Skelbiama net tai, kad naujoji viruso atmainos rūšis gali dar labiau padidinti COVID-19 ligos atvejų skaičių.

Tad šalims patariama stebėti susiklosčiusią situaciją, susirgimų atvejus, revakcinuoti tuos, kuriems ligos rizika didžiausia – vyresnių nei 60-ies, nėščiųjų ar sergančiųjų lėtinėmis ligomis bei turinčiųjų silpną imunitetą.

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos medicinos genetiko Luko Žemaičio, Lietuvoje bent kol kas jokios naujos atmainos neaptinkama.

"Remiantis pasaulinių sveikatos organizacijų informacija (PSO, ECDC), šiuo metu nėra žinoma SARS-CoV-2 viruso atmainų, kurių biologinės savybės būtų stipriai pakitusios ir reikalautų greito jų aptikimo ir plitimo suvaldymo. Viešoje erdvėje kartkartėmis pasirodo informacijos apie tam tikras šio viruso atmainas, į kurias mokslininkai atkreipia dėmesį, tačiau neretai šios viruso atmainos turi minimalią įtaką epidemiologinei situacijai", – teigė L.Žemaitis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė teigė, kad COVID-19 atvejų Lietuvoje mažėja kas savaitę, bet vis tiek patariama pasiskiepyti.

"Raginame ir toliau išlaikyti budrumą, kadangi Europoje susirgimų COVID-19 jau ėmė daugėti. Pastebima tendencija, kad Lietuvoje Europos sergamumo dinamika po kurio laiko atsikartoja. Todėl skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama visiems (vyresniems nei penkerių metų), kurie to dar nepadarė, o pasiskiepijusiems pirmomis dviem dozėmis rekomenduojama vakcinacija sustiprinančiąja doze (12 m. ir vyresniems)", – nurodė L.Grinytė-Jauniškienė.

„Sekoskaitos tyrimai dėl koronaviruso bus pradėti vykdyti Lietuvoje nuo spalio 10 dienos“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovas Tomas Bagdonas.

Anot jo, tyrimai apims atrinktas gydymo įstaigas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės miestuose bei Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio ir Ukmergės rajonuose.

„Šios lokacijos ir gydymo įstaigos pasirinktos siekiant užtikrinti stebėsenos tolygumą“, – kalbėjo atstovas.

T. Bagdono teigimu, stebėseną organizuos ir vykdys Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

„Ėminiai bus imami iš asmenų, kuriems pasireiškė COVID-19 ligai būdingi simptomai, ir kuriems atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas“, – aiškino jis.

Gautus duomenis planuojama naudoti, nustatant COVID-19 atmainų paplitimą Lietuvoje, jais taip pat bus dalinamasi ir tarptautiniu lygiu.

Nuo praėjusių metų vasario NVSPL buvo paskirta koordinuoti bei vystyti koronaviruso ligos sekoskaitos tyrimų sistemą.

Tačiau nuo gegužės šalyje atšaukus ekstremalią situaciją dėl COVID-19, nustojo galioti ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai, leidžiantys naudoti pacientų mėginius sekoskaitos tyrimams bei apmokėti už juos.

Sekoskaitos tyrimai parodo, kokia COVID-19 atmaina vyrauja šalyje.

Komentaras pasirodė 27 valstybių Bendrijai rengiantis pradėti revakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją artėjant šaltajam sezonui ir tikėtinai naujai COVID-19 atvejų bangai.

Revakcinacijai bus naudojamos naujai patvirtintos vakcinos, pritaikytos dabar dominuojančiai koronaviruso omikron atmainai, ir pradinės vakcinos, sukurtos kovoti su virusu, 2019 metais atsiradusiu Kinijos Uhano mieste, nurodė Europos vaistų agentūra (EVA).

Tačiau žmonės „neturėtų laukti kokios nors specifinės vakcinos“, spaudos konferencijoje sakė EVA vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri (Markas Kavaleris).

„Galėtų atsirasti koks nors visiškai naujas variantas, kurio šiandien negalime numatyti“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį EVA patvirtino „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ sukurtas vakcinas, pritaikytas apsaugoti nuo koronaviruso omikron atmainos senesnio subvarianto BA.1.

„Pfizer“ adaptuota vakcina nuo šiuo metu dominuojančių omikron subvariantų BA.4 ir BA.5 turėtų būti patvirtinta rugsėjo viduryje. Šiuo metu vertinama ir panaši „Moderna“ vakcina.

Tačiau šios naujosios, omikron atmainai pritaikytos vakcinos pirmiausia bus skiriamos pagyvenusiems, pažeidžiamiems žmonėms, besilaukiančioms moterims ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, sakė M. Cavaleri.

Tad dauguma žmonių bus pakartotinai skiepijami pradinėmis vakcinomis, sukurtomis apsaugoti nuo pandeminio koronaviruso Uhano atmainos.

„Pradinės vakcinos vis tiek gali apsaugoti nuo sunkios COVID-19 ir nuo mirties“, net jei ir ne taip veiksmingai užkerta kelią užsikrėtimui, pažymėjo M. Cavaleri.

Pasak jo, „neatmestina“ galimybė, kad šią žiemą atsirasiantys nauji koronaviruso variantai gali būti panašesni į ankstesnius omikron potipius, šiuo metu nustelbtus BA.4 ir BA.5 subvariantų.

„Esame labai pavojingame etape, – pabrėžė ji. – Stebime labai sparčiai augančius infekcijų skaičius Vakarų Europoje, kurių padariniai dar nėra visiškai aiškūs“.

Nors, „žvelgiant individualiai“, rizika užsikrėtus omikron patekti į ligoninę yra mažesnė nei iki šiol vyravusios delta atmainos atveju, tačiau omikron dėl spartaus savo plitimo galimai kelia didesnį pavojų, kalbėjo C. Smallwood.

„Smarkiai augant atvejų skaičiui, tikriausiai bus labai daug žmonių, kurie sirgs sunkiai, atsidurs ligoninėse arba gal mirs“, – tęsė ekspertė. Ji atkreipė dėmesį į labai spartų infekcijų skaičiaus augimą Europoje vien paskutiniosiomis 2021 metų dienomis.

Nuo pandemijos pradžios Europoje registruota daugiau kaip 100 mln. infekcijos atvejų. Daugiau kaip 5 mln. jų, PSO duomenimis, nustatyta paskutinę 2021 metų savaitę.

Mokslininkai pabrėžia, kad net jeigu šios pirminės tyrimų išvados pasitvirtintų ir ligos sukeliami simptomai gali būti švelnesni, ši atmaina plinta greičiau ir yra atsparesnė vakcinoms nei delta atmaina. Esant dideliam užsikrėtimų skaičiui ligoninės vis tiek gali persipildyti.

Vis dėlto trečiadienį paskelbti naujų tyrimų rezultatai, atrodo, patvirtina ankstesnes preliminarias išvadas, kad omikron atmaina gali būti mažiau pavojinga už delta variantą, nurodė Vanderbilto (Vanderbilto) universiteto biochemikas virusologas Manuelis Ascano (Manuelis Askanas) jaunesnysis.

„Atsargus optimizmas veikiausiai būtų tinkamiausias požiūris“, – sakė jis.

Londone įsikūrusio Imperijos koledžo Atsako į COVID-19 grupė apskaičiavo hospitalizacijos riziką užsikrėtus omikron atmaina Anglijoje. Tyrėjai nustatė, kad tikimybė, jog omikron atmaina užsikrėtę žmonės kreipsis į ligoninę, yra maždaug 20 proc. mažesnė nei užsikrėtus delta variantu ir 40 proc. mažiau tikėtina, kad naująja atmaina užsikėtęs pacientas ligoninėje praleis naktį ar daugiau.

Į šį tyrimą buvo įtraukti visi COVID-19 atvejai, patvirtinti PGR tyrimais Anglijoje gruodžio pirmoje pusėje, atlikus mėginių sekoskaitą. Iš viso išanalizuota 56 tūkst. omikron ir 269 tūkst. delta infekcijos atvejų.

Kitas Edinburgo universiteto mokslininkų ir kitų ekspertų tyrimas rodo, kad hospitalizacijos rizika užsikrėtus omikron atmaina yra dviem trečdaliais mažesnė nei užsikrėtus delta atmaina. Tačiau tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad dauguma iš beveik 24 tūkst. užsikrėtimo omikron atmaina atvejų Škotijoje buvo patvirtinta asmenims nuo 20 iki 39 metų amžiaus. Jaunesni žmonės apskritai rečiau suserga sunkia šios ligos forma. 

„Šis nacionalinis tyrimas yra vienas pirmųjų, rodančių, kad užsikrėtus omikron atmaina tikimybė patekti į ligoninę dėl COVID-19 yra mažesnė nei užsikrėtus nei delta“, – skelbia tyrėjai. Nors šios išvados yra pirminės, jos „teikia vilčių“, parašė tyrimo autoriai.

Kol kas šių tyrimų rezultatai nebuvo peržiūrėti ir recenzuoti kitų ekspertų, nors tai privaloma atliekant mokslinius tyrimus.

M. Ascano teigimu, šie tyrimų rezultatai turi tam tikrų išlygų. Pavyzdžiui, jų išvados padarytos tam tikru konkrečiu laikotarpiu greitai keičiantis epidemiologinei padėčiai JK, o kitose šalyse sąlygos gali būti kitokios.

Minesotos valstijoje Ročesteryje esančio medicinos centro „Mayo Clinic“ Klinikinės virusologijos skyriaus vadovas Matthew Binnickeris (Metjus Binikeris) sakė, kad škotiškajame tyrime omikron atmaina užsikrėtusių žmonių grupėje jaunesnių žmonių procentas buvo beveik dvigubai didesnis nei delta grupėje, ir tai galėjo „iškreipti išvadas, kad omikron atmainos padariniai yra ne tokie sunkūs“.

Tačiau jis pripažino, kad pateikti duomenys yra įdomūs ir leidžia daryti prielaidą, jog omikron gali sukelti lengvesnį susirgimą.

„Svarbu pabrėžti, kad jeigu omikron atmaina yra daug užkrečiamesnė nei delta, absoliutus skaičius žmonių, kuriuos reikia hospitalizuoti, vis tiek gali išaugti, nors daugeliu atveju liga nebus tokia sunki“, – pabrėžė M. Binnickeris.

Duomenys, gauti iš Pietų Afrikos Respublikos, kur pirmą kartą buvo aptikta omikron atmaina, taip pat rodo, jog naująja atmaina užsikrėtę asmenys gali sirgti lengviau.  Pietų Afrikos epidemiologas profesorius Salimas Abdool Karimas (Salimas Abdul Karimas) anksčiau šią savaitę sakė, kad hospitalizacijos rizika sergant omikron atmaina yra mažesnė nei sergant delta.

„Mūsų bendras hospitalizacijos rodiklis regione yra nuo 2 proc. iki 4 proc., tuo metu anksčiau jis artėjo prie 20 proc., – nurodė jis. – Taigi, nors ir stebime daug atvejų, hospitalizuojamų – labai nedaug.“

„Tyrimų atsakymų neturime, yra įtarimai, bet jie tikrai nėra patvirtinti. Sekoskaita turėtų būti atlikta trečiadienį ar ketvirtadienį, kol nepatvirtinta, tikrai negalime teigti, kad turime omikroną“, – BNS sakė NVSPL laikinoji direktorė Rosita Marija Balčienė.

NVSPL specialistas Lukas Žemaitis tvirtino, kad sekoskaitos būdu tiriama „keletas įtartinų mėginių“, kuriuose nustatyta viena iš daugybės viruso omikron atmainai būdingų mutacijų, nors ją turi ir kitos, mažiau paplitusios atmainos.

„Tarkime, virusas yra 30 tūkstančių raidžių, mes pažiūrime vieną raidę, ta viena pakitusi raidė mums leidžia įtarti omikroną, bet tai gali būti ir kažkuri kita, retesnė atmaina. Bet kai pasaulyje ir Europoje matome tą omikron plitimą, yra nemaža tikimybė, kad gali rezultatai patvirtinti omikron atmainą, bet kol kas matome tik nepilną dalį paveikslo“, – BNS sakė L. Žemaitis.

Didelį skaičių mutacijų turintis COVID-19 variantas, pirmąkart aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), praėjusį mėnesį paskatino viso pasaulio šalis įvesti kelionių iš Pietų Afrikos šalių draudimus bei atnaujinti vidaus apribojimus, siekiant sulėtinti viruso atmainos plitimą.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, jog omikron atmaina yra labiau užkrečiama, nei paplitusi delta atmaina, bei sumažina vakcinų veiksmingumą, tačiau, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, sukelia ne tokius sunkius simptomus.

Dėl didelio viruso delta atmainos paplitimo dar labiau padidėjo poreikis žmonėms pasiskiepyti, sekmadienį paskelbtame „USA Today“ pranešime cituojami sveikatos priežiūros pareigūnai.

„Kalbant apie deltą atmainą... norint užtikrinti gerą visuomenės apsaugą, turi būti daugiau nei 90 proc. (paskiepytų žmonių)“, – laikraščiui sakė Rod Ailendo salos sveikatos departamento atstovas Tomas McCarthy.

Panašios nuomonės laikėsi ir Skripso tyrimų instituto atstovas dr. Erikas Topolas.

„Dabar mums reikia 85-90 proc. (žmonių), paskiepytų nuo delta atmainos“, – „USA Today“ sakė jis.

Vyriausiasis šalies infekcinių ligų ekspertas dr. Anthony Fauci gegužės mėnesį sakė, kad dar vienos viruso bangos rudenį būtų galima išvengti, jei iki liepos 4 dienos pasiskiepytų 70 proc. gyventojų.

Johno Hopkinso universiteto surinktais statistiniais duomenimis, JAV nuo COVID-19 yra visiškai paskiepyta apie 56,5 proc. gyventojų, t. y. daugiau kaip 185 mln. žmonių.

Niujorke visiškai paskiepyta daugiau kaip 12 mln. žmonių, o tai sudaro 63,74 proc. gyventojų. Šiuo metu skiepytis gali 12 metų ir vyresni amerikiečiai.