-
Ką „Klaipėda ID“ nuveikė už milijoną eurų? 35
„Protu nesuvokiami dalykai“
Dienraštis „Klaipėda“ publikacijoje „Buvusiai direktorei – klausimai dėl algos“ (2023 11 23) skelbė įstaigos „Klaipėda ID“ buvusios vadovės Kristinos Postornak paaiškinimus, kodėl ji nusprendė pasididinti sau algą.
Moteris po kilusio skandalo paliko pareigas, o savivaldybė nusprendė imtis šios įstaigos veiklos audito.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ketvirtadienį vykusio tarybos posėdžio metu sulaukė klausimo – kada ši įstaiga turės nuolatinį, o ne laikinąjį vadovą.
„Savivaldybė turėjo atlikti tyrimą dėl veiklos organizavimo. Direktorė pati su savimi sudarė darbo sutarties pakeitimą. Pakeitė darbo sąlygas sau ir, kaip įstaigos darbuotojai, pačiai sau numatė kitas funkcijas ir didesnį darbo užmokestį. Komentarų daugiau ir nereikia“, – kalbėjo meras.
Įstaigos vadovė nenusišalino nuo tokių veiksmų ir veikė interesų konflikto situacijoje.
„Dar keistesnis atvejis, kur vyko protu nesuvokiami dalykai. Vadovė, asmeniškai kalbant su ja, net nesuvokė, kokios yra vadovo teisės ir kokios galios, kokios yra įstaigos savininko teisės ir galios. Tai yra labai liūdna, bet toks faktas yra“, – stebėjosi A. Vaitkus.
Už tokią sumą Klaipėdą turėtų žinoti nuo Skuodo iki Niujorko.
Vyko ir į Seulą
Meras, atsakydamas į klausimą, kada įstaiga sulauks naujo vadovo, patikino, kad konkursai į įstaigos „Klaipėda ID“ vadovo postą vyko tiek miestą valdant buvusios kadencijos tarybai, tiek šiais metais.
„Kaip žinote, didelio susidomėjimo ši pozicija abu kartus nesulaukė. Dokumentus teikė vos du trys kandidatai. Todėl naujas vadovas nebuvo išrinktas“, – priminė meras.
Jis pripažino, kad dėl šios įstaigos veiklos savivaldybė turi ir daugiau klausimų.
„Turime daug klausimų ir daug problemų, kurias reikėtų spręsti. Ilgus metus gyniau šią įstaigą. Nors frakcijos kolegos dažnai replikuodavo – kur yra šios įstaigos rodikliai? Mane šokiravo ir pritrenkė, kad ši įstaiga gauna beveik milijoną eurų klaipėdiečių pinigų. Už tokią sumą Klaipėdą turėtų žinoti nuo Skuodo iki Niujorko“, – priblokštas kalbėjo A. Vaitkus.
Kažkas iš tarybos narių replikavo merui, kad už tokius pinigus galima nuvažiuoti į Seulą.
„Važiavo ir į Seulą. Ir į kitas komandiruotes, į egzotiškas šalis“, – prasitarė meras.
Arvydas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nušalino valdybą
A. Vaitkus pabrėžė, kad tokia įstaiga, kaip „Klaipėda ID“, turėtų susikurti rodiklių visumą pati, jei steigėjas nenustato.
Meras pripažino, kad ši įstaiga daugiausia dirbo su Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusiomis įmonėmis, tad „Klaipėda ID“ darbuotojų klausė, ar įstaiga gebėjo pritraukti į uostamiestį nors vieną naują verslą.
Meras pats paklausė mieste įsikūrusių verslo įmonių, ar jos sutiktų prisidėti prie Klaipėdos gerovės, ar jos norėtų dirbti kaip socialiai atsakingos įmonės. Verslininkai patikino, kad prisidėtų, tačiau tokio siūlymo iš „Klaipėda ID“ jie nebuvo sulaukę.
„Man nepriimtina, kad būtų dirbama ir toliau, kaip buvo dirbama daugybę metų. Nenorėčiau atsakyti, kokie bus sprendimai. Nenorėčiau kaitinti jokios atmosferos. Klausiama, ar „Klaipėda ID“ bus jungiama su Turizmo informacijos centru. Tam reikia tinkamai pasiruošti“, – patikino A. Vaitkus.
Jis paaiškino, kad buvusi „Klaipėda ID“ valdyba yra nušalinta, paskirti nauji valdybos nariai.
„Darbų yra daug, viešinant Klaipėdos miesto vardą, didinant turistų srautus. Norėtume matyti daugiau rezultatų, nei jų buvo iki šiol“, – akcentavo Klaipėdos meras.
-
Mėlynosios ekonomikos idėja keičia gyvenimą: iš mokslininko ir dėstytojo pozicijos – į studijų suolą 1
Viena iš akademijos klausytojų – dr. Rasa Viederytė, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Interviu su mokslininke, laikinai vėl tapusia studente.
– Kas jus, ekonomikos mokslų specialistę, mokslininkę atvedė į „Blue Growth Leaders Academy“ studento suolą?
– Susirinkę į pirmąją įžanginę BGA paskaitą su kolegomis pirmiausiai ir aptarėme tą malonų pojūtį vėl sėsti į studijų suolą, turėti galimybę klausytis, konspektuoti, mokytis, sužinoti tai, kas jau yra žinoma užsienio specialistams. Atvirai pasakius, moksle dažnai dirbame kaip vienišiai, neturim nuolatinių komandų, tad kartais stokojame atsinaujinimo impulsų, naujų vėjų.
Mane mėlynosios ekonomikos temos domina nuo pat mokslinės karjeros pradžios. Dar 2010 m. ėmiausi gilinti žinias ir analizuoti jūrinės klasterizacijos problemą, 2015 m. sėkmingai apgyniau disertaciją tema „Lietuvos jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų ekonominis vertinimas“ ir dabar gana aktyviai dalyvauju tarptautinių klasterių kūrime bei plėtroje kaip konsultantė ar patarėja, toliau tęsiu mokslinius tyrimus šioje srityje.
Matau, kad čia galima dar daug ką nuveikti: ne tik aiškinti klasterio sampratą ir naudas, bet padėti įmonėms pasiruošti klasterio kūrimo procesui, įsivertinti įmonių plėtros poreikius, atlikti reikalingus namų darbus, kad klasterio startas būtų efektyvus. Kaip Europos Komisijos ekspertė, vertinu mėlynosios ekonomikos tematikos projektų paraiškas. Tad studento suolas ir galimybės atnaujinti, pagilinti ar pasikartoti žinias yra tiesiog puikūs ir labai mieli!
KU miestelis / E. Dovydavičiaus nuotr.
– Mėlynoji ekonomika daugumai žmonių kol kas skamba paslaptingai? Kas už jos slepiasi?
– Tiek mėlynoji ekonomika, tiek žalioji ekonomika – reikšminės spalvos, kuriomis viešajame sektoriuje ir mokslo pasaulyje ekonomiką pradėta „spalvinti“ dar 2011-2012 metais. Mėlynoji ekonomika iš esmės apima visą su vandenynais, jūromis ir pakrančių teritorijomis susijusią ekonominę veiklą ir jai priklauso įvairūs ekonominiai sektoriai – žuvininkystė, laivų statyba ir pakrančių turizmas, taip pat mėlynosios biotechnologijos ir atsinaujinančiosios energijos gamyba jūroje.
– Tiek Klaipėdos miestas, tiek regionas savo strategijose yra pasirinkęs mėlynosios ekonomikos kryptį. Ką tai gali duoti mums, gyventojams, mokesčių mokėtojams, tiems, kurie visiškai nesusiję su jūrinės ekonomikos reikalais?
– Dažnai ekonomikos studentams primenu klasika virtusį posakį: šalies ekonomika yra tiek stipri, kiek stipri silpniausia jos grandis. Mūsų regiono atveju jį reikėtų perfrazuoti maždaug taip: Klaipėdoje mėlynojo proveržio strategija bus tiek gyva ir turinti potencialo, kiek kiekvienas iš mūsų šią tematiką supras ir prisidės prie kokybiško jos vystymo. Akademija ir sukurta tam, kad skatintų Klaipėdos regiono bendruomeniškumą ir tinklaveiką mėlynojo augimo srityje, kad burtų profesionalus, vienytų jų potencialą tam, kad regionui būtų pasiūlyta naujų proveržio idėjų, iniciatyvų ir projektų.
Visiems mums labai įdomu ir vertinga pažinti kitus aukšto lygio profesionalus, dirbančius versle ar savivaldos institucijoje. Paradoksalu, bet Klaipėda iki šiol nepasižymėjo labai bendruomeniškais, ilgalaikiais tarpinstituciniais ryšiais. Tad šią KU ir partnerių iniciatyvą laikau labai pavykusia, sėkminga ir viltinga. Jau dabar matau, kad plečiasi akiratis, „grupiokai“ ima labiau bendradarbiauti tarpusavyje tiek keičiantis informacija, tiek bendradarbiavimo idėjomis ir kt. Tai ir yra gerovės valstybės kūrimas mūsų regione. Žingsnis po žingsnio. Šis procesas yra nuolatinis, tęstinis, reikalaujantis naujų idėjų, palankaus visuomenės požiūrio, įtraukus ir tvarus aplinkai, jo poveikį pajaus visa Klaipėdos bendruomenė. Net ir senos demokratijos šalyse gerovės kūrimo procesai nėra savaiminiai, juose dalyvauja ekspertai. O tam, kad jie turėtų kaip pasireikšti – turi būti tinkama aplinka ir laikas. Tą ir pasiūlė „Blue Growth Leaders Academy“, suburdama būsimuosius mėlynosios ekonomikos ekspertus regiono pažangai kurti.
– Pasirinkimą paprastai nulemia sėkmės pavyzdžiai. Ką pasaulis laiko sėkmės pavyzdžiais mėlynosios ekonomikos srityje? Į ką mes lygiuojamės arba bent jau galėtume lygiuotis?
– Mėlynosios ekonomikos pažangiomis šalimis galėtume vadinti Maltą, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Graikiją, Vokietiją, Italiją, Kroatiją. Malta yra viena iš penkių pirmaujančių ES valstybių narių, kurioje mėlynoji ekonomika sukuria didžiausią indėlį į šalies BVP – 4,7 proc. Maltos mėlynosios ekonomikos sektoriuje dirba apie 10 400 žmonių ir sukuriama 406 mln. EUR bendrosios pridėtinės vertės (BVP). Pavyzdžiui, Estijoje net 7 proc. šalies dirbančiųjų yra susitelkę šiame sektoriuje ir tai labai aukštas rodiklis. Penkios didžiausios šalys, turinčios didžiausios įtakos Europos Sąjungos mėlynajai ekonomikai yra: Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vokietija, Italija ir Prancūzija. Jungtinėje Karalystėje net trečdalis investicijų (apie 12,2 mlrd. Eur) nukeliauja į mėlynosios ekonomikos iniciatyvas – investuojama į naftos ir dujų pramonę, Belgija 2 mlrd. Eur investuoja į uostų ir su uostais susijusių veiklų plėtrą, o Ispanija, Italija ir Graikija labiau specializuojasi darbo jėgai imliuose sektoriuose: pakrančių turizme, bioištekliuose ir pan. Kiekviena šalis turi savo prioritetus ir savo kelią.
Uostamiesčio prioritetai yra pateikti Mėlyno augimo proveržio strategijoje „Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030“. Jūrinės ekonomikos dalyje numatyti projektai, padedantys auginti pažangios jūrinės pramonės, logistikos bei turizmo sektorius. Nesakyčiau, kad mums reiktų į ką nors lygiuotis ar ką nors aklai kopijuoti. Visų šalių potencialas skirtingas, kitokia investicijų aplinka, darbo jėgos kaina, mokesčių sistema ir kt. Turėtume pažinti konkrečius sėkmės pavyzdžius, pasimokyti iš jų ir sėkmingas idėjas adaptuoti mūsų aplinkoje.
– Kas, jūsų nuomone, gali sukurti sėkmę Klaipėdai ir jos regionui?
– Sukurti sėkmę gali profesionalų susitelkimas, nuolatinis žinių atnaujinimas ir strateginės krypties laikymasis. Tai – svarbiausios dedamosios. Į prioritetines sritis sutelktas finansavimas, tarptautinių projektų įgyvendinimas būtent ir atneša tai, kas ypač naudinga mūsų regionui: padeda išgryninti silpnąsias ir stipriąsias puses, sukuria terpę keistis gerosiomis patirtimis, inspiruoja naujus sprendinius ir paruošia komandą veikti ir kurti rezultatą pasirinktose srityse. Kiekviena institucija Klaipėdoje, manau, yra pajėgi prisidėti prie Mėlynojo proveržio pažangos kūrimo ir palaikymo.
Klaipėdos universitete šių iniciatyvų tik daugėja. Esu ir pati kelių iniciatyvų autorė ar dalyvė. Nuo š. m. kovo 1 d. vadovauju Europos Komisijos finansuojamam projektui EU-CONEXUS RFS, kurio tikslas yra suburti 9 Europos universitetų aljansą pakrančių miestų tvariai plėtrai ir skatinti jų mokslines veiklas atverti platesnei visuomenei. Projektu siekiama institucinės pertvarkos visuose universitetuose – partneriuose, kad sukurtume tarpdisciplininę, tarptautiniu mastu konkurencingą mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūrą.
– Kai aplink tiek daug pykstančių ir niurnančių, kur semtis įkvėpimo ambicingiems siekiams realizuoti?
– Pykstantys ir niurnantys gali būti būtent tie kritikai, iš kurių galima pasisemti puikių idėjų savo tikslams realizuoti. Jei nepasitenkinimas išreiškiamas objektyviai ir su argumentais – tai yra puiki dialogo kalba su žmonėmis, kurie geba identifikuoti ir išsakyti, kas iš tikrųjų turi būti tobulintina. Gal tik postsovietinis elementas kartais pakiša koją: kaip ta kritinė mintis yra pasakoma ir kiek joje išlaikyta etika bei pagarba kitam. Ambicingų siekių ir tikslų turi kiekvienas, tik vieni imasi jų realizavimo, kiti galbūt laukia geresnio momento. Aš tikiu žmonėmis ir žinau, kad kiekvienoje darbinėje komandoje bus nuomonių išsiskyrimo bei nesutarimų, bet svarbu juos suvaldyti ir nukreipti tikslų realizavimui.
– Ar tas pirmasis 30-tukas, išklausęs pirmąjį BGA kursą, jūsų nuomone, turės galimybių pakeisti pasaulį, bent tą nedidelį pasaulio plotą, susikoncentravusį apie Klaipėdą?
– Sunku pateikti konkrečias prognozes, bet manau, kad liekamoji vertė tikrai bus. Suburtas ekspertų tinklas, pagilintos žinios mėlynojo augimo tematikose, padidintas lojalumas mėlyno augimo iniciatyvoms Klaipėdoje, sudarytos galimybės bendradarbiauti ateityje bei burti projektines komandas – visa tai yra puikios sąlygos tolesnei plėtrai.
– Ar rekomenduotumėt šį kursą verslininkui iš kitos srities – medžio apdirbimo ar tekstilės pramonės? Kuo tai gali praturtinti kiekvieną?
– Taip, tikrai rekomenduočiau. Žinios yra vertybė, o žinių atnaujinimas ir yra tai, kuo gyvena žingeidūs žmonės. Kitose srityse dirbančiųjų besąlygiškai nelaikyčiau neišmanančiais mėlynosios ekonomikos niuansų. Pajūrio žmonės tikrai domisi šia sritimi – skaito, ieško literatūros. Pačiai ne kartą teko rekomenduoti (ne studentams ir ne mėlynosios ekonomikos dalyviams) mokslinės literatūros šia tematika. Dabartinė asmens profesija ir veiklos sritis neapibrėžia žmogaus galimybių ir potencialo augti.
Apie „Blue Growth Leaders Academy“ programą:
Iniciatyvos steigiant „Blue Growth Leaders Academy“ drauge su Klaipėdos universitetu ėmėsi Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, jo koordinuojamas Jūrinis klasteris bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“. Uostamiesčio strategijos „Klaipėda 2030“ nubrėžtas siekis orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą ir mėlynosios ekonomikos augimą tapo reikšmingu kelrodžiu įgyvendinant šį projektą. Išsamiau: https://www.ku.lt/leaders_academy/index.php/lt/home/.
