„Išaugome, padidėjome ir pasirinkome tokį kultūros festivalio programos formatą, keičiame iš esmės rūbą, esame festivalis –  „Inkultūracija“. Planuojame tęsti šią festivalio temą ir daugiau dėmesio skirti kultūros programai, o ne patiems knygų pardavimams, bet ryšys su leidėjais, žinoma, nenutrūksta“, – trečiadienio vakarą uostamiestyje surengtame festivalio pristatyme sakė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorė Laura Juchnevič.

Pasak jos, pats žodis „Inkultūracija“ reiškia tam tikrą „įsikultūrinimą“ per kasdienes tradicijas, praktikas ir vertybes.

Pasikeitęs renginys šiemet truks ilgiau – vietoj keleto dienų išaugo į dešimties dienų kultūros renginių programą.

Nuo pirmadienio, rugsėjo 26-osios, iki spalio 5 dienos vyks apie 40 renginių ir edukacijų, prisistatys 15 leidyklų, veiks šešios parodos. Festivalyje laukiama 75 dalyvių ir užsienio svečių iš Didžiosios Britanijos, Izraelio, JAV, Švedijos ir Vokietijos.

L. Juchevič teigimu, šiųmetė programa gausi miesto kultūrinių atspindžių, kartu minimas ir miesto 770-tasis jubiliejus.

„Festivalyje bus kalbama apie istorinius įvykius, su Klaipėdos kraštu susijusius įvykius, tautinių bendruomenių ir mažumų situaciją Klaipėdos mieste. Yra renginių, susijusių su karo situacija Ukrainoje. Visos aktualijos sudėtos į dešimties dienų programą. Edukacinės veiklos skirtos vaikams ir paaugliams, bet gali rasti ir šeimos“, – kalbėjo bibliotekos direktorė.

Pagrindinė renginių programos tema – „Miesto DNR“.

Festivalio tema – „Miesto DNR“

Šių metų festivalis yra skirtas 770-ajam Klaipėdos gimtadieniui ir globojamas miesto mero Vytauto Grubliausko.

Pagrindinė renginių programos tema – „Miesto DNR“. Festivalyje bus kalbama apie miesto identitetą, jo išsaugojimą ir paveldimumą, bandant suprasti miesto vaidmenis bei struktūrą, susipažinti su miestiečiams aktualia literatūra.

Festivalis pirmadienį prasidės edukacinėmis veiklomis vaikams ir moksleiviams, o pagrindine dienos ašimi taps diskusija „Klaipėdos DNR: apie miesto tapatybės kodą ir atjaunėjimo mitą“. Jo dalyviai – iš JAV atvykstantis Algis Mickūnas ir Aldis Gedutis, Inga Urbonaitė-Vadoklienė bei vokietė Sonya Winterberg (Sonja Vinterberg).

Pasak organizatorių, moderuojant Klaipėdos universiteto dėstytojui sociologui Liutaurui Kraniauskui diskusijoje bus kalbama apie miesto ir miestiečių gyvenimą, istoriją ir jų ateitį.

Įvairaus pobūdžio renginiai

Dėmesio festivalyje skirta vilko vaikų tematikai. Bus galima pamatyti informacinę parodą „Vilko vaikai – pasiklydę tarp Rytų Prūsijos ir Lietuvos“, taip pat šia tema bus surengta diskusija.

Renginiai vyks ne tik Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, bet ir kitose miesto erdvėse – Klaipėdos dramos teatre, džiazo klube „Kurpiai“. Pastarajame vyks poezijos naktis „Miestų (ne)rimai ir (ne)ritmai“, kurioje dalyvaus rašytojai Rolandas Rastauskas, Gabrielė Labanauskaitė, Liutauras Degėsys, muzikuos Laimonas Urbikas, Vilius Ančeris, Simonas Nekrošis.

Spalio 4 dieną LCC tarptautinio universiteto Neufeldo auditorijoje bus pristatyta filosofo Frydricho Nyčės biografija.

„Hofe“ bei bare „Herkus Kantas“ vyks renginiai, skirti Jonui Mekui. 

Spalio 5-ąją, paskutiniąją festivalio dieną, Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks knygų mugė, savo naujausius leidinius pristatys leidyklos.

Garso žemėlapis mieste

Bibliotekininkų iniciatyva sukurtas virtualus tarptautinio festivalio „Inkultūracija“ garso žemėlapis.

Nuo penktadienio, rugsėjo 23-osios, miestiečiai kviečiami ieškoti festivalio lipdukų su QR kodu, kurį nuskenavę galės pasiklausyti renginių programos dalyvių išleistų knygų citatų skirtingose lokacijose: prie Jono kalnelio, Senojo turgaus, džiazo klubo „Kurpiai“, Teatro aikštėje, Kruizinių laivų terminale, Danės krantinėje (prie HOFO), Danės skvere, geležinkelio stotyje ir Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje.

Iniciatyvos idėja – išgirsti, ką pasakoja knygos skirtingų Klaipėdos miesto gyvenimą identifikuojančių garsų apsuptyje, o perklausius visus audio įrašus, galima surinkti devynių žodžių festivalio kodą ir atsiimti prizą Ievos Simonaitytės bibliotekos registratūroje.

Penktadienį Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme įvyko Klaipėdos knygų mugės atidarymas.

Joje apsilankyti kviečia ir tarptautinis kultūros festivalis "Įveik paviršių".

Šūkis skelbia apie požiūrį į knygą – svarbus ne tik viršelis, bet tai, kas už jo.

Knyga yra kultūros ląstelė, nuo kurios viskas prasideda.

Knygų mugėje laukia net 50 renginių – diskusijos, performansai, muzikiniai duetai, vinilinių plokštelių perklausos, edukaciniai užsiėmimai, susitikimai su knygų autoriais ir leidėjais.

Programoje šias dvi dienas dalyvaus daugybė rašytojų, kultūros srities atstovų, bibliotekos kolegų.

Šventės atidarymo proga klaipėdiečius sveikino kultūros ministras Simonas Kairys.

"Džiugu, kad tokią dieną Klaipėdoje jaučiama knygos nuotaika. Kartais save pagauname, kad dažniau skaitome antraštes, labiau žiūrime į viršelį, bet visa tai, kas įdomu, gali būti ne ten. Knyga yra kultūros ląstelė, nuo kurios viskas prasideda. Labiausiai noriu palinkėti, kad rastumėte laiko knygai, nes tai yra laikas jums patiems", – kalbėjo S.Kairys.

Simonas Kairys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kultūros ministras džiaugėsi, kad bibliotekos yra tos vietos, kuriose daugiausia pozityvumo, energijos, kūrybiškumo ir supratimo, kokią misiją turi vykdyti.

Svečius pasveikinti ir knygų muge pasidžiaugti atvyko ir miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Jis stebėjosi, kaip greitai prabėgo devyneri metai, ir teigė, kad jau reikėtų mąstyti apie 10-ąją knygų mugę.

"Nuo šiandien turime pradėti galvoti apie mūsų laukiančią jubiliejinę Klaipėdos knygų mugę. Dažnai kartoju, kad mums, šio krašto žmonėms, ši knygų mugė – tai jos didenybės knygos atlaidai, kuriuose nesudalyvauti yra tam tikra nuodėmė", – juokavo meras.

V.Grubliauskas didžiavosi renginio idėjomis ir linkėjo, kad skaitytojai atsiduotų knygai nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

"Tada tu nusilenksi knygai ir knyga savo turiniu ir išmintimi nusilenks tau. Tos knygos, kurios yra čia, tikiuosi, jau jus surado", – linkėjo meras.

Vakarykščio renginio pabaigoje aktorių trupė "Æmotion" susirinkusiesiems parodė muzikinį spektaklį "Tabulas musica".

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje didysis šurmulys vyks šios savaitės pabaigoje – penktadienį ir šeštadienį.

Pusšimtis nemokamų renginių vilios lankytojus. Dalį jų bus galima aplankyti ir galimybių paso neturintiems smalsuoliams. Tai bus spektakliai ir performansai bibliotekos kieme.

Kokių netikėtumų galima tikėtis, skelbiama festivalio programoje. Vienas jų – programos viršelį puošianti fotomenininko Edžio Jurčio fotografija.

Sunku net patikėti, kad tai – tikra nuotrauka.

JAV pastaruoju metu gyvenantis autorius atviravo, kad šią fotografiją padarė dar sovietmečiu, tada joje jis paslėpė nemažai prasmių.

Lankydamasis Taline 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis atidarė viešbučio langą.

Kad ir kaip keista, lango vyriai buvo įrengti ties rėmo viduriu ir atsidarydavo taip, kad dalis rėmo išsikišdavo į lauką, dalis – į vidų, o atviras langas priminė stalą.

Menininkas padėjo ant stiklo šachmatų, kuriuos visada vežiodavosi su savimi, ir pamatė virš skaidrios plokštumos tolumoje kyšančius bažnyčių bokštus bei debesis.

Šachmatų figūrų atspindžiai E.Jurčiui priminė sovietmečio realijų vaizdą, kai visas gyvenimas buvo tarsi nespalvotas tikrojo atspindys.

E.Jurčys apie savo naujausią fotografijų albumą kalbės šeštadienį 18 val. bibliotekos konferencijų salėje. O spalio 8 d. E.Jurčio fotografijų paroda "Būties nerimas" bus atidaryta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre.

Pristatydami jau rytoj prasidėsiančią Klaipėdos knygų mugę Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos darbuotojai patikino, kad kiekvienas lankytojas pagal savo pomėgius ir skonį galės rasti daug panašių staigmenų. Bibliotekininkai jau galvoja apie kitų metų knygų mugę, kai ji įvyks 10-ąjį kartą.

Labai tikėtina, kad tradicinius ir naujus renginius pristatanti biblioteka taps traukos centru visos Lietuvos kultūrininkams.

Bibliotekos direktorė Laura Juchnevič viliasi, kad vis labiau traukianti kūrėjus ši įstaiga ir jos rengiamas tarptautinis kultūros festivalis išaugs ir nebus lyginamas su Vilniaus knygų muge.

Startas – naujoje galerijoje

Iki tradicinės knygų šventės, vyksiančios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, pradžios liko trys savaitės.

Kad laukimas būtų prasmingas ir neprailgtų, klaipėdiečiai kviečiami į šešis skirtingus susitikimus su žinomais kultūros lauko atstovais.

Įvadinių renginių serija rugsėjo 15 d. 19 val. prasidės ekslibrisų paroda ir haiku skaitymais „Japonija: rega ir žodis“. Renginys organizuojamas neseniai atidarytoje Klaipėdos pranciškonų galerijoje 1252. Joje susirinkusiesiems bus pristatyta Godos V.Bendoraitienės haiku knyga „Rasa nuo gluosnio“ ir ekslibrisų paroda „Japonijos popierinės brangenybės“ iš Jono Nekrašiaus kolekcijos.

Teatre – svečiai iš Lenkijos

Rugsėjo 17 d. veiksmas persikels į KKKC Parodų rūmus. Juose 17 val. žadama pristatyti Dalios Tamošauskaitės poezijos knygą „Vėjai“. Įžvalgomis apie D.Tamošauskaitės kūrybą dalysis literatūros kritikas Marijus Šidlauskas, autorės vertimus į lenkų kalbą skaitys Anna Krawczyk.

Rugsėjo 21 d. Klaipėdos knygų mugės įvadinis renginys „Dėmesio centre: Stanisławui Lemui – 100“ sulauks svečių iš Lenkijos. Jis vyks 17.30 val. Klaipėdos dramos teatre. S.Lemo „Robotų pasakos“ pasirodė prieš 60 metų, o šiemet pirmą kartą buvo išverstos į lietuvių kalbą ir pirmą sykį iliustruotos aštuonių lenkų autorių kūriniais. Susitikime dalyvaus lenkų iliustruotojai, leidyklos „Odilė“ atstovai. Renginį ves Magdalena Kłos-Podsiadło.

Rugsėjo 22 d. – duoklė kino menui. Klaipėdos kultūros fabriko kino salėje 19 val. bus rodomas Pietro Marcello filmas „Martinas Edenas“. 2019 m. sukurta italų režisieriaus juosta – viena įdomiausių literatūros klasiko Jacko Londono romano ekranizacijų.

Filmą pristatys viešosios įstaigos „Medijų uostas“ direktorius Alfredas Pumpulis, kino klubo „8 ½“ įkūrėjas Kęstutis Meškys ir kino kritikė Rasa Paukštytė.

Nepamirš ir istorijos

Rugsėjo 24 d. klaipėdiečiai laukiami Prano Domšaičio galerijoje, kur 17 val. prasidės knygos „Eva Labutytė. Dailininkė ir Mažoji Lietuva“ pristatymas. Jame dalyvaus leidinio sudarytojai Nijolė Tumėnienė ir Kęstutis Vanagas, mintimis dalysis kraštotyrininkas Vytautas Gocentas.

Įvadiniai renginiai rugsėjo 27 d. finišuos ekskursija „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“. Jos pradžia – 16 val. prie „Žvejo“ skulptūros, pabaiga – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Ekskursiją, kurioje gali dalyvauti iki 20 žmonių, ves bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus darbuotoja, gidė Rasa Miuller. Registracija: https://bit.ly/38nrpFX arba tel. (8 46) 314 189.

Vyks dvi dienas

Po paskutinio įžanginio renginio beliks vos kelios dienos iki pačios Klaipėdos knygų mugės.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje spalio 1 ir 2 dienomis nuo ryto iki vakaro šurmuliuos renginiai – lankytojai galės susipažinti su naujausiais leidiniais suaugusiesiems ir vaikams, vyks susitikimai su pasiilgtais autoriais, diskusijos, edukacijos, skaitymai, performansai, spektakliai, veiks parodos.

Mugės metu savo naujausias knygas pristatys Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos nariai.

Įėjimas į visus Klaipėdos knygų mugės ir jos įvadinius renginius – tik su galimybių pasu.

Kūryba – neapčiuopiama

– Kuri meno rūšis – teatras, kinas, literatūra, muzika – jums, Benai, daro didžiausią įtaką?

– Pirmiausia aš nesuprantu žodžio „menas“. Aš suprantu, kas yra kūryba, nes po ja slepiasi daug. Menas apima ir šiukšles, o kūryba, kaip ir mąstymas, yra neapčiuopiama. Vidumi jaučiu, kad didžiausią įtaką žmogui turi tik muzika. Todėl, kad tai – kūrėjo kalba.

– Kaip manote, ar knyga gali pakeisti žmogaus gyvenimą, likimą?

– Mes patys esame knyga, į kurią nuo gimimo visi garsai, kvapai, viskas, ką matome, gulasi į daugybę puslapių. Knyga turi didelę galią ir yra didesnis ginklas nei kardas. Pavyzdžiui, budizmo mokymas į Tibetą pakliuvo tik šešių eilučių pavidalu ir tose šešiose vardža eilutėse telpa viskas, ką jaučiu nuo gimimo, viskas. Kaip toje sėklytėje – užkoduota visa informacija.

– Kokia buvo pirmoji jūsų perskaityta knyga ir kokį įspūdį paliko?

– Pavadinimo nepamenu, bet tai buvo knyga apie indėniuką, istorija apie žmogaus ir gyvūnų santykius, apie tikrąsias vertybes. Tai vienintelė knyga, kurią atsimenu iš vaikystės, dabar tokių knygų nėra.

Kaip šešiakampė žvaigždė

– Kokia mėgstamiausia jūsų knyga?

– Nėra vienos mėgstamiausios knygos, jos visos – kaip šešiakampė žvaigždė, susijungianti į visumą. Išskirčiau kelias: Miguelio de Cervanteso „Don Kichotą“, Fiodoro Dostojevskio „Idiotą“, filosofo Laozi tekstų pirmąjį leidimą senąja kinų kalba. Kinai dabar nebesupranta savo senosios kalbos, sako: „Oi, čia sunku, nesuprantu.“ Nesupranta, nes tai yra kūryba, ten parašyti žodžiai su užslėpta mintimi, kitomis prasmėmis, kurios nebeįveikiamos šiuolaikiniams žmonėms.

– Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti?

– Rekomenduok nerekomendavęs... Gali rekomenduoti, bet vis tiek knygos neatsivers.

– Šiuolaikiniai žmonės gal mažiau skaito?

– Visais laikais buvo tokių, kurie tarytum moka skaityti, bet žiūri televizorių. Juos galima priskirti prie mažaraščių. Seniau raštas buvo išrinktųjų, nes perskaitęs daug dalykų negalėdavai suprasti. Yra tokių, kurie skaito knygas nesustodami. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Mane knyga turi „užkabinti“, tokią galiu ir iki ryto skaityti, kitkas tampa nebesvarbu.

Patikrinimas ir pasitikrinimas

– Ar skaitote knygas po kelis kartus? Jei taip, ar skaitydamas atrandate kažką naujo?

– Taip, kai kurias skaitau ne po kartą. Kas metai ar keleri grįžtu skaityti M. de Cervanteso „Don Kichotą“ arba F.Dostojevskio romanus. Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“ esu skaitęs jau penkis kartus, paskutinį sykį prieš dešimt metų. Skaitydamas knygas negalvoju, ar atrandu kažką naujo, tai labiau patikrinimas ir pasitikrinimas. Panašiai, kaip žiūrint kai kuriuos filmus – juos gali žiūrėti dar ir dar, ir dar.

– O kaip atsirenkate kūrinius savo pasirodymams?

– Yra viena tokia istorija, kuri sunkiai suprantama ir atspinti man teatrą. Tai nei pasaka, nei mitinis lygmuo. Gyvena tėvas, mama ir trys sūnūs. Pirmąjį vaiką visko moko, jį ruošia, perduoda visas turimas žinias. Antrajam vaikui mažiau žinių kliūna, jis – atsarginis variantas, jei kas nutiktų pirmajam sūnui. Trečiajam vaikui nieko nebelieka, jis paliktas likimo valiai ir daug ko nežino, tačiau, kai jam pasako – nueik nežinia kur ir paimk nežinia ką, jis jaučia, kaip tai pasiekti, o vyresni du broliai nežino.

Nei svarbu, nei nesvarbu

– Ar šiuolaikiniai rašytojai turi eiti „prieš srovę“?

– Viskas pagauna srovę, kad nuneštų. Laozi mokėsi kardo valdymo meno, bet niekada jo neištraukė, nepanaudojo. Jis visko pasiekė neveikimu. Dabar visur skelbiama – būk energingas, inovatyvus, priešinkis, eik prieš gamtą – visi nori kovoti, dėl to ir menas – tas pats karas, dėl to tiek daug visko.

– Ar yra šiuolaikinių autorių, kurie jums patinka?

– Nežinau, kas yra šis laikas. Yra knygų, kurių neskaitei, todėl jos tau ir neegzistuoja. Tai nereiškia, kad perskaitęs daugiau sužinosi, tai yra įklimpimas kaip vartotojui.

Yra knygų, kurių neskaitei, todėl jos tau ir neegzistuoja.

– Klaipėdos knygų mugei sukūrėte instaliaciją Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvėje...

– Nelabai mėgstu vartoti žodį „instaliacija“. Aš instaliaciją nuo vaikystės suprantu kaip šviesos, šildymo prietaisų įvedimą, įrengimą, na, kai elektrikai ateina elektros privesti, prijungti.

– Kokią pagrindinę žinutę norite perduoti knygų mugės lankytojams?

– Tai nėra nei svarbu, nei nesvarbu.

Pirmąkart Klaipėdos knygų mugė šiemet prasidėjo be jos sumanytojos ir organizatorės L.Pačebutienės (1968–2019), kuri šį renginį uostamiestyje kantriai išaugino iki solidžios knygą mylinčių žmonių šventės.

Jos garbei I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje nuo šios raudomuos lieknas šermukšnis. O jos išauginta knygų mugė šiemet atsivėrė ne tik leidėjams ir skaitytojams, bet ir kitų meno bei kultūros žanrų kūrėjams bei mėgėjams.

Knygų mugės atidarymo šventėje kalbėjęs rašytojas, buvęs ilgametis I.Simonaitytės bibliuotekos vadovas Juozas Šikšnelis perskaitė Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą knygų mugės organizatoriams.

Linkiu jus kvėpuoti ir neišsikvėpti dar daugybę metų tokie renginiai Lietuvoje bus reikalingi, kaip gaivus oras ir kūrybos kibirkštis.

„Šiandien knyga ir jos namai – bibilioteka subūrė Klaipėdos gyventojus ir jos svečius į jau tradicinį tapusį renginį, kuriame karaliauja kultūra. (...) Šių metų šūkiu „Kvėpuok“. (…) Linkiu jus kvėpuoti ir neišsikvėpti dar daugybę metų tokie renginiai Lietuvoje bus reikalingi, kaip gaivus oras ir kūrybos kibirkštis. Uždekite meilę knygai, auginkite apsiskaičiusių šviesių žmonių ratą, o kartu ir mąstančią, talentingą, pozityvią Lietuvą“, – rašoma LR Prezidento G.Nausėdos sveikinime Klaipėdos knygų mugės organizatoriams ir dalyviams.

Pristatydamas šių metų mugę, J.Šikšnelis prisiminė seną lietuvišką mįskę: „Pramuši sidabrą, rasi auksą“ – praėję instaliacijas, lankytojai ras parodas, po parodų pasieks pačias naujausias knygas, kurias pristato ir siūlo leidėjai.

„Tad visiems lankytojams linkiu iš mugės išeiti pilnais krepšiais knygų, leidėjams linkiu iš čia išvykti tuščiomis bagažinėmis, o knygoms linkiu patekti į jas mylinčių ir jas tausojančių žmonių rankas“, – kalbėjo J.Šikšnelis, pakvietęs visus į tris dienas Klaipėdoje vyksiančią knygų mugę.

Nuo spalio 3-osios iki 5-osios apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks dešimtys renginių.

Knygų mugė tampa dar vienu gausiai ne tik klaipėdiečių, bet ir iš viso regiono atvykstančių žmonių lankomu renginiu.

Ne be reikalo, pristatydami ją bibliotekos darbuotojai pasikvietė teatro „Taškas“ aktorius, kurie nuo senojo pastato balkono visiems praeiviams šmaikščiai skelbė žinią apie netrukus prasidedančią mugę. Kvietimas buvo toks skambus ir toks kreipiantis dėmesį, kad Herkaus Manto gatve važiuojantys vairuotojai lėtino greitį, bandydami suprast, kas atsitiko.

Knygų mugės šūkis šiemet – „Kvėpuok“, taip raginama įkvėpti gaivaus kūrybos oro, šįkart bus itin daug fluxus dvasios.

Lieptelis prieš bibliotekos registratūrą ketina tapti manifestų tribūna. Jau dabar sudarytas sąrašas asmenybių, kurios okupuos lieptelį kelioms minutėms ir visiems besidomintiems nuo jo skebs savo manifestus.

Lieptelis prieš bibliotekos registratūrą ketina tapti manifestų tribūna.

Knygų mugėje atsiras vietos ir vinilų gerbėjams.

Lankytojams bus atvertos visos bibliotekos erdvės nuo jos kiemelyje įrengtos slėptuvės, rūbinės iki Gerlacho palėpės. Slėptuvėje karaliaus ryškiausias uostamiesčio teatralas Benas Šarka.

Jo labirintas veiks kiekvieną mugės dieną, bet tik vieną valandą.

Knygų mugės organizatoriai suplanavo daugybę renginių, pramogų, mokymų, o svarbiausiai – galimybių susitikti su knygų autoriais bei leidyklų atstovais ir pigiau nei knygynuose įsigyti geidžiamų knygų.

Pernai biblioteka neteko ilgametės darbuotojos, neseniai tapusios direktore Laimos Pačebutienės. Ji buvo viena aktyviausių knygų mugės rengėjų ir žinios apie skleidėjų. Šiemet L.Pačebutienės atminimui bibliotekos kieme bus pasodintas ąžuoliukas, nuo šių metų įsiteigta šios bibliotekininkės vardo nominacija. Pirmosios nominacijos už bendrystę nusipelnė leidyklos „Ardena“ direktorė Nijolė Petrošienė. Atminimui apie tai nominantei knygų mugės metu bus įteikta Daivos Ložytės skulptūrėlė.

Palėpėje ir rūsiuose

Bibliotekos Gerlacho palėpėje įsikurs FLUXUS paroda, atvežta iš Vilniaus Jono Meko vizualiųjų menų centro. Kita FLUXUS dėlionė – požeminė ekspozicija, kurioje pristatomi Džordžo Keicono, Acefalo Miazmos, Beno Šarkos, Remigijaus Treigio, Vlado Balsio, Pauliaus Sadausko, Valdo Manomaičio ir Edmundo Lukmino kūriniai.

Tamsiuose rūsiuose dieną bus galima aplankyti niekam nežinomas bibliotekos erdves, prietemoje apžiūrėti paslėptus meno kūrinius, paglostyti baltą rūką dėžėje ir patirti įvairius FLUXUS posūkius.

Tik tris kartus

Menininkų kūriniai iš JAV, Šveicarijos ir Lietuvos bus prieinami ekspozicijos lankytojams renginių metu tik tris kartus. Knygų mugės rengėjai kviečia ateiti, nepraleisti unikalios progos paklaidžioti FLUXUS labirinte be išeities.

FLUXUS labirinto kelionę rekomenduojama pradėti nuo Gerlacho palėpės. Ten bus pristatyta FLUXUS kolekcija iš Jono Meko vizualiųjų menų centro.

Remigijaus Treigio nuotr.

Bibliotekos vidiniame kiemelyje, požeminio rūsio prietemoje lankytojams bus atrakinta Beno Šarkos personalinė paroda – „Drozofilai, Didžėjai ir Džedajai II“. Kaip rašė F. Kafka, melas yra pasaulio tvarkos principas. Šviesos išorėje nėra. Šviesa žmogaus viduje. „Niekas niekur neartėja“, – dabar byloja Gliukų teatro šamanas B. Šarka.

Bibliotekos vidiniame kiemelyje, požeminio rūsio prietemoje lankytojams bus atrakinta Beno Šarkos personalinė paroda.

Čiulbantis mobilumas

Sekantis sustojimas FLUXUS labirinte – prie bibliotekos lauko durų. Aukštai medyje įkeltas čiulbantis inkilas. „Čiulbantis mobilumas“, pasak instaliacijos autoriaus V. Balsio, „šiandien yra daugiau nei technologinis žaislas, tai gyvenimo būdo koncepcija. Daugumos žmonių „garsinė nūdiena“ tapo neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių skleidžiamų garsų. Tai nauja kalbos ir elgesio forma. Laikotarpis, per kurį įvyko metamorfozė ir žmonės tapo „čiulbančiais paukščiais“, daugumai liko nepastebėtas. Nuolat tobulindami išmaniuosius įrenginius, žmonės keičia ir savo gyvenimo būdą, o aplinką vis labiau užpildo elektroninių programų garsais. Netikėtas skambutis viešojoje erdvėje ar išmaniojo įrenginio garsinis pranešimas mus priverčia suklusti ir suprasti, iš kur tai, kas tai. Nesuklyskite kišenių labirintuose ieškodami išmaniojo įrenginio“.

Pažvelgti kitaip

Kitas FLUXUS kelionės posūkis planuojamas prie bibliotekos rūbinės. Ten lankytojams bus atrakintos dar vienos niekam nežinomos durys. Ten retai kas užsuka. Todėl tik renginio metu ir tik tris dienas vienai valandai lankytojai pateks į tamsų bibliotekos požemį. FLUXUS labirinte bus galima žvilgtelėti pro siaurą langelį, kad pamatytum V. Manomaičio užfiksuotus medžių piešinius, sustoti prie dešimties R. Treigio videoprojekcijų „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai II“, pasinerti į P.Sadausko audiokūrinių skleidžiamas bangas, išvysti niekur nerodytą E. Lukmino videokūrinį „Raudonas kilimas“, prisiliesti prie B. Šarkos kiškučių šešėlių ir įkvėpti V.Balsio rūko iš juodosios dėžės.

FLUXUS ekspozicijos pabaigoje – išskirtinė galimybė susipažinti su Dž. Keicono iš Niujorko kūriniu „The Hoof“. Jis suteikia galimybę kitaip pažvelgti į meną. „Gyvenimas per trumpas – menas per amžinas, – teigė Dž. Keiconas. – Šiais sparčiai kintančiais laikais tik menas mums gali atverti naujas duris ir išlaisvinti nuo kartais per sunkios realybės, bylojančios apie negrįžtamo grožio tolstantį aidą.“

Pasiklydo požemyje

„Niekas nenueis tavo kelio už tave“, – mano FLUXUS labirinto kelionės idėjos sumanytojas ir ekspozicijos architektas, šveicarų menininkas A. Miazma. Anot jo, absoliučiai visos Klaipėdos parodų ekspozicinės erdvės nublanko prieš unikalią bibliotekos požemio erdvę. Ekspozicijos architektas pasakojo, kad specialus FLUXUS labirinto kelias sukurtas atsižvelgus į itin sudėtingą ir painų bibliotekos architektūrinį erdvių išplanavimą.

Menininkui teko išmušti bibliotekos langą ir tokiu radikaliu būdu išsilaisvinti iš požemio.

A. Miazma atviravo, kad įrengiant ekspoziciją jis pats pasiklydo vienoje bibliotekos požeminėje dalyje. Tada durų raktas užstrigo spynoje ir šveicaras buvo pakliuvęs į nelaisvę net kelioms valandoms. Menininkui teko išmušti bibliotekos langą ir tokiu radikaliu būdu išsilaisvinti iš požemio. Šį atsitikimą jis dabar prisimena su šypsena ir garantuoja, kad panašių nuotykių nebebus. FLUXUS labirinte imtasi saugumo priemonių, o ekspozicijos architektūra patobulinta. Bibliotekos lankytojų, laimingai išėjusių iš požeminio FLUXUS labirinto, Minotauras lauks namuose. Tiesiau – arčiau, aplink – greičiau.

Kūrėjų sąjungos projektą „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai II“ iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris – Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais rengdami Klaipėdos knygų mugę organizatoriai kviečia prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją L.Rėzą, kuris prieš 200 metų atrado ir padovanojo mums K.Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį "Metais", išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.

Vakar Klaipėdos knygų mugės atidarymo proga buvo pristatyta nauja kompaktinė plokštelė "Metų" metai: Vyžlaukio "viežlybieji" ir "nenaudėliai".

Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis "Aušrinė" (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Organizatorių teigimu, mugės metu didžiausias dėmesys kreipiamas į knygas ir jas rašančiuosius, tačiau programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojams.

Rengiami naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai bei žaidimai.

Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą.

Šio renginio tikslas – populiarinti knygas ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione.

Klaipėdos knygų mugę dar galima aplankyti penktadienį ir šeštadienį.