Pabandė ir patiko

Nors oficiali "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" savanorystės programa startavo lygiai prieš metus, entuziastai į ją įsiliejo kur kas anksčiau – atviri naujoms pažintims, patirtims ir įgūdžiams, pasiruošę įdomiai ir prasmingai leisti laiką pirmieji Kauno miesto ir rajono gyventojai apie save priminė dar 2018-aisiais. Žurnalistė ir fotografė Ramunė Kerdokaitė-Vlasenkienė, atidžiai sekusi "Kaunas 2022" veiklą, savanorių šeimą papildė praėjus dar metams.

"Socialiniuose tinkluose pamačiau kvietimą į pažintinį vakarą. Užsiregistravau ir nuėjau. Norėjau pajausti, ar man tinka ta atmosfera ir ar aš jai tinku, – jau po pirmojo susitikimo R.Kerdokaitei-Vlasenkienei tapo aišku, kad "Kaunas 2022" savanorystės keliu ji norės eiti iki pat finišo – 2022 m. pabaigos. – Nors susirinko daug nepažįstamų žmonių, tarp jų jaučiausi sava. Sklido kažkokia neapsakoma šiluma, kuri mus jungė į visumą."

Gavusi savanorių anketą Ramunė neabejojo galėsianti prisidėti prie įvairių veiklų, tačiau prioritetinėmis pažymėjo dvi – fotografavimą ir tekstų rašymą. Kovas savanorei siuntė pirmąjį išbandymą – į rankas paėmusi fotoaparatą, naujokė fiksavo Laimės dienos renginių akimirkas, kuriose tryško ir laimė, ir laimo sultys.

"Labai apmaudu, kad praėjusiais metais Laimės diena neįvyko. Kaip bus šiemet – nežinia, bet manau, kad organizatoriai galvoja ir planą A, ir planą B", – kumščius už sėkmę spaudė savanorė.

Jėga – komandinis darbas

Savanorė Ramunė iki šiol mena ir praėjusių metų Vilniaus knygų mugę. Mažiausiai dešimt metų ją lankiusi skaitymo alkiui numalšinti, 2020-aisiais moteris stojo į kitą barikadų pusę.

"Man teko unikali galimybė su "Kaunas 2022" komanda atstovauti knygai apie Mitinį Kauno žvėrį. Buvo smagu renginį stebėti ne tik iš lankytojos pozicijų, bet atstovaujant dalyvio-leidėjo pusei, išgirsti įvairaus pobūdžio klausimų, kuri, galbūt kitose situacijose niekada neišgirstum ir nežinotum. Per savo ilgametę žurnalistinę veiklą ne kartą yra tekę dalyvauti panašiuose renginiuose, pristatyti naujus, dar niekam nežinomus leidinius, tad ši savanoriavimo pozicija man buvo žinoma, bet vis vien gavau naujų patirčių", – knygų mylėtoja vylėsi, kad šiųmetei mugei, numatytai gegužę, epidemiologinė situacija kojos nepakiš ir ji galės joje dalyvauti jei ne pernykščiame, tai tradiciniame – smalsios lankytojos ir godžios skaitytojos amplua.

Pirmieji savanoriavimo metai, anot pašnekovės, nebuvo itin aktyvūs. Daugiausia Ramunė lankėsi ir fotografavo įvairius renginius, kūrybines dirbtuves, parodas. Jau tada ji suprato, koks svarbus komandinis darbas ir kokia atsakomybė tenka kiekvienam nariui.

"Kai vilki savanorio marškinėlius, atstovauji ne tik savo komandai, bet ir visai organizacijai. Tuo metu tu esi tarsi vizitinė kortelė, – R.Kerdokaitė-Vlasenkienė džiaugėsi, kad, nepaisant jos darbo pobūdžio, kuris niekaip nesusijęs su komanda, susibičiuliauti su kitais savanoriais, o svarbiausia – dirbti drauge, jai sekėsi puikiai. – Esu iš tų, kuriems reikia kolektyvo, apsikeitimo bendravimo energija. Savanoriavimas buvo kaip tik ta vieta. Jau iš pirmų renginių supratau, kad savanoris turi ne tik atsakingai atlikti patikėtas užduotis, bet ir būti viskam pasiruošęs. Kiekvienas žinome savo vaidmenis, bet, jei reikia kam nors padėti, darome tai be žodžių."

Tapo gide eksperte

Per pastaruosius dvejus metus Ramunė su kaupu papildė ir savo žinių, ir patirčių bagažą. Tačiau bene labiausiai ji džiaugėsi tapusi "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" gide eksperte.

"Esu profesionali gidė ir kelionių vadovė, bet savanorių mokymai atstovauti ir reprezentuoti Kauną mano matymą pasuko kitu kampu. Miestą, kurį pažįstu, pamačiau šiek tiek kitaip, nei buvau pratusi matyti. Tai patvirtina teiginį, kad savo įprastą matymo ar gyvenimo formatą kartais turėtume pakeisti ar išlipti iš nusistovėjusios komforto zonos", – savanorė pasakojo, kad "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" gido eksperto pareigos buvo prieinamos kiekvienam norinčiam.

Reikėjo tik pagrįsti savo pasirinkimą, papasakoti, kaip kandidatas savo darbais žada prisidėti prie kultūros skleidimo mieste. Tada išklausyti mokymų kursą ir apginti baigiamąjį darbą.

"Į kiekvieną ekskursiją leidžiuosi kaip į žurnalistinį tyrimą, su savomis paslaptimis, nežinomaisiais, ieškojimais ir atradimo džiaugsmu! Mano organizuojami "Pasivaikščiojimai Kaune" kartais primena smagias ekspedicijas, kurių dalyviai, jeigu patys nori, tampa ne tik klausytojais, bet ir veikėjais", – kalbėjo R.Kerdokaitė-Vlasenkienė, daugybę metų tyrinėjanti Kauno miesto istoriją, kolekcionuojanti knygas, nuotraukas, bendraujanti su žmonėmis, menančiais tarpukarį, o save vadinanti nepagydoma šio miesto gerbėja.

Kai vilki savanorio marškinėlius, atstovauji ne tik savo komandai, bet ir visai organizacijai. Tuo metu tu esi tarsi vizitinė kortelė.

Bendrauja virtualiai

Epidemiologinei situacijai pakoregavus gyvenimus, "Kaunas 2022" savanorių darbas nesustojo. Visi jie persikėlė į virtualiąją erdvę – komandos rengia projektus ir patys sau kelia įvairias užduotis, kurios padeda lavinti kūrybiškumą.

"Savanoriai į šį uždarą laikotarpį taip pat žiūri atsakingai, gaila, kad negalime susitikti kaip anksčiau, organizuoti renginių, bet tikrai tikime, kad iki 2022-ųjų pavyks kažkaip suvaldyti uždarumo reikalaujančią situaciją", – R.Kerdokaitė-Vlasenkienė neabejojo, kad įgyvendindamas įspūdingus "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" sumanymus kolektyvas padarys maksimumą. – Daug kam kyla klausimų, kaip čia viskas bus? Aš iš prigimties esu entuziastinga optimistė, tikiu, kad viskas bus geriau, nei kartais pagalvojame. Džiaugiuosi būdama šiuolaikinės kultūros sostinės bendraautore."

Vadinamaisiais bendraautoriais, anot pašnekovės, galite tapti ir jūs. Nesvarbu, kuo būtumėte, – pasirinkimo kryžkelėje stovinčiu moksleiviu, aukštosios mokyklos pirmakursiu, uoliu įmonės tarnautoju ar senjoru.

"Beje, pastebėjau, kad pastarieji vangiai įsitraukia į veiklą. Vis galvojau, kodėl? Pasirodo, jie mato mažai motyvacijos. Likęs praėjusių laikų antspaudas…" – vyresnio amžiaus žmones savanorė ragino būti aktyvius, o tris ar keturias valandas sėdėjimo prie televizoriaus išmainyti į valandą neatlygintinų gerų darbų.

Laukia pastiprinimo

Europos miestuose vien didžiuosiuose kultūros sostinių atidarymų renginiuose dalyvauja apie 1,5 tūkst. savanorių. Šiuo metu "Kaunas 2022" komandą sudaro maždaug 600 entuziastų. Vieni jų aktyvesni, kiti prisideda kiek mažiau. Vis dėlto kiekvieno indėlis yra labai svarbus. Per šiuos metus tikimasi pritraukti dar tiek pat savanorių, nes jau po metų Kauno mieste vyks grandiozinio masto renginiai su įspūdingomis programomis, o tam koordinuoti reikės daug motyvuotų savanorių.

"Europos kultūros sostinės titulas Kaunui – istorinis įvykis, todėl siūlome kupiną įspūdžių ir puikių prisiminimų patirtį kievienam kauniečiui. Savanoriai – tai mūsų projekto energija. Jie savo entuziazmu ir svetingumu pakelia kiekvieną renginį į naują lygį – todėl ir pavadinome juos kultūristais", – kalbėjo "Kaunas 2022" savanorių koordinatorė Marija Pulokaitė.

Anot M.Pulokaitės, savanoriui svarbiausia – ne žinios ar išsilavinimas, o noras. (A. Čiukšio / Kaunas pilnas kultūros nuotr.)

Kultūristu, anot jos, gali tapti kiekvienas. Nebūtinos kultūros, vadybos, komunikacijos ar kitos žinios – pakanka motyvacijos ir tinkamo požiūrio. Savanorystės programa yra sukurta padėti kiekvienam prisijungusiam žmogui aktyviau įsitraukti į savo miesto kultūrinį gyvenimą, sėkmingai prisijungti prie įdomių veiklų, sukaupti naujų žinių ir įgūdžių. Kiekvienam kauniečiui paruošta aktualių mokymų serija, savanoriams padėsianti tapti "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" ir Kauno kultūros ekspertais. Norintys užimti atsakingesnes pozicijas galės papildomai mokytis ir tapti savanorių grupių lyderiais, gidais ar priimti svečius iš užsienio.

Didelis pasirinkimas

"Kauno miestui ir rajonui tai vienintelė galimybė – miestas ir rajonas tik vieną kartą gali tapti Europos kultūros sostine. Todėl tikiuosi, kad belaukdami 2022 m. ir besiruošdami jiems mes visi suremsime pečius", – sakė M.Pulokaitė.

Kartu su naudingų žingsnių programėle „Walk 15“ organizuojamo žingsnių iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ tikslas – 20 220 121 žingsnis. Iššūkį, kuris truks visus 2021-uosius metus, įveikti kviečiama bendruomeniškai – buriantis į virtualias komandas ir einant už savo mikrorajoną, miestelį ar seniūniją. Tokių komandų bus net 65 – aprėpiančios kiekvieną miesto ir rajono bendruomenę.

Iššūkį priėmę miesto ir rajono gyventojai žingsnius galės rinkti namie, gražiausiose Kauno miesto bei rajono miestelių vietovėse bei specializuotuose, kartu su maršrutų kūrėjais „Kaunas IN“ sukurtuose saugiuose ir intriguojančiuose maršrutuose, kurie kas mėnesį pasirodys „Walk 15“ naudingų žingsnių programėlėje.

Norintieji dalyvauti žingsnių iššūkyje kviečiami užsiregistruoti į kultūros sostinės iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“ „Walk 15“ programėlėje. Iššūkio komandos surinktus žingsnius galės matyti realiuoju laiku, o „Kaunas 2022“ kiekvieną mėnesį apžvelgs aktyviausiai žingsniuojančius mikrorajonus ir rajonus, prizais apdovanodami daugiausiai žingsnių įveikusius jų gyventojus.

„Kadangi įprastiniuose kalėdiniuose koncertuose šiemet lankytis negalime, kartu su Kauno miesto savivaldybe bei žinomais atlikėjais nusprendėme juos dovanoti kauniečiams kitaip. Dvi savaites iki pat Kalėdų vis kitame Kauno mikrorajono kieme lankysis Kalėdų motyvais pasipuošęs autobusas. Iš šio kalėdinio „radijo ant ratų“ girdėsis dovana gyventojams – puikiai pažįstamų Lietuvos atlikėjų specialiai Kaunui padovanotos kalėdinės dainos: jų pačių atrinktos iš kalėdinio repertuaro ar įrašytos šiam projektui. Esame suplanavę šventinę nuotaiką paskleisti daugybėje Kauno miesto kampelių – net vienuolika Kauno mikrorajonų kiemų, taip pat įvažiuoti į Kauno ligoninių kiemus ir išreikšti palaikymą šiuo metu sunkiai dirbantiems medikams“, – apie sumanymą pasakoja „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Irutė Tumaitė.

Organizatoriai kviečia gyventojus aktyviai laukti autobuso, pasipuošiant kiemus ar savo namų langus kalėdinėmis lemputėmis ir kitomis šventinėmis dekoracijomis.

Šventinę autobuso kelionę pradės miestiečių gerai žinoma ir mylima atlikėja bei „Kaunas 2022“ ambasadorė Jurga. Dainininkė į vieną iš mikrorajonų keliaus į jau gruodžio 3 dienos vakarą, o jo gyventojai galės išgirsti šios atlikėjos kalėdinių dainų įrašus. Su „Kaunas 2022“ akcija Jurga pasidalino savo legendinio kūrinio „Let It Snow! Let It Snow! Let It Snow!“ versija iš greitai pasirodysiančio jos kalėdinio mini albumo.

„Kitais gruodžio vakarais iš autobuso skambės kruopščiai atrinktų ir naujausių, ir laiko patikrintų kalėdinių įrašų koncertas. Kauniečiai girdės įrašytą „Kaunas 2022“ ambasadorių Lino Adomaičio, „Golden Parazyth“, Rūtos Mur, grupių Baltasis Kiras, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Antis“, „Colours of Bubbles“ ir kitų kalėdinę muziką. Nesuspėję pamatyti ir išgirsti autobuso, kalėdinius įrašus vėliau galės rasti vienoje iš visiems gerai žinomų muzikinių platformų“, – sako I. Tumaitė.

M. Plepio nuotr.

Darbą siūlo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, kviesdama verslus įdarbinti savo prekės ženklus didžiausiame ir ilgiausiame pasaulyje kultūros ir kūrybos festivalyje.

Kol kas dar laisvos – generalinio ir pagrindinio rėmėjo „darbo vietos“. Būsimas darbdavys siūlo atsakingas pareigas, gerą atlyginimą, neprašo patirties ir įsipareigoja apmokyti, o dirbti bus galima visoje Europoje ir net pasaulyje.

„Nors jau gerą pusmetį gyvename dramatiškai prisitaikę prie pandemijos padiktuotų ekonominių ir socialinių sąlygų, kai įmonių biudžetai, o ypač skirti rinkodarai, yra suvaržyti, kviečiame įmones surizikuoti ir prekių ženklų sklaidai skirtas lėšas „įdarbinti“ Europos kultūros sostinės programoje ir susigrąžinti ne tik materialinę, bet ir moralinę vertę, prisidedant prie pokyčio mieste ir regione kūrimo“, – sako „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis.

Pasak M. Reinikio, Europos kultūros sostinės titulo metai Kaune yra unikali galimybė verslui, pasitaikanti kartą per kelioliką metų, prisidėti prie didžiausio, gilias tradicijas turinčio kūrybinio festivalio, truksiančio visus metus.

„Kauno ir Kauno rajono pasiruošimas Europos kultūros sostinės titulo metams, nepaisant pandemijos keliamų rizikų, jau yra pasiekęs finišo tiesiąją. Kartu su daugiau nei šimtu kultūros organizacijų, 2022-aisiais surengsime didžiausią ir ilgiausią pasaulyje kultūros festivalį – šventę kauniečiams, europiečiams ir pasaulio piliečiams bei pristatysime išskirtinius kultūros įvykius kiekvieną metų savaitgalį, taip pat pakviesime į didžiųjų renginių trilogiją. Pas mus „įsidarbinusiems“ prekės ženklams siūlome matomumo užtikrinimą ne tik Lietuvos, tačiau ir plačioms užsienio auditorijoms“, – pasakoja M. Reinikis.

Europos kultūros sostinės biudžetas visos programos įgyvendinimui – 30 mln. eurų. Pagrindinis šio projekto finansuotojas – Kauno miesto savivaldybė, skirianti 12 mln. eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria 10 mln. eurų, Kauno rajono savivaldybė – 4 mln. eurų. Likusius 4 mln. eurų reikiamo programos biudžeto siekiama pritraukti iš įvairių Europos fondų ir privataus kapitalo.

„Festivalis turi kelis tikslus – išpasakoti pamirštas ar nutylėtas Kauno ir Kauno rajono istorijas, o kartu ir suburti miesto bendruomenes, institucijas ir entuziastus į kasmetinį renginį – juk istorijų pasakotojai iki šiol dar neturėjo savo festivalio“, – sako viena jo iniciatorių, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.

Anot jos, festivalis įrodys, kad istorijų pasakojimas gali įgyti pačias įvairiausias formas – ne tik tradicines ekskursijas. Istorijos gali būti pasakojamos garsu, šviesomis, dainavimu ir kitais būdais, padedančiais pažinti save, atrasti savyje empatiją, užuojautą, bendrystę.

Spalio 17–24 dienomis festivalio dalyvius pasitiks ir lydės muziejų gidai, teatralai, menininkai, archeologai, istorikai, bendruomenių nariai. Daug Istorijų festivalio renginių bus atviri ir tiems, kuriems kultūra vis dar sunkiai pasiekiama – pavyzdžiui, angliškai kalbantiems Kauno gyventojams bei žmonėms su įvairiomis negaliomis.

Festivalio epicentras – parku virtusios kapinės

Dar XIX a. įkurtos miesto kapinės, teritorija, kurioje kadaise sugyveno keturios konfesijos – katalikai, evangelikai, ortodoksai, musulmonai –, šiandien kauniečių vadinama Ramybės parku. Būtent jame spalio 18 d., penktadienį, 18 val. įvyks didysis Istorijų festivalio atidarymas.  Muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės...“ (autoriai – Ramybės parką supančių kvartalų gyventojai, rašytoja Daiva Čepauskaitė, kompozitorius Vidmantas Bartulis, dirigentė Danguolė Beinarytė) atliks specialiai šiai progai suburtas „Istorijų choras“. Prie jo žada prisijungti ir keturių konfesijų šventikai. Beje, Ramybės parke veikiantys maldos namai festivalio metu pakvies į atvirų durų dienas.

Kiekvieną Istorijų festivalio rytą, dieną ir vakarą kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami patirti britų menininkės Jenny Kagan interaktyvią šviesos ir garso instaliaciją „Pavėjui“, reaguojančią į savo aplinką – senąsias Kauno kapines. „Pereikite per parką sutemus ir atraskite, kas tvyro lengvame vakaro vėjyje“, – intriguojama menininkės, kurios tėvai kalėjo Kauno gete, kūrinio anotacijoje.

Vadinamajame Ramybės parke festivalio lankytojai dėl interaktyvių sprendimų atras ir daugiau istorijų. Papildytos realybės skulptūrą pavadinimu „Bičiulystė“, įkvėptą vietos istorijos ir senovės lietuvių simbolikos, sukūrė Kauno bienalės projekto „Stebuklingi kilimai“ (angl. „Magic Carpets“) rezidentas, menininkas iš Serbijos Konstantin Djurickovic. Tadas Šimkus ir Gytis Dovydaitis tuo tarpu kvies išspręsti meno ir pasakojimų galvosūkį interaktyviame žaidime „Ramybės mįslės“. Tai, kad šiandieninis parkas yra keturių konfesijų sankryža, primins mobilioji programėlė „Tep Tep Music“. Keliasdešimt autentiškų dokumentinių įrašų bei aktorių įgarsintų pasakojimų ves klausytojus per religines-kultūrines tradicijas, garsiuosius 1956 m. Vėlinių įvykius, paminkluose tūnančią rezistencinę Lietuvos kovų už nepriklausomybę atmintį bei šių laikų aktualijas.

Visą savaitę istoriniame, net serialo „Černobylis“ kūrėjų abejingais nepalikusiame bute (Vytauto g. 58), vyks britų fotografo Marco Wilsono paroda „Palimpsestas“. Dvi dešimtis Europos šalių, daugiau nei 160 lokacijų, tiesiogiai ar ne susijusių su Holokaustu, aplankęs menininkas fiksuoja žmogiškąsias istorijas, kurios visos tarpusavyje persipynusios. Kaune brito laukė trys jautrūs susitikimai, kurių rezultatai ir publikuojami parodoje. Fotografijas lydi Miko Zabulionio specialiai projektui sukurta muzika.

Pasakojimo galia

Kaunui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, didelis dėmesys skiriamas skatinimui pasakoti savas, kaunietiškas istorijas, kurios gali būti įdomios ne tik mums patiems, bet ir visam kontinentui ar net pasauliui. Šiame festivalyje bus galima išgirsti net du užsienyje gyvenančių pasakotojų – storytellerių – pasirodymus. Kauno senamiestyje veikiančiame „Teatro klube“, spalio 19 d., šeštadienį, istoriją „Vilko mergaitė“ pasakos šios srities profesionalė, Škotijoje gyvenanti Daiva Ivanauskaitė, kuriai talkins mecosopranas Agnė Čepaitytė ir vaizdo projekcijų kūrėja  Kristina Meilutė. Įdomi detalė, kad žiūrovai šiame renginyje bus vaišinami ką tik iškeptu kugeliu.

Dėmesys lietuviškai nekalbantiems

Istorijų festivalio savaitę neliks pamiršti ir Kaunu besidomintys, jame šiuo metu keliaujantys, studijuojantys ar jau šaknis įleidę užsieniečiai. Lietuvių kalbos nemokantys, bet angliškai suprantantys kviečiami dalyvauti specialiose ekskursijose ir tarptautiniame protmūšyje, žinoma, jų lauks ir universalia – meno – kalba kalbantys kūriniai, parodos bei instaliacijos.

Spalio 20 d., sekmadienį restorane „Casa Della Pasta“ vyks pasakojimo meno pasirodymas anglų kalba „Mėlynbarzdis kaimynas“. Amsterdame gyvenanti profesionali istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė, pernai Vilniuje įkūrusi Baltijos pasakojimo centrą, paklaus, kur yra riba tarp Savo ir Svetimo. Ar keičiamės mes, kai į mūsų erdvę įsiveržia svetimas, nepažįstamasis – Kitas? Ar priimame kitoniškumą, ar norime jį sunaikinti? Norėdama atsakyti į šiuos klausimus, M. Varnauskaitė leisis kelionėn į lietuviškų pasakų pasaulį, kartu apšviesdama kelią klausytojams ir leisdama sekti iš paskos. Renginyje laukiami visi, suprantantys angliškai.

Unikalaus orkestro pagerbimas

Bene garsiausiai nuskambėsiantis festivalio renginys – „Paskutinis koncertas“ Kauno geto orkestro atminimui. Taip, taip – tarpukariu madingiausiuose Kauno restoranuose groję muzikantai, įkalinti gete, muzika palaikė ne tik savo, bet ir likimo brolių bei sesių dvasią. Kauno kultūros centre, pastate, kuriame II pasaulinio karo metais veikė gestapas, spalio 20 d., sekmadienį, suskambės Kauno gete groti kūriniai – juos, taip pat ir gete kalėjusio kompozitoriaus Percy Haido sukurtą simfoninį veikalą „Geltonoji fantazija“, atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno. Libreto autorė ir vakaro režisierė – Agnė Dilytė.

90-ieji – irgi jau istorija

Savosiomis „laukiniu“ vadinamo dešimtojo  XX a. dešimtmečio istorijomis  ir artefaktais pasidalinti kviečia Kauno miesto muziejus. Festivalio metu Kauno rotušėje veiks pop-up paroda „Laukiniai Kauno vakarai“, kurioje – dabar neįtikėtinai atrodantys kadrai iš šeimos albumų, pirmojo boulingo klubo šalyje palikimas ir kiti įrodymai to, kad Kaunas visuomet mokėjo „suktis“. „Lauksime visko. Neišdalintų ženkliukų. Neišklijuotų lipdukų. Neparduotų kojinių. Nepabaigtų megzti megztinių. Senų parduotuvių iškabų, įrankių, interjero detalių, kavinių servetėlių ar suvenyrų“, – prisidėti prie parodos kūrimo kviečia muziejinininkai.

Istorijos pietums

Bene didžiausią festivalio programos dalį sudaro ekskursijos, pasakojančios miesto ir rajono istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kad miestiečiai galėtų ir darbo metu lankyti festivalio renginiuose, siūlome „istorijas pietums“, prasidedančias 12 val. darbo dienomis. Festivalio istorijos pasieks ir „Caffeine“ kavinėse, kurių lankytojai galės išgirsti II pasaulinio karo istorijų fragmentus ir ant specialių, proginių festivalio atvirukų  – užrašyti ir savąsias istorijas.