Tokių specialistų – vienetai

Kiekvienas, sulaukęs šešiasdešimties ir vyresnis klaipėdietis, turintis šeimos gydytojo siuntimą, su gydytoju geriatru gali pasikonsultuoti dėl tinkamos mitybos, atminties, judėjimo ar kitų sveikatos sutrikimų. Hospise, įsikūrusiame Jūros g. 4 (buvusi Odos ir venerinių ligų poliklinika), dirbanti gydytoja geriatrė Simona Rubinaitė iš aplinkinių dažnai sulaukia klausimų, ką ji veikia.

Gydytoja pastebi, kad apie geriatro specialybę nedaug girdėję ne tik pacientai, bet ir patys medikai, kitų sričių specialistai. Lietuvoje – tai gana nauja specialybė. Šiuo metu šalyje išduotos 46 gydytojo geriatro licencijos, Klaipėdos regione šiuos specialistus kol kas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

„Geriatras yra panašiai kaip pediatras, tik dirba ne su vaikais, o su vyresniais nei 60 metų žmonėmis. Šis specialistas aprėpia visas ligas, susijusias su vyresniu amžiumi. Tai lyg vidaus ligų gydytojas, kuris į pacientą žvelgia holistiniu požiūriu ir aprėpia visas jo problemas“, – paaiškino S. Rubinaitė.

Klaipėdos hospiso pacientus gydytoja konsultuoja dėl atminties, virškinimo sistemos sutrikimų, mitybos nepakankamumo, pasikartojančių griuvimų. Prieš kelerius metus šiame sveikatos centre pradėjusi dirbti specialistė pastebi, kad žmonės vis drąsiau kreipiasi pagalbos.

Simona Rubinaitė. V. Bertės nuotr.

Susiduria su mitybos sunkumais

Kaip pasakojo S. Rubinaitė, pacientus tenka konsultuoti dėl nepakankamos mitybos. Kai kurie žmonės taupo maisto sąskaita. Kiti susiduria su kramtymo problemomis dėl prastos dantų būklės, netinkamų ar pasenusių protezų. Dažnai susiduriama ir su apetito stoka dėl vyresniam amžiui būdingų virškinimo sistemos pakitimų ir kitų ligų. Ne visi senjorai geba apsitarnauti patys: nusipirkti produktų ar pasigaminti maisto, ypač jei šalia negyvena artimų žmonių.

„Kaip tokiais atvejais padedame? Pirmiausia būtina išsiaiškinti nepakankamos mitybos priežastį, o tada sprendžiame dėl pacientui tinkamos pagalbos. Gal reikalinga mitybos parama padidinto kaloringumo, didelio baltymų kiekio mitybos papildais ar pacientui tinkamos konsistencijos parinkimas esant rijimo sutrikimams“, – aiškino gydytoja geriatrė.

Diagnozuoja atminties sutrikimus

Senstant visuomenei daugėja turinčiųjų atminties sutrikimo problemų. Visus pažintinių funkcijų sutrikimus diagnozuoja ir gydo gydytojas neurologas, gydytojas psichiatras, taip pat – gydytojas geriatras.

Kartais atminties sutrikimus pastebi patys žmonės, tačiau nenori ar bijo pripažinti. Tad dažniau ir greičiau ieškoti pagalbos pradeda artimieji, pastebėję elgesio pokyčių: pavyzdžiui, neprisimena, kur pasideda daiktus, išėjęs iš namų pasiklysta, neatpažįsta artimųjų ir panašiai.

Demencijos sindromui išvengti patikimo būdo nėra. Vienas iš svarbesnių profilaktikos veiksnių – iki pažintinių funkcijų sutrikimo buvęs paciento intelektas, taip pat svarbus fizinis aktyvumas, sveikas gyvenimo būdas, gera gretutinių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, kontrolė. Tai gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų: infarkto, insulto.

„Nustačius demenciją, labai svarbu išlaikyti žmogaus savarankiškumą. Artimieji konsultuojami dėl aplinkos pritaikymo, paruošimo, siekiant kuo ilgiau išlaikyti pacientą savarankišką, taip pat dėl pasiruošimo tolesniam ligos progresavimui“, – aiškino S. Rubinaitė.

Mūsų tikslas – ilgalaikis pacientų sekimas, savarankiškumo išlaikymas, tęsiant gyvenimą, veiklą bendruomenėje.

Tampa ilgalaikiais pacientais

Su gydytoju geriatru taip pat galima pasikonsultuoti dėl demencijos bei pusiausvyros sutrikimų, dažnų griuvinėjimų, ypač jeigu jų nebuvo anksčiau.

„Pacientai raginami kreiptis kuo anksčiau, pastebėjus pirmuosius atminties sutrikimo požymius, pusiausvyros pablogėjimą. Mūsų tikslas – ilgalaikis pacientų sekimas, savarankiškumo išlaikymas, tęsiant gyvenimą, veiklą bendruomenėje“, – pasakojo S. Rubinaitė.

Nors geriatrų pacientų amžius prasideda nuo 60 metų, gydytoja tokio amžiaus žmonių sulaukia itin mažai. Vidutinis specialistės pacientų amžiaus vidurkis – apie 70 metų, kai pastebimai pradeda mažėti galimybės bei gebėjimai prisitaikyti prie aplinkos. Pasitaiko sulaukti ir gana guvių 90-mečių.

A. Kazlausko nuotr.

Teikiamos paslaugos – įvairios

Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centro teikiamos paslaugos yra daugiafunkcės ir visokeriopos – tai pagalba gyvenimo pabaigoje, sergant nepagydoma liga, nepagydomos ligos simptomų (skausmo) kontrolė, kurių šeimos gydytojai ir pacientas negali suvaldyti; taip pat užimtumas (atokvėpio valandėlės) dienos stacionare ir namuose: dailės terapija, muzikos terapija, šokio terapija ir kitos terapijos. Socialinės paslaugos teikiamos ambulatorijoje, skyriuje ir pacientų namuose.

Centre užtikrinama visa ambulatorinė pagalba: konsultuoja šeimos gydytojas, skausmo gydytojas, geriatras, psichologas, psichiatras, kineziterapeutas. Čia teikiamos paslaugos: ambulatorinė slauga, dienos stacionaro, atliekamos injekcijos, infuzijos, laboratoriniai tyrimai, skiepai ir įvairios kitos sveikatinimo paslaugos.

Stabilios sveikatos būklės pacientai nemokamomis slaugos paslaugomis gali naudotis iki 120 dienų per metus, o paliatyvioji pagalba teikiama be apribojimų. Pacientai gali naudotis papildomomis reabilitacijos paslaugomis: fizioterapija, kineziterapija, masažais, bioptron šviesos terapijos lempomis. Šios procedūros atliekamos skyriuje, ambulatorijoje ir pacientų namuose.

Centras, atsižvelgdamas į populiacijos senėjimą, lėtinių nepagydomų ligų jaunėjimą bei daugėjimą, ateityje planuoja plėsti veiklą ir didinti paslaugų spektrą, kad kuo daugiau pacientų galėtų pasinaudoti paliatyviosios pagalbos ir slaugos paslaugomis stacionare, dienos stacionare ar namuose.

Gydytojas geriatras konsultuoja pacientus, kuriuos kamuoja:

demencija;

griuvimai (polinkis griūti, eisenos ir pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas, sinkopė);

miego sutrikimai;

šlapimo nelaikymas (būtinas šlapimo tyrimas ir echoskopija);

mitybos nepakankamumas;

odos niežulys ir odos sausmė;

sarkopenija;

sausa burna;

senatvinis silpnumas (išsekimas);

skausmas;

vidurių užkietėjimas;

polipragmazija esant polipatologijai;

reikalingas ilgalaikės socialinės globos (institucionalizavimo) poreikio įvertinimas.

Paveikslai, kuriuos parodos lankytojai iki pat ateinančių metų balandžio galės apžiūrėti užsukę į Klaipėdos hospisą, kone aštuonerius metus kurti vaikų, lankančių vektorinio (kompiuterinio) piešimo ir fotografijos pagrindų būrelį, kuriam vadovauja mokytojas Valdas Kančauskas.

Dvidešimtmetį su vaikais dirbantis mokytojas akcentuoja, kad vaikai, turintys didelę ir labai didelę protinę bei fizinę negalią, savo meniniais gabumais ir raiška gali aplenkti ne vieną. Būtent tai ir norima atskleisti kuo platesniam žmonių ratui.

Kad sukurtų paveikslus, reikėjo nepaprasto kruopštumo, kantrybės ir atsidavimo, mat kiekvienas kūrinys gimė naudojant "taškavimo" techniką – ranka dedant šimtus tūkstančių suderintų spalvų taškų.

Visa ši taškelių "jūra" virsta įvairiausiais pačių vaikų sugalvotais vaizdiniais ir objektais. Rezultatas neretai priverčia aiktelėti: pasirinktos spalvos, jų gylis, ryškumas, vaikų sukurti vaizdai palieka neišdildomą įspūdį.

Kaip pasakojo V.Kančauskas, vieną paveikslą vaikai piešia bent 60, o kartais ir daugiau valandų, tad kūrybos procesas gali užtrukti net ir iki 9 mėnesių.

Pasirinkti įrankiai ir technika – identiški realaus tapymo įrankiams ir technikoms, tik visi paveikslai gimė naudojant kompiuterį, programinę įrangą bei kompiuterinę pelę.

Kiekvienas kūrinys paverčiamas didelės raiškos nuotrauka, kuri atspausdinama ant muziejinės kokybės didelio formato drobės.

Mokytojas neslepia, kad dėmesys ir aplinkinių susižavėjimas atneša nemažai džiaugsmo vektorinės tapybos techniką pamėgusiems vaikams, kurie pasijunta ir svarbūs, ir reikalingi, mat turintiems raidos negalią vaikams neretai įrodyti savo svarbą visuomenei ypač sudėtinga.

Pasak prokuratūros, vienam iš vadovų taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre“ bei galimai neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla „Klaipėdos hospise“ buvo pradėtas pernai balandžio viduryje, sulaukus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo išvados.

Įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, prokuratūra nusprendė nutraukti tyrimą dėl šių nusikalstamų veikų, nustačius, kad jos nebuvo padarytos, tačiau toliau pratęstas tyrimas dėl įtarto apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo bei neteisėtos juridinio asmens veiklos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji, siekdami nuslėpti tikrąsias „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ pajamas bei 17-ai asmenų suteiktas paslaugas, nuo 2019 metų birželio iki pernai balandžio apgaulingai tvarkė šios įmonės apskaitą ir galėjo į ją neįtraukti daugiau nei 40 tūkst. eurų pajamų.

Įtariama, kad šie pinigai buvo gauti už keliolikai pacientų suteiktas sveikatos ir priežiūros paslaugas.

„Manoma, kad šiai nusikalstamai veikai nuslėpti vadovai išrašė galimai fiktyvias sąskaitas faktūras, pagal kurias „Klaipėdos hospisui“ nuo 2019 metų birželio iki 2019 metų gruodžio tariamai suteikė asmens sveikatos ir priežiūros paslaugų už daugiau nei 36 tūkst. eurų“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Taip pat įtariama, kad vienas iš vadovų, siekdamas nuslėpti apgaulingą apskaitos tvarkymą centre, panaudojo įmonę „Klaipėdos hospisas“, kurios vardu su dalimi „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ pacientų sudarė sutartis, pagal kurias pacientai sumokėjo hospisui daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Anot prokuratūros, nors realiai pacientams paslaugas teikė „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, tačiau pinigai buvo mokami hospisui ir registruojami pastarosios įmonės apskaitoje.

„Surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad kaltinamieji pasisavino „Klaipėdos hospiso“ sąskaitoje buvusias lėšas. Skaičiuojama, kad vadovai galėjo pasisavinti 30 tūkst. eurų“, – rašoma pranešime.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Uostamiestyje veikiančios įmonės „Klaipėdos hospisas“ bei „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ pernai balandį tapo koronaviruso židiniu, pirmojoje iš jų COVID-19 susirgo 33 iš 38 pacientų bei 12 darbuotojų, trys iš užsikrėtusiųjų mirė.

Tiriant situaciją kilo įtarimų ir dėl veiklos licencijos, anksčiau skelbta, kad ją turėjo tik viena iš įmonių, tačiau ir pati licencija buvo skirta tik vienai palatai. NVSC vertinimu, įstaigoje nebuvo užtikrinama tinkama infekcijų kontrolė, patalpos nebuvo pritaikytos ligonių gydymui.

Baudžiamąją bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas.

Apie tai BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

„Gauta informacija iš Klaipėdos paliatyvios pagalbos ir šeimos pagalbos centro, to mūsų vadinamo hospiso. Mirė Klaipėdos miesto gyventojas, gimęs 1950 metais“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.

„Mirties priežastis – COVID-19 liga ir onkologinės sveikatos problemos“, – pridūrė ji.

R. Lingienės teigimu, asmuo hospise buvo slaugomas nuo kovo 19 dienos, o koronavirusas jam nustatytas balandžio 18 dieną.

Tai – 77 mirties nuo koronaviruso atvejis šalyje, dar dešimt koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Koronavirusas iš viso nustatytas 1803 žmonėms, tebeserga 233 asmenys, 1483 – pasveiko, 131 žmogus yra izoliacijoje.

Nuo užkrato pradžios Klaipėdos apskrityje COVID-19 sirgo 419 žmonių, pasveikusiųjų yra 325, iš jų 111 – medicinos įstaigų darbuotojai.

Bendras Klaipėdos miesto gyventojams patvirtintų ligos atvejų skaičius siekė 284, savivaldybės saviizoliacijai skirtose patalpose iki šiol gyvena 55 žmonės.

Policijoje užvakar gautas vienas pranešimas apie karantino režimo nesilaikymą.

"Klaipėdos apskrityje nuo koronaviruso iš viso mirė 24 žmonės, paskutinis mirties atvejis fiksuotas gegužės 9 d. Nuo gegužės 22-osios septynias dienas apskrityje nebuvo nustatytas nė vienas COVID-19 atvejis", – patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Tačiau gegužės 29 d. būta vieno įvežtinio atvejo, po kelių dienų pertraukos, birželio 2 d., užfiksuotas vietinis užkrato atvejis, o birželio 3-iąją – du įvežtiniai.

"Trečiadienį Klaipėdoje fiksuoti du nauji koronaviruso atvejai, abu įvežtiniai, atkeliavę iš gana toli. Du jūrininkai grįžo iš Nigerijos Afrikoje, skrido per Europą iki Rygos, paskui autobusu važiavo į Klaipėdą. Jie patikrinti, abiem nustatytas virusas. Su kuo bendravo, aiškinamės, tų aplinkybių žinome nedaug. Vyrai izoliavosi. Ligos simptomų jie beveik nejaučia. Sunku pasakyti, kur jie galėjo užsikrėsti", – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Paliatyvios pagalbos sveikatos priežiūros centre, labiau žinomame Klaipėdos hospiso pavadinimu, kur balandžio pirmoje pusėje koronavirusu buvo užsikrėtę per 30 sunkios būklės pacientų, šiandien šia liga tebeserga keturi, kuriems po antro testo patvirtintas koronavirusas, tačiau jų būklė gera.

Šios įstaigos darbuotojai neserga.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis informavo, kad vakar ligoninėje gulėjo tik septyni pacientai, kuriems diagnozuotas koronavirusas.

"Tai mažiausias skaičius nuo pat užkrato pradžios. Iš šių septynių vienas ar du, galimas dalykas, jau baigia pasveikti. O per tą laiką reanimacijos skyriuje nuo COVID-19 buvo gydomi devyni pacientai, iš viso mūsų ligoninėje dėl šio užkrato gulėjo per du šimtus žmonių", – teigė V.Janušonis.

Kaip BNS informavo agentūra, įvertinus viešosios įstaigos pateiktus dokumentus, kaip įgyvendinamo projekto veiklos, patalpos ir įsigyta įranga yra atskirti nuo tuo pačiu adresu veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hospisas“ veiklų, patalpų ir įrangos, galimo pažeidimo požymių nenustatyta.

„Siekiant įsitikinti projekto vykdytojo pateiktos informacijos teisingumu, pasibaigus dėl COVID-19 viruso plitimo paskelbtai ekstremaliai padėčiai, bus atliekama projekto patikra vietoje“, – teigiama atsakyme.

Į Europos socialinio fondo agentūrą kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybė, skirianti dalį lėšų šio projekto vykdymui.

Pasak savivaldybės, projekto mokėjimo prašymų kopijose bei ataskaitose, pateiktose Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, matyti, kad projekto vykdytojas iš projekto lėšų turi teikti laikino atokvėpio paslaugas Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojams ir tuo tikslu įsigijo 22 lovas. Iš dalies yra finansuojamos patalpų nuomos, patalpų išlaikymo, specialaus transporto, savanorių parengimo ir kt. išlaidos.

Savivaldybė prašė nustatyti, ar skiriamas finansavimas naudojamas tik įstaigos, kuriai yra skirtas, ir tik projekte numatytoms veikloms vykdyti.

Savivaldybės duomenimis, sutartis su „Paliatyvios pagalbos ir šeimos medicinos centru“ dėl projekto kofinansavio sudaryta 2018 metų gruodį, jo trukmė – iki 2021 metų liepos. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto projektui numatyta skirti 22,4 tūkst. eurų (18,76 proc. bendros projekto vertės), dalis lėšų išmokėta.

Pasak savivaldybės, sutartis sudaryta po to, kai viešoji įstaiga laimėjo projektų atranką.

Šios įstaigos veikla susidomėta jai tapus koronavirusinės infekcijos židiniu ir užsikrėtus per trisdešimt jos pacientų. Tuomet įstaigą patikrinęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad adresu, kur įsikūręs hospisas, veikia dvi įstaigos: „Klaipėdos hospisas“ bei viešoji įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, higienos pasą turi tik pastaroji ir ta – tik vieno paciento slaugymui.

Dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Balandį Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre kilęs koronaviruso protrūkis, panašu, suvaldytas.

Penktadienį situaciją įstaigoje aptariant miesto ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu konstatuota, kad sprendimas židinį lokalizuoti buvo teisingas.

Šiuo metu iš centre esančių 28 ligonių, 21 jau nustatyti neigiami testo rezultatai, 7 žmonės dar serga.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad jo vadovaujamoje ligoninėje buvo gydoma viena minėtos įstaigos globotinių. Pacientė iš reanimacijos skyriaus jau perkelta į bendrąjį skyrių, jos būklė yra patenkinama.

Anot ligoninės vadovo, kitų vadinamajame „Klaipėdos hospise“ koronavirusu dar sergančių žmonių būklė taip pat yra patenkinama.

Įstaigos vadovė Rasa Dagienė aiškino, kad mažėjant sergančiųjų, infekuotus pacientus numatoma visiškai izoliuoti vienus nuo kitų ir perkelti į kitą pastato aukštą. R.Dagienė teigė norinti pasidžiaugti nuo koronaviruso pasveikusiais pacientais, mat tarp jų yra ir ypač garbaus amžiaus – 92 ar 94 metų sulaukusių žmonių.

Įstaigos vadovė taip pat tvirtino, kad sergančiųjų būklė yra stabili, nėra karščiuojančių ar kamuojamų dusulio, į darbą iš izoliacijos grįžta centro darbuotojai, tad padėtis stabilizuojama.

Tiesa, nors Esktremalių situacijų komisija buvo nusprendusi, kad nuo viruso pasveikę žmonės turėtų būti perduoti rūpintis artimiesiems, kol kas to padaryti nesutiko nė vieno įstaigoje slaugomų žmonių atstovai, kuriems tai buvo pasiūlyta. Pasak R.Dagienės, derybas su klientų artimaisiais ketinama atnaujinti.

Posėdžio metu įstaigos vadovė taip pat dėkojo komisijos nariams už iš miesto sulauktą pagalbą bei akcentavo V.Janušonio suteiktas konsultacijas bei kitą įstaigai būtina pagalbą.

Nors posėdžio metu ir aiškinta, jog visai Klaipėdai nerimą kėlusi situacija Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras gerėja, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas pastebėjo, kad įstaigos veikla vis dar neatitinka keliamų reikalavimų ir ši problema turės būti išspręsta, turi būti gauti veiklai būtini dokumentai.

Komisija domėsis, kaip vykdyti jos anksčiau priimti sprendimai iš hospiso iškeldinti sveikus globotinius, lokalizuoti koronaviruso židinį.

Klaipėdos hospisas koronaviruso židiniu tapo balandžio viduryje, kai COVID-19 patvirtintas kelioms dešimtis globotinių ir darbuotojų.

Iš viso pranešta apie 33 šia infekcine liga užsikrėtusius pacientus ir 12 darbuotojų. Trys iš užsikrėtusiųjų mirė.

Tačiau tarp pasveikusių yra 94 metų moteris.

Dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminį tyrimą nuspręsta pradėti po to, kai gauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento atlikto hospiso patikrinimo rezultatai.

„Esam gavę oficialų patvirtintiną, kad 12 pacientų yra laikomi pasveikusiais dėl koronaviruso, žinoma, jie ten turi dar visokių kitokių ligų“, – BNS ketvirtadienį sakė NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.

Pasak jo, įstaigoje iš viso infekcine liga užsikrėtė 33 pacientai, trys iš jų mirė, vienas išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu koronavirusu dar serga 17 pacientų.

Įstaigoje COVID-19 nustatytas ir 12-kai darbuotojų.

„Turime patvirtinimą, kad du darbuotojai pasveiko“, – sakė NVSC atstovas.

„Klaipėdos hospisas“ koronaviruso židiniu tapo balandžio viduryje, kuomet koronavirusas buvo patvirtintas kelioms dešimtis globotinių ir darbuotojų.

NVSC Klaipėdos departamento duomenimis, tuo pačiu adresu, kur įsikūręs hospisas, veikia dvi įstaigos: UAB „Klaipėdos hospisas“ bei viešoji įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“.

Atliekant įstaigos patikrinimą, nustatyta, kad higienos pasą turi tik pastaroji ir ta – tik vieno paciento slaugymui.

Dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminį tyrimą nuspręsta pradėti po to, kai gauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento atlikto hospiso patikrinimo rezultatai.