Tiltų gatvės pradžioje tarp 2-ojo ir 4-ojo namų devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasodintas ąžuolas bujoja, džiugindamas praeivius. Jis ryškiai kontrastuoja su netoliese esančia vis liūdniau atrodančia buvusio kino teatro „Baltija“ griuvena.

Apie šio ąžuolo pasodinimo aplinkybes susirinkusiems sąjūdiečiams pasakojo klaipėdietis juvelyras Vytautas Karčiauskas.

Mažai kas bepamena, kad tarp šių namų pirmiausiai buvo pastatytas metalinis medis. Tik vėliau greta tada gyvenęs V. Karčiausias su kaimynais sugalvojo pasodinti gyvą ąžuolą. Tai buvo menininko protesto prieš ilgai netvarkomą šiukšlyną, riogsojusį šiame kieme.

Dar prieš susikuriant Sąjūdžiu, klaipėdiečiai įgavo drąsos kovoti už daugelį jiems tada rūpėjusių dalykų. Vienas tokių buvo ir parašų rinkimas, reikalaujant Tiltų gatvėje uždrausti transporto eismą ir padaryti ją pėsčiųjų gatve. Tūkstančiai klaipėdiečių pasirašė po peticija būtent prie šio ąžuolo.

Pasidaliję prisiminimais apie šią vietą, kur Klaipėdoje pirmą kartą jauni žmonės išdrįso pasirodyti nešini lietuviška trispalve, klaipėdietiško Sąjūdžio kūrėjai nupėdino į savo būstinės Vežėjų gatvėje 4 kiemą. Dabar šiame name veikia Klaipėdos lėlių teatras.

Iki oficialios renginio pradžios dar buvo likę šiek tiek laiko, tad į susitikimo vietą pamažu rinkęsi klaipėdiečiai glebėsčiavosi, spaudė vieni kitiems rankas, šnekučiavosi, vieni kitiems primindami savo bebaimės jaunystės įvykius.

Tada, prieš 35-erius metus, visi jie buvo jauni, pramuštgalviai, nežinoję, kas už jų drąsą gali grėsti, bet nepaisant nieko būręsi į būrį skambiu pavadinimu Sąjūdis.

Renginys prasidėjo darniai sugiedota Tautiška giesme. Prisiminti jau iškeliavę anapilin sąjūdiečiai. Atminimo medalis įteiktas neseniai mirusio menotyrininko, sąjūdiečio Petro Šmito žmonai.

Viena pirmųjų kalbėjo visiems Lietuvos žmonėms įsiminusi aktyvi Sąjūdžio kūrėja Angonita Rupšytė.

„Nepamenu daugybės vietų, galiu pasiklysti įvairiuose miestuose, bet kur buvo jų Sąjūdžio būstinės, niekada nepamiršiu. Sąjūdis dar gyvas mūsų širdyse, kol mes esame, gyvuos ir Lietuva“, – kalbėjo ji, paskutine fraze priversdama suabejoti ne vieną vakaro dalyvį.

Vieni kalbėjo, kad mūsų valstybė bus gyva kur kas ilgiau, nei kuris nors susirinkusiųjų, kiti bandė kalbėti apie šalyje bujojančias negeroves.

Vienas po kito mikrofoną į rankas ėmė ir prisiminimais dalijosi anų dienų bendražygiai. Daugelis linkėjo susirinkusiesiems sveikatos, ragino nebijoti pasakyti kitokią nuomonę, nes būtent už tai ir kovota vaduojantis iš sovietijos.

„Tai buvo ryškiausias mano gyvenimo laikas. Didžiuojuosi tuo, kad dalyvavau Sąjūdžio veikloje, kad dirbome nuoširdžiai tikėdami viso to prasme. Linkiu visiems mums neprarasti to, kas svarbiausia – mylėti Lietuvą ir tikėti jos ateitimi“, – kalbėjo architektė Laima Šliogerienė.

Netrukus mikrofonas tapo per silpnas nustelbti gretimame senamiesčio kieme koncertui besiruošiančios grupės „Biplan“ repeticijos garsams. Susirinkusiųjų ratas ėmė retėti, prisiminimais tapo įdomu dalintis mažomis grupelėmis.

Po penkerių metų, ko gero, susirinks dar mažesnis ratas Klaipėdos Sąjūdžio kūrėjų, bet jo svarba ir pasiekimai liks nepakeičiami.

Blogiau būti nebegali

Vienas pirmųjų Klaipėdos sąjūdžio aktyvistų, visuomenininkas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis 33-iųjų Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo metinių proga inicijavo atvirą sąjūdiečių laišką dėl Sąjūdžio idėjų tęstinumo.

„Jau nebegalime tylėti dėl to, kas vyksta. Jie apsimetė, kad vykdo Sąjūdžio programą, bet viskas ne taip. Jie visą laiką deklaravo, kad yra Sąjūdžio idėjų perėmėjai, bet taip nebuvo. Juk konservatoriai atsirado tik 1993 m., jau po visų įvykių. Ir, baisiausia, jie atsikratė visa Sąjūdžio programa. Juk per 30 deklaracijų buvo priimta visais klausimais, ir viską jie atmetė. Todėl esame priversti praėjus tiek metų rašyti atvirą laišką ir prašyti pasiaiškinti“, – kalbėjo D.Varkalis.

Vyras apgailestavo, kad nors nepriklausomybė buvo iškovota, bet Sąjūdis situacijos nesuvaldė.

„Kaip šiandien galėčiau viską reziumuoti? Blogiau būti jau nebegali. Kaip toje A.Kaušpėdo dainoje: „Zombiai atrieda, atidunda.“ Valdžia į nieką nereaguoja. Tiek vieni, tiek kiti. „Valstiečiai“ gal ir būtų likę, jei nebūtų pridarę tiek klaidų – susipyko su jūrininkų bendruomene, atiminėjo vaikus, kirto miškus. Atėjo konservatoriai, tai turėjo viską stabdyti, bet ne, ir šitie stumiasi kaip buldozeriai. Kiekvieną kartą bet kurie valdantieji padaro nepataisomų klaidų valstybei. Dar nebuvo atvejo, kad nebūtų padaryta šaliai kas nors skaudaus. Tai protu nesuvokiami dalykai“, – apgailestavo klaipėdietis.

Apmaudas: D.Varkalis apgailestauja, kad per daugiau nei 30 metų po Nepriklausomybės atgavimo Sąjūdžio iškelti tikslai valstybėje taip ir liko neįgyvendinti.

Kur tautinė valstybė?

Savo atvirame laiške konservatorių partijos tarybai sąjūdiečiai tvirtino esantys susirūpinę, kad partija, deklaruodama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio idėjų tęstinumą, „visiškai nesilaiko sąjūdiečių pamatinių vertybių ir išduoda tautinės valstybės principus“.

Jie priminė, kad Sąjūdžio strateginis tikslas buvo ne liberalia ir globalia pasaulėžiūra grįsta Lietuvos vidaus ir užsienio politika, bet tautinės valstybės atkūrimas, po nepriklausomybės paskelbimo – lietuvybės puoselėjimas ir šalies atstatymas.

„Pareiškiame, kad jūsų vadovaujama partija, kuri per pastaruosius daugiau kaip trisdešimt metų buvo aktyvioje politikoje, o dabar yra valdančiosios daugumos pagrindinė partnerė, ne tik nesilaikė visam Sąjūdžiui priimtinų tikslų, bet sulaužė priimtus sprendimus, tai yra tautinės mokyklos įgyvendinimą (M.Lukšienės reformą), LR Konstitucijoje turėjo būti išlaikytos trys nuosavybės formos – išimties tvarka paliekama valstybinė, sukuriamos mišri ir privati nuosavybės formos, turėjo būti priimtas visų pagrindinių parlamentinių ir kitų partijų susitarimas, kad nebūtų privatizuojami strateginiai šalies objektai“, – rašoma atvirame laiške.

Kaip šiandien galėčiau viską reziumuoti? Blogiau būti jau nebegali.

Laiško autoriai atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų politinių partijų atstovai viešojoje erdvėje diskredituoja juos kaip Sąjūdžio dalyvius, „paminant piliečio tautines ir tradicines vertybes dėl žmonių pastangų siekti bendrų tikslų strateginiais šalies klausimais, ignoruoja pastangas aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime“.

„Esama valdančioji dauguma, žeminanti Lietuvos valstybingumo simbolius ir istoriją, savo sprendimais ir veiksmais niokojanti gamtinį ir kultūrinį paveldą, vykdo nepriimtiną mūsų atžvilgiu politiką ir visomis išgalėmis stengiasi sunaikinti Sąjūdžio priimtus sprendimus ir idėjas. Be jokios abejonės, jūs diskredituojate tautinę valstybę, kurioje kaip tik turėtų būtų parodoma pagarba visiems Lietuvos piliečiams, o ypač tiems, kurie iškovojo šalies nepriklausomybę ir laisvę“, – rašoma atvirame sąjūdiečių laiške konservatorių partijos vadovybei.

Renginys: Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje eksponuojama Atgimimo laikmečio fotografijų paroda, ketvirtadienį čia buvo paminėta Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Mitinguos prie Seimo

Sąjūdiečiai tikisi, kad TS-LKD, kuri „nesilaikė ir nesilaiko Sąjūdžio priimtų idėjų ir tikslų“, jiems atsakys, kokius politinius tikslus įgyvendina konservatoriai.

„Reikalaujame atsižvelgti į mūsų reikalavimus ir atsakyti, dėl kokių priežasčių partija nebetęsia Sąjūdžio iškeltų idėjų įgyvendinimo, prarasdama tautos pagarbą ir pasitikėjimą. Mes atitinkamai įvertinsime, kaip jūsų partija atsižvelgs į tautos pagarbą ir pasitikėjimą per ateinančius Seimo rinkimus 2024 metais“, – baigiamas sąjūdiečių laiškas valdančiosios partijos tarybai.

Panašu, kad Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis ketvirtadienį buvo pažymėta ne tik atviru laišku konservatoriams, bet ir mitingu prie Seimo.

Organizatorių kvietime teigiama, kad „šiandien Lietuvai ir vėl reikia naujo sąjūdžio“.

Tuomet esą buvo kovota dėl savo šalies laisvės ir nepriklausomybės nuo sovietų okupacijos, o šiandien vėl „turime telktis ir pakilti naujam vertybiniam sąjūdžiui už prigimtinę šeimą, už Konstituciją, už tautines, tradicines vertybes, už lietuvių kalbą, už istorinę atmintį, už žodžio laisvę ir jų išsaugojimą“.

Esą dabartinė valdžia „veikia priešingai žmonių valiai, jie stumia įstatymus, kuriems nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos žmonių“.

Testamentas – jaunuomenei

Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis ketvirtadienį buvo paminėta ir Klaipėdoje.

Vidurdienį Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje uostamiesčio Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įteiks testamentą jaunuomenei.

Esą atėjo laikas jauniems žmonėms perduoti idėjas, tęsiant Lietuvos Sąjūdžio programą ir deklaraciją, kuria remiantis būtų toliau kuriama demokratinė, teisinė ir nacionalinė valstybė.

„Lietuvių tauta tūkstantmetį sunkiai kovojo už savo būtį ir savarankiškumą. Mūšiai miškuose, tremtyse ir lageriuose patirti su dideliais praradimais. Tautos didžioji dalis, susibūrusi į Lietuvos Sąjūdį 1988 m. birželio 3 d., iškovojo Lietuvos nepriklausomybę ir atkūrė sovietinės okupacijos metais sunaikintą Lietuvos valstybę. Valstybė turi būti išsaugota ir ateinančios kartos privalo tęsti nesibaigiančią kovą už tautos egzistenciją pasaulyje“, – simboliniame testamente užrašė Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmeiviai.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradžia laikomas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d.

Iniciatyvinę grupę tada sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.