G. Thunberg ir kiti klimato grupės „Extinction Rebellion“ protestuotojai buvo pastebėti sėdintys autobuse, kol policija toliau vykdė areštus, nurodė naujienų agentūros AFP korespondentas.

G. Thunberg anksčiau prisijungė prie kelių šimtų protestuotojų, ėjusių iš Nyderlandų miesto centro link A12 magistralės, vedančios iš miesto.

Ankstesniuose „Extinction Rebellion“ protestuose aktyvistai užblokuodavo greitkelį, o policija panaudodavo vandens patrankas ir sulaikydavo kovotojus prieš klimato kaitą.

Tačiau šeštadienį kelios dešimtys policininkų, tarp kurių buvo ir raitosios policijos pareigūnų, neleido grupei eiti ant greitkelio, įspėję, kad „gali būti panaudotas smurtas“, jei jie vis tiek bandys tą padaryti.

Policija akylai stebėjo protestuotojus, kurie ėjo nešini grupės „Extinction Rebellion“ vėliavomis ir plakatais su užrašais „Sustabdykite subsidijas degalams!“ bei „Planeta miršta!“.

Kai kurie protestuotojai rado kitą kelią ir užblokavo pagrindinį kelią netoli greitkelio, kuris veda iš prie jūros įsikūrusios Hagos į Utrechtą šalies centrinėje dalyje.

Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes.

Pilkais marškinėliais, juodomis kelnėmis dėvinti ir mėlynus batus avinti G. Thunberg prisijungė prie grupės protesto pradžioje ir kartu su ja skandavo šūkius, kol visi buvo priversti sustoti.

„Šiandien svarbu surengti demonstraciją, nes gyvename nepaprastosios padėties planetoje sąlygomis“, – AFP sakė G. Thunberg, policijai blokuojant protestuotojus.

„Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes“, – teigė ji.

AFP korespondentas matė, kad anksčiau mažiausiai vienas protestuotojas buvo sulaikytas ir nuvestas į laukiantį policijos mikroautobusą.

Paklausta, ar nerimauja dėl policijos veiksmų ir sulaikymo, G. Thunberg atsakė: „Kodėl turėčiau?“

Aktyvistai teigė, kad, nepaisant Nyderlandų parlamento daugumos pritarimo ir plačios visuomenės paramos iškastinio kuro subsidijų mažinimui, „planai nebus įgyvendinti iki 2030 ar net 2035 metų“.

„Tuo metu ekologinė krizė toliau siautėja, o kadenciją baigiantis šalies ministrų kabinetas apsimeta, kad turime visą pasaulio laiką, nors krizė vyksta dabar“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame klimato grupės „Extinction Rebellion“ pranešime.

„Extinction Rebellion“ pridūrė, kad šis protestas buvo dalis plano daryti spaudimą Nyderlandų vyriausybei prieš birželį planuojamus debatus dėl subsidijų iškastiniam kurui.

Tai, kad Gazos Ruožą valdanti islamistinė organizacija „Hamas“ per „siaubingą išpuolį žudė izraeliečių civilius“, negali legitimuoti „besitęsiančių Izraelio karo nusikaltimų“, rašė G. Thunberg ir dar penki aktyvistai straipsnyje, kuris antradienį buvo paskelbtas laikraščiuose „Aftonbladet“ ir „Guardian“. „Vykdyti genocidą nėra nei savigyna, nei kaip nors proporcinga“, – rašė jie.

G. Thunberg ir kiti pasirašiusieji pabrėžia kalbantys tik už „Fridays for Future“ judėjimą Švedijoje. Organizacija esą jau ne kartą reagavo, kai kentėjo ir buvo žudomi žmonės, nesvarbu, ar Kurdistane, ar Ukrainoje, ir neketina tylėti ir dabar. Jie citavo Izraelio istoriką Rasą Segalą, kuris jau praėjus kelioms dienoms nuo konflikto pradžios Izraelio veiksmus Gazoje pavadino „genocidu iš vadovėlio“.

Kartu aktyvistai pasmerkė antisemitinius ir islamofobiškus incidentus Švedijoje. „Visi, dalyvaujantys šioje diskusijoje, privalo skirti „Hamas“, musulmonus ir palestiniečius, kaip ir Izraelio valstybę reikėtų skirti nuo žydų tautos ir izraeliečių“, – rašė jie.

„Tai, kad valdžioje esantys žmonės vis dar kažkaip neigia ir aktyviai eina klaidinga kryptimi, galiausiai bus pastebėta ir suprasta kaip precedento neturinti išdavystė. Tai tik laiko klausimas“, – sakė G. Thunberg pareiškime naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad tampa „vis sunkiau ignoruoti klimato krizę“.

Karas karu, o pasipriešinimas iškastiniam kurui neturi liautis. Gerai, kad tas kaimas, kuriame protestavo protestuotoja, yra Vokietijoje, o ne kur nors Afganistane, nes gi ten būti viešai nuplaktas rykštėmis nuo šiol turi šansų net vyras, ką jau kalbėti apie moterį.

Talibanas nesuprastų nei klimato atšilimo problemų, nei juolab mergaitės Gretos pretenzijų.

Talibanas nesuprastų nei klimato atšilimo problemų, nei juolab mergaitės Gretos pretenzijų. Bet jaunoji aktyvistė protestuoja saugiai, civilizuotoje šalyje, kur policininkai ginkluoti ne rykštėmis ar kalavijais. Dėmesio šiame pasirodyme ji turbūt gavo mažiau, nei tikėjosi, nes viso ko centre, kaip bežiūrėsi, ir toliau išlieka Ukraina, su kuria sunkiai pakonkuruosi populiarumo fronte, ir vargiai šiuo metu žemėje yra dar viena tokia vieta su tiek kenčiančių žmonių.

Katastrofa po katastrofos. Diena po dienos – praradimai, aukos, mirtys ir priešų džiūgavimas. Belieka laukimas, kada viskas baigsis, nes tai ištverti sudėtinga net ir labai stipriems žmonėms. Jie mieliau šitokį viso pasaulio dėmesį perleistų mergaitei Gretai, kad tik jų vaikai būtų gyvi, vyrai, sūnūs ir tėvai nesumaitoti, moterys linksmos ir laimingos, o namai nesusprogdinti.

Jei klimato aktyvistė staiga sumanytų atvykti savanoriauti į rusų banditų gaujų siaubiamą Ukrainą, neabejotinai taptų žvaigžde, tačiau ir vėl tai būtų tik laikina šlovė, nes tai – kaip ir iškastinio kuro problemos, kurios vakarykštėmis tapo dar prieš metus ir vargiai jos bus aktualios artimiausiu laiku, kad ir kiek jaunosios aktyvistės vadybininkai besistengtų.

G. Thunberg pasakojo įsikrausčiusi į nuomojamą būstą Stokholme, tačiau ne viena, o su dviem savo keturkojais. „Ir laimei, esu Švedijoje, kur žmonės ne taip domisi įžymybėmis“, – sakė ji.

Naujajame bute mergina gyvena su juoda labradoro kalyte Roxy ir auksaspalviu retriveriu Moses. Ją dažai aplanko tėvai bei jaunesnioji sesutė.

G. Thunberg, išgarsėjusi savo penktadieniniais mokyklos streikais, teigė toliau tęsianti mokslus, kuriuos derina su veikla judėjime „Penktadieniai už ateitį“ („Fridays For Future“). „Aš mėginu būti efektyvi: mokykloje padarau namų uždavinius, kad, kai grįžtu namo, turėčiau laiko kitiems dalykams, darbui“, – sakė G. Thunberg. Pabaigusi mokyklą, ji norėtų toliau studijuoti. „Tai man labai patinka“, – kalbėjo klimato aktyvistė. Paklausta apie ateitį, ji sakė: „Matysime, kur aš galiausiai atsidursiu“.

Tačiau interviu priežastis buvo ne nauja G. Thunberg gyvenamoji vieta, o Glazge vyksianti Pasaulio klimato konferencija. „Manau, kad girdėsime daug gražių kalbų ir daug pažadų, – sakė ji. – Tačiau jie, įdėmiai panagrinėjus, bus daugiau ar mažiau nereikšmingi. Visa tai bus tik tam, kad žiniasklaida turėtų apie ką pranešti“. Po to esą veikiausiai viskas liks kaip buvę.

„Konferencija duos rezultatų tik tada, jei bus didelis, masinis spaudimas iš išorės“, – tęsė G. Thunberg. Anot jos, dar esame toli nuo to, kas turi būti padaryta. Tačiau maža viltis esą rusena: „Galbūt yra sąžiningų lyderių, kurie aiškiai parodys, kad būtina skubėti ir pažadins žmones“. G. Thunberg sakė tikriausiai dalyvausianti JT susitikime, tačiau būgštauja, kad vėl nusivils.

Airija irgi paskelbė, kad nuo koronaviruso pradės vakcinuoti paauglius. Lietuvoje – anokia čia naujiena, mes tokią galimybę turime jau bemaž du mėnesius, tik Lietuva – ne Airija. Pas mus net migrantai skiepytis nenori.

O migrantų nenori Lietuva, bet norėtų pinigų iš Europos Bendrijos pasienio tvorai nuo staiga užplūdusio patamsių gaivalo. Tačiau EK nenori jų duoti šito barjero statybai, bet mielai skirtų lėšų pabėgėlių stovyklų įrengimui pačioje Lietuvoje.

Žibalo į besiplieskiančio chaoso liepsnas valstybėje vis papila iš politinio užribio pakilti bandantys veikėjai, triukšmingai reikalaujantys valdančiųjų atsistatydinimo ir naujų Seimo rinkimų.

Gi stovyklų, kaip ir pačių migrantų, o dar labiau – skiepų ir dabartinės valdančiosios daugumos nenori naujai kylanti chaotiškoji jėga su prie jos besišliejančiais išsikvėpusiais politikais bei kontrabandininkais.

Tačiau juos bent dar galima suprasti, nes gi tvora pasienyje akivaizdžiai nedera su jų verslo planais ir dešimtmečius nusistovėjusiais pagrindiniais tabako gaminių keliais iš Rytų į Vakarus.

Lyg to dar būtų negana, žibalo į besiplieskiančio chaoso liepsnas valstybėje vis papila iš politinio užribio pakilti bandantys veikėjai, triukšmingai reikalaujantys valdančiųjų atsistatydinimo ir naujų Seimo rinkimų, nes išvydo gerą progą įšokti ten, iš kur rinkėjų ne taip seniai buvo gėdingai ištrenkti.

Susidariusios aplinkybės, it kokie turkiški saldėsiai, – tikra palaima ne visai draugiškiems kaimynams.

Juolab visa situacija pamažu ima priminti graikų mitų Chaosą – pragarmę ar bedugnę, kurioje nėra vietos kultūringo žmogaus sferai, logosui ir protui, kur pavojingai priartėjama prie siaubo ir tamsybių. Ir guodžia tik tai, kad Chaosas vis dėlto yra įsčios, iš kurių randasi pasaulis, kad ta netvarka yra kažkokios galios sankaupa, galop vis tiek lemsianti tvarkos atsiradimą.

Savo gimimo dieną sausio 3-iąją stokholmietė ketino praleisti namuose. Jau praėjusiomis savaitėmis ji savo penktadieninius klimato protestus dėl pandemijos ir su tuo susijusių ribojimų rengė būdama namuose. Paprastai jos protestų vieta anksčiau būdavo prie parlamento Stokholme. Ir savo šalininkų visame pasaulyje G. Thunberg prašė laikytis kovos su pandemija priemonių.

G. Thunberg savo „Mokyklos streiku už klimatą“ prieš dvejus metus padėjo pagrindą šiandieniniam judėjimui „Penktadieniai už ateitį“ („Fridays For Future“). Savo paties pieštu protesto plakatu, su kuriuo stovėdavo prie Švedijos parlamento, ji išgarsėjo visame pasaulyje.

Šis įspūdingo dydžio (penkios premijos po 830 tūkst. eurų) prizas atiteks tiems, kurie per pastaruosius metus labiausiai pasitarnavo žmonijai mokslo, literatūros ir taikos srityse.

2020-ieji išties buvo kriziniai visomis prasmėmis (kai kurių skeptikų prilyginami net Trečiajam pasauliniam), tad pretendentų į laureatus galėtų būti tikrai nemažai.

Nors paprastai Nobelio taikos premija nebuvo teikiama karo ir krizių metais, o pernai dėl skandalo nepaaiškėjo ir literatūros premijos laimėtojas.

Apmaudu tik, kad kandidatai Nobelio komitetui turėjo būti pateikti iki šių metų vasario 1-osios, o svarbiausi metų reiškiniai kaip tik įsisiūbavo po to – ir COVID-19 pandemija, ir nežinia kada pasibaigsianti baltarusių tautos heroika bei kiti demokratijai ir taikos išsaugojimui reikšmingi įvykiai.

2020-ieji išties buvo kriziniai visomis prasmėmis (kai kurių skeptikų prilyginami net Trečiajam pasauliniam), tad pretendentų į Nobelio premijos laureatus galėtų būti tikrai nemažai.

Nepaisant to, komitetas iki tol jau patvirtino per 300 herojų 2020-ųjų Nobelio taikos premijai gauti. Tai vienas ilgiausių kandidatų sąrašų per visą istoriją.

Tarp šių metų pretendentų yra ir švedų klimato aktyvistė Greta T., ir Honkongo žmonės, kovojantys "už pamatines teises, kurių principais pagrįsta valstybė".

Vis dėlto, jei kandidatai būtų registruoti bent iki rugsėjo pradžios, tarp jų neabejotinai atsidurtų kinų gydytojas L.Wenliangas, pirmasis įspėjęs pasaulį apie koronaviruso grėsmę ir tapęs jo auka, Baltarusijos žmonės, pakilę už savo teises ir laisves, apnuodytasis Rusijos prezidento "politinis taikinys" A. Navalnas.

O realiausiu literatūros premijos laureatu antrą kartą be konkurencijos taptų A. Camus už pranašišką savo kūrinį "Maras". Tiesa, premija jam turėtų būti teikiama išimties tvarka (nes ji skiriama tik gyviems kūrėjams) ir, jei tik galėtų, šią premiją jis tikrai vėl atsiimtų, skirtingai nei kitas genijus – J. P. Sartre'as, oriai jos atsisakęs.

„Mano metų pertrauka nuo mokslų baigėsi, ir jaučiuosi išties puikiai, kad vėl grįžtu į mokyklą!“ – per „Twitter“ parašė 17-metė, pridėjusi nuotrauką, kurioje ji matoma besišypsanti, užsidėjusi mokyklinę kuprinę ir laikanti dviratį.

G. Thunberg nenurodė, kuriame mieste ar mokykloje tęs mokslus.

Užbaigusi mokslo metus 2019 metų birželį paauglė nuolat keliavo po pasaulį, todėl jai teko mokytis nuotoliniu būdu.

Užuot pradėjusi paskutiniuosius mokslo metus vidurinėje mokykloje ji perplaukė Atlanto vandenyną burine jachta, tikėdamasi savo pavyzdžiu paskatinti žmones mažiau skraidyti ir tokiu būdu sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Jos kelionės pagrindinis tikslas buvo Jungtinių Tautų klimato konferencija COP25, turėjusi vykti Čilės sostinėje Santjage.

Tačiau renginys galiausiai buvo perkeltas į Madridą dėl Čilę krėtusių didelių neramumų, tad G. Thunberg teko parplaukti iš JAV į Europą katamaranu, priklausančiu vienai jaunų australų porai.

Viešėdama Šiaurės Amerikoje G. Thunberg peikė pasaulio lyderius per pasirodymą Jungtinėse Tautose, dar kartą susitiko su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), priėmė jai įteiktus Monrealio miesto raktus ir keliavo po žemyną elektromobiliu „Tesla“, išnuomotu buvusio Kalifornijos gubernatoriaus ir veiksmo filmų žvaigždės Arnoldo Schwarzeneggerio (Arnoldo Švarcenegerio).

Kaip pranešė Europos Komisija, Europos klimato teisės akte nustatomas tikslas iki 2050 m. Europos Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.

Tačiau šis dokumentas sulaukė renginyje dalyvavusios švedų paauglės aktyvistės Gretos Thunberg (Gretos Tunberg) griežtos kritikos – ji pareiškė, kad toks projektas yra bereikšmis.

Kovingoji septyniolikmetė ruošiasi Belgijos sostinėje penktadienį jos vadovaujamo ekologinio judėjimo organizuojamam protestui, bet pirmiausiai ji dalyvavo ES komisarų susitikime. Posėdis, kuriame aukšto rango bloko pareigūnai pristatė Europos Komisijos siūlomą teisės aktą dėl klimato, retai būna prieinamas pašaliečiams.

G. Thunberg vėliau taip pat dalyvavo Europos Parlamento komiteto posėdyje, nors kai kurie europarlamentarai ankstesnę dieną reiškė pasipiktinimą, jog aktyvistei buvo sudaryta tokia galimybė, kai kitiems lankytojams ir netgi daliai darbuotojų buvo uždrausta lankytis Europos Parlamente dėl koronaviruso protrūkio grėsmės.

Per komiteto posėdį G. Thunberg pareiškė, kad ES planai klimato srityje yra smarkiai nepakankami ir kad Europa neturėtų skelbti klaidinamų pareiškimų, jog ji yra kovos su pasauliniu atšilimu lyderė.

ES turėtų liautis „apsimetinėti, kad jūs galite būti klimato lyderiai ir tuo pačiu toliau statyti bei subsidijuoti naują iškastinio kuro infrastruktūrą“, kalbėjo ji.

Ši kritika nuskambėjo paskelbus, kad naujasis ES teisės aktas suteiktų Europos Komisijai naujų galių nustatyti išmetalų normas Bendrijos narių vyriausybėms. Šią iš pažiūros paprastą priemonę sveikino žalieji ir aktyvistai.

„Viena iš pridėtinių verčių – išeiti iš dabartinės padėties, kai klimato uždavinius vienbalsiai nustato Europos Vadovų Taryba“, – sakė liberaliųjų pažiūrų Prancūzijos europarlamentaras Pascalis Canfinas (Paskalis Kanfenas).

Duobėtas kelias į neutralumą

Tačiau nacionalinės vyriausybės beveik neabejotinai priešinsis siūlymui suteikti Komisijai daugiau galių. Tikėtina, kad šį siūlymą kritikuos ir Europos Parlamentas, turintis patvirtinti teisės aktą.

„Šalims narėms ir Parlamentui tai labai nepatiks, – savo tinklaraštyje rašo strateginių klimato klausimų tyrimų instituto E3G analitikas Quentinas Genard'as (Kventenas Ženaras). – Net ir labiau proeuropietiškai nusiteikusios ir veiksmus dėl klimato palaikančios šalys nori išlaikyti klimato politikos priežiūrą.“

Tikslą siekti neutralaus poveikio klimato atžvilgiu ES lyderiai patvirtino per birželį įvykusį įtemptą viršūnių susitikimą. Nuo jo atsiribojo vienintelė Lenkija, labai priklausoma nuo akmens anglių.

Naujasis teisės aktas įpareigotų visas 27 ES nares per ateinančius 30 metų pasiekti pusiausvyrą tarp išmetamų ir fiksuojamų anglies junginių.

ES siekis iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralizuoto poveikio klimatui bloku yra Europos žaliojo kurso, kurį 2019 m. gruodžio 11 d. pristatė U. von der Leyen vadovaujama Europos Komisija, pagrindas.

Pirmą kartą savo iki 2050 m. klimato atžvilgiu neutralios ES viziją Komisija pateikė 2018 m. lapkritį, laikydamasi 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimu nustatyto tikslo užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei dviem laipsniais, ir siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų pusantro laipsnio, jeigu tai įmanoma.

Pernai kovo 14 dieną ES tikslą užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį patvirtino Europos Parlamentas, o gruodžio 12-ąją tikslui iki 2050-ųjų neutralizuoti ES poveikį klimatui pritarė Europos Vadovų Taryba.