Keista, iš kur ji čia atsirado? Palyginti neseniai jos dar nebuvo.

Joniškės kapinės buvo atidarytos 1959 m. Taigi, minėtąją 1940 m. plokštę nežinia iš kur nežinia kas atgabeno dar visai neseniai.

Reikia padėkoti tam žmogui, kad jis jos neišmetė, o paliko matomoje vietoje.

Daviau žinią ten, kur reikia, ir dabar ta plokštė yra išvežta į saugią vietą. Yra tikimybė, kad vėliau bus eksponuojama kartu su panašaus likimo senų miesto kapinių atributika.

Šiomis dienomis teko apsilankyti ir buvusiose Vitės priemiesčio kapinėse, esančiose prie Žalgirio stadiono.

Mane labai nustebino tai, kad paminklas, skirtas Pirmojo pasaulinio karo 152 caro kariuomenės rusų kariams, žuvusiems miesto ir apylinkių mūšiuose, yra beveik visas tankiai apsodintas kėniais.

Matyti tik paminklo viršūnė.

Nebesimato ant paminklo abiejų pusių esančių įrašų vokiečių ir lietuvių kalbomis, matyti tik priekyje paminklo esantis įrašas rusų kalba.

Tikrai taip neturėtų būti. Reikėtų tuos kėnius pašalinti arba patrumpinti, o gal kuo nors kitu pakeisti.

Svarbu, kad paminklas ir įrašai nebūtų užmaskuoti.

Iki namų – nepilnas metras

Savivaldybės tarybos sprendimu mūrinę tvora nugriauti būtina, nes ji avarinės būklės ir kelia pavojų tiek kapavietėms, tiek šalimais gyvenantiems žmonėms.

Vietoje senosios tvoros, palei Tylos gatvę iškils nauja segmentinė permatoma tvora. Sodų gyventojai piktinasi, kad sprendimas buvo priimtas be jų žinios.

„Savivaldybė neinformavo, kokią tvorą dės. Senąją tvorą reikėjo remontuoti, nes ji – avarinės būklės. Mes buvome jiems rašę, kad ji griūva. Prieš keturis metus ją buvo pradėję remontuoti ir į buvo įrengę skardinę nepermatomą tvorą. Tačiau lapkričio 18 dieną, kai su manimi susisiekė rangovas, informavo, kad bus dedama permatoma segmentinė tvora. Koks bus vaizdas? Tiek iš kapų pusės žiūrint vaizdas atsivers į gatvę, tiek mums, gyventojams, atrodys, kad kapai gatvėje. Atstumas yra nepilnas metras, vietomis paminklai iš viso prie gatvės. Kas būdavo kapinėse nematydavo sodų. Kas atvažiuodavo ar eidavo gatve irgi nematydavo kapų“, – teigė sodo bendrijos „Diana“ pirmininkas Sigitas Stankūnas.

Tai yra laikinas sprendimas, padėsiantis apsaugoti gyventojų turtą ir pačius gyventojus nuo galimo staigaus tvoros griūvimo.

S.Stankūno teigimu, gyventojai tenori, kad tvora būtų tokia, per kurią nieko nesimatytų kaip ir anksčiau, nes skirtų gyvenamuosius namus ir kapus.

Ruošiasi susitikimui

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus patarėjos Daivos Breivės, sprendimas dėl segmentinės tvoros nėra galutinis.

„Tvora, kurią mes šiuo metu remontuojame, yra pripažinta avarine, kadangi ji suskilusi, sukrypusi ir bebyranti. Gavus papildomą finansavimą buvo imtasi skubių darbų šią tvorą nugriauti ir kol kas pastatyti segmentinę tvorą, kad nesukelti pavojaus tiek gyventojams, tiek greta esančioms kapavietėms“, – tikino D.Breivė.

Daiva Breivė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žadama, kad visi sprendimai bus derinami su sodų gyventojais.

„Dėl tolimesnio tvoros apipavidalinimo mes dar sprendžiame. Turėsime pasitarimą, spręsime, ar apželdinti, ar dėti segmentinės juostos skirtukus. Tvora yra laikinumo stadijoje. Planuojama peržiūrėti visą Joniškės kapinių tvorą, rinkti projektą, kad būtų įrengta vientisa graži tvora. Tai yra laikinas sprendimas, padėsiantis apsaugoti gyventojų turtą ir pačius gyventojus nuo galimo staigaus tvoros griūvimo. Nuolatinės tvoros klausimas bus, be abejonės, derinamas su gyventojais“, – kalbėjo patarėja.

Tvoros įrengimo darbus planuojama baigti per du mėnesius.

Elektros tiekimas buvo nutrauktas praėjusį penktadienį. Šį trečiadienį elektros kapinėse nebuvo nuo 8.30 val. iki 18 val.

Pranešama, kad kapinėse elektros nebus šiandien ir pirmadienį.

Elektros tiekimas nutrauktas dėl tinklų rekonstrukcijos.

Rekonstrukcijos darbus atliekančios ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas teigė, kad planiniai atjungimai vykdomi dėl 10 kW oro linijos rekonstrukcijos.

Pasak P.Kalmanto, siekiama padidinti elektros tiekimo patikimumą. Todėl keičiamos transformatorinės, vietoj oro linijų klojami požeminiai kabeliai.

Dėl didelės darbo apimties darbai užtruks kelias dienas. Viliamasi, kad pavyks elektros energiją nutraukti trumpam – šiandien ryte ir vakare po valandą.

"Elektros energijos tiekimas Lėbartų kapinėms 15 d. ir 17 d. nutraukiamas dėl tinklo schemos pakeitimo ir darbo vietos paruošimo. O rugsėjo 20 d. bus prijungiama nauja 10 kW elektros linija", – tikino P.Kalmantas.

Anot jo, elektros energijos tiekimas pirmadienį bus nutrauktas visą darbo dieną.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė teigė, kad elektros tinklo rekonstrukcijos darbai nevyksta visą dieną.

Išjungus elektrą per tam tikrą laiką išsenka vandens rezervuarai.

Jei taip nutinka, siūloma žmonėms atvažiuoti laistyti kapaviečių kitą dieną, nes jokios kitos alternatyvos tam nėra.

Elektros tinklo tvarkymo darbai buvo vykdomi ir rugsėjo 10 d.

Anot Miesto tvarkymo skyriaus patarėjos, rekonstrukcija kol kas problemų nesukėlė.

Dėl elektros nebuvimo gali kilti sunkumų susisiekti su Kapinių priežiūros skyriumi.

Tačiau D.Breivė tikino, kad, skambinant mobiliuoju telefonu, visa įmanoma informacija bus suteikiama.

Praėjusią savaitę Lėbartų kapinėse palaidoti 46 žmonės.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė trečiadienį patvirtino, jog skubos tvarka yra atliekami remonto darbai, kad kuo greičiau būtų atnaujintas vandens tiekimas Lėbartų kapinėse.

Tačiau negalėta prognozuoti, kada avarija bus likviduota, nes trūko pagrindinis vandens tiekimo vamzdis, kurio diametras kiek didesnis nei kitų, todėl laukta, kol parveš reikiamą detalę.

"Rangovai pasistengė, ir jau ryte viskas sutvarkyta, vandens tiekimas atnaujintas, nors buvo nerimo, kad viskas užtruks iki kitos savaitės", – vakar teigė D.Breivė.

Kapinių vandentiekio sistema – labai sena, tad gedimų pasitaiko ne taip ir retai.

Pastarąjį kartą vamzdžiai keliose vietose buvo trūkę prieš dvi tris savaites, tačiau avariją pavyko gana greitai likviduoti.

Šįkart trasa buvo trūkusi kapinių patvoryje, 146 kvartale.

Kapinių lankytojai apie gedimą buvo informuoti, tačiau skubančiųjų laistyti gėlių nebuvo daug, nes prieš tai lijo.

Ten, kur pažvelgsi, baisu.

Pernai rašė laikraštyje, kad sutvarkys tuos "nežiniukų" kapus. Paminklėlius kažkokius pastatė, bet liko netvarkyta aplinka – kur duobė, kur kalva.

Kapinių tvarkytojai sakė, kad žemę aplink paminklus sulygins. Niekas nieko lig šiol nepadarė. Žolė nepjauta, net baisu.

Senieji kapinių kvartalai taip pat apleisti. Kartą mačiau, pjovė žolę toks vaikėzas ten, kur dar visai to nereikia, o kvartaluose tarp kapų, mano nuomone, niekas netvarko.

Kodėl Kapinių priežiūros skyriaus darbuotojai neieško tų, kurie privalo prižiūrėti apleistus kapus?

Juk Kapinių priežiūros skyriuje yra nurodyti adresai tų asmenų, kurie atsakingi už konkretaus kapo priežiūrą.

Kodėl tie, kuriems priklauso, nekontroliuoja situacijos?

Pasirodo, esame baisiausia tauta Europos Sąjungoje, jei negerbiame savo šaknų, savo protėvių ir dar tėvų kapus apleidome.

Baisu, kaip Sibire. Bet ten svetimi kapai, o čia – mūsų savų, brangių žmonių. Gėda, kokia begali tik būti.

"Pastarąjį kartą kapus lankiau prieš karantiną. Šią savaitę nuėjusi į kapines išvydau ir toliau tįsantį didžiulį medį, kurį kažkas supjaustė dalimis ir paliko. Gal audra išvertė? Neaišku. Bet jis taip mėnesių mėnesius ir guli. Keisčiausia, kad kapinių tvora aplamdyta, tad nesuprantu, ar kapinių prižiūrėtojams ji visai nerūpi", – stebėjosi klaipėdietė.

Jei bus kitų pavojingai pasvirusių ar sutrešusių medžių, reikės kviesti komisiją ir nuspręsti, ką dar šalinti.

Moteris tikino, kad už Joniškės kapinių tvoros esanti teritorija nėra itin prižiūrėta.

"Ten yra kažkokie sodai. Stovi sudegęs benamių namelis, kuris spaudoje buvo plačiai aprašytas. Pasigedau tvarkos. Guli medis išvirtęs, stovi degėsiai, kaip po karo. Netoliese palaidoti mano artimieji ir dažnokai matau šį vaizdą. Aš suprantu, už tvoros ne kapinių teritorija, bet bent jau tvorą galėtų sutvarkyti, kad šunys po kapines nelakstytų", – pasakojo moteriškė.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Zina Stankienė tikino, kad nuvirtęs medis išties užminė mįslių.

Zina Stankienė / Redakcijos archyvo nuotr.

"Istorija – savotiška. Apie patį faktą, kada šis medis nugriuvo, niekas negali nieko pasakyti. Jį pamatė po kurio laiko, kai vyko kapinių sanitarinis valymas. Tada jį ir rado. Bet jis jau buvo supjaustytas. Darbininkai atstatinėjo tvorą ir negalėjo jo pastumti, nes medis – itin didelis ir sunkus", – tikino Z.Stankienė.

Tvoros dalis taip ir liko nebaigta tvarkyti. Darbininkai šioje vietoje dirbo ankstyvą pavasarį, kai žemė buvo įmirkusi, dėl to į vietą nebuvo galima atvažiuoti sunkiasvore technika.

"Sutarėme, jog bus apžiūrėti visi medžiai, kur ką reikia tvarkyti. Išvirtęs medis yra už kanalo, jie auga palei tvorą, ten mažai kas vaikšto. Jei bus kitų pavojingai pasvirusių ar sutrešusių medžių, reikės kviesti komisiją ir nuspręsti, ką dar šalinti", – tikino Z.Stankienė.

Kapinių prižiūrėtojai spėja, kad medį supjaustyti galėjo ugniagesiai, kai medį išvertė audra.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė teigė, kad vidutiniškai per mėnesį iš Lėbartų kapinių, kur dabar jau palaidota per 55 tūkst. mirusiųjų, išvežama apie 100–150 t atliekų.

Po Vėlinių atliekų kiekiai viršija įprastas mėnesio normas, bet jų esą dar nėra labai daug. Anot Kapinių priežiūros skyriaus vadovės, vienais metais buvo pasiektas rekordas, kai po Vėlinių išvežta 400 t šiukšlių.

"Ant kapo per Vėlines vidutiniškai būna daugiau nei po dvi žvakes. Itin daug žvakių yra ant tų kapų, kur palaidoti žmonės prieš penkerius metus ir vėliau. Ant ankstesnių palaidojimų žvakių – kiek mažiau", – pastebėjo Z.Stankienė.

Lėbartų kapinėse yra ne mažiau nei 130 atliekų konteinerių.

Šiukšlių kapinėse padaugėja jau pavasarį, kai prasideda kapų tvarkymo darbai.

O rudenį atliekų kiekis išauga, kai vyksta pasiruošimas Lapkričio 1-ajai.

Lėbartų kapinėse yra ne mažiau nei 130 atliekų konteinerių, Joniškės kapinėse – 17.

Kai atliekų padaugėja, pavasarį ar rudenį iš čia šiukšlės išvežamos dažniau, nes daugiau konteinerių ten esą nebėra kur statyti.

"Liūdina tai, kad kapinių lankytojai, ypač Lėbartuose, formuoja nelegalius sąvartynus. Keista, kai žmonės mašinomis atvažiuoja tvarkyti kapų ir negali išsivežti kelių maišelių šiukšlių. Atliekos išmetamos ne tam skirtuose konteineriuose, o kapinių prieigose, kur nors prie tvoros. Čia, žinoma, žmogaus kultūros klausimas. Bet atliekos iš kapinių dar išmėtomos ir jų prieigose, kurias mes privalome sutvarkyti", – kalbėjo Z.Stankienė.

Remiantis Klaipėdos kapinių plėtros galimybių studija, esamos uostamiesčio kapinių infrastruktūros turėtų pakakti dar trejus metus.

Ketvirtadienį vykusiame pasitarime dėl kapinių plėtros galimybių buvo aptartas šios studijos įgyvendinimo veiksmų planas.

"Buvo atlikta studija, kurioje nustatytas ir apibrėžtas kapinių poreikis.  Sprendėme klausimą, ką reikės daryti, kai laisvų laidojimo vietų neliks. Kapinės turėtų būti įrengiamos už miesto ribų. Nutarėme kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir drauge ieškoti išeičių", – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Olegas Mariničius.

Šiuo metu numatomos trys teritorijos, kurios būtų tinkamos kapinėms. Jų plotis siekia po 35–40 ha.

"Svarbu numatyti, kad šių teritorijų neapsemtų vanduo, būtų tinkamas gruntas, galimybė įrengti vandens kanalizaciją", – aiškino O.Mariničius.

Kapinės – priemiestyje

Penktadienį Klaipėdos miesto tarybos kolegija sprendė klausimus, susijusius su uostamiesčio kapinių ateitimi. Kartu su galimybių studija kolegijai pristatytas ir parengtas papildymas dėl krematoriumų statybos zonų.

Remiantis Klaipėdos kapinių plėtros galimybių studija, esamos uostamiesčio kapinių infrastruktūros turėtų užtekti tik iki 2022 m.

Anot Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, maždaug po trejų metų Klaipėdoje nebeturėsime kur laidoti mirusiųjų.

Galimybių studijoje nurodoma, kad kapinėms tinkamų vietų yra už miesto ribų – Klaipėdos rajone išskiriamos trys geriausiai tam tinkamos 35–40 ha ploto teritorijos.

Jautri tema

Kolegija parengtai galimybių studijai pritarė, tačiau tinkamiausios vietos kapinėms neišskyrė – pabrėžta, kad tai derybų ir susitarimų su Klaipėdos rajonu klausimas.

"Šiandien kalbame apie plėtros kryptį ir galimus variantus bei perspektyvas. Kolegijos pritarimas galimybių studijai atveria kelią pradėti derinimo procesus su Klaipėdos rajono savivaldybe. Suprantama, kad tai be galo jautrus klausimas, todėl laukia nelengvas darbas ieškant abiem pusėms priimtino sutarimo", – tikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Krematoriumas – LEZ'e?

Lietuvoje vis daugiau žmonių, mirus artimiesiems, renkasi jų kūnus kremuoti ir palaikus saugoti kolumbariumuose.

Anot Urbanistikos skyriaus vedėjos, krematoriumas galėtų atsirasti ir uostamiestyje, tačiau dauguma gyventojų tokiam sprendimui nepritartų.

"Pernai privatiems investuotojams pareiškus ketinimą Klaipėdos mieste, netoli gyvenamųjų pastatų, statyti krematoriumą, sulaukta nemažai gyventojų skundų. Ne viena bendruomenė kreipėsi į miesto savivaldybę, prašydama stabdyti tokius veiksmus", – pasakojo M.Černiūtė-Amšiejienė.

Išanalizavus situaciją, nuspręsta, jog, atsiradus investuotojams, krematoriumas galėtų būti statomas tik Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra siūlymas statyti krematoriumą.

Šie pokyčiai bus įtvirtinti keičiamame miesto bendrajame plane.

Šiuo metu šalyje veikia tik vienas, Kėdainiuose esantis krematoriumas.

Įvertino ir laidojimo papročius

Uostamiestyje dabar veikia dvejos kapinės – Joniškės ir Lėbartų. Pastarosios yra ne miesto, o rajono teritorijoje. Įvertinus mirštančių žmonių skaičių, laidojimo papročius, prognozuojama, kad jos bus užpildytos per penkerius metus.

Klaipėdos savivaldybė tam ruošiasi iš anksto. Jau yra užsakyta galimybių studija, kuri parodys tinkamiausias vietas kapinėms. Rengėjai miesto valdžios atstovams pristatė pirmuosius rezultatus.

„Turime rūpintis ne tik gyvaisiais, bet ir mirusiaisiais. Per penkerius metus dabartinėse kapinėse vietų gali nebelikti. Tad jau dabar reikia ieškoti naujos teritorijos, kur jos galėtų atsirasti“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Galimybių studijos rengėjų prašyta rasti teritoriją, kurioje žmones būtų galima laidoti iki 2050 m. S.Budinas atskleidė, kad įvertintas ne tik mirštančiųjų skaičius, bet ir vyraujantys laidojimo papročiai.

„Dabar vis daugiau žmonių kremuoja artimojo palaikus ir juos laiko kolumbariumuose“, – tendenciją įvardijo direktorius.

Reikalavimai sumažina pasirinkimą

Norint, kad naujosiose kapinėse vietos mirusiesiems laidoti užtektų iki 2050 m., reikės 90 hektarų ploto teritorijos. Tačiau S.Budinas atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymus kapinių plotas negali būti didesnis nei 40 hektarų.

„Vadinasi, mums reikia dviejų teritorijų“, – komentavo direktorius.

Pasak S.Budino, kapinėms taikomi ir kiti reikalavimai. Jos negali būti įrengiamos tose vietose, kur yra kultūros paveldo objektai, komunikacijos, užliejamose teritorijose.

„Tai dar labiau apriboja erdvės pasirinkimą. Klaipėdos mieste plotų, kur būtų galima įrengti kapines, nėra. Dėl to vietos žvalgomasi Klaipėdos rajono teritorijoje“, – teigė direktorius.

Dėl šios priežasties pasitarime dalyvavo ir kaimyninės savivaldybės atstovai.

Pasiūlė septynias vietas

Galimybių studijos rengėjai numatė šešias vietas kapinėms Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Jų yra ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto prieigose.

Diskusijos metu įvardyta ir dar viena vieta. Ją pasiūlė Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai. Artimiausiu metu pirminiai galimybių studijos rezultatai bus pristatyti ir pastarosios atstovams.

„Gal dar atsiras pasiūlymų, kur būtų galima įrengti kapines“, – vylėsi direktorius.

S.Budinas atkreipė dėmesį, kad naujų kapinių įrengimas aktualus ir Klaipėdos rajono savivaldybei. Dalį jos teritorijoje esančių kapinaičių baigiama užpildyti, o plėsti jų nėra galimybių.

„Tad bandysime kartu spręsti šią problemą. Žinoma, mieste ši problema didesnė nei rajone“, – palygino vadovas.

S.Budinas kol kas nekonkretizavo, kur galėtų atsirasti miesto kapinės. Planuojama, kad šią informaciją bus galima pateikti po mėnesio.

„Galimybių studijos rengėjų paprašėme papildomai išanalizuoti situaciją. Po mėnesio gausime konkretesnę informaciją. Iki metų pabaigos turėsime apsispręsti, kur kursime naujas kapines. Tokius dalykus reikia planuoti iš anksto“, – pabrėžė direktorius.