad nežinodamas, nepažindamas, susikuria istorijas, fantazijas, kaip kas galėtų būti. Tas pats vyksta ir kalbant apie romus, nors mes esame paprasti žmonės. Tokie, kaip jūs. Romas – ne džinas, ne burtininkas, ne kerėtojas, ne mitinė būtybė, kaip kad sakoma tame reportaže, romas – toks pats žmogus, kaip ir visi kiti. Pažinkite mus. Ir priimkite mus tokius, kokiais mes esame – tiesiog žmonėmis“, –  sako žinomas romas.

Primename, kad konfliktas tarp E. Jakilaičio ir J. Didžiulo įsisplieskė dėl terasos. Dar nesibaigus teismui dėl terasos įrengimo formalumų, aštrių epitetų vienas kitam nepagailėję žinomi žmonės dar vienoje byloje aiškinasi dėl galimo garbės ir orumo pažeminimo.

Visi aptarinėjo Indrės Stonkuvienės ir Donato Čižausko transformaciją, kai derindamiesi prie savo dainos „Ryža“ abu jie plaukus net antakius persidažė oranžine spalva. Tačiau tai nebuvo vienintelis vakaro netikėtumas – vienos iš dalyvių komisijos nariai scenoje neatpažino tol, kol ji nepradėjo dainuoti.

Kartu su Ištvanu Kvik projekte dalyvaujanti „Mis Lietuva 2013” Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė šį sekmadienį atliks garsios lenkų dainininkės Marylios Rodowič dainą „Spalvotosios mugės“. Šis poros pasirodymas – tarsi atsakas į nesibaigiančias komisijos narių diskusijas, kokį amplua duetas turėtų pasirinkti savo pasirodymų metu. Šį kartą R. E. Mazurevičiūtė ir Ištvanas sukūrė tikrą čigonišką fiestą cirke: scenoje šoko akrobatės, važinėjo vienračiai, triukus atliko profesionalūs cirko artistai ir net dresuotas pudelis.

Didele staigmena tapo ir juodaplauke virtusi R. E. Mazurevičiūtė. „Oho, Ištvanai, kokią tu įtaką darai moteriai!“ – nusijuokė komisijos narys Merūnas Vitulskis. „Negaliu patikėti, kad čia yra ta pati Rūta. Tu tikrai buvai neatpažįstama, o tavo balsas skambėjo nuostabiai“, – susižavėjimo negalėjo paslėpti ir Rūta Ščiogolevaitė.

Komisijos nariai negailėjo komplimentų ne tik gražuolės išvaizdai, bet ir naujai suskambusiam balsui. Visgi kandžioji Dovilė Filmanavičiūtė–Miss Sheep pradėjo ne nuo komplimentų. „Šiaip tai buvo kraupu. Bet turbūt mugėje ir cirke taip ir turi būti... Jei norite išgirsti mano asmeninę nuomonę, tai buvo siaubinga“, – kalbėjo D. Filmanavičiūtė.

„Man žiūrėti buvo ir nejauku, ir nesmagu, ir bardakas, ir nefaina, na, bet kiekvieną kartą reikia bandyti perlipti per save. Cirkas neprivalo patikti visiems. Net ir ta kultūra, kurią jūs čia parodėte, nebūtinai turi patikti visiems. Tačiau apie Rūtos balsą aš jau nebesikartoju – tai tikrai yra kažkas kosmiško“, – komentarą užbaigė D. Filmanavičiūtė.

Praėjusį sekmadienį duetas iš aštuntos šoktelėjo net į penktą vietą, tačiau toks staigus įvaizdžio pakeitimas gali būti suprastas ne visų. Ar čigoniška dvasia ir cirko pasirodymai padės porai toliau kilti į rezultatų lentelės viršų?

„Žvaigždžių duetai“ – sekmadienį, 19.30 val. per LNK.

Nors įsibėgėjus repeticijoms abu sutaria puikiai, tačiau Ištvanas neslepia, kad jų pažintis nebuvo visiškai sklandi.

„Tikiuosi, kad žmona nesupyks už tokius žodžius, bet kai atėjau į pirmą mūsų pasimatymą su Rūta, man buvo užduotis ne iš lengvųjų. Juk čia ne šiaip pasimatymas, čia – su „Mis Lietuva“! Bet aš save raminau, kad jau turiu tos patirties su moterimis, – šyptelėjo Ištvanas. – O kai ją pirmą kartą pamačiau, pagalvojau, kad Rūta tarsi nužengusi iš mano dainos – juk ji tikra gražuolė geltonkasė, karalaitė – lietuvaitė“.

Tačiau čia gera nuotaika ėmė bliūkšti. „Ji man sako: Ištvanai, žiūrėjau tavo vieną dainą, bet man buvo nuobodu. Galvoju – va va, prasideda... – nutęsė Ištvanas. – Po pirmo susitikimo man pasirodė, kad ji dar dvejoja, tačiau aš jau buvau tikras – aš labai norėjau dainuoti su ja. Tada net skambinau prodiuseriams paklausinėti, ką ji kalba apie mane“.

„Pasirodo, prieš susitikimą ji galvojo, kad aš būsiu kaip koks pasipūtęs princas“, – nusijuokė Ištvanas. Tačiau priėmusi sprendimą dalyvauti R. E. Mazurevičiūtė nebesigailėjo. „Negaliu meluoti – pasvarstymų buvo. Tačiau Ištvanas yra labai charizmatiškas, labai išvaizdus, jo tokios ryškios akys“, – komplimentus partneriui žarstė tituluota gražuolė. „Be to, jis puikus mokytojas ir yra labai sceniškas“, – pridūrė ji.

„Išmokti dainuoti buvo mano svajonė. Esu baigusi muzikos mokyklą, dešimt metų grojau kanklėmis, mokykloje lankiau chorą, tačiau duete ar solo niekada nesu dainavusi. Aišku, labai neramina tai, kad pirmą kartą dainuojant gali drebėti balsas, kad galiu nepataikyti, pridaryti klaidų“, – neslėpė mergina.

„Visi mano, kad jei jau graži, o dar jei ir tituluota, tai tikrai nebus niekam gabi. Ką jau kalbėti apie dainavimą. Bet Rūta tikrai dainuoja. Aišku, ji labai jaudinasi, bet tas jaudulys kasdien vis mažėja. O kai ji tokio nepaprasto grožio... Ir dar su charizma. Ugnies tarp mūsų tikrai yra“, – intrigavo Ištvanas.

Nors pernai projektą laimėjo taip pat romų kilmės atlikėjas Radži Aleksandrovičius, dainavęs su Donata Gutauskiene–Laisva, Ištvanas nebijo būti lyginamas su Radžiu. „Ta pergalė buvo tikrai pelnyta. Bet aš niekada neinu laimėti – aš einu kovoti. O ką turiu iškovoti? Ne pinigus, ne prizus... aš einu kovoti už savo jausmus. Jei aš atnešiau žmonėms šypseną – man tai yra laimė“, – patikino atlikėjas. 

Dainininkas, romų ansamblio „Sare roma“ lyderis Ištvanas Kvik saugo skaudžią savo šeimos paslaptį. Prieš kelerius metus savo dukrą Jelizavetą už vyro išleidęs ir seneliu tapęs, būdamas vos 33-jų, Ištvanas šįvakar atskleis, kad jo žmona negalėjo pastoti net 18 metų. Neseniai gimusi dukra – tikras stebuklas šeimai. Apie tai dainininkas pasakos 20.00 val. TV3 laidoje „Svogūnų Lietuva“.

Tėvu tapęs dainininkas tikins, kad vaikai ir vaikaičiai yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Pagaliau dukrelės sulaukęs vyras prisimins, kaip buvo sunku, kai su jiedu žmona negalėjo susilaukti atžalos.

„Labai slėpiau tą dalyką. Ir aš buvau sveikas, ir žmona, bet negalėjome turėti daugiau vaikų dėl kažkokių priežasčių. Aštuoniolika metų mes laukėme vaiko. Gal Dievas buvo supykęs ant manęs, nežinau, bet po to jis padovanojo man vaiką“, – su šypsena pasakos Ištvanas.

Ilgai lauktą dukrą šeima pavadino hebrajišku vardu Sara. Laidoje viešėjęs vyras atskleis, kad lietuviškai šis vardas reiškia „Princesė“. Romų ansamblio „Sare roma“ lyderis I. Kvik, sulaukęs 36 metų, yra ne tik dviejų vaikų tėvas, bet ir dviejų anūkų senelis.

Dainininkas pasakos, kaip jo žmona ir vyresnioji dukra laukėsi tuo pačiu metu: „Čia buvo tikrai labai didelė laimė. Mano anūkui Džastinui dabar yra beveik trys metai, bet aš turiu ir dar vieną anūką. Jam jau aštuoni mėnesiai.“

Auksiniu svogūnu „Jauniausias Lietuvos senelis“ apdovanotas Ištvanas laidoje „Svogūnų Lietuva“ prabils ir apie romų padėtį visuomenėje. „Lietuvoje yra stereotipai, apie kuriuos aš nenoriu kalbėti, nes man skaudu. Nuomonė apie mus Lietuvoje yra prasta, bet mano užduotis – pakeisti visuomenę ir parodyti, kad mes esame geri žmonės“, – sakys vyras.

Laidos vedėjui Arūnui Valinskui paklausus, ar Ištvano nežeidžia tai, kad jis vadinamas čigonu, vyras atsakys, kad tokio žodžio neturėtų būti apskritai. „Mes vienas kitą vadiname romais, tai kodėl mane kažkas turėtų vadinti čigonu?“ – šįvakar laidoje klaus dainininkas.

Visi LNK televizijos žiūrovai jau žino, ką veiks šio šeštadienio vakarą eteryje startuos laukiamiausias ir kokybiškiausias muzikos projektas šalyje – „Lietuvos balsas“. Čia bus visko – geros gyvai atliekamos muzikos, dalyvių ir mokytojų ašarų, adrenalino, džiaugsmo ir liūdesio akimirkų. Bus daug jaudulio, kuris sukausto kojas ir virpina balsą – ir ne tik scenos naujokams, bet ir žinomiems atlikėjams.

Vienas jų – romų kilmės dalyvis Ištvanas Kvik. Norėdamas sužavėti projekto mokytojus ir visus žiūrovus, Ištvanas scenoje uždainavo eurovizinį Donato Montvydo hitą „Nenuleisk akių“. Nors dainuodamas jis nuolat šypsojosi, garsaus romo jaudulį išdavė nuolatinis dirsčiojimas į delną, kur Ištvanas buvo susirašęs pagrindines dainos frazes. Galbūt jis bijojo nuvilti tikrąjį dainos autorių – mokytojo kėdėje įsitaisiusį D. Montvydą?

„Su keliais dalyviais sėdėjome užkulisiuose ir laukėme savo eilės. Artėjant pasirodymui pradėjau vis labiau jaudintis... Nutariau, kad ant delno reikia užsirašyti dainos žodžius – juk pamiršti nevalia!“ – su šypsena aklųjų perklausų filmavimą prisimena dalyvis I. Kvik.

Muzikinio projekto dalyvis įsitikinęs, kad įsiminti dainų tekstus sudėtinga ne tik jam, bet ir daugumai kitų dainininkų.

„Dainuojant koncertuose žodžiai patys „išeina“ – gi žinai, kad minia žmonių susirinko paklausyti būtent tavęs, nesinorėtų jų nuvilti. Laimei, viskas baigėsi kur kas geriau, nei galėjau tikėtis...“ – intriguoja I. Kvik.

Paklaustas, ar laukia savo debiuto muzikiniame projekte, I. Kvik juokiasi – šeštadienis suplanuotas dar prieš mėnesį. Drauge stebėti laukiamiausią televizijos premjerą jis pakvietė ir  publikos numylėtinį Radžį. Muzikiniame projekte „Kelias į žvaigždes“ išgarsėjęs Radži yra geras Ištvano draugas ir ištikimas palaikymo komandos narys.