Sprendimas priimtas po beveik du mėnesius trukusio teismo proceso Londono aukštajame teisme po to, kai ne pelno siekianti organizacija „Crypto Open Patent Alliance“ (COPA), įsteigta siekiant, kad kriptovaliutų technologijoms nebūtų taikomi patentai, padavė 53-ejų C. Wrightą į teismą.

Pasauliui metų metus spėliojus, kas gi išrado bitkoinus, verslininkas 2016-aisiais pareiškė, kad kriptovaliutą sukūrė būtent jis.

Apie tai jis pranešė trims žiniasklaidos priemonėms – Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC, savaitraščiui „The Economist“ ir žurnalui GQ.

C. Wrightas pateikė įrodymų, kurie gali būti žinomi tik tikrajam tos kriptovaliutos kūrėjui, tada nurodė BBC.

Tačiau ketvirtadienį paskelbtame sprendime teisėjas Jamesas Melloras (Džeimsas Meloras) atmetė C. Wrighto teiginius ir jo sprendimus patvirtinančius įrodymus pavadino triuškinamais.

Dr. Wrightas nėra asmuo, kuris 2008–2011 metais pasivadino Satoshi Nakamoto slapyvardžiu arba veikė juo naudodamasis.

„Dr. Wrightas nėra bitkoinų Baltosios knygos autorius“, – teigė J. Melloras.

„Dr. Wrightas nėra asmuo, kuris 2008–2011 metais pasivadino Satoshi Nakamoto slapyvardžiu arba veikė juo naudodamasis“, – tęsė jis.

„Dr. Wrightas nėra asmuo, sukūręs bitkoinų sistemą (...) jis nėra pirminių bitkoinų programinės įrangos versijų autorius“, – pridūrė teisėjas.

C. Wrightas, paslaptingas programuotojas, kuris socialiniame tinkle „X“ save apibūdina kaip bitkoinų kūrėją, pats inicijavo keletą teisminių procesų šiuo klausimu, tačiau šį kartą susidūrė su COPA pateiktais ieškiniais.

Organizacija vienija įtakingus šios industrijos atstovus, įskaitant kriptovaliutų platformą „Coinbase“ ir „Block“, kuri specializuojasi skaitmeninių mokėjimų srityje.

C. Wrightas, kurį jo priešininkai pravardžiuoja Faketoshi (Feiktošiu arba apsimetėliu Satošiu), kaltinamas melavęs apie savo tapatybę, klastojęs dokumentus ir jais manipuliavęs, kad bandytų pagrįsti savo teiginius.

Ketvirtadienio sprendimas gali turėti įtakos kitam ieškiniui, kuriame C. Wrightas bylinėjasi su 26 kūrėjais, įskaitant „Coinbase“, dėl tariamo jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Teismo sprendimo C. Wrightas viešai dar nepakomentavo.

„Šis sprendimas yra laimėjimas kūrėjams, visai atvirojo kodo bendruomenei ir tiesai“, – sakoma COPA atstovo pareiškime.

„Daugiau nei aštuonerius metus Dr. Wrightas ir jo finansiniai rėmėjai melavo apie savo, kaip Satoshi Nakamoto, tapatybę ir naudojosi šiuo melu, kad įbaugintų bitkoinų bendruomenės kūrėjus“, – teigiama jame.

„Tai baigiasi šiandien, kai teismas priėmė sprendimą, kad Craigas Wrightas nėra Satoshi Nakamoto“, – priduriama pareiškime.

Nepaisant kartais pasitaikančių didelių svyravimų, vienas bitkoinas dabar vertas apie 62 tūkst. eurų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, 16.20 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą kreipėsi 52 metų moteris.

Ji pareiškė, kad nuo 2023 metų lapkričio 7 iki šių metų sausio 24 dienos Ukmergėje, Jaunimo gatvėje, namuose, už perkamą kriptovaliutą į vienos įmonės sąskaitą pervedė 25 tūkst. eurų.

Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kriptovaliuta yra skaitmeninė, virtuali valiuta, leidžianti anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų, nesinaudojant bankais ar kitais tarpininkais.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas tikina, kad bankuose būtų laikomos tik šių įmonių įstatiniam kapitalui skirtos lėšos, nes kripto įmones norima prilyginti finansų įstaigoms.

„Priežiūros institucija siekia ne priežiūros priemonėmis sumažinti perteklinį kripto valiutų įstaigų skaičių, o užkertant kelią joms atsidaryti sąskaitas. Tai nėra sveikas dalykas. Kategoriškai nepritariame ir nematome ekonominio ir jokio kito pagrindo, kodėl virtualių valiutų paslaugų teikėjai apribojami galimybėmis laikyti savo įstatinį kapitalą tik kredito įstaigose“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė D. Kulikauskas. 

Seime svarstomas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas numato, kad virtualiųjų valiutų keityklos ar depozitinių piniginių operatoriaus veiklos įmonės įregistruoto bent 125 tūkst. eurų įstatinio kapitalo lėšas turi įnešti į sąskaitą kredito įstaigoje.

Dabar šios įmonės sąskaitas gali turėti ir kredito, ir elektroninių pinigų įstaigose. 

Pasak D. Kulikausko, nauja sąskaitų atsidarymo tvarka visiškai iškraipytų konkurenciją tarp finansų įstaigų neva pinigų plovimo prevencijos tikslais.

Praktikoje yra susiklostę taip, kad tradiciniai bankai visiškai nedirba su virtualių valiutų paslaugų teikėjais, jiems sąskaitų neatidaro (...)

 

„Apsiribojant tik kredito įstaigomis iš esmės pasakome, kad virtualių valiutų paslaugų teikėjai turėtų atsidaryti sąskaitas  tose įstaigose, kurios apskritai neturi realios patirties dirbant su virtualiomis valiutomis“, – komitete tvirtino jis. 

„Praktikoje yra susiklostę taip, kad tradiciniai bankai visiškai nedirba su virtualių valiutų paslaugų teikėjais, jiems sąskaitų neatidaro ir neturi savo nei personaluose, nei procedūrose sukaupę patirties ir galimybių su jomis dirbti. Elektroninės  pinigų įstaigos, kita vertus, tos patirties turi, nes dažnai užima nišines pozicijas rinkoje ir kai kurios apskritai specializuojasi tik su darbu  su kripto valiutų įmonėmis“, – aiškino D. Kulikauskas.

Licencijuotas finansinių technologijų (fintech) įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė taip pat nesutinka su siūloma tvarka, kur laikyti įstatinio kapitalo lėšas.

„Kvietėme sektoriaus įmones, kad būtų konkurencija, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau pasirinkimo, kur sąskaitas atidaryti. Iš tiesų, daug pritraukėme elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, o dabar staiga paimame ir uždraudžiame elektroninių pinigų įstaigoms atidaryti sąskaitas kai kuriems subjektams“, – aiškino G. Ranonytė.

Ji priekaištavo, kad toks siūlymas atsirado neseniai, nes pokyčius derinant su rinka tokio reikalavimo nebuvo. 

Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis pabrėžė, kad lėšos šių įmonių įstatiniam kapitalui turi būti įnešamos į sąskaitą kredito įstaigose, nes kripto įmones norima prilyginti finansų įstaigoms.

„Toks pat reikalavimas yra finansų įstaigoms, siūloma suvienodinti, nes pagal kripto turto rinkų, arba vadinamąjį MiCA reglamentą kripto turto paslaugų teikėjai bus finansų įstaigos“, – tvirtino A. Šaparnis.  

Tačiau, anot jo, nuosavo kapitalo palaikymo lėšos neprivalės būti laikomos kredito įstaigoje.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad pagal galiojančią tvarką tik kredito įstaigose galima atsidaryti sąskaitą kapitalui kaupti.  

„Šiuo metu visoms finansų įstaigoms, įskaitant ir finansinių technologijų įstaigas, galioja šis reikalavimas. Tai elektroninių pinigų įstaigos, sutelktinio finansavimo, visos licencijuojamos fintech įstaigos turi kaupti įstatinį kapitalą sąskaitoje kredito įstaigoje“, – kalbėjo LB atstovas.

Jis abejojo, ar verslo siūlymas kripto valiutų įmonėms daryti išimtis būtų pagrįstas. 

„Kalba eitų apie tas sąskaitas, kur būtų kaupiamas įstatinis kapitalas, o kitą sąskaitą, naudojamą mokėjimo veiklai, būtų galima atsidaryti (bet kur – BNS)“, – teigė S. Krėpšta.

Jis pripažino buvus nuogąstavimų, kad kredito įstaigos neatidaro sąskaitų kripto bendrovėms, bet LB žiniomis, yra nemažai kredito įstaigų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios teikia šią paslaugą.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai būtina padaryti dar iki 2025 metų, prieš įsigaliojant europiniam kriptoturto rinkų reglamentui (angl. MiCA).

„Siūloma suteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai galimybę už įstatymo pažeidimus taikyti papildomas poveikio priemones – laikiną arba neterminuotą uždraudimą teikti vieną arba kelias paslaugas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

„Taip pat įpareigoti įmones, teikiančias su virtualiomis valiutomis susijusias paslaugas, išlaikyti nuosavą kapitalą, ne mažesnį nei numatytas įstatyme – tai yra 125 tūkst. (eurų – BNS) – ir tą turėti nuolatos, nes fiksavome tokių atvejų, kai labai trumpą laikotarpį tokia suma turima, o vėliau šio reikalavimo nesilaikoma“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Pasak A. Bilotaitės, tai numatančias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kurioms lapkričio pabaigoje pritarė Vyriausybė, bus siekiama priimti dar šiemet.

„Kol reglamentas įsigalios, mes savo nacionaliniame lygmenyje turime turėti įrankius, kad mūsų institucijos galėtų veikti ir sektorius būtų sureglamentuotas ir kontroliuojamas“, – teigė A. Bilotaitė.

Pernai lapkritį Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius 2022–2023 metų sandūroje sumažėjo nuo 850 iki beveik 200, tačiau šiemet sausį–lapkritį jis vėl padidėjo iki 536.

„Toks augimo tempas kelia realų pavojų, kad Lietuvai gali būti klijuojama nepatikimos jurisdikcijos etiketė, o tai siejame su didele reputacine rizika“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.

„Dėl savo anonimiškumo ir decentralizuoto valdymo kriptoturtas, deja, yra tapęs kanalu paslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir visame pasaulyje jis siejamas su didžiausiu rizikos laipsniu. Visu pirma, grėsmės susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu bei sukčiavimu“, – kalbėjo jis.

Dėl savo anonimiškumo ir decentralizuoto valdymo kriptoturtas, deja, yra tapęs kanalu paslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir visame pasaulyje jis siejamas su didžiausiu rizikos laipsniu.

Rizikų daugiau nei naudų

LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, jog pagal kriptovaliutų bendrovių skaičių Lietuva Europos Sąjungoje (ES) užima antrą vietą po Lenkijos, tačiau pagal jų skaičių vienam gyventojui „esame ryškūs lyderiai“.

„Lietuva turi gerą reputaciją ir esame regioninis fintech centras, ir tai vilioja kriptoturto bendroves registruotis Lietuvoje. (...) Lietuvoje registruotis yra paprasta ir pakankamai pigu“, – teigė S. Krėpšta.

„Turime Estijoje ypatingai sugriežtėjusį kripto reguliavimą – prieš keletą metų joje veikė daugiau kaip 1 tūkst. bendrovių, o šiuo metu tas skaičius yra gerokai sumažėjęs“, – pridūrė jis.

Pasak S. Krėpštos, pasitaiko atvejų, kai vienu adresu registruojasi daugiau nei 50 virtualių valiutų įmonių, o stebėsena rodo, kad dalis bendrovių veikiausiai naudojamos sukčiavimui. Taip pat fiksuojamos kai kurių įmonių sąsajos su anksčiau žlugusiomis tarptautinėmis bendrovėmis.

„Matome, kad yra sąsajų tarp Lietuvoje registruotų bendrovių su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant ir teroristines valstybes, tiek per vadovų pilietybę, tiek per srautą, kuris vyksta šiose bendrovėse“, – teigė S. Krėpšta.

Jo teigimu, šiuo metu virtualių valiutų sektoriuje rizikų matoma daugiau nei naudos.

Pasak FNTT vadovo Rolando Kiškio, pagrindinis šios rinkos dalyvių pažeidimas – įmonės neturi instrumentų nustatyti klientų ir naudos gavėjų tapatybę. Jo teigimu, nemaža dalis pagrindinių jų akcininkų yra iš Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Estijos.

„Iš Rusijos mes fiksuojame kelis akcininkus ir atliekame vertinimą“, – teigė R. Kiškis.

Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatė bei finansinių paslaugų ir atitikties vadovė Sigita Zavišienė BNS sako, kad naujas reguliavimas nenumato konkrečių FNTT ir LB funkcijų, kurios įvardijamos pernelyg bendrai, o dėl to lieka teisinis neapibrėžtumas.

„Įstatymo pakeitimais nustatyta, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų atžvilgiu priežiūros institucijos yra FNTT ir LB, o jų funkcijos apibrėžiamos bendrai, neišskiriant kiekvienos institucijos kompetencijos individualiai paliekant joms tarpusavio susitarimais išspręsti bendradarbiavimo principus. Įstatyme nenustačius konkrečių funkcijų priskyrimo vienai ar kitai institucijai lieka teisinis neapibrėžtumas“, – atsiųstame komentare teigia S. Zavišienė.

Anot jos, taip pat nėra visiškai aišku, kaip dvigubas reikalavimas tiek įstatiniam, tiek nuosavam kapitalui bus vykdomas praktikoje.

Gruodžio pradžioje Finansų ministerija pranešė taip pat planuojanti griežtinti kriptovaliutų ir kito kriptoturto veiklą. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigė, jog yra parengta keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie įgyvendina europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus. 

„Skaitmeninis euras nėra kriptovaliuta, tai centrinio banko pinigai, o kriptovaliuta nevadintina pinigais“, - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžio metu teigė A. Šostakaitė.

„Skaitmeninio euro esminis skirtumas nuo dabartinių pinigų banko sąskaitose, tai, kad tie pinigai yra laikomi privačios institucijos ir ji užtikrina pinigų vertę. Tuo tarpu skaitmeninis euras būtų tarsi elektroninė grynųjų kopija, tai papildoma atsiskaitymo priemonė skaitmeninėje erdvėje, tuomet, kai žmogus nori atsiskaityti centrinio banko pinigais“, – pažymėjo ji.

A. Šostakaitė aiškino, kad skaitmeniniu euru galės naudotis tiek verslo įmonės, tiek individualūs žmonės ir tai būtų priemonė, skirta visiems kasdieniams mokėjimams atlikti skaitmenine forma. Tačiau ji tikino, kad skaitmeninis euras nemokamas bus tik fiziniams asmenims, o prekybininkai turės už jį susimokėti.

Iš esmės tai tas pats euras, ta pati valiuta, skaitmeninė versija, kuri papildys grynuosius, tik žmogus turės pasirinkimą atsiskaityti fizine ar skaitmenine euro forma.

 

„Iš esmės tai tas pats euras, ta pati valiuta, skaitmeninė versija, kuri papildys grynuosius, tik žmogus turės pasirinkimą atsiskaityti fizine ar skaitmenine euro forma“, – sakė LB atstovė.

Ji galiausiai akcentavo, kad sprendimas išleisti skaitmeninį eurą bus priimtas tik po to, kai ES  Taryba ir Europos Parlamentas įteisins skaitmeninio euro reglamentą.

Užbaigus nuo 2021 metų vykusį tiriamąjį etapą, ECB Valdančioji taryba spalio mėnesį nusprendė pereiti prie parengiamojo skaitmeninio euro projekto etapo. Šio, taip pat 2 metus truksiančio, etapo metu bus sudarytos sąlygos ateityje priimti galimą sprendimą dėl skaitmeninio euro išleidimo.

Parengiamojo etapo metu bus padėti pagrindai galimam skaitmeniniam eurui – bus baigtas rengti taisyklių sąvadas ir atrinkti paslaugų teikėjai, kurie kurs platformą ir infrastruktūrą galimam skaitmeninio euro išleidimui ir įdiegimui.

Vartotojai tokia valiuta galėtų naudotis per savo mokėjimo paslaugų teikėjo nuosavybinę programėlę ir elektroninę sąsają ar per Eurosistemos teikiamą skaitmeninio euro programėlę. Prieigos prie banko sąskaitos ar skaitmeninių įrenginių neturintys asmenys taip pat galėtų atsiskaityti skaitmeniniu euru, naudodamiesi viešosios įstaigos išduota kortele. Bankomatuose naudotojai galėtų keisti skaitmeninius eurus į grynuosius pinigus ir atvirkščiai.

Kompensavimo tarp tarpininkų ir prekybininkų modelis padėtų užtikrinti, kad tarpininkai būtų skatinami platinti skaitmeninį eurą, kaip tai daroma ir su kitomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, ir kad būtų numatytos tinkamos apsaugos priemonės, neleidžiančios taikyti per didelių paslaugos mokesčių prekybininkams. Eurosistema prisiimtų savo išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su sistemos valdymu ir atsiskaitymo apdorojimu.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 16.40 val., į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 45 metų moteris.

Ji  pranešė, kad rugpjūčio mėnesį, susisiekusi su nepažįstamu asmeniu, sukūrė paskyrą bei investuodama lėšas esą į kriptovaliutas, pervedė 11 tūkst. 506 eurus.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Kaip rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių trečiąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti 5,1 mln. eurų – 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Liepos–rugsėjo mėnesiais sukčių padaryti realūs nuotoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, mažėjo 3 proc. iki 2,3 mln. eurų, o vidutinė išviliota suma išliko artima antrojo ketvirčio rodikliams ir siekė 871 eurą.

Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų ir iš sukčių atgautų lėšų suma siekė apie 2,8 mln. eurų.

Liepos–rugsėjo mėnesiais iš klientų sąskaitų išviliotų, bet finansų įstaigų pastangomis atgautų lėšų suma siekė apie 154 tūkst. eurų. Per ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų lėšų suma išaugo 60 proc. iki 2,65 mln. eurų.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė teigė, kad statistika rodo, kad finansų įstaigoms pavyksta sustabdyti nusikaltėlius.

Trečiąjį ketvirtį finansų įstaigose fiksuota 2,77 tūkst. sukčiavimo incidentų – šiek tiek mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais, kai tokių buvo 3 tūkst.

Šių metų antrą ketvirtį, palyginti su 2022 metų antruoju ketvirčiu, dvigubai suintensyvėjęs investicinis sukčiavimas (atitinkamai 204 ir 440 atvejų), liepos–rugsėjo laikotarpiu dar šiek tiek ūgtelėjo – iki 488 atvejų per ketvirtį.

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, šešis kartus sumažėjo telefoninio sukčiavimo atvejų – tokių fiksuota 28. Be to, beveik keturis kartus iki 119 tūkst. eurų susitraukė ir sukčių išviliota suma.

Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį apie 8.34 val. į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi vyras (gimęs 1981 metais), kuris pareiškė, kad rugsėjo 14-21 dienomis nepažįstami asmenys įtikino investuoti į kriptovaliutą ir apgaulės būdu išviliojo 19 tūkst. eurų.

Pirmadienį į Marijampolės apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1979 metais gimusi moteris, kuri nurodė, kad nuo birželio 1 dienos iki birželio 16 dienos nepažįstamas asmuo ją įtikino investuoti į kriptovaliutą.

Pasak moters, sukčius apgaulės būdu iš jos išviliojo 13 tūkst. 928 eurus.

Šeštadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 24 metų vyro  pranešimą.

Jis teigė, kad penktadienį ir šeštadienį, nepažįstami asmenys, pasiūlę investuoti į kriptovaliutos platformą, apgaule iš jo išviliojo 1 tūkst. 473 eurus.

Pasak policijos, dėl sukčiavimo surinkta medžiaga.

Kai dirbi sunkiai ir daug, per kavos pertraukėlę galima pagalvoti, kur ir kaip uždirbtus pinigus taupyti.

„Labai nedaug investuoju, savais interesais investuoju į kriptovaliutą. Naudoju visiems žinomas platformas. Porą dalelyčių nusipirkęs ir tiesiog žaidžiu“, – sakė vilnietis Eimantas. 

„Aš esu  turbūt daugiau ilgalaikė investuotoja. Investuoju klasikiniais būdais, t. y. – antros, trečios pakopos pensijų fondai. Taip pat – į pagrindines didžiąsias kompanijas ir jų akcijas. Dar yra keletas obligacijų ir investicinių fondų“, – atviravo vilnietė Akvilė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Šis skaičius per pastaruosius keltą metų nepakito, tačiau pokyčių yra tarp pačių investicijų. Dažniausiai lietuviai nukreipia pinigus nebe į nekilnojamąjį turtą (NT), o į gyvybės draudimą. Tokių yra penktadalis. Kaip rodo atlikta SEB banko apklausa, trečia pagal populiarumą investicija – pensijų fondai. 

Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų.

 

„NT nusileido į antrą vietą keliais procentiniais punktais. Greičiausiai dėl to, kad kyla „Euribor“ palūkanų normos ir galbūt keičiasi lūkesčiai, nes daugelis gyventojų tikisi, kad NT kainos kris“, – komentavo SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

Kur žmonės pasirenka investuoti, priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai renkasi specialistai ir biurų darbuotojai. Į NT investuoja patys sau darbdaviai. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad tik keturi iš dešimties gyventojų banko sąskaitose turi daugiau nei 2 tūkst. eurų.

„Didžiausios baimės yra pradėti investuoti, nes galvoja, kad neužteks lėšų, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų“, – teigė E. Dovbyšienė.

Taupyti jau sunkiau ir viduriniajai klasei, kuria Lietuvoje jaučiasi rekordiškai daug – net šeši iš dešimties žmonių. Ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko vidurinioji klasė gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų, – infliacija. Per paskutinius metus vidutinės prekių ir paslaugų kainos padidėjo beveik 20 proc. Tuo pačiu vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc.“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Viduriniajai klasei galima priskirti gyventojus, gaunančius nuo 1100 kone iki 3000 eurų prieš mokesčius. Tačiau vis mažiau šių pajamų atitinka ne pirmo būtinumo prekėms. Tame tarpe – ir ne investicijoms.

„Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų“, – teigė N. Mačiulis.