JAV pasiuntinys Gabrielis Escobaras (Gabrielis Eskobaras) lankosi Prištinoje prieš šeštadienį Ochride Šiaurės Makedonijoje įvyksiantį Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir Kosovo premjero Albino Kurti (Albino Kurčio) susitikimą.

„Galvojame, kad šis Europos pasiūlymas... suteikia nuostabią galimybę sukurti taikius, tvarius ir produktyvius abiejų šalių – dviejų svarbių regiono valstybių – santykius“, – sakė G. Escobaras po derybų su Kosovo prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani).

Praėjusį mėnesį Briuselyje A. Vučičius ir A. Kurti nepaprieštaravo ES planui, kaip užbaigti mėnesius trunkančią politinę krizę ir gerinti ryšius. Viršūnių susitikime bus sprendžiamas kebliausias klausimas, kuriuo abi šalys iš principo nesutaria – Kosovo valstybingumo pripažinimas.

Ketvirtadienį A. Vučičius sakė, kad per susitikimą „nieko nepasirašys“. ES plane abi šalys raginamos palaikyti gerus kaimyniškus santykius, pripažinti viena kitos oficialius dokumentus ir nacionalinius simbolius. Pagal planą Belgradas leistų Prištinai siekti narystės ES ir Jungtinėse Tautose.

A. Kurti tai vadino tvirtu žingsniu į priekį siekiant galutinio susitarimo dėl abipusio pripažinimo, tikėtino vėliau šiais metais. Tokio susitarimo sudarymas įgavo papildomos reikšmės kilus susirūpinimui, kad Rusija gali bandyti kurstyti nestabilumą šiame regione, kur istoriškai turi didelę įtaką.

Kosovo nepriklausomybę pripažįsta daug Vakarų šalių, bet nepripažįsta Serbija, remiama Rusijos ir Kinijos.

Kosovas, kur gyventojų daugumą sudaro etniniai albanai, nuo Serbijos atsiskyrė 2008-aisiais – praėjus devyneriems metams po 1998–1999 metų karo. Per karą, kuris kilo albanų separatistams sukilus prieš Serbijos valdymą, o Belgradui atsakius brutaliomis represijomis, žuvo apie 13 tūkst. žmonių, daugiausia albanų.

1999-aisiais įsikišus NATO Serbija buvo priversta pasitraukti iš Kosovo ir karas baigėsi, bet įtampa dėl Kosovo statuso išlieka tarp nestabilumo Balkanuose veiksnių.

Specialusis atstovas politikai dėl Šiaurės Korėjos Sungas Kimas sakė, kad, Vašingtono nuomone, Pchenjanas gali kitai savaitei planuoti didelį savo augančių branduolinių ginklų pajėgumų šou. Balandžio 15-ąją Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) minės 110-ąsias savo įkūrėjo Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) gimimo metines.

„Esame susirūpinę, kad dėl artėjančių metinių balandžio 15-ąją KLDR gali kilti pagunda imtis dar vieno provokuojamo veiksmo“, – reporteriams sakė S. Kimas, turėdamas galvoje neseniai Šiaurės Korėjos įvykdytus balistinių raketų bandymus.

„Nenoriu per daug spėlioti, bet galvoju, kad tai galėtų būti dar vienas raketos paleidimas, kad tai galėtų būti branduolinis bandymas“, – sakė jis.

Šiaurės Korėja nuo 2006-ųjų įvykdė išbandė kelis branduolinius užtaisus, o vėliausias toks bandymas buvo atliktas 2017 metais.

Pchenjanas toliau ignoruoja Vašingtono siūlymus atnaujinti diskusijas apie visų branduolinių ginklų pašalinimą iš Korėjos pusiasalio, sakė S. Kimas.

„Negavome jokio atsako iš Pchenjano ir tai labai nuvilia, nes nusiuntėme kelias žinutes, viešai ir privačiai, kviesdami juos dialogui be jokių sąlygų, – sakė jis. – Vietoje to jie inicijavo virtinę raketų bandymų ir jų kulminacija neseniai buvo mažiausiai trys tarpžemyninių balistinių raketų paleidimai. Šie veiksmai kelia rimtą grėsmę regiono stabilumui.“

S. Kimas taip pat sakė, kad Kinija ir Rusija nepadeda prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) siekti derybų su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) atnaujinimo.

Derybos dėl Pchenjano branduolinės grėsmės suvaldymo atrodė įsibėgėjusios dirbant ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai, bet netrukus sustojo.

Prezidentu tapus J. Bidenui, Šiaurės Korėja pradėjo virtinę raketų bandymų – jų buvo iš viso 13. Šių bandymų kulminacija buvo praėjusį mėnesį surengtas balistinės raketos, potencialiai galinčios nunešti branduolinę kovinę galvutę iki JAV rytų, bandymas.

Bandymai privertė sunerimti Šiaurės Korėjos kaimynes Pietų Korėją ir Japoniją.

Antradienį Kim Jong Uno įtakinga sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) įspėjo, kad Šiaurės Korėja panaudos savo branduolinius ginklus Pietų Korėjos kariuomenei „sunaikinti“, jei ši imtųsi prevencinio smūgio,

S. Kimas sakė, kad Vašingtonas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje stumia naują rezoliuciją dėl Pchenjano veiksmų pasmerkimo.

Tačiau jis pažymėjo, kad per šešis ankstesnius šiemetinius bandymus Rusija ir Kinija „nuolat blokuodavo mūsų pastangas priimti viešą JT pareiškimą“.

Z. Khalilzadas pirmadienį išvyko į misiją, truksiančią iki rugpjūčio 1-osios, „kaip dalį bendrų pastangų sudaryti sąlygas taikos procesui, užbaigsiančiam konfliktą Afganistane“, sakoma Valstybės departamento pranešime.

Afganistano sostinėje Kabule jis aptars su afganų vyriausybe „tolesnius žingsnius taikos procese, įskaitant nacionalinės derybų komandos, kuri gali dalyvauti Afganistano vidaus derybose, paskyrimą“, priduriama jame.

Tokios komandos suformavimas yra sudėtinga problema, nes Talibanas atsisako tiesiogiai derėtis su Afganistano vyriausybe.

Vėliau Z. Khalilzadas vyks į Dohą, kur „tęs derybas su Talibanu“, nurodė JAV valstybės departamentas.

Vašingtonas tikisi, kad pavyks su talibais pasiekti politinį susitarimą iki Afganistano prezidento rinkimų, kurie vyks rugsėjo pabaigoje.

Proveržis derybose atvertų kelią tarptautinių pajėgų, kurios Afganistane yra dislokuotos jau beveik 18 metų, pasitraukimui iš šalies. Karių į Afganistaną atsiųsta po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose, kai Pentagonas pradėjo didelio masto operaciją, siekdamas išstumti talibų vyriausybę iš Kabulo.

JAV derybininkas per pastaruosius metus buvo keletą kartų susitikęs su Talibano atstovais. Vėliausios tokios derybos vyko liepos 9-ąją Dohoje.

Kiek anksčiau Kataro sostinėje prie derybų stalo sėdę afganų pareigūnai ir talibų atstovai susitarė parengti „taikos Afganistane gaires“.

Antisemitizmas pasaulyje pastaruoju metu išaugo, nes ekonominius sunkumus patyrę žmonės ima ieškoti atpirkimo ožių, sako šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Valstijų pasiuntinys kovai su antisemitizmu Ira Formanas (Aira Formanas).

„Labai mažai abejonių, kad antisemitizmas išaugo 21-ajame amžiuje“, - interviu BNS Vilniuje sakė I.Formanas.

Jis atkreipė dėmesį, kad sunkmetis kai kuriose Europos šalyse priminė Didžiąją depresiją, kuri Vakarus užgriuvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Graikijoje nedarbo lygis buvo pasiekęs 26 proc. nedarbo lygis, tarp jaunimo - daugiau nei 60 proc.. Šie skaičiai panašūs į JAV skaičius per Didžiąją depresiją. Žmonės ieško atpirkimo ožių, kai atsiranda tokie skaičiai. Žmonės ieško lengvų atsakymų, ima tikėti sąmokslo teorijomis, kuriose kartais yra žydai“, - kalbėjo I.Formanas

Jo teigimu, šiuo metu Graikijoje egzistuoja 29 skirtingų „Siono išminčių protokolų“ versijų klastotės. Prieš 30 metų, pasak jo, tokių dalykų negalėjo būti, tačiau dabar I.Formanas viešėdamas Graikijoje paprastame knygyne surado dvi šios knygos versijas. Tai, pasak jom, simbolizuoja antisemitizmo plitimą.

„Yra daug atpirkimo ožių, kuriuos gali pasirinkti, bet kodėl jais tampa žydai, aš nežinau“, - kalbėjo jis.

JAV pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad beliko labai mažai gyvų Holokausto liudytojų. I.Formano teigimu, Izraelio ir palestiniečių konfliktas taip pat gali daryti įtaką, tačiau nutraukus ugnį problema automatiškai neišsispręstų, nes įveikti išankstinius nusistatymus nėra paprasta.

Anot I.Formano, geriausiai su antisemitizmu kovoti pasitelkus švietimą ir religinį bendradarbiavimą.

„Popiežius Pranciškus pasmerkė antisemitizmą. Šis popiežius veikiausiai padarė daugiau nei bet kuris kitas. Jis savarankiškai pasakė labai daug prieš antisemitizmą“, - kalbėjo I.Formanas.

Pasak jo, dažniausiai matyti, kad labiau išsilavinę žmonės nelinksta tapti antisemitais.

„Pavyzdžiui, mokymas apie Holokaustą ir kas įvyko Lietuvoje, visi turėtų nagrinėti istoriją nuoširdžiai. Kai pasižiūri į istoriją nuoširdžiai ir sakai, jog mes kažką padarėme neteisingai ir yra tai mūsų klaida. Tai nepadarys jūsų prastesne visuomene, nepaliks blogos žymės. Pažvelgti ir susidurti su savo praeitimi yra energingos visuomenės ir energingos demokratijos ženklas“, - sakė JAV pasiuntinys.