Abiejų Šiaurės šalių prisijungimo prie transatlantinio Aljanso idėja sulaukė „NATO šalių narių plataus palaikymo“, pridūrė J. Psaki.

R. T. Erdoganas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

Šis žingsnis gali tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų šalių gynybos Aljanso.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Pasak prezidento, ankstesni Turkijos vadovai taip pat „padarė klaidą“, kai 1952 metais uždegė žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Turkų lyderis apkaltino abi Šiaurės valstybes suteikiant prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir ultrakairiųjų Revoliucinės liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Turkija, Europos Sąjunga ir JAV PKK laiko teroristine organizacija. Ši grupė nuo 1984-ųjų vadovauja ginkluotam sukilimui prieš Turkijos valstybę, jau nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių.

Reikalingas vienbalsis pritarimas

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.

„Nepozityvi“ Turkijos reakcija yra pirmas neigiamas balsas dėl abiejų Šiaurės šalių perspektyvų NATO.

Švedų ir suomių užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį susitikti su savo kolega turku per Berlyne šeštadienį vyksiantį neformalų NATO diplomatijos vadovų susitikimą.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde (An Lindės) pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu). Ji taip pat pabrėžė, kad „Turkijos vyriausybė mums tiesiogiai nepateikė tokio pobūdžio pranešimo“.

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) penktadienį kalbėdamas per spaudos konferenciją Helsinkyje išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

Stokholmas ir Helsinkis kreipėsi į savo tarptautinius partnerius, telkdami paramą savo galimiems stojimo paraiškoms.

Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.

Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turėtų ratifikuoti sprendimą.

NATO priklausanti Turkija perdavė Ukrainai kovinių dronų, bet vengia taikyti sankcijas Rusijai, skirtingai negu kitos sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ji tarpininkauja pastangoms užbaigti konfliktą, taip pat siūlėsi organizuoti Ukrainos ir Rusijos viršūnių susitikimą.

„Šįryt, ruošdamasi kelionei į Europą, aš atlikau PGR testą. Jo rezultatas buvo teigiamas, tai reiškia, kad aš laikysiuosi Ligų kontrolės ir profilaktikos centro rekomendacijų ir nevyksiu su JAV prezidentu Joe Bidenu į Europą“, - pareiškė ji.

J. Psaki patikslino, kad Amerikos lyderio testo rezultatas buvo neigiamas. Baltųjų rūmų atstovė teigė, kad jai ligos simptomai nepasireiškė. Ji ketina praleisti karantine mažiausiai kelias dienas.

Kaip anksčiau pranešė Baltieji rūmai, kovo 24 d. J. Bidenas lankysis Briuselyje, kur dalyvaus NATO viršūnių susitikime, taip pat prisijungs prie numatomo ES viršūnių susitikimo. Kovo 25 d. Amerikos vadovas vyks į Varšuvą, kur kovo 26 d. ves derybas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

J. Bidenas buvo revakcinuotas nuo koronaviruso rugsėjo pabaigoje. 

„Beprecedentės sankcijos, kurias paskelbėme su savo sąjungininkais ir partneriais, niekais pavertė 30 metų ekonominę pažangą“, - antradienį Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. Ir tai atsitiko per mažiau nei mėnesį. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas esą virto „strategine nesėkme“.

J. Psaki, be kita ko, paminėjo Rusijos rublio kurso smukimą, didelę infliaciją ir, anot ekspertų, galimai gręsiantį Rusijos ekonomikos žlugimą. Kartu atstovė pabrėžė, kad toliau bus didinamas spaudimas oligarchams iš V. Putino aplinkos.

„Siaubinga matyti kaip barbariškai naudojama karinė jėga nukreipta prieš nekaltus civilius suverenioje valstybėje“, – paklausta apie Rusijos ataką žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

Ukrainos pareigūnai anksčiau trečiadienį pranešė, kad apgultame Mariupolio uostamiestyje per Rusijos ataką buvo smarkiai apgriauta vaikų ligoninė ir gimdymo namai.

Vietos pareigūnas Pavlo Kyrylenka sakė, kad, remiantis preliminariais duomenimis, buvo sužeisti 17 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad po ligoninės „nuolaužomis liko žmonių, vaikų“, ir pavadino šį smūgį „žvėriškumu“.

Mariupolio miesto taryba socialiniuose tinkluose paskelbė, kad ligoninei padaryta žala yra „kolosali“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį pasmerkė aviacijos smūgį ligoninei Mariupolyje, žadėdamas patraukti Rusijos prezidentą atsakomybėn „už jo siaubingus nusikaltimus“.

„Mažai kas gali būti žiauriau negu taikymasis į pažeidžiamus ir beginklius žmones“, – „Twitter“ parašė B. Johnsonas.

Jungtinių Tautų atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) savo ruožtu pabrėžė, kad jokia sveikatos apsaugos įstaiga „niekada neturėtų tapti taikiniu“.

JT ir Pasaulio sveikatos organizacija paragino „nedelsiant nutraukti išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, ligonines, sveikatos priežiūros darbuotojus, greitosios pagalbos automobilius“, spaudos konferencijoje sakė S. Dujarricas.

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas penktadienį po pokalbių Briuselyje atsakydamas į  klausimą apie tokias energetines sankcijas pareiškė, kad „niekas neatmetama“. Esą kiekvieną dieną iš naujo vertinama, kaip įgyvendinti ligšiolines sankcijas ir kokie galimi papildomi žingsniai.

Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki penktadienį Vašingtone sakė: „Šiuo metu ieškome galimybių, kad sumažintume rusiškos energijos suvartojimą, tačiau mums labai rūpi, kad poveikis šeimoms būtų kuo mažesnis. Jei pasiūla pasaulio rinkoje sumažės, tai išaugins dujų ir naftos kainas. Prezidentas Joe Bidenas esą tai turi omenyje. Tikslas yra, kad Rusijai taikomų sankcijų poveikis amerikiečiams būtų kuo mažesnis.

Praėjusių metų pabaigoje Rusija, JAV institucijų duomenimis, buvo ketvirta svarbiausia šalis po Kanados, Meksikos ir Saudo Arabijos, iš kurios imporuota žaliavinės naftos ir naftos produktų.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Bidenas) paskelbs įsaką, „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius DNR ir LNR regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“, pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki).

Pasak jos, įsakas „suteiks įgaliojimus įvesti sankcijas bet kuriam asmeniui, pasiryžusiam veikti šiose Ukrainos teritorijose“.

J. Psaki pridūrė, kad šios priemonės yra atskirtos nuo platesnių Vakarų sankcijų, kurios bus paskelbtos, „jeigu Rusija toliau veržtųsi į Ukrainą“.

„Mūsų įvardyti asmenys priklauso Kremliaus vidiniam ratui arba yra netoli jo ir atlieka vaidmenį vyriausybei priimant sprendimus“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki).

„Parengėme specifinius sankcijų paketus tie Rusijos elito atstovams, tiek jų šeimų nariams“, – pridūrė ji.

„Vadovai aptars savo bendrą įsipareigojimą tęsti diplomatiją ir dėti bendras pastangas, kad Rusija būtų atgrasyta nuo tolesnės agresijos prieš Ukrainą“, - sakoma Baltųjų rūmų tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Pasak J. Psaki, Vokietijos kanclerio vizitas į Vašingtoną parodys dviejų šalių ryšių tvirtumą. Šalys taip pat aptars kovą su koronaviruso pandemija, klimato kaitos klausimus, paramą ekonomikos plėtrai ir tarptautinio saugumo stiprinimą demokratinių vertybių pagrindu.

Trečiadienį Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad O. Scholzas vasario 7 d. Vašingtone ves derybas su J. Bidenu. „Bild“ informacijos oficialiai niekas nepatvirtino.

Stebėtojai pažymi, kad Berlynas ir Vašingtonas sutaria ne visais klausimais. Pavyzdžiui, JAV yra už ginklų pardavimą Ukrainai, o Vokietija atsisako juos tiekti. JAV taip pat reikalauja stabdyti „Nord Stream 2“, Vokietija šiuo požiūriu laikosi santūresnės pozicijos.

„Joks pasirinkimas nėra nuimtas nuo stalo“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) ir perspėjo, kad susidarė „nepaprastai pavojinga padėtis“.

„Dabar esame etape, kai Rusija gali bet kuriuo metu surengti puolimą prieš Ukrainą, – pabrėžė ji. -  Sakyčiau, kad [ši padėtis] yra aštresnė negu buvo anksčiau.“

Anot J. Psaki, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „sukūrė šią krizę, surinkęs 100 tūkst. rusų karių palei sieną su Ukraina, įskaitant pastarąjį Rusijos pajėgų perkėlimą į Baltarusiją bendroms pratyboms ir surengtus papildomus mokymus prie Ukrainos rytinės sienos“.

LNK reportažas:

Atstovė patvirtino, kad penktadienį Ženevoje planuojama surengti JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno (Entonio Blinkeno) ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybas. Pasak J. Psaki, A. Blinkenas per šį susitikimą pabrėš būtinybę deeskaluoti Ukrainos krizę ir ragins normalizuoti padėtį diplomatinėmis priemonėmis.

Kijevas, JAV ir Europos šalys reiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų netoli Ukrainos rytinės sienos, nors Maskva ne kartą tvirtino, kad joks puolimas neplanuojamas.

Vis dėlto jeigu V. Putinas nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, Rusijai jau aneksavus Krymo pusiasalį ir remiant kitapus sienos veikiančius prorusiškus separatistus, Maskva sulauktų skaudžių ekonominių pasekmių, pabrėžė J. Psaki.

„Yra diplomatinis kelias į priekį. Tikrai tikimės, kad jie pasirinks šį kelią. Yra kitas kelias. Nuo rusų priklauso, kurį kelią jie pasirinks, ir pasekmės bus skaudžios, jeigu jie nepasirinks diplomatinio kelio“, – kalbėjo ji.

Vašingtonas sako, kad JAV ir jų sąjungininkės neturi planų į potencialų Rusijos puolimą karine jėga, bet atsakomosios ekonominės priemonės smarkiai pranoktų bet kokias, taikytas praeityje.

J. Psaki pabrėžė, kad tokiu atveju būtų atsisakyta pradėti naudoti Rusijos gamtinių dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, kuris yra baigtas tiesti, bet dar nėra gavęs licencijos. Šis dujotiekis laikomas svarbiu Europos apsirūpinimo energijos ištekliais elementu, bet taip pat reikšmingai padidintų Rusijos pajamas už parduodamas dujas.

„Tebesilaikome požiūrio, kad vamzdyno „Nord Stream 2“ sustabdymas yra mūsų įtikinamas argumentas Rusijos atžvilgiu“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė.

A. Blinkenas antradienį pirmiausiai išskris į Ukrainą, kad pademonstruotų Kijevui Vašingtono solidarumą.

Vėliau jis išvyks į Berlyną, kur per derybas su Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija sieks užtikrinti Vakarų vienybę iškilus šiai krizei.

Viena JAV pareigūnė sakė, kad A. Blinkenas susitarė susitikti su S. Lavrovu per anksčiau antradienį įvykusį jųdviejų pokalbį telefonu, bet pridūrė, kad Rusija gali būti nesuinteresuota šią krizę išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.

„Manau, dar per anksti sakyti, ar Rusijos vyriausybė nuoširdžiai suinteresuota diplomatija, ar ji geranoriškai ruošiasi derėtis, ar pasinaudos šiomis diskusijomis kaip pretekstu, kad pareikštų, jog diplomatija Maskvos interesų neatitinka“, – nurodė ji.