Liudmila Navalnaja nuvyko į ypatingojo režimo pataisos koloniją IK-3 Arktyje, kurioje mirė jos sūnus, tačiau nuo šeštadienio, kai atvyko, jai neleidžiama pamatyti jo kūno.

Antradienį ji kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydama nedelsiant gražinti jos sūnaus palaikus.

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad teismas gavo skundą dėl neteisėtų veiksmų ir pridūrė, kad posėdis vyks už uždarų durų.

A. Navalno komanda socialiniuose tinkluose pranešė, kad teismas Salecharde, mieste netoli Arkties kalėjimo, kuriame opozicionierius buvo kalinamas, bylą nagrinės kovo 4 dieną, t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms po garsaus Rusijos opozicijos veikėjo mirties.

Antradienį Liudmila Navalnaja nutraukė tylą dėl sūnaus mirties ir vaizdo įraše paragino V. Putiną leisti jai pamatyti sūnaus kūną.

„Kreipiuosi į jus, Vladimirai Putinai, šio klausimo sprendimas priklauso tik nuo jūsų“, – sakė ji.

„Leiskite man pagaliau pamatyti savo sūnų. Reikalauju, kad Aleksejaus kūnas būtų nedelsiant išduotas, kad galėčiau jį žmoniškai palaidoti“, – prašė ji.

A. Navalno našlė Julija Navalnaja pakartojo raginimą ir pareikalavo, kad pareigūnai leistų jį oriai palaidoti.

V. Putinas A. Navalno mirties nekomentavo.

Apie A. Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta penktadienį.

A. Navalnas organizuodavo didžiulius protestus prieš Kremlių, kol 2021 metais, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, buvo suimtas. Dėl apnuodijimo jis kaltino Rusijos valdžią. Pastaroji neigia esanti kaip nors su tuo susijusi.

J. Navalnaja pirmadienį pareiškė, kad už jos vyro mirties stovi V. Putinas, ir pažadėjo tęsti vyro darbą.

Kremlius antradienį atmetė J. Navalnajos kaltinimus dėl vyro mirties.

Pareiškėjai yra įsitikinę, kad Seimas neteisėtai nepakėlė prokurorams atlyginimų nuo šių metų liepos 1 dienos, kai buvo keliami atlyginimai teisėjams, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnams, skelbia teismas.

Pasak prokurorų, tai, jog nesant jokių objektyvių kriterijų atlyginimai jiems nebuvo proporcingai padidinti, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, taip pat, jų teigimu, buvo pažeistos teisės į teisingą darbo apmokėjimą, teisėti lūkesčiai ir lygiateisiškumo principai.

Kaip skelbia VAAT, prokurorų ieškinį priėmęs teismas nutartimis įtraukė Generalinę prokuratūrą kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį ir įpareigojo valstybei atstovaujančias Teisingumo bei Finansų ministerijas ir Vyriausybę pateikti atsiliepimus.

Anksčiau į valstybę į teismą dėl per mažų atlyginimų jau yra padavę teisėjai. Dalis šių bylų yra sustabdyta kreipusis į Konstitucinį Teismą, kitose sprendimai kol kas nėra priimti.

Seimas gegužės pabaigoje patvirtino valstybės tarnybos reformą ir numatė, kad nuo šių metų liepos 1-osios darbo užmokestis padidintas merams, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Tuo metu prokurorai pateko į antrąjį algų kėlimo etapą – nuo kitų metų sausio.

Kaip pranešė prokuratūra, atlikto tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad Vilniuje, Meškeriotojų gatvėje, keturis privačius žemės sklypus uždaru kontūru juosia valstybinės žemės sklypuose esanti metalinė tvora su pamatu. Vienoje tvoros dalyje yra automatiniai vartai, o greta jų stovi sargo namelis.

Anot prokuratūros, į aptvertą valstybinės žemės plotą patenkantys statiniai (trinkelėmis ir plytelėmis grįsti takeliai, sargo namelis, terasa ir kt.) tarnauja privačių žemės sklypų savininkų reikmėms, todėl valstybės, kaip turto savininkės, teisės ir teisėti interesai naudotis jai priklausančiu turtu – žeme, yra pažeidžiamos.

Pasak pranešimo, tokiu būdu valstybė neturi galimybės jai priklausančia žeme naudotis pagal paskirtį.

„Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Jis turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus“, – nurodo prokuratūra.

Dėl to prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti privačių žemės sklypų savininkus savo lėšomis pašalinti tvorą bei vartus, atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, taip pat prašoma įpareigoti sklypų savininkus savo lėšomis pašalinti čia esančius privačių asmenų įrengtus ir naudojamus statinius.

Pasak radijo, į teismą taip pat kreipėsi ir Klaipėdos universitetas (KU), su kuriuo kolegija kūrė jungimosi planus bei bendras programas.

„Vyriausybės nutarimas dėl Alytaus kolegijos stiprinimo prisijungiant prie Klaipėdos universiteto apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Laukiame skundo nagrinėjimo“, – BNS sakė KU rektorius Artūras Razbadauskas.

„Abiejų skundą pateikusių pusių netenkina Vyriausybės nutarimas, kuriuo nepritarta šių mokymo įstaigų jungčiai, nors būtent tokiai perspektyvai pritarė abiejų mokymo įstaigų valdymo organai“, – sakė jis.

Vyriausybė liepą numatė atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą, kai kurias iš jų reorganizuojant ir sujungiant. Dalies institucijų pertvarkai dar turės pritarti Seimas.

Pagal reorganizaciją iki 2025 metų pabaigos numatoma Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos.

„Nesikalbant su bendruomene, buvo priimtas drastiškas, vadinkime, sprendimas. Tiesiog prijungti be mūsų valdymo organų valios išraiškos, kaip ir jeigu kalbant apie mūsų teiktą projektą, dėl susijungimo su Klaipėdos universitetu taip pat niekas nepaklausė, ir Klaipėdos universiteto privalumų, trūkumų, apskirtai perspektyvos“, – LRT radijui sakė Alytaus kolegijos direktorius Sigitas Naruševičius.

Pati Alytaus kolegija dar kovą pranešė sieksianti prisijungti prie KU.

Tąsyk S. Naruševičius sakė, kad kolegijos siūlomos studijos atitinka KU vykdomas studijų programas – abiejose mokymo įstaigose rengiami sveikatos, informatikos, inžinerijos, technologijų bei socialinių mokslų specialistai.

Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi. 

Grupė sakė, kad leidimas eksploatuoti telkinį „Jackdaw“ netoli Škotijos krantų buvo suteiktas neįvertinus išgautų dujų deginimo žalos.

„Manome, kad pribloškiantis vyriausybės teisinių pareigų nevykdymas, ir su tuo nesitaikstysime“, – savo pranešime rašo „Greenpeace“ JK padalinio kampanijos už naftos ir dujų atsisakymą vadovas Philipas Evansas (Filipas Evansas).

Vyriausybė, remdamasi priekrantės energijos išteklių priežiūros institucijos išvadomis, teigė, kad minimas projektas „reikšmingo poveikio aplinkai nepadarys“.

Darbai turėtų prasidėti šių metų trečiame ketvirtyje, o dujų gavyba turėtų būti pradėta 2024 metų viduryje.

Britanijos vyriausybė siekia, kad JK iki 2050 metų taptų neutrali klimato atžvilgiu, bet taip pat nori padidinti iškastinio kuro gavybą, Rusijos karui Ukrainoje sumažinus pasiūlą ir padidinus kainas.

„Greenpeace“ antradienį teigė, kad dujos iš „Jackdaw“ telkinio nesušvelnins „JK energetikos krizės ir nepadarys jokio poveikio sąskaitoms už energiją, nes jos priklauso „Shell“ ir bus parduodamos tarptautinėse rinkose pasiūliusiems didžiausią kainą“.

Organizacija pridūrė, kad deginant iš šio telkinio išgaunamas dujas bus paskleidžiama daugiau anglies dvideginio, negu jo per metus išmeta Gana.

Atskirame pranešime britų energetikos milžinė „Shell“ pareiškė, kad „Jackdaw“ projektas vykdomas ir kad jis „turi potencialo išgauti daugiau kaip 6 proc. JK išgaunamų dujų tokiu metu, kai JK energetinis saugumas kritiškai reikalingas“.

E.Misiūnas įsitikinęs, kad pažeista jo konstitucinė teisė. Sausio pabaigoje BNS pateiktame atsakyme dėl E.Misiūno prezidentūra teigė, kad "asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę" neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

"Kauno dienos" pokalbis su buvusiu vidaus reikalų ministru, vėliau dar dirbusiu ir krašto apsaugos viceministru.

Tai pasinaudok ta komisija. Ji kaip instrumentas. Tai lyg bulvėms nukasti turėtume arklą, bet raustume rankomis.

Nebuvo partijos nariu

– Į prezidentūrą kreipėtės prieš du mėnesius. Kovo 1-ąją pateikėte skundą teismui. Gal pagaliau sulaukėte kokio nors konkretesnio paaiškinimo?

– Ar jūs tikrai taip nuoširdžiai tikitės, kad Prezidentas pakeis savo nuomonę? Nesulaukiau jokio laiško, jokio pasakymo su aiškiomis priežastimis. Tiksliau, prezidentūra priežastis tarsi ir išaiškino – nesu neutralus, esu "politiškai sušilęs" ir reikia "politinio atšalimo". Tai lyg ir aišku. Tačiau man reikia termino. Tegul kažkas iš Prezidento komandos arba Prezidentas pasako: "Misiūnai, reikia metų." Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra numatytas vienų metų terminas kontroliuojamose įstaigose. Tai šiuo atveju norisi kažko panašaus. Tada aš žinočiau, ko tikėtis arba ko nesitikėti.

– Vis dėlto 2020 m. rinkimuose dalyvavote su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tai lyg ir esate po šios partijos sparnu?

– Niekada nebuvau LVŽS narys. Net labai rimtų diskusijų nebuvo, kad įstočiau į partiją. Visada save kotiravau kaip teisėją. Sakiau, kad esu teisėjas ir kad grįšiu. O dėl rinkimų, man pasiūlė rinkimuose dalyvauti Utenoje. Telkiausi dalyvauti vienmandatėje rinkimų apygardoje, nes uteniškiai paragino. "Valstiečiai" Utenoje niekada neturėjo stipraus kandidato ir, kai paragino, sutikau dalyvauti. Tai va tokia didžiausia kaltė, pagal prezidentūros požiūrį.

– Kaip jūs manote, jei rinkimuose būtumėte dalyvavęs be LVŽS, ar prezidentūros sprendimas vis tiek būtų toks?

– Jei tai būtų tik mano situacija, nežinotume nei Raimundo Karoblio, nei Lino Linkevičiaus atvejų, gal ir galvočiau, kad situacija būtų kitokia. Čia gal lyginti ir negalima, nes R.Karoblis ir L.Linkevičius nepaskirti diplomatais į ambasadas. Tačiau R.Karoblis išvis nedalyvavo rinkimuose. L.Linkevičius – su socialdemokratais. Jie pateko į tą pačią situaciją kaip ir aš. Jiems abiem pasakė, kad reikia politinio atšalimo. Žiūrint šitą analogiją, taikant logikos metodus, manau, kad būtų ta pati situacija.

– Teisėjų etikos kodeksas numato, kad teisėjas turi laikytis teisingumo ir nešališkumo principo. Jau nekalbant apie tai, kad teisėjas negali būti jokios partijos nariu, neturėtų palaikyti jokios politinės jėgos.

E.Misiūnas (kairėje) gali tik spėlioti, kada baigsis Prezidento G.Nausėdos (dešinėje) paskirtas "politinis atšalimas". (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

– 113 Konstitucijos straipsnis draudžia teisėjui būti politinės partijos nariu. Kai asmuo paskiriamas būti teisėju, jei jis buvo kokios nors politinės partijos nariu, turi išeiti arba suspenduoti narystę ir būti neutralus. Pagal teisės raidę žiūrint mano situaciją – aš niekada nebuvau politinės partijos nariu. Taip, aš dalyvavau su LVŽS rinkimuose, buvau septynioliktosios Vyriausybės nariu, bet įstatymas to nedraudžia. Teisė dalyvauti rinkimuose yra labai svarbi. Jei mane paskirtų teisėju, galėčiau deklaracijoje parašyti, kad atsiriboju nuo partijos reikalų, nors per daug juose ir nedalyvavau, ir vykdysiu sąžiningai teisėjo darbą. Mano situacijoje sakyti, kad esu susijęs su politika ir negalėsiu sąžiningai vykdyti teisėjo pareigų – neobjektyvu. Prezidentas čia labai subjektyviai sugalvojo.

Aš dirbau teisėju. Mano veikla, išėjus iš teisėjų, yra pozityvi ir netgi sveikintina demokratinėje valstybėje – dalyvauti rinkimuose, siekti būti išrinktam – čia viskas teisėta ir labai gerai. Paskirtas ir vėl būti teisėju, nutraukčiau bet kokią politinę veiklą, nors, pabrėžiu, niekada nebuvau politinės partijos nariu.

Dvigubi standartai

– "Politinio atšalimo" sąvoka – naujiena Lietuvos politinėje padangėje.

– Buvo pasakyta, kad Prezidento patarėjo finansams ir ekonomikai kandidatūra bus teikiama į Lietuvos banko vadovus. Čia labai panašu. Patarinėti Prezidentui – beveik dalyvauti politikoje. Ar patarėjui tokiu atveju nereikėtų to paties politinio atšalimo? Na taip, jis nedalyvavo rinkimuose, nes Prezidentas dabar ėmė akcentuoti, kad aš dalyvavau rinkimuose, suprask, kad ministro veikla – dar nieko, bet dalyvauti rinkimuose – jau blogai. Tačiau ir vėl grįžtu prie R.Karoblio. Pritaikyta ta pati "atšalimo" sąvoka, nors jis ir nedalyvavo rinkimuose.

– Ar jums kaip nors buvo paaiškinta, kaip turėsite suprasti, kad jau pakankamai atšalote?

– Čia įdomi situacija – mums visiems trims pasakė, kad mes turime politiškai atšalti. Mes visi trys identiškai buvome susiję su politika – buvau ministras kaip ir R.Karoblis, dalyvavau rinkimuose kaip ir L.Linkevičius. Jei paskirtų ambasadoriais, tarsi reikštų, kad jų atšalimo terminas baigėsi. Logika tarsi sakytų, kad ir mano pasibaigė. Prezidentas atsiduria tokioje situacijoje – jis negali R.Karoblio ir L.Linkevičiaus trejus metus ar visą savo kadenciją laikyti ant atsarginių suolelio, bet jei juos paskirtų ambasadoriais, ir mane turėtų kviestis bei pasakyti: "Ir tavo terminas baigėsi." Nors aš teisiuosi su Prezidentu ir jis bus labai supykęs bei norėtų mane visam gyvenimui diskvalifikuoti iš teisėjo pareigų.

Nusiteikęs ryžtingai

– Kokia yra procedūra dėl teisėjo statuso sugrąžinimo?

– Pagal procedūrą, prašymas teikiamas Nacionalinei teismų administracijai. Tada ji teikia prašymą Prezidento kanceliarijai arba aš tiesiogiai galiu kreiptis į Prezidento kanceliariją dėl paskyrimo teisėju.

Teismų įstatyme numatyta, kad teisėją skiria Prezidentas, bet yra Teisėjų atrankos komisija, kuri galėtų svarstyti kiekvieną pretendentą ir kompetentingai patarti šalies vadovui. Teisėjų atrankos komisiją sudaro ir psichologai, ir teisėjai, ir visuomenininkai.

Esu nusiminęs, kad Prezidentas pats padarė tokią išvadą, o neįpareigojo mane sudalyvauti toje komisijoje. Jei ji būtų pasakiusi, kad yra abejonių, nes jis yra, na, kažkoks ne toks, tai tada taip. O dabar pats Prezidentas asmeniškai labai subjektyviai nusprendžia. Prezidentas šalia savęs turi tokią komisiją, kurios nuostatose numatyta – Prezidentui objektyviai, sąžiningai, pagal įvairius skaidrumo principus patarti skiriant teisėjus. Tai pasinaudok ta komisija. Ji kaip instrumentas. Tai lyg bulvėms nukasti turėtume arklą, bet raustume rankomis. Aš ir skunde nurodau, kad Prezidentas, norėdamas objektyviai ir skaidriai priimti sprendimą, turėjo naudotis tos komisijos išvadomis, o ne pats nuspręsti.

Tačiau man reikia termino. Tegul kažkas iš Prezidento komandos arba Prezidentas pasako: "Misiūnai, reikia metų."

– Tačiau Vilniaus apygardos teismas jūsų skundą gali ir atmesti?

– Gali pasakyti, kad ne jų kompetencijos byla, tačiau, atmesdami mano skundą, nurodys priežastis. Tada reikės kreiptis į kitą teismą. Taip gali nutikti, kai dabar turime bendros kompetencijos, specialios kompetencijos, administracinius teismus. Galima ir suklysti. Netgi patys teismai aiškinasi, kieno čia kompetencija nagrinėti vieną ar kitą skundą.

Čia viskas yra gerai. Bet mano teisė yra pažeista. Aš vadovaujuosi Konstitucija ir turiu teisę ginti mano pažeistą teisę, o kokiame teisme, tai tegul valstybė sprendžia. Aš sieksiu, kad mano pažeistos teisės būtų apgintos ir nesvarbu, kuriame teisme.

– Ar esate pagalvojęs, kiek toli eisite, kad jūsų skundas būtų išnagrinėtas?

– Mes, dar būdami valdžioje, priėmėme įstatymą, kuriuo sudaryta galimybė priimti individualų skundą nagrinėti Konstituciniame teisme. Jei teismai nesikreips patys ar manys, kad nėra pagrindo, o aš manysiu, kad yra pagrindas, kad yra tinkama situacija kreiptis į Konstitucinį teismą, tai, manau, kad tai ir padarysiu.

Ypatingai įdomus atvejis Konstitucijos teisės prasme išsiaiškinti, ar Prezidento diskrecija yra beribė, ar ji turi tam tikras ribas. Manau, tai būtų Konstitucinio teismo prerogatyva išsiaiškinti ir pasakyti Prezidentui – galbūt yra beribė ir jis gali, ryte atsikėlęs, daryti ką nori, kaip nori, jam suteikta teisė skirti ar neskirti, o gal visgi ta diskrecija vis tik turi ribas ir reikia turėti aiškius argumentus, vadovautis įstatymais ir taip toliau.

"Politinio atšalimo" nuosprendis ministrams

Reikalingas politinis atšalimas. Tokią priežastį Prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kai nutarė neskirti buvusių Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ministrų į kitas pareigas.

Buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai L.Linkevičius bei R.Karoblis kol kas netinkami ambasadoriauti Vašingtone ir Briuselyje, tvirtina Prezidentas G.Nausėda.

G. Nausėda (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Tokią poziciją jis grindžia ne priekaištais dėl jų darbo, o būtinybe palaukti tam tikrą laiką, jiems nustojus eiti politines pareigas. "Šiuo metu nematau galimybės šiems neseniai buvusiems ministrams užimti ambasadorių minėtose valstybėse pareigas dėl paprastos priežasties – dėl reikalingo politinio atšalimo, – sausio pabaigoje per spaudos konferenciją teigė valstybės vadovas. – Jei mes tikrai ne žodžiais, o darbais ir savo veiksmais norime siekti diplomatinės tarnybos depolitizavimo, tokį politinio atšalimo laikotarpį turime taikyti."

Buvo skelbiama, kad Prezidentas vadovaujasi Vakarų demokratijų praktika, kurioje diplomatinė tarnyba yra atskirta nuo politinės veiklos.

Tokia Prezidento "politinio atšalimo" sąvoka sulaukė kritikos. Politikai, politologai, visuomenės veikėjai stojo buvusių ministrų pusėn, esą šie žmonės yra sukaupę didžiulę politinę, institucinę, diplomatinę patirtį, kuri nedidelius resursus turinčiai šaliai yra ypač svarbi.

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, kalbėdamas LRT apie L.Linkevičiaus ir R.Karoblio neskyrimą ambasadoriais, teigė, kad Prezidento argumentai yra niekiniai. Anot eksperto, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai sprendimus priima ne pagal partinę liniją, o atsižvelgdami į Lietuvos interesus.

"Politinis atšalimas tokiu atveju yra sugalvotas Prezidento, niekas tokio dalyko nėra girdėjęs. Pirmiausia, šie du žmonės buvo diplomatinėje tarnyboje ir pagal visus Lietuvos įstatymus jie gali grįžti į ją. Jie ir grįžo. Tada klausimas – ambasadoriumi būti negali dėl politinio atšalimo, bet diplomatinėje tarnyboje gali? Kaip taip gali būti? Nelogiška iš karto", – kalbėjo M.Laurinavičius.

Eksministrai kol kas eis ambasadorių ypatingiems pavedimams pareigas Užsienio reikalų ministerijos ES departamente. Ministrų pareigas abu diplomatai ėjo iki gruodžio 11 d., kai prisiekė Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.

Praėjusių metų lapkritį Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas Raseinių rajono tarybos narių, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir privataus asmens pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo Raseinių mieste.

Pareiškime teigiama, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba nusprendė pirkti bendrovei „Raseinių autobusų parkas“ priklausančią 2012 kv. m aikštelę, kuri reikalinga įgyvendinant savivaldybės projektą dėl miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo ir viešųjų erdvių mieste sutvarkymo. Pasak pareiškėjų, šis miesto tarybos sprendimas liko neįgyvendintas, o minėtą aikštelę, galimai pažeisdama teisės aktų reikalavimus, bendrovė „Raseinių autobusų parkas“ pardavė privačiam asmeniui.

Prokuratūroje per beveik 3 mėnesius buvo atliktas prokuroro tyrimas, kurio metu nustatyta, kad praėjusių metų vasarą bendrovė „Raseinių autobusų parkas“ savaitraštyje „Alio, Raseiniai“ paviešino skelbimą apie nereikalingo materialiojo turto viešąjį aukcioną, kuriame parduodama 0,2545 ha ploto aikštelė. Tačiau skelbime buvo nurodyti visai kito objekto identifikaciniai duomenys.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, paraišką dalyvauti viešame aukcione pateikė vienas privatus asmuo, kuriam aikštelė ir buvo parduota už 35 200 eurų.

Aikštelės pardavimo skelbimas ir aukciono sąlygos buvo paviešintos pažeidžiant Nekilnojamojo turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašo reikalavimus.

Prokuroro tyrime nustatyta, kad aikštelė buvo parduota pažeidžiant viešąjį interesą ir prieštaraujant imperatyviosioms Civilinio kodekso įstatymo nuostatoms. Aikštelės pardavimo skelbimas ir aukciono sąlygos buvo paviešintos pažeidžiant Nekilnojamojo turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašo reikalavimus. Skelbimas nebuvo įdėtas į internetinę svetainę www.raseiniuautobusuparkas.lt, nebuvo spausdintas rajoniniame dienraštyje (leidžiamame kiekvieną darbo dieną – aut. past.), nesilaikyta aukciono viešinimo bei vykdymo terminų.

Ieškinyje pažymima, kad bendrovė „Raseinių autobusų parkas“ vykdė ne inžinerinio statinio aikštelės aukcioną, o tuo pačiu adresu esančio valstybei priklausančio ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, kuriame yra aikštelė, aukcioną. Šis žemės sklypas buvo išnuomotas bendrovei, tačiau ji nuosavybės teise žemės sklypo niekada nevaldė ir neturėjo teisės parduoti. Nepaisant to, kad buvo vykdomas žemės sklypo pardavimo aukcionas, aukcione buvo parduotas inžinerinis statinys – aikštelė, kurios aukcionas realiai nevyko.

Prokurorė, gindama viešąjį interesą, ieškiniu prašo Šiaulių apygardos teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą perleisti aikštelę kitam asmeniui bei panaikinti bendrovės „Raseinių autobusų parkas“ praėjusių metų vasarą paskelbto viešojo aukciono rezultatus. Restitucija siekiama išreikalauti iš aikštelės pirkėjo grąžinti ją bendrovei „Raseinių autobusų parkas“, o bendrovės – grąžinti pirkėjui 35 200 eurų.