Vilniaus apygardos teismas šiuos Kaliningrado srities gyventojus pripažino kaltais dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kiekvienam skyrė po 24,5 tūkst. eurų baudą.

Įvertinęs tai, kad abu nuteistieji nuo sulaikymo dienos šį vasarį buvo suimti devynis mėnesius iki nuosprendžio, ir kiekvieną jų laisvės atėmimo dieną prilyginus 100 eurų, teismas konstatavo, kad abu užsieniečiai yra įvykdę jiems skirtas bausmes.

Bylos duomenimis, šių metų vasarį asmenys vienoje Vilniuje veikiančioje kriptovaliutų keitykloje iš virtualios piniginės bendrai išgrynino per 29,8 tūkst. eurų – kiekvienas po 14,9 tūkst. eurų.

Žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, kliento anketoje abu melagingai nurodė, kad minėtos lėšos priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės.

Tyrimas atliktas gavus kriptovaliutų keityklos darbuotojų informaciją, kad du Rusijos piliečiai išgrynino pinigus, kurie gali būti įgyti nusikalstamu būdu. Nustatyta, kad į virtualią piniginę pervestos lėšos teisėtai priklauso Rusijoje gyvenančiam asmeniui, kuris buvo pagrobtas.

Kriptovaliutos keityklos darbuotojams kilus įtarimų, nuodugnesnis lėšų patikrinimas parodė, kad kriptovaliuta susijusi su Rusijoje padarytu nusikaltimu, gauta informacijos, kad Rusijoje iškelta baudžiamoji byla dėl žmogaus pagrobimo, kriptovaliutos prievartavimo ir pasikėsinimo į žmogaus gyvybę.

Nustatyta, jog kriptovaliuta buvo pagrobta, o ją Lietuvoje išgryninti norėjo už šį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę Rusijoje atliekančio nuteistojo brolis kartu su savo pažįstamu.

Nuteistieji teisme tvirtino nežinoję, kad virtuali valiuta, kurią jie keitė, gauta nusikalstamu būdu. Tačiau teismas konstatavo, jog nuteistųjų versiją paneigė byloje surinkti įrodymai. Teismas nurodė, kad abu nuteistieji suvokė keičiantys nusikalstamu būdu įgytą virtualią valiutą į grynuosius pinigus ir siekė nuslėpti bei įteisinti šį turtą.

Nuteistiesiems išmokėtos grynųjų sumos bus grąžintos kriptovaliutų keityklai, o teisėtai Rusijos piliečiui priklausanti virtuali valiuta prokuroro nutarimu yra užblokuota ir turės būti grąžinta jos savininkui.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra, jį atliko Vilniaus kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrėjai.

Finansų ekspertas atsako, kokiu atveju reikėtų tokio pasiūlymo nepriimti. „Nors garsiai nuskambėję pasiūlymai už bitkoinus parduoti butą, automobilį ar kavos puodelį greičiausiai buvo reklaminis triukas, šiais laikais atsiskaityti virtualiąja valiuta – joks stebuklas. Užsienio valstybėse yra virtualiųjų valiutų bankomatų, Lietuvoje taip pat yra galimybė pirkti ir parduoti virtualiąją valiutą bankuose – tai visiškai legalu“, – sakė finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „Meso group“ vadovas Simonas Tamulionis.

Pasak eksperto, sunerimti ir atmesti pasiūlymą verta tik vienu atveju – jei klientas nori atsiskaityti virtualiąja valiuta ne iš savo, bet trečiųjų fizinių ar juridinių asmenų sąskaitos, nesuteikdamas jokios papildomos informacijos apie savo sąsajas su šia trečiąja šalimi.

Kol kas Lietuvos rinkoje ši priemonė funkcionuoja labiau kaip investicijų forma, o ne atsiskaitymo vienetas.

„Ne paslaptis, kad virtualioji valiuta dažnai naudojama pinigų gavėjui paslėpti – pinigams plauti. Tad šiuo atveju atsisakyti tokių sandorių, kai sumos yra didelės, reikia ne dėl pačios valiutos, bet dėl įtartino atsiskaitymo būdo. Dažnai patikrinimo atvejais mokestinė našta gali atitekti pinigų gavėjui, o ne mokėtojui“, – teigė S.Tamulionis.

Atsiskaitymo virtualiąja valiuta procedūros niekuo nesiskiria nuo finansinių operacijų kitomis valiutomis – tiesiog buhalterijoje į apskaitą įtraukiama papildoma sąskaita ir atliekami panašūs veiksmai, kaip ir atsiskaitant eurais, doleriais, svarais sterlingais, rupijomis, šekeliais ir t.t.

Simonas Tamulionis. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak finansų eksperto, didžiausia rizika į bendrovės trumpalaikį turtą įtraukus virtualiąją valiutą – gerokai didesni nei įprastų valiutų kurso svyravimai.

„Svyravimai yra nesvetimi ir įprastoms valiutoms, pavyzdžiui, dolerio-euro kurso kitimas šiais metais viršijo 15 proc. euro nenaudai. Tačiau kriptovaliutų pokyčiai registruojami kartais, pavyzdžiui, bitkoino vertė per tą patį laikotarpį nukrito daugiau nei trimis kartais“, – pasakojo S.Tamulionis.

Atsiskaitymai virtualiosiomis valiutomis yra visiškai legalūs, o Lietuvoje jau registruota daugiau nei 250 įmonių, kurios užsiima jų keitimu. Pasak S.Tamulionio, kol kas Lietuvos rinkoje šis instrumentas funkcionuoja labiau kaip investicijų forma, o ne atsiskaitymo vienetas.

Besidomintys finansų rinkomis neabejoja, kad kriptovaliutos yra ateities valiutos, galiausiai pakeisiančios esamas, todėl svarbiu rodikliu tampa apskaita. Anot jo, gaunantieji pelno iš virtualiųjų valiutų rinkos turi tvarkyti savo finansus taip, kaip nurodyta įstatymuose.

„Nuolat keičiasi tiek Lietuvos, tiek kitų šalių teisinės bazės, atsiranda vis naujų šių valiutų reglamentavimo subtilybių, kurias būtina žinoti kiekvienam verslui, naudojančiam kriptovaliutas įvairioms operacijoms. Įmonėms svarbu tiksliai tvarkyti savo finansines operacijas, laikytis tam tikrų apskaitos gairių. Tai tinkamai padaryti gali šią sritį išmanantys buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantys specialistai“, – pažymėjo pašnekovas.

Neteikia ataskaitų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi Lietuvoje įsteigtų virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių strateginę sektorinę analizę, nustatė, kad iš 195 išanalizuotų operatorių apie 90 proc. jų neteikia privalomos informacijos FNTT. Tokia analizė buvo atliekama siekiant įvertinti su virtualiosiomis valiutomis susijusią veiklą ir jos keliamą riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatas, virtualiųjų valiutų operatoriai FNTT turi pranešti apie paskirtus vadovaujančius asmenis, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, taip pat apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, teikti pranešimus apie grynųjų pinigų / virtualiosios valiutos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų.

„Didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis stebimas 2022 m. Iki šių metų spalio mėnesio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės. Tačiau beveik 90 proc. analizuotų bendrovių nė karto neteikė FNTT informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar operacijas, lygias ar viršijančias 15 tūkst. eurų. Įžvelgiame riziką, kad, netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas“, – sakė FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Pasak R.Kiškio, tokias rizikas iš dalies patvirtina ir atlikti planiniai virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių patikrinimai, kurie parodė, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje yra rimtų prevencijos spragų.

Policijos teigimu, laikotarpiu nuo spalio 25 d. iki lapkričio 4 d. sulaikyti du 21-erių amžiaus asmenys, kurie, pasinaudojo užsienyje finansines paslaugas teikiančių įmonių elektroninio mokėjimų įskaitymo techninėmis spragomis.

Šie vyrai apgaule inicijavo apie 300 fiktyvių mokėjimo pavedimų virtualių piniginių operatoriui (prekyba kriptovaliutomis). Taip pat apgaule įgijo didelį kiekį virtualios valiutos, ją konvertavo ir pervedė į kitas asmenines virtualias pinigines, vėliau dalį virtualios valiutos konvertavę į eurus grynino per įvairių bankų sąskaitas, pirko automobilius ir keliones padarydami virtualių valiutų piniginės operatoriui daugiau nei 400 tūkst. eurų žalą.

Nurodytu laikotarpiu atliktos kratos aštuoniose vietose, jų metu paimti grynieji pinigai, iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų įgytos prekės, apribota nuosavybės teisė į lėšas įtariamųjų bankų sąskaitose, įšaldyta ir vėliau apribota nuosavybė į virtualią valiutą (viso apie 12 bitkoinų – apie 251 tūkst. eurų vertės).

Bendra paimto ir apriboto turto vertė apie 390 tūkst. eurų.

Atliekamo tyrimo metu nustatytas ir išaiškintas neteisėtos veiklos mechanizmas. Vyrai policijai anksčiau nebuvo žinomi, jiems paskirtos kardomosios priemonės: rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 8-erių metų.

Ketvirtadienį apie 11 val. į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 41 metų moteris.

Ji pareiškė, kad nuo spalio 10 d. iki spalio 26 d. nepažįstami asmenys ją įtikino investuoti į kriptovaliutą ir taip apgaulės būdu išviliojo pinigus.

Policija pranešė dėl sukčiavimo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Kriptovaliutomis laikomi skaitmeniniai ir tik virtualioje erdvėje egzistuojantys valiutos tipai, paremti blokų grandinės (blockchain) technologija ir leidžiantys anonimiškai atlikti įvairius internetinius mokėjimus be trečiųjų šalių tarpininkavimo. 

Pasak policijos, sukčiai 1980  metais gimusią moterį apgaudinėjo nuo liepos 30 dienos iki spalio 21 dienos. Iš jos buvo išviliota 31 tūkst. 585 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Anot policijos, trečiadienį į Šiaulių apskrities komisariatą kreipėsi moteris.

Ji nurodė, kad nuo rugsėjo 21 dienos iki spalio 3 dienos nepažįstami asmenys ją įtikino investuoti į kriptovaliutą.

Iš moters išvilioti 16 727 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Parlamentarai tokią Lietuvos banko iniciatyvą palaikė, nors po diskusijų su visomis suinteresuotomis šalimis Finansų ministerijos teikiame projekte buvo numatyta 700 eurų riba.

Nors ministerijoje vykusį kriptoįmones griežtinančių pataisų rengimą šį sektorių atstovavęs UAB „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis įvertino pozityviai, tačiau komitete galiausiai priimtą sprendimą siūlyti dar griežtesnę klientų identifikavimo nuostatą jis vadina skubotu, ne iki galo įsigilinant į argumentus.

„Iš Vyriausybės buvo atėjęs labai prasmingas ir kompromisinis sprendimas. Dabar panašu, kad per labai trumpą laiką ir galbūt net ne pilnai įsigilinus, nesusirinkus visos informacijos, buvo eigoje pataisytas siūlymas“, – Eltai teigė S. Galatiltis.

Anot kriptoįmones komitete atstovavusio verslininko, reikalavimas klientus identifikuoti nuo pirmojo euro pirmiausiai pakenks mažiems ir vidutiniams verslams, kurie tiesiog taps mažiau konkurencingi.

„Tai tikrai turės tiesioginę įtaką kaštams. Mes padarėme analizę, jos skaičius pateikėme komiteto nariams, anksčiau teikėme ir ministerijoms, ir ta diskusija techniniame lygyje buvo labai detali. Labai keista, kad tos diskusijos išdava ir atneštas pasiūlymas buvo neišgirstas“, – tikino jis.

Apskritai, sektoriaus atstovas pažymi, kad šią nuostatą pasiūliusio Lietuvos banko argumentai buvo formuojami taip, tarsi visi kiti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai esą nebūtų turėję jokios įtakos rizikų valdymui. Tačiau S. Galatilčio įsitikimu, būtent kitos po diskusijų ministerijoje parengtos nuostatos, o ne reikalavimas nuo 0 eurų identifikuoti klientus, yra būtent tai, ko labiausiai reikia siekiant suvaldyti pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo rizikas.

Be to, jis akcentuoja, kad ženkliai didesnės plaunamos pinigų sumos vis dar yra identifikuojamos bankiniame sektoriuje, todėl įvardinti kriptoturtą, kaip pagrindinį tokių rizikų šaltinį nėra teisinga.

„Bandymas bankinio sektoriaus bėdas visiškai perkelti ant kripto ir sakyti, kad čia didžiausia bėda, tai turbūt yra ne pilnas detalių žinojimas. Bet koks pavedimas, bet kokia transakcija yra matoma, sekama, nes tai yra „Blockchain“ technologija, kaip vieša duombazė. Ir gali daug ką pamatyti, identifikuoti. Įrankiai ir galimybės yra labai sofistikuotos. Kuo toliau, tuo aiškiau turbūt visiems pasidarys, kad ne čia egzistuoja didžiosios pinigų plovimo rizikos“, – sakė S. Galatiltis.

ELTA primena, kad BFK trečiadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam projektui, griežtinančiam kriptoįmonių veiklos reglamentavimą. Komitetas taip pat apsisprendė projekte inicijuoti patobulinimą, kad reikalavimas identifikuoti klientą dar prieš pradedant visas finansines operacijas būtų taikomas ne nuo 700 eurų, kaip kad siūloma dabartiniame variante, o nuo nulio eurų ribos.

Šią nuostatą komitetas siūlys taikyti nuo ateinančių metų sausio 1 d.

Tokią idėją pristatė posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis tvirtino, kad apskritai pats projektas yra sveikintas, tačiau kartu jis įžvelgė dvi tobulintinas vietas.

Šalies centrinio banko atstovas pabrėžė, kad projekte siūloma nuostata identifikavimo reikalavimo ribą sumažinti nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.

Taip pat šalies centrinis bankas siūlo pagal projektą nuo 2025 metų įsigaliojančias duomenų apie operacijų iniciatorius ir gavėjus kaupimo nuostatas padaryti privalomomis metais anksčiau – nuo 2024 m. sausio 1 d.

Galiausiai komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui pasiūlius, buvo apsispręsta Seimo plenariniame posėdyje svarstymo metu teikti idėją dėl kliento identifikavimo nuo 0 eurų ribos, tačiau nesiūlyti paankstinti duomenų rinkimo reikalavimo termino.

Šiam M. Majausko pasiūlymui pritarė 5 komiteto nariai, 2 susilaikė.

Įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.

Projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.

Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.

Skaitmeninės transformacijos ministras Mykola Fiodorovas, komentuodamas šį prezidento dekretą, pabrėžė: „Dedame legalios virtualių aktyvų Ukrainoje rinkos pamatus, išvedame kriptovaliutų sektorių iš šešėlio“.

Pasak ministro, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kriptovaliutos tapo galinga priemone pritraukti papildomą paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – per tris karo savaites Ukrainos kriptovaliutų fondas pritraukė daugiau kaip 54 mln. JAV dolerių vertės įplaukų.

„Pokyčiai, kurių tikimasi priėmus naująjį įstatymą – Ukrainoje teisėtai veiks tradicinių užsienio valiutų ir kriptovaliutų biržos, bankai galės atidaryti kriptovaliutų kompanijų sąskaitas, ukrainiečiai galės apsaugoti savo santaupas virtualiais aktyvais, o valstybė užtikrins teisinę virtualių aktyvų apsaugą“, – pareiškė ministras.

M. Fiodorovas pridūrė, kad kriptovaliutų rinka yra vienas dinamiškiausių skaitmeninės ekonomikos sektorių – pernai jos tarptautinė kapitalizacija išaugo iki 3 trln. JAV dolerių.

Sekmadienį vakare, apie 20.30 val., 21-erių klaipėdietis atvažiavo savo automobiliu „Volkswagen Golf“ į nuošalią Žolynų gatvę, kur buvo susitaręs susitikti su vyru, pažadėjusiu parduoti USDT Tether kriptovaliutos.

Bendraudami internetu būsimas pirkėjas ir pardavėjas susitarė, kad sandoris įvyks mašinoje. Vaikinas turėjo pluoštą banknotų, iš viso – 9,8 tūkst. eurų. Tai buvo ne vien šio jaunuolio pinigai, bet ir porą metų vyresnio draugo eurai.

Atvažiavęs į sutartą vietą jaunuolis sulaukė ateinant žmogaus, kuris pagal susitarimą turėjo jam pervesti kriptovaliutą.

Kaip teigiama kriminalinių įvykių suvestinėje, vyras paėmė pinigus ir pasakė einantis padaryti pinigų pervedimo į kriptovaliutos pirkėjo sąskaitą.

Sandorio laukimas pinigus padavusiam vaikinui prailgo. Nesulaukęs nepažįstamojo grįžtant, jis pabandė skambinti, bet ir telefonu pardavėjas buvo nepasiekiamas.

Vaikinas kreipėsi į policiją, tačiau apie įtariamąjį nedaug tegalėjo pasakyti.

Policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įvardiję šį nusikaltimą sukčiavimu.

Apie panašius nusikaltimus uostamiesčio pareigūnai kol kas nebuvo girdėję.

Jauni žmonės santaupas linkę investuoti į kriptovaliutą. Žinovai teigė, kad panašus sandoris būtų buvęs normalus, jei pardavėjas būtų atėjęs į susitikimo vietą su nešiojamuoju kompiuteriu ir vietoje sutvarkęs reikalą.

Jaunas nukentėjusysis buvo apgautas kaip močiutė, kuri patikėjo, kad anūkas tapo eismo įvykio kaltininku ir nepažįstamam žmogui atidavė visas santaupas.