Biologinio saugumo priemonės – veterinarinės sanitarijos priemonės, kuriomis užkrečiamosios ligos sukėlėjui užkertamas kelias patekti į gyvūnų laikymo vietą. Pavyzdžiui, tvoros, dezinfekciniai barjerai, priemonės nuo kenkėjų, asmens higienos priemonės.

Tinkamos finansuoti yra išlaidos, patirtos nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos. Pagalbai de minimis iš viso skirta 300 tūkst. Eur.

Pagalba teikiama pareiškėjams, kurie sudarė sąlygas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams atlikti ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą, taip pat įsigijo biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių. Pareiškėjai nuo 2021 m. spalio 18 d. iki paraiškos pateikimo 2022 m. dienos laikė nuo 1 iki 100 kiaulių, kurios buvo suženklintos ir registruotos Ūkinių gyvūnų registre.

Norintys gauti paramą kiaulių laikytojai neturi būti gavę pagalbos pagal šią priemonę 2021 m., taip pat neteisėtos ES pagalbos. Jei lėšų poreikis pagal pateiktas paraiškas viršys pagalbai skirtas lėšas, kiekvienam pagalbos gavėjui apskaičiuota pagalbos suma bus mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui, tačiau ne daugiau nei 40 proc.

Paraiškų priėmimo laikotarpiu pareiškėjus prašome kreiptis į savivaldybės administraciją pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą ir kartu su užpildyta paraiška pateikti asmens tapatybės patvirtinimo dokumentą, o juridinių asmenų įgaliotam asmeniui – ir atstovavimo pagrindą pagrindžiantį dokumentą bei biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo įrodymo dokumentų originalus arba patvirtintas jų kopijas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas jau ne kartą ragino Europos Komisiją neatidėliojant spręsti kiaulienos krizę – taikyti išskirtines finansines paramos priemones dėl rinkos sutrikdymo. Jis pabrėžė ir tai, kad valstybėms narėms reikėtų leisti savo ūkio subjektams teikti didesnę laikinąją valstybės pagalbą.

Europos Komisija įsiklausė į Lietuvos inicijuotą ir kitų šalių palaikomą raginimą kuo skubiau spręsti krizę kiaulienos sektoriuje ir leido iki kitų metų vidurio pratęsti laikinosios valstybės pagalbos teikimą ne tik šiam, bet ir kitiems nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems sektoriams, nurodo ŽŪM. Išaugo ir laikinosios valstybės pagalbos (de minimis) ribos ūkininkams ir įmonėms.

Savivaldybėms pateikę prašymus kiaulių augintojai už kiekvieną liepos 1 d. – lapkričio 30 d. paskerstą kiaulę galės gauti 30 eurų kompensaciją. Didžiausia paramos suma, kurią nuo COVID-19 pandemijos pradžios galės gauti vienas pareiškėjas, padidinta nuo 225 tūkst. iki 290 tūkst. eurų.

„Džiaugiuosi, kad Europos Komisija ištesėjo pažadą ir mes galime paremti kiaulininkystės sektorių, kuris kalba apie bankrotus ir šiuo metu gyvena visai ne šventinėmis nuotaikomis“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. Tačiau, jo įsitikinimu, nacionalinių pastangų vis dėlto nepakanka. Šiai krizei būtinas ES lygio atsakas ir išskirtinės ES finansinės paramos priemonės.

Parama kiaulių augintojams 2020 m. buvo teikiama tris kartus, o 2021 m. – vieną. Žemės ūkio ministerijai pakeitus Laikinosios valstybės pagalbos kiaulių laikytojams mokėjimo taisykles, parama šiemet bus teikiama dar kartą – už šių metų liepos–lapkričio mėnesius.

Maksimali paramos suma, kurią gali gauti vienas subjektas, padidinta nuo 225 iki 290 tūkst. eurų. Atitinkantys nustatytus reikalavimus kiaulių augintojai gali gauti iki 30 eurų už vieną kiaulę. Už kiaules, parduotas per penktąjį pagalbos teikimo etapą (2021 m. liepos–lapkričio mėnesiais), paraiškas reikia teikti rajono, kuriame registruota kiaulių laikytojo valda, savivaldybės administracijai gruodžio 7–10 d.

Pareiškėjas, pavėlavęs pateikti paraišką dėl svarbios priežasties (nenugalima jėga ar liga), gali ją pateikti iki gruodžio 13 d., pažymima ŽŪM pranešime.

Norint gauti laikinąją valstybės paramą, kiaulės turi būti parduotos įmonei, užsiimančiai žemės ūkio produktų perdirbimu, arba perpardavėjui. Pagalba neteikiama, jeigu ūkininkas pats parduoda savo kiaulių mėsą vietos rinkoje galutiniams vartotojams arba parduoda kiaules kitam ūkininkui veisimui, mėsos gaminimui ir pan.

Kompensacijos kiaulių laikytojams mokamos, jeigu 2020 m. balandžio – 2021 m. lapkričio mėnesiais bendros vidutinės pajamos už parduotas kiaules kas ketvirtį buvo bent 5 proc. mažesnės negu 2020 m. sausio–kovo mėnesiais.

„Kviečiame smulkiuosius kiaulių laikytojus pasirūpinti savo ūkių apsauga ir pasinaudoti valstybės siūloma pagalba. Biosauga yra svarbiausia priemonė, kuri gali padėti apsaugoti ūkyje laikomas kiaules nuo afrikinio kiaulių maro. Šis virusas vis dar pavojingas, o prasidėjusi vasara yra ypač rizikingas laikotarpis jam plisti“, – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius.

Pasak direktoriaus, valstybės pagalba bus teikiama pareiškėjams, kurie bus sudarę sąlygas VMVT atstovams atlikti kiaulių laikymo vietos patikrą, taip pat įsigijo biologinio saugumo priemones.

Kompensuojamos bus tvoros tvartams aptverti, pašarų terminio apdorojimo įranga, dezinfekciniai barjerai ir purkštuvai, asmenų persirengimo patalpų įranga, plovimo, valymo, dezinfekcijos įranga ir priemonės bei kt.

Valstybė šiai pagalbai skiria 400 tūkst. eurų. Pareiškėjams bus atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui, biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidų, pažymima VMVT pranešime.

Be to, pareiškėjai praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir iki paraiškos pateikimo dienos turėjo laikyti nuo 1 iki 100 suženklintų ir registruotų kiaulių. Jei pareiškėjai jau buvo gavę pagalbą pagal šią priemonę ankstesniais metais, šiemet jie gali įsigyti kitas jiems reikalingas biologinio saugumo priemones.

Tinkamos finansuoti yra išlaidos, patirtos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos. Įsigytos biologinio saugumo priemonės turi būti pradėtos naudoti ar įrengtos ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jų įsigijimo.

Paraiškos ir kiti privalomi pateikti dokumentai priimami savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą.

Pasak ministerijos, naujieji reikalavimai numatys galimybę didesniam ratui ūkininkų, laikantis esminių biosaugos reikalavimų, auginti kiaules ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui. 

Svarbiausi pakeitimai, anot žemės ūkio ministro, bus taikomi ūkiams, auginantiems pardavimui ne daugiau kaip 100 kiaulių. 

„Nors šiems ūkiams taikomi šiek tiek aukštesni biologinio saugumo reikalavimai nei tiems, kurie augina iki 10 penimų kiaulių savo reikmėms, tačiau ir jie – pakankamai lengvai įgyvendinami. Štai, pavyzdžiui, atsižvelgus į išsakytas augintojų nuomones ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorių patirtį, panaikintas reikalavimas tokiems nedideliems versline kiaulininkyste ketinantiems užsiimti ūkiams įsirengti atskirą dušą kiaulių laikymo vietoje“, – pranešime sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Tačiau, pabrėžia ministras, visiems kiaulių laikytojams išlieka reikalavimai prieš įeinant į kiaulių laikymo patalpas persivilkti drabužius ir persiauti avalynę, nešerti kiaulių virtuvės atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, šviežiai nušienauta žole, nes tai – vienas iš galimų užkrato šaltinių.

Dezinfekciniai kilimėliai, kaip ir buvo reikalaujama iki šiol, privalo būti įrengti prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą ir tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti, be to, užpildyti reikiamos koncentracijos dezinfekciniu tirpalu. Dezinfekcinis kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje, nes lietingomis dienomis gali prilyti, dėl to jis neatliks tinkamos dezinfekcijos. Kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys.

VMVT duomenimis, palyginti šių metų trijų ketvirčių duomenis su ankstesniais metais, pastebima, kad AKM šiemet plinta ženkliai lėčiau, todėl ir šios ligos protrūkių kiaulių laikymo vietose užfiksuota gerokai mažiau nei ankstesniais metais. 2020 metais Lietuvoje nustatyti tik 3 AKM protrūkiai, 2019 metais ligos protrūkių užfiksuota 6 kartus daugiau (t. y. 19 židinių), o 2018 metais – net 51.

„Rezultatai teikia vilties, akivaizdu, kad tiek VMVT inspektorių darbas, tiek nuolatinis bendradarbiavimas su ūkininkais ir sustiprėjęs žmonių sąmoningumas laikantis biologinio saugumo priemonių bei atsakingas požiūris į kiaulių laikymą duoda rezultatų. Būtent dėl to mažėja reikalavimų kiaulių laikytojams. Tikimės, kad kai kurių reikalavimų atsisakymas paskatins daugiau ūkininkų auginti kiaules“, – sako A. Palionis.

VMVT duomenimis, tiek pernai, tiek ir šiais metais AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose buvo nustatyti tuose rajonuose, kur šis virusas aktyviai reiškėsi šernų populiacijoje. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje nustatyta 170 tokių vietų – jose AKM patvirtintas 195 šernams. Tuo tarpu 2019 metais per tą patį laikotarpį buvo nustatyta 371 virusu užkrėsta vieta, kuriose AKM patvirtintas 555 užsikrėtusiems šernams.

Pagalbai iš viso skiriama 200 tūkst. eurų.

Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų vienam pareiškėjui, kitų, išskyrus kiaules, ūkinių gyvūnų įsigijimo išlaidų per 4 metus. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir (arba) einamaisiais metais.

Paraiškų teikimo laikotarpiu pareiškėjas gali teikti vieną paraišką, bet ne daugiau kaip keturias paraiškas per 4 metus, jei neviršijama didžiausia nurodyta paramos suma.

Pareiškėjai turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą ir pateikti reikiamus dokumentus.

Užkrečiamoji liga patvirtinta nedideliame kaimyninės šalies ūkyje, kuriame buvo laikoma 31 kiaulė. Latvijos atsakingi veterinarijos specialistai ėmėsi neatidėliotinų darbų, kad užkirstų kelią ligai toliau plisti, šiuo metu atliekami židinio likvidavimo darbai, taip pat pradėtas epizootinis tyrimas, kad būtų išsiaiškinta, kaip virusas pateko į ūkį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad AKM neaplenkė ir Lenkijos kiaulių ūkių. Liepos 3 d. jau šeštas šios ligos protrūkis nustatytas Olecki regione esančioje kiaulių laikymo vietoje, kurioje buvo augintos 122 kiaulės. Patvirtinus AKM diagnozę, nedelsiant pradėti kiaulių gaišinimo ir utilizavimo darbai, aplink židinį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.

VMVT specialistai perspėja kiaulių laikytojus, kad vasara yra ypač didelio pavojaus AKM virusui plisti laikotarpis. Todėl kiaulių laikytojai turi būti itin budrūs ir ypač griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių reikalavimų, saugoti savo auginamas kiaules nuo bet kokio kontakto su pašaliniais asmenimis ar kitais gyvūnais, šerti kiaules tik termiškai apdorotais pašarais.

Lietuvoje šiais metais pirmas ir kol kas vienintelis AKM protrūkis naminėms kiaulėms patvirtintas Molėtų rajono komerciniame kiaulių ūkyje. Be to, ši liga vis dar cirkuliuoja laukinėje faunoje – nuo 2020 m. pradžios patvirtinti 122 AKM atvejai: 58 nugaišusiems, 85 sumedžiotiems šernams.

Valstybės pagalba bus teikiama pagal tris rugpjūčio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas taisykles, kuriose reglamentuotas paramos teikimas dėl AKM paskerdusiems kiaules, įsigijusiems biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingas priemones ar įsigijusiems kitų ūkinių gyvūnų.

Pagalba teikiama pareiškėjams, laikantiems kiaules rajonuose, kuriuose 2018 metais nustatyti AKM atvejai, t.y. rasta užsikrėtusių šernų ir (arba) kiaulių (informaciją skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pareiškėjai teikti paraišką ir kitus būtinus dokumentus kviečiami savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą nuo rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 1 d.