Santykiai tarp šių šalių istoriškai yra įtempti, taip pat ir dėl seno ginčo, susijusio su Japonijos piliečių grobimu, bei uždraustų Šiaurės Korėjos ginklų programų, tačiau Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) neseniai išreiškė norą gerinti ryšius, o Pchenjanas užsiminė, kad tam galbūt neprieštarautų.

Pernai F. Kishida sakė, kad nori susitikti su Kim Jong Unu „be jokių sąlygų“ ir kad Tokijas nori išspręsti visus klausimus, įskaitant Šiaurės Korėjos agentų praėjusio amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose vykdytą Japonijos piliečių grobimą. Ši tema Japonijoje iki šiol yra labai skaudi.

Pirmadienį Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), kuri yra viena svarbiausių režimo atstovų, pareiškė, kad F. Kishida paprašė susitikimo su jos broliu.

Tačiau jau kitą dieną ji paskelbė, kad Pchenjanas atmes bet kokius kontaktus su Japonija, nurodydama, kad Tokijui esą trūksta drąsos dėl „naujų“ Šiaurės Korėjos ir Japonijos santykių, įskaitant piliečių grobimo ir Šiaurės Korėjos karinių programų klausimus.

Šiaurės Korėjos ir Japonijos viršūnių susitikimas mūsų nedomina.

„Mūsų vyriausybė dar kartą aiškiai suprato Japonijos požiūrį ir išvada yra ta, kad mes nekreipsime dėmesio ir atsisakysime bet kokių kontaktų ar derybų su japonais“, – antradienį sakė Kim Yo Jong.

Jos žodžius citavo Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Šiaurės Korėjos ir Japonijos viršūnių susitikimas mūsų nedomina“, – pridūrė Kim Yo Jong.

F. Kishida pirmadienį sakė nežinojęs apie ankstesnį KCNA pranešimą ir tiesiogiai nekomentavo jo turinio, bet aukščiausio lygio derybas su Šiaurės Korėja pavadino svarbiu dalyku.

„Japonijos ir Šiaurės Korėjos santykiams aukščiausio lygio derybos yra svarbios siekiant išspręsti tokius klausimus kaip [piliečių] grobimas“, – parlamente kalbėjo F. Kishida.

Kim Yo Jong anksčiau įspėjo, kad jei Japonija ir toliau akcentuos grobimo klausimą, esą neturintį tolimesnio sprendinio, F. Kishidos viltys dėl geresnių santykių nevirs tikrove.

Šiaurės Korėja 2002 metais pripažino, kad 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose siuntė agentus pagrobti trylika japonų ir kad pagrobtieji buvo pasitelkti mokant šnipus japonų kalbos bei papročių.

Šis klausimas vis dar kelia dideles emocijas Japonijoje, kur įtariama, kad iš tikrųjų buvo pagrobta daug daugiau žmonių nei oficialiai pripažįstama.

Naujoji atsiskyrėliškos šalies raketa „Chollima-1“ trečiadienį prarado stūmos jėgą ir su palydovu, kurį nešė, nukrito į jūrą, pranešė Pchenjanas ir pridūrė, kad kitas bandymas bus atliktas kuo greičiau.

Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja ir Japonija pasmerkė šį paleidimą, teigdamos, kad juo buvo pažeistos Jungtinių Tautų rezoliucijos, draudžiančios Pchenjanui atlikti bet kokius bandymus naudojant balistinių raketų technologiją.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo) penktadienį priekaištavo Saugumo Tarybai dėl „vienybės ir veiksmų trūkumo“ dėl Šiaurės Korėjos bandymų.

Kim Yo Jong sakė, kad JT susitikimas dar kartą priminė, jog Saugumo Taryba veikia kaip „gangsteriško“ Vašingtono politinis priedėlis.

„Man labai nemalonu, kad JT Saugumo Taryba taip dažnai ragina KLDR naudotis savo, kaip suverenios valstybės, teisėmis JAV prašymu“, – sakė ji pareiškime, kurį perdavė Korėjos centrinė naujienų agentūra ir kuriame Šiaurės Korėja vadinama oficialiu pavadinimu – Korėjos Liaudies Demokratine Respublika.

„(Aš) griežtai smerkiu ir atmetu tai kaip nesąžiningiausią ir šališkiausią kišimąsi į jos vidaus reikalus ir jos suvereniteto pažeidimą“, – pridūrė ji.

Ji pažadėjo tęsti žvalgybinių palydovų paleidimą, kurį Šiaurės Korėja anksčiau įvardijo kaip būtiną atsvarą didėjančiam JAV kariniam buvimui regione.

„KLDR ir toliau imsis aktyvių priemonių, kad pasinaudotų visomis teisėtomis suverenios valstybės teisėmis, įskaitant teisę į karinės žvalgybos palydovų paleidimą“, – sakė ji.

Analitikai teigia, kad tarpžemyninių balistinių raketų ir kosminių raketų paleidimo pajėgumų kūrimas technologiškai labai sutampa.

Jie taip pat įspėjo, kad, jei Šiaurės Korėjai pavyktų iškelti palydovą, jo stebėjimo galimybės taptų didele problema, nes Pchenjanas galėtų tiksliau taikytis į JAV ir Pietų Korėjos pajėgas.

Šiaurės Korėja, nepaisydama daugelį metų galiojančių baudžiamųjų sankcijų, toliau vykdo uždraustas branduolinę ir raketų programas, atliko virtinę uždraustų ginklų bandymų, įskaitant kelių tarpžemyninių balistinių raketų bandymus.

Praėjusiais metais Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis yra negrįžtama branduolinė galybė, ir iš esmės nutraukė derybas dėl denuklearizacijos.

Jos pareiškimas pasirodė praėjus dienai po nesėkmingo pirmojo bandymo iškelti tokį palydovą.

Pchenjanas savo karinį palydovą pristatė kaip būtiną atsvarą didėjančiai JAV karinei veiklai regione, o kaip vieną iš daugelio tokios veiklos pavyzdžių nurodė Vašingtono vykdomas bendras pratybas su Seulu.

Naujoji atsiskyrėliškos šalies raketa „Chollima-1“ trečiadienį prarado stūmos jėgą ir su palydovu, kurį nešė, nukrito į jūrą, tą pačią dieną pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kim Yo Jong, kuri taip pat yra režimo atstovė spaudai, sakė, kad netrukus bus atliktas antras bandymas.

„Neabejotina, kad KLDR karinis žvalgybos palydovas artimiausiu metu bus teisingai iškeltas į kosminę orbitą ir pradės savo misiją“, – sakė ji ketvirtadienį, pavartodama Šiaurės Korėjos oficialaus pavadinimo akronimą.

Pchenjanas taip pat paskelbė nuotraukų, kuriose, jo teigimu, matyti, kaip liepsnų ir dūmų apsupta „Chollima-1“ pakyla iš ant jūros kranto esančios paleidimo aikštelės.

Raketa yra pavadinta mitinio sparnuoto žirgo, dažnai rodomo Pchenjano propagandoje, vardu.

Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja ir Japonija pasmerkė šį paleidimą, teigdamos, kad juo buvo pažeistos Jungtinių Tautų rezoliucijos, draudžiančios Pchenjanui atlikti bet kokius bandymus naudojant balistinių raketų technologiją.

Pasak Kim Yo Jong, tokia kritika yra prieštaravimas sau pačiam, nes Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės jau yra paleidusios tūkstančius palydovų.

„JAV yra gangsterių grupė, kuri tvirtintų, kad net jei KLDR palydovą į kosminę orbitą paleistų balionu, tai būtų neteisėta ir grėsminga“, – sakė ji pareiškime, išplatintame Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA).

Analitikai įspėja, kad, jei Šiaurės Korėjai pavyktų iškelti palydovą, jo stebėjimo galimybės taptų didele problema, nes Pchenjanas galėtų tiksliau taikytis į JAV ir Pietų Korėjos pajėgas.

„Palydovų naudojimas kariniais tikslais apima žvalgybą (žvalgybinės informacijos rinkimą), pasaulinę padėties nustatymo informaciją ir priešininko palydovų puolimą. Kosminis karas“, – naujienų agentūrai AFP sakė į pensiją išėjęs Pietų Korėjos kariuomenės generolas Chun In-bumas (Čun Inbumas).

Nuo 2019-ųjų, kai žlugo Vakarų diplomatinės pastangos pasiekti susitarimą, Šiaurės Korėja suintensyvino karinę plėtrą ir atliko virtinę uždraustų ginklų bandymų, įskaitant kelių tarpžemyninių balistinių raketų bandymus.

Praėjusiais metais Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis yra negrįžtama branduolinė galybė, ir paragino sparčiai didinti ginklų, įskaitant taktinius branduolinius ginklus, gamybą.

Anksčiau šį mėnesį Vašingtonas „Wagner“ įtraukė į „tarptautinių nusikalstamų organizacijų“ sąrašą, nurodydamas, kad ji, pažeisdama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, perka ginklus iš Pchenjano.

Pasak Nacionalinio saugumo tarybos atstovo spaudai Johno Kirby (Džono Kerbio), Baltieji rūmai parodė JAV žvalgybos nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip rusiški vagonai įvažiuoja į Šiaurės Korėją, pasiima raketų krovinį ir grįžta į Rusiją.

Pareiškime, kurį cituoja oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA), vienas aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnas atmetė šiuos kaltinimus ir perspėjo, kad jei JAV ir toliau skleis „savo pačių sukurtus gandus“, jos sulauks „tikrai nepageidaujamų pasekmių“.

„Bandymas sugadinti (Šiaurės Korėjos) įvaizdį išgalvojant neegzistuojantį dalyką yra rimta provokacija, kurios niekada negalima leisti ir kuri negali nesukelti jos reakcijos“, – sakė JAV reikalų departamento generalinis direktorius Kwon Jong Gunas (Kvon Čen Gunas).

Jis taip pat pavadino tai „kvailu bandymu pateisinti ginklų siūlymą Ukrainai“.

Anksčiau šią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baideas) pažadėjo su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 31 tanką „Abrams“ – vieną galingiausių ir sudėtingiausių JAV kariuomenės ginklų.

Dėl šio žingsnio penktadienį pasipiktino Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), kuri apkaltino Vašingtoną, kad šis, siųsdamas tankus į Ukrainą, „dar labiau peržengė raudonąją liniją“.

Sekmadienį Seule susitikęs su Pietų Korėjos užsienio reikalų ministru Park Jinu (Pak Džinu), NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pripažino susirūpinimą dėl Pchenjano „neapgalvotų raketų bandymų ir branduolinių programų“ bei karo Ukrainoje pasekmių Pietų Korėjoje.

Šiaurės Korėja raketomis teikia karinę paramą Rusijos karo veiksmams.

„Taip pat žinome, kad Šiaurės Korėja raketomis teikia karinę paramą Rusijos karo veiksmams“, – pridūrė jis.

Rusija, kaip ir Kinija, yra viena iš nedaugelio Šiaurės Korėjos draugių užsienyje ir anksčiau yra padėjusi režimui.

Be Sirijos ir Rusijos, Šiaurės Korėja yra vienintelė šalis, pripažinusi apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Rusija, viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, ilgą laiką laikosi pozicijos, kad spaudimas branduolinį ginklą turinčiai Šiaurės Korėjai neturi būti didinamas, ir netgi prašė dėl humanitarinių priežasčių sušvelninti tarptautines sankcijas.

Rugsėjį Kim Jong Unas paskelbė, kad Šiaurės Korėja yra „negrįžtama“ branduolinė valstybė, o praėjusiais metais šalis beveik kiekvieną mėnesį vykdė sankcijas pažeidžiančius ginklų bandymus, įskaitant pažangiausios iki šiol tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą.

Šiaurės Korėja anksčiau yra sakiusi, kad „svetimkūniai“ netoli sienos su Pietų Korėja sukėlė COVID-19 protrūkį šioje izoliuotoje šalyje, o Seulas šį teiginį atmetė.

Nepaisant 2021 metais įsigaliojusio draudimo, Pietų Korėjos aktyvistai jau daugelį metų per sieną skraidina balionus su propagandiniais lankstinukais ir JAV doleriais. Pchenjanas seniai prieš tai protestuoja.

Ketvirtadienį Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) pareiškė, kad dėl šios veiklos jos šalyje kilo COVID-19 protrūkis, pavadindama tai „nusikaltimu žmonijai“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Ji sakė, kad daugelis šalių ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino „infekcinės ligos plitimo per sąlytį su užkrėstais daiktais pavojų“, teigiama pranešime.

„Didelį nerimą kelia tai, kad Pietų Korėja į mūsų regioną siunčia lankstinukus, pinigus, nešvarias brošiūras ir daiktus“, – tvirtino Kim Yo Jong.

Ji perspėjo, kad Pchenjanas svarsto „griežtą keršto atsaką“, ir pridūrė, kad jei balionai ir toliau bus skraidinami, „atsakysime sunaikindami ne tik virusą, bet ir Pietų Korėjos valdžios institucijas“.

Praėjusį mėnesį Seulas pareiškė, kad „oficialiai patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 per paštą ar medžiagas atvejų nebuvo“.

Pietų Korėjos susivienijimo ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja kartoja „nepagrįstą teiginį“, ir išreiškė apgailestavimą dėl to, kad Pchenjanas skelbia „nemandagias ir grasinančias pastabas“.

„Istorinis įvykis“

Kim Yo Jong komentarai nuskambėjo jos broliui paskelbus pergalę kovoje su COVID-19.

Per susitikimą su sveikatos apsaugos darbuotojais ir mokslininkais Kim Jong Unas paskelbė apie „pergalę... kare prieš piktybinę pandeminę ligą“, pranešė KCNA.

Izoliuotos šalies, kuri nuo pandemijos pradžios yra uždariusi savo sienas, sostinėje Pchenjane gegužę buvo patvirtintas COVID-19 omikron varianto protrūkis ir aktyvuota „didžiausios skubos epidemijos prevencijos sistema“.

Šiaurės Korėja savo pranešimuose užsikrėtusiuosius vadina „karštligės pacientais“, o ne „COVID pacientais“ – veikiausiai dėl nepakankamų testavimo pajėgumų.

Pasak KCNA, Šiaurės Korėjoje nuo balandžio pabaigos buvo užregistruota beveik 4,8 mln. užsikrėtimo atvejų ir 74 mirtys, o oficialus mirtingumo rodiklis sudaro 0,002 procento. Apie naujus atvejus nepranešama nuo liepos 29-osios.

Kim Jong Unas pandemijos įveikimą pavadino „stebuklu, neturinčiu precedento pasaulio visuomenės sveikatos istorijoje“.

„Mūsų žmonių pasiekta pergalė yra istorinis įvykis“, – pridūrė šalies lyderis.

Smarkiai pakilusi temperatūra

Oficialioji televizija KCTV dar niekada anksčiau nebuvo transliavusi „pirmosios sesers“ Kim Yo Jong kalbos. Remiantis jos komentarais, net pats Kim Jong Unas, matyt, sirgo COVID-19.

Kim Jong Unui „šio karantino karo dienomis buvo smarkiai pakilusi temperatūra, tačiau jis negalėjo nė akimirkai prigulti, nes galvojo apie žmones, už kuriuos yra atsakingas“, sakė jo sesuo.

Tai pirmas kartas, kai Šiaurės Korėja užsiminė, kad jos lyderis, kurio sveikatą analitikai stebi itin atidžiai, buvo užsikrėtęs koronavirusu.

Kai Kim Yo Jong kalbėjo apie savo brolio sveikatą, kamera filmavo auditorijoje sėdinčius uniformuotus pareigūnus, kurie šluostėsi ašaras arba raudojo.

Analitikai teigė, kad pergalės prieš pandemiją paskelbimas rodo, jog Šiaurės Korėja siekia pereiti prie kitų prioritetų.

Seule veikiančio universiteto „Ewha“ profesoriaus Leifo-Erico Easley (Leifo Eriko Izlio) teigimu, tai gali būti siekis „skatinti ekonomiką arba atlikti branduolinį bandymą“.

„Kim Yo Jong karinga retorika kelia nerimą, nes ji ne tik bandys kaltinti Pietų Korėją dėl bet kokio COVID-19 atsinaujinimo, bet ir siekia pateisinti kitą Šiaurės Korėjos karinę provokaciją“, – pridūrė jis.

Gegužės pabaigoje Pchenjanas pareiškė matąs „pažangą“ siekiant suvaldyti protrūkį, tačiau daugelis ekspertų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos pareigūnus, nekart išsakė abejonių dėl šio teiginio.

Manoma, kad Šiaurės Korėja nėra paskiepijusi nė vieno iš maždaug 25 mln. savo gyventojų. Pchenjanas atmetė pasiūlymus aprūpinti šalį vakcinomis iš Kinijos arba pagal Pasaulio sveikatos organizacijos COVAX mechanizmą.

Seule įsikūrusi specializuota svetainė „NK News“ pranešė, kad birželį Šiaurės Korėja iš Kinijos importavo 3 554 invaziniu būdu veikiančius dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus – gerokai daugiau nei balandžio mėnesį, nors apskritai dvišalė prekyba sumažėjo.

Šiaurės Korėjos sveikatos priežiūros sistema yra viena prasčiausių pasaulyje: šalies ligoninės yra prastai aprūpintos, jose trūksta intensyviosios terapijos skyrių, be to, šalis neturi vaistų COVID-19 gydyti ir vakcinų nuo koronaviruso, sako ekspertai.

Pietų Korėjoje, kur sveikatos priežiūros sistema labai pažangi ir labai daug gyventojų yra pasiskiepiję nuo COVID-19, mirtingumo rodiklis sudaro 0,12 procento, rodo oficialūs duomenys.

Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), svarbi savo brolio patarėja, į Valstybės reikalų komisiją paskirta pagal virtinę pakeitimų, patvirtintų marionetiniame parlamente –  Aukščiausiajame Liaudies Susirinkime (ALS).

Ne mažiau kaip devyni Komisijos nariai buvo atleisti. Tarp jų yra vienas iš Komisijos vicepirmininkų Pak Pong Ju (Pak Pon Džu) ir diplomatė Choe Son Hui (Čvė Son Hui) – viena iš nedaugelio aukšto rango moterų Šiaurės Korėjos hierarchijoje, suvaidinusi svarbų vaidmenį derybose su Jungtinėmis Valstijomis.

Oficialusis laikraštis „Rodong Sinmun“ ketvirtadienį išspausdino aštuonių naujai paskirtų pareigūnų nuotraukas. Kim Yo Jong tarp šių asmenų išsiskiria ir dėl savo jaunystės, ir kaip vienintelė moteris.

Ji dažnai matoma šalia savo brolio, su kuriuo lankė mokyklą Šveicarijoje. Kim Yo Jong vyko ir į Kim Jong Uno viršūnių susitikimus su tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) bei Pietų Korėjos lyderiu Moon Jae-inu (Mun Džejinu).

Koks tiksliai yra jos politinis vaidmuo, ilgą laiką buvo spėliojama. Taip pat aptarinėta galimybė jai vieną dieną pakeisti savo brolį ir tapti pirmąja moterimi socialiai konservatyvios Šiaurės Korėjos lyderio poste.

Kim Yo Jong retkarčiais tulžingai pasmerkia Vašingtoną ar Seulą valstybinės žiniasklaidos skelbiamais pareiškimais. Taip buvo ir prieš tai, kai Šiaurės Korėja susprogdino jos teritorijoje prie sienos su Pietų Korėja veikusį ryšių biurą, pastatytą ir finansuotą Seulo.

Kadangi ji užėmė palyginti neaukštą valdančiosios Darbininkų partijos Centro Komiteto departamento direktoriaus pavaduotojos postą, šie pareiškimai turėjo tam tikro dviprasmiškumo. Kai kuriais atvejais ji konkrečiai nurodydavo, kad kalba iš asmeninės perspektyvos.

Oficialus Kim Yo Jong rangas būdavo tai aukštesnis, tai žemesnis, bet naujasis postas Valstybės reikalų komisijoje kol kas yra aukščiausia jos kada nors užimta pozicija.

Moon Jae-inas Šiaurės Korėjos bandymą pavadino „provokacija“, o pagrindinė Kim Jong Uno patarėja Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) pasmerkė Seulo „nelogišką požiūrį jų panašų elgesį vadinti legitimiu veiksmu, remiančiu taiką, o mūsiškį – grėsme taikai“.

Pietų Korėja trečiadienį sėkmingai išbandė iš povandeninio laivo paleistą balistinę raketą ir tapo tik septinta valstybe pasaulyje, turinčia šią modernią technologiją.

Prezidento stebėtas bandymas buvo atliktas praėjus kelioms valandoms po branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos dviejų balistinių raketų paleidimo į jūrą, taip pat Seule lankantis Kinijos užsienio reikalų ministrui.

Tai yra strateginis žingsnis į priekį savo karinius pajėgumus stiprinančiai Pietų Korėjai. Tokiu būdu Seulas siekia atremti grėsmę, keliamą Šiaurės Korėjos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos dėl branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų.

Pietų korėjiečių raketa buvo paleista po vandeniu iš naujo povandeninio laivo „Ahn Chang-ho“, nuskriejo planuotą atstumą ir pataikė į taikinį, sakoma Mėlynųjų Rūmų pranešime.

Povandeninių laivų balistinių raketų (SLBM) raketų turėjimas yra „labai reikšminga“ pažanga atgrasymo srityje, pabrėžė Mėlynieji Rūmai. Prezidentūra pridūrė, kad ši technologija atliks „svarbų vaidmenį ateityje užtikrinant savarankišką nacionalinę gynybą ir taiką Korėjos pusiasalyje“.

Visos kitos SLBM pajėgumus įgijusios šalys turi ir branduolinius arsenalus.

Anksčiau trečiadienį Šiaurės Korėja iš Pietų Pjongano provincijos paleido „dvi trumpojo nuotolio balistines raketas“ į akvatoriją prie savo rytinės pakrantės, nurodoma Seulo Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime.

Jos nuskriejo apie 800 km atstumą ir buvo pasiekusios apie 60 km maksimalų aukštį.

Pchenjanas paleido raketas jau antrą kartą per mažiau nei savaitę: pirmadienį Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA paskelbė, jog šalis savaitgalį išbandė naujo tipo „tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas“. KCNA jas pavadino „labai didelės reikšmės strateginiu ginklu“.

Abiejų šalių raketos paleistos kinų užsienio reikalų ministrui Wang Yi (Vang I) atvykus į Seulą derybų su kolega Pietų Korėjoje ir Moon Jae-inu.

Prieš naujienas apie Šiaurės Korėjos raketų paleidimą Wang Yi išreiškė viltį, kad visos šalys padės užtikrinti „taiką ir stabilumą Korėjos pusiasalyje“, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.

„Pavyzdžiui, ne tik Šiaurės [Korėja], bet ir kitos šalys vykdo karinę veiklą, – sakė kinų diplomatijos vadovas. – Visi drauge turime dirbti dėl dialogo atnaujinimo.“

„Jaučiu, pats laikas galutinai nutraukti ryšius su Pietų Korėjos institucijomis. Greitai imsimės tolesnių veiksmų“, – pareiškė lyderio sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), aštrėjant Pchenjano tonui Seulo atžvilgiu.

Nuo praeitos savaitės Šiaurės Korėja paskelbė virtinę tūžmingų pareiškimų dėl Pietų Korėjos aktyvistų, leidžiančių į stalinistinės valstybės teritoriją balionus su skrajutėmis, kritikuojančiomis Pchenjano politiką. Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos tai daro reguliariai, bet Šiaurės Korėja pastaruoju metu į šiuos veiksmus reagavo itin audringai.

„Naudodamasi galiomis, suteiktomis man aukščiausiojo lyderio, mūsų Partijos ir valstybės, daviau nurodymą departamento, atsakingo už santykius su priešais, padaliniams ryžtingai vykdyti mūsų tolesnius veiksmus“, – pridūrė Kim Yo Jong, svarbi savo brolio patarėja.

Ji pridūrė, kad „teisė imtis tolesnių veiksmų priešų atžvilgiu bus patikėta mūsų kariuomenės Generaliniam štabui“.

Kim Yo Jong nedetalizavo, kokių veiksmų imsis kariuomenė, bet tikėtina, kad ji pagrasino panaikinti Jungtinį ryšių biurą, įsikūrusį Šiaurės Korėjos mieste Kesonge.

„Neilgai trukus bus stebima tragiška scena, kaip bevertis Šiaurės ir Pietų [Korėjų] ryšių biuras visiškai sugriūva“, – sakoma KCNA išplatintame pranešime.

Praeitą savaitę Kim Yo Jong pasmerkė Seulą, kad šis neužkerta galimybės aktyvistams leisti balionų su propagandine medžiaga.

Vėliau Pchenjanas paskelbė dar keletą pareiškimų ir organizavo kelias savo piliečių demonstracijas, per kurias buvo reiškiamas pasipikdinimas Pietų Korėjos veiksmais. KCNA pranešimuose skrajučių platinimas buvo prilygintas „išankstinės atakos, surengiamos prieš karą, aktui“.

„Būtina, kad jie aiškiai pajustų, ką yra padarę“, – pabrėžė Kim Yo Jong, turėdama omenyje Seulo nesugebėjimą sustabdyti skrajučių siuntimo kampanijos.

Lyderio sesers pasisakymas buvo jau antras piktas Pchenjano pareiškimas šeštadienį. Kiek anksčiau Šiaurės Korėja įspėjo Pietų Korėją baigti kalbėti „nesąmones“ apie denuklearizacijos procesą ir mėginti „kištis“ į derybas tarp Pchenjano ir Vašingtono.

Abiejų Korėjos pusiasalio valstybių tarpusavio santykiai pateko aklavietę pernai vasarį, kai žlugo antrasis JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas Hanojuje. Susitikimas buvo nutrauktas nesutarus, ko Pchenjanas galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

Penktadienį Pchenjanas pažėrė aštrios kritikos Jungtinėms Valstijoms. Šis pareiškimas paskelbtas praėjus lygiai dvejiems metams po istorinio viršūnių susitikimo Singapūre, per kurį Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paspaudė vienas kitam ranką.

Penktadienį išplatintas pareiškimas – viena griežčiausių žodinių Pchenjano atakų prieš Vašingtoną pastaraisiais mėnesiais. Jis sustiprino abejones dėl seniai įstrigusio abiejų šalių branduolinių derybų proceso ateities.

Įspėjo Pietų Korėją baigti kalbėti „nesąmones“ apie denuklearizaciją

Šiaurės Korėja šeštadienį paskelbė dar vieną tūžmingą pareiškimą prieš Pietų Korėją: šįkart Pchenjanas užsipuolė Seulą dėl šio neva „absurdiškų pareiškimų“ apie įstrigusį dialogą dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės.

Naujausias pareiškimas – reakcija į Pietų Korėjos užsienio ministerijos pareigūno pareiškimą, kad Seulas ir toliau „dės pastangas siekiant denuklearizacijos“. Tai užuomina apie seniai įstrigusias JAV ir Šiaurės Korėjos derybas dėl branduolinio nusiginklavimo.

„Tikrai absurdiška girdėti tokias nesąmones iš Pietų Korėjos valdžios, kuri neturi jokios teisės nei aptarinėti, nei kišti savo nosies į (Pchenjano ir Vašingtono) reikalus," – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Amerikos reikalų departamento generalinio direktoriaus Kwon Jong Guno (Kvon Čen Guno) pareiškime, kuri išplatino valstybinė naujienų agentūra KCNA. 

Generalinis direktorius pasmerkė Seulą už bandymą „kištis“ į procesą ir įspėjo, kad „geriau baigti kalbėti nesąmones apiedenuklearizaciją“.  

Šeštadienį paskelbtame pareiškime Kwon Jong Gunas pareiškė, kad Šiaurės Korėja „ir toliau stiprins savo pajėgas, kad įveiktų nuolatines JAV grėsmes“. 

Abiejų Korėjos pusiasalio valstybių tarpusavio santykiai pateko aklavietę pernai vasarį, kai žlugo antrasis JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas Hanojuje. Susitikimas buvo nutrauktas nesutarus, ko Pchenjanas galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

Tai klausimas, pastaruoju metu kirbantis daugelio Pietų Korėjos gyventojų galvose ir suskaldęs visuomenę į dvi stovyklas, skirtingai vertinančias Šiaurės Korėjos lyderio seserį Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) ir jos istorinį vizitą į jų šalį.

Kim Yo Jong tapo pirmąja Šiaurės Korėją valdančios dinastijos nare, atvykusia į Pietų Korėją po 1950–1953 metų Korėjos karo. Penktadienį vos pasirodžiusi ant eskalatoriaus Inčono oro uoste netoli Seulo, Kim Yo Jong iškart pakerėjo Pietų Korėjos ir pasaulio žiniasklaidą.

Jai ranką keliskart paspaudė Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), kartu su Šiaurės Korėjos lyderio seserimi pasveikinęs jungtinę ledo ritulio komandą.

Kim Yo Jong perdavė Moon Jae-inui savo brolio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) kvietimą apsilankyti Pchenjane.

Žiniasklaidai pro akis neprasprūdo nė menkiausia Kim Yo Jong, kuri atvyko į Pietų Korėją kaip Pjongčango olimpinių žaidynių diplomatinės delegacijos narė, vizito detalė, pradedant jos drabužiais bei veido išraiška ir baigiant rankine ar netgi rašysena.

Vienas rašysenos ekspertas apibūdino Šiaurės Korėjos lyderio seserį kaip „pozityvų, linksmą ir atkakliai savo tikslo siekiantį“ asmenį. Prie tokių išvadų ekspertas priėjo įvertinęs Kim Yo Jong kampuotą, šiek tiek mergaitišką rašyseną, kuria ji pasirašė svečių knygoje Seulo Mėlynuosiuose rūmuose, kur įsikūrusi šalies prezidentūra.

Kim Yo Jong brolis – trečiasis Kimų dinastijos atstovas, vadovaujantis šiai izoliuotai ir skurstančiai valstybei, bus patenkintas savo sesers diplomatiniu debiutu tarptautinėje arenoje, įsitikinęs profesorius Yang Moo-jinas (Jang Mudžinas) iš Seule įsikūrusio Šiaurės Korėjos studijų universiteto.

„Nuo Kim veido viso vizito metu nedingo šypsena, tačiau tuo pat metu ji praktiškai visą laiką buvo aukštai iškėlusi galvą, kurios nenulenkė netgi susitikusi su mūsų prezidentu, – sakė Yang Moo-Jinas. – Kim Jong Unas namuose turėtų ploti iš pasitenkinimo“.

Paprasti Pietų Korėjos gyventojai skirtingai vertino Kim Yo Jong vizitą.

„Jie dar visai neseniai leido raketas ir įvykdė branduolinį bandymą, o tada staiga pradėjo šią taikos kampaniją“, – naujienų agentūrai AFP sakė verslininkas Kim Byoung-gwanas (Kim Bjongvanas). – Man visa tai kelia nepasitikėjimą“.

Kiti korėjiečiai stebėjosi, kodėl Kim Yo Jong vizitui skiriamas toks didžiulis dėmesys.

„Visa Pietų Korėjos ir pasaulio žiniasklaida pametė galvą dėl Kim Yo Jong“, – socialiniame tinkle rašė vienas komentatorius.

„Panašu, kad greitai ji kartu su Šiaurės Korėjos propagandine žiniasklaida ją garbins ir idealizuos“, – piktinosi jis.

Moon Jae-inas jaus seniai pasisako už dialogą su Šiaurės Korėja prie derybų stalo, nors šios šalies vyriausybė kaltinama daugybe žmogaus teisių pažeidimų. Už uždraustas balistinių raketų kūrimo ir branduolinio ginklavimosi programas Jungtinės Tautos Pchenjanui yra paskelbusios virtinę sankcijų.

Prezidento populiarumas nusmuko, kai Seulas ir Pchenjanas susitarė dėl Šiaurės Korėjos dalyvavimo olimpiadoje. Ypač prieštaringai vertintas sprendimas suformuoti abiejų šalių bendrą moterų ledo ritulio komandą.

Tačiau vienas palankiausiai įvertintų Kim Yo Jong vizito momentų buvo epizodas, kai ji kartu su Šiaurės Korėjos reprezentaciniu valstybės vadovu Kim Yong Namu (Kim Jong Namu) per olimpiados atidarymo ceremoniją atsistojo, pradėjus kelti Pietų Korėjos vėliavą ir paleidus jos himną

„Nekenčiu Moono ir nekenčiu Šiaurės, – rašoma viename interneto komentare. – Tačiau ši scena buvo nepaneigiamai įspūdinga. Tikiuosi, kad tas veiksmas kilo iš nuoširdaus taikos (troškimo) ir nebuvo apsimestinis.“

„Pašaipi ir įžūli“

Išsilavinimą įgijusi Šveicarijoje, kaip ir jos brolis, Kim Yo Jong sparčiai kilo karjeros laiptais mirus jųdviejų tėvui, ankstesniam šalies lyderiui Kim Jong Ilui (Kim Čen Irui). Dabar ji yra viena artimiausių savo brolio patikėtinių šalyje, kur aukščiausio lygio politika visuomet buvo šeimos reikalas.

Jos oficialios pareigos – valdančiosios Darbininkų partijos Centro komiteto departamento direktoriaus pirmininko pavaduotoja. Ji yra atsakinga už svarbias propagandos operacijas.

Tačiau profesorius Yang Moo-jinas paaiškino lyderio sesers svarbiausią vaidmenį: „Ji – viena iš labai nedaugelio žmonių, galinčių laisvai kalbėtis apie bet ką su lyderiu Kimu.“

Kim Yo Jong, kuriai dabar tikriausiai apie 30 metų, pasauliui buvo beveik nežinoma iki Kim Jong Ilo laidotuvių 2011-aisiais. Tuomet per valstybinės televizijos transliaciją ji buvo matoma stovinti už savo brolio, apsiašarojusi ir išbalusi.

Per vizitą Pietų Korėjoje ji demonstravo visiškai kitokią laikyseną negu jos „pagarbus“ elgesys savo šalyje, pastebėjo Korėjos pusiasalio ateities forumo analitikė Duyeon Kim (Dujon Kim).

„Čia ji demonstruoja karališkosios šeimos (narės) povyzą, galią – užrietusi nosį, su lengva pašaipia šypsenėle, sakančia, kad ji yra pranašesnė už Pietus, ir pakeri šypsenomis bei įžūlumu“, – tviteryje rašė Duyeon Kim.

Nors olimpiadoje stengtasi kurti bendrumo ir vienybės įvaizdį, daugelis pietų korėjiečių šias pastangas vertina atvirai skeptiškai.

„Kimų šeima yra apgaulės didmeistrė“, – rašė vienas komentatorius.

Kitas pareiškė: „Pažvelkit į šią merginą, besielgiančią, tarsi būtų gerai išauklėta princesė. Kad ir kaip maloniai ji elgtųsi, niekas negali paslėpti po šiuo glajumi visų žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurumų, įvykdytų vadovaujant jai ir jos šeimai.“

Istorinio vizito metu Šiaurės Korėjos politikos princesė olimpiadoje sėdėjo tarp pasaulio lyderių ir perdavė savo brolio kvietimą Pietų Korėjos prezidentui atvykti į Pchenjaną.

Kim Yo Jong ir kiti Šiaurės Korėjos aukšto rango pareigūnai į Pchenjaną sekmadienį vakare išskrido privačiu Kim Jong Uno lėktuvu.

Drauge klausėsi koncerto

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) sekmadienį per muzikantų iš Pchenjano koncertą Seule sėdėjo šalia Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno įtakingos sesers, o lauke protestuotojai tuo tarpu sudegino Šiaurės Korėjos vėliavą.

Koncertas surengtas baigiantis Šiaurės Korėjos delegacijos istoriniam vizitui – svarbiam olimpiados paskatinto draugiškų santykių atkūrimo diplomatiniam akcentui.

Vizito metu Moon Jae-inas ir Kim Yo Jong drauge ragavo tradicinius korėjietiškus valgius, per olimpiados atidarymą sėdėjo vienoje ložėje ir drauge sveikino jungtinę abiejų Korėjų moterų ledo ritulio komandą. 

Nuotraukose iš sekmadienio koncerto matyti, kad Šiaurės Korėjos lyderio jaunesnioji sesuo ir specialioji pasiuntinė sėdėjo tarp Moon Jae-ino ir Šiaurės Korėjos reprezentacinio vadovo Kim Yong Namo (Kim Jong Namo), kuris oficialiai vadovauja Pchenjano delegacijai.

Koncertą surengė 140 Pchenjano orkestro „Samjiyon“ narių, pagal abiejų Korėjų susitarimą į olimpiadą atsiųsti šimtus sportininkų, šokėjų ir pareigūnų iš Šiaurės Korėjos.

Visuomenės susidomėjimas šou buvo didžiulis – paraiškas dėl 1 tūkst. bilietų pateikė beveik 120 tūkst. žmonių.

Anksčiau per vakarienę su Seulo aukšto rango pareigūnais Kim Yo Jong sakė pamačiusi, kad abi Korėjos nepaisant dešimtmečius trunkančio atskyrimo vis dar turi daug bendra.

Prieš atvykdama ji maniusi, kad Pietų Korėjoje „viskas bus visai kitaip, nepažįstama“, sakoma Pietų Korėjos prezidentūros pranešime.

„Tačiau pasirodė, kad yra daug panašių ir bendrų dalykų. Tikiuosi, kad diena, kai mes tapsime viena, bus paankstinta“, – sakiusi Kim Yo Jong.

Tačiau taikingojo Moon Jae-ino stumiamas draugiškų santykių atkūrimas papiktino konservatorius, kurie apkaltino jį simpatijomis Šiaurės Korėjai ir veiksmais, pakertančiais saugumo aljansą su JAV.

„Šių raudonųjų komunistų buvimas Seulo širdyje yra absoliutus pažeminimas!“ – prie koncerto vietos šaukė vienas protestuotojas. Dešimtys kitų laikė plakatus su užrašais, smerkiančiais Moon Jae-iną ir Kim Jong Uną.

„Mes prieš šią bjauriai politinę olimpiadą!“ – skelbė vienas transparantas.

Kai kurie protestuotojai padegė Šiaurės Korėjos vėliavą, o kiti skandavo „Mirtinai sudraskykim Kim Jong Uną!“ ir plėšė plakatus su jo portretu.

Pirmosiomis olimpiados dienomis žiniasklaidos antraštėse dominuoja Šiaurės Korėjos delegacijos dalyvavimas; visų dėmesys nukrypęs į Šveicarijoje studijavusią Kim Yo Jong, kuriai, kaip manoma, yra 30 metų. Ji laikoma viena artimiausių Kim Jong Uno patikėtinių.