„Man pasirodė, kad didžioji dalis tų medžių yra sveiki. Nesunku tuo įsitikinti iš arčiau priėjus, pažiūrėjus“, – kalbėjo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė Dalia Kiseliūnaitė.

Kai kuriems klaipėdiečiams senosios liepos – brangus šeimos prisiminimas.

„Mano mama Klaipėdoje gimusi, savo vaikystės metais žaidė čia. Be abejo, ta aikštė yra pasikeitusi nuo to laiko“, – pasakojo klaipėdietis Gytis Martas Biržys.

Jau 50 metų, kai aikštė įrengta. Kasmet prie ukrainietiškame granite įamžinto Kristijono Donelaičio per jo gimtadienį renkasi miesto šviesuoliai. Tad sunerimę žmonės net dendrologų klausė, kam liepos trukdo. Kai kurie sakė, kad matė tris kirstinus medžius, bet miesto tvarkytojai leido nupjauti net septynias liepas, esą dėl žmonių saugumo.

„Septyni medžiai, liepos, buvo blogos būklės, keletas iš jų buvo pasvirę daugiau nei 45 laipsnių kampu. Buvo tiesiog pavienis blogų medžių kirtimas atsižvelgiant į tai, kad būtų saugu ir neatsitiktų, kaip dažnai Klaipėdoje būna – didžiuliai vėjai, vėtros – medžiai griūva ir, neduok Dieve, sužaloja kokį asmenį“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš viso aikštėje apie 60 medžių. Klaipėdiečiai teigė, kad ir aikštė, ir želdiniai joje saugomi, nes aikštė į paveldą įrašyta kaip turinti vertingųjų savybių. Tačiau valdininkai aiškino, kad kirsti liepas nutarė speciali komisija.

„Komisija susideda iš savivaldybės atstovų bei visuomenininkų, ji buvo pilnos sudėties, priimtas bendras sprendimas, buvo viešinimo procedūros. Visa procedūrinė eilė buvo atlikta“, – nurodė I. Kubilienė.

Eiliniai miestiečiai, lietuvininkai ir kai kurie politikai dėl medžių sunerimo išsigandę, kad nuo liepų bus pradėta aikštės rekonstrukcija ir ten, be kita ko, rasis kavinė.

„Šis skveras su savo istorine verte, su Donelaičio paminklu, jau seniai kelia klaipėdiečiams nerimą, koks čia bus projektas, kaip ketinama sutvarkyti, bet yra ignoruojami miestiečiai, ignoruojamas jų požiūris, pageidavimai, kaip turėtų būti tvarkomos viešosios erdvės“, – tikino lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė.

„Esu buvęs keliuose pristatymuose tų projektų, ką jie nori padaryti, nežinau. Tos aikštės visos vienodos – be medžių, trinkelizuotos. Nieko įspūdingo, išsiskiriančio. Manau, ir čia toks tikslas“, – sakė G. M. Biržys.

Tačiau miesto valdžia tikino dar nežinanti, kada prasidės aikštės rekonstrukcija.

„2018 metais buvo pateikti tam tikri sprendiniai, vizualizacijos, kaip galėtų atrodyti K. Donelaičio aikštės sutvarkymas. Tačiau jokie sprendimai kol kas nepriimti ir strateginiuose veiklos planuose nėra K. Donelaičio aikštės sutvarkymo“, – tvirtino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Miesto tvarkytojai žada, kad daugiau liepų nebus nupjauta.

Per artimiausius metus planuojama parengti Smiltynės ir Girulių bendruosius planus, pradėti Šv. Jono bažnyčios atstatymą, pilies bokšto atkūrimą, miesto rinkodaros strategijos įgyvendinimą, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro statybą, taip pat – Malūno, Sakurų ir Melnragės parkų rytinės dalies pabaigimą.

Tarp miesto strateginio plano prioritetų – Baltijos žiedinės sankryžos užbaigimas, Atgimimo aikštės pertvarka, Dangės krantinių, Žvejų rūmų, Vingio mikrorajono, Skulptūrų parko bei Turgaus aikštės sutvarkymas.

"Kas planuojama dėl K.Donelaičio skvero, nes jis neįtrauktas į strateginį planą?" – plano rengėjų pasiteiravo miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius.

Politikui buvo paaiškinta, kad komisija nesutinka nupjauti dalies medžių, kurie turėtų būti šalinami pagal projektą, tad architektas turės koreguoti projektą.

Esą, kai tai bus padaryta, skvero renovacija bus įtraukta į strateginį miesto planą.

Arvydas Cesiulis: nereikėtų "užsiciklinti" dėl futbolo stadionų, kai mes net futbolo komandos neturime.

"Tai yra trejų metų dokumentas, kuris kasmet yra koreguojamas pagal finansus ir žmogiškuosius išteklius. Finansai gal ir leistų daugiau priemonių įgyvendinti, bet tai stabdo įvairios aplinkybės – tiek viešųjų pirkimų skundimai, tiek kiti dalykai", – pastebėjo tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

Tarp miesto planų prioritetų – ir naujos mokyklos užbaigimas bei kitų ugdymo įstaigų atnaujinimas.

Neatsisakoma ir uždaro futbolo maniežo statybos. Planuojama padidinti atnaujinamų sporto salių bei futbolo stadionų skaičių.

"Nereikėtų "užsiciklinti" dėl futbolo stadionų, kai mes net futbolo komandos neturime. Nejau juos Gargždų "Bangai" statysime?" – klausė kitas tarybos narys Arvydas Cesiulis.

Pareiškus pastabą dėl per didelio šviesoforų skaičiaus mieste, esą anksčiau Klaipėda buvo vadinama "gulinčių policininkų" arba stabdymo kalnelių, o dabar tapo šviesoforų miestu, meras Vytautas Grubliauskas replikavo: "Geriau stovintis policininkas, nei gulintis šviesoforas."

Be to, tarybos nariai, tvirtindami strateginį planą, padidino paslaugų į namus gavėjų skaičių nuo 200 iki 300, nes yra daug šios paslaugos laukiančių žmonių. Dėl šių pataisų teks šiek tiek koreguoti ir miesto biudžetą.

32 metus puoselėjantys tradiciją lietuvių literatūros klasiko gimimo dieną susirinkti prie jo paminklo žmonės sveikino vieni kitus su Naujaisiais metais.

Prie K.Donelaičio paminklo tradiciškai renkasi uostamiesčio vyresnės kartos inteligentai, o pastaruoju metu prie jų vis dažniau prisijungia jaunesni klaipėdiečiai. Ir šįkart kalbėtojai paragino kitais metais atsivesti savo vaikus ir anūkus.

Kasmet prie paminklo besirenkantys žmonės kalba panašiai. Apie K.Donelaičio reikšmę lietuvių literatūrai, jo kilnią misiją ir šio laikmečio žmones, kurie vis rečiau atsiverčia „Metus“.

Po pernykštės, išskirtinės sausio 1-osios, kai prie paminklo žmonės rinkosi skirtingu laiku po vieną ar du, sąžiningai paisydami griežto karantino reikalavimų, šių metų sausio 1-oji atrodė kur kas optimistiškesnė. Būryje buvo apie 100 klaipėdiečių.

Kalbėtojai buvo originalesni ir atsinešė daugiau nei įprasta naujienų. Leidėjas Antanas Stanevičius pristatė visiškai naują knygą, skirtą Kristijojo Donelaičio draugijos 100-mečiui paminėti. Joje – ne tik daug nuotraukų, bet ir įdomių straipsnių apie draugiją, literatūros klasiko skulptūras ir tradiciją minėti jo gimtadienį.

Minėta ir K.Donelaičio sąsaja su Vincu Kudirka, kurio gimtadienis yra paskutinioji metų diena. Kalbėta apie paminklo pastatymą. Prieš klausytojus stojo buvę miesto vadovai ir K.Donelaičio vardą turėjusios mokyklos absolventai.

Vėl negailėta kritikos miesto valdžiai dėl vis neprasidedančios aikštės rekonstrukcijos. Dėl to bandė teisintis vicemeras Arvydas Cesiulis. Kritikos laviną paskubėjo sustabdyti buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius, patikinęs, kad grupelei klaipėdiečių vis neįtinka net tituluočiausių architektų projektai, tuo metu aikštė kasmet atrodo vis liūdniau.

Klaipėdos liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras kreipėsi į susirinkusiuosius tėviškai ir jaukiai, tarsi tuos žodžius būtų taręs pats K.Donelaitis. R.Moras yra klaipėdiškis, be to, dirba tą patį darbą, kaip klasikas. Nuoširdūs palinkėjimai ir kunigo palaiminimas sušildė susirinkusiųjų širdis.

Šiemet prie paminklo neatėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos, anksčiau vadintos K.Donelaičio vardu, mokiniai. Anksčiau jie skaitydavo „Metų“ ištraukas arba pačių sukurtas eiles šiai progai.

Liūdniausia, kad pasilabinti su kaimynais ir pažįstamais nebeatėjo Klaipėdos šviesuolis Bernardas Aleknavičius – vienas tokių susibūrimų iniciatorių ir puoselėtojų. B.Aleknavičius mirė 2020-ųjų lapkričio 29-ąją.

Valandą trukęs susibūrimas prie paminklo baigėsi tradiciškai – bendra fotonuotrauka.

Ne vienas klaipėdietis prisipažino, kad tradicija paminėti prieš 307 metus gimusio K.Donelaičio gimtadienį yra geras ir teisingas startas visiems metams.

Antradienį jie susitiko su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Budinu ir dar kartą pateikė pakoreguotą planą, kuriame numatoma, kaip po rekonstrukcijos turėtų atrodyti aikštė.

Labdaros ir paramos fondo "Žaliuok, mano mieste" valdybos pirmininkas skulptorius Arūnas Sakalauskas viliasi, kad šį kartą projektas bus priimtinas ir miesto vadovams, ir visuomenei. Mat pavasarį pristatę rekonstrukcijos projektą autoriai sulaukė tam tikrų pastabų.

Pakoregavę savo darbą, autoriai pateikė projektinius pasiūlymus administracijos vadovams dar sykį.

Antroje rugsėjo pusėje ketinama šį projektą viešinti Klaipėdos savivaldybės patalpose. Tada miesto visuomenė galės su juo susipažinti ir pareikšti savo pastabas.

Jeigu gyventojai iš esmės neprieštarautų tokiam projektui, jo autoriai galėtų imtis techninio projekto rengimo.

Prisimindami klasiko poemą "Metai", norėtume, kad aikštė atspindėtų visus metų laikus ir trauktų joje lankytis.

"Jeigu viskas vyks sklandžiai, kitais metais būtų galima pradėti įgyvendinti šį projektą. Jau ne kartą minėta, kad projektuotojai ketina aikštę padaryti labiau pritaikytą, kad čia žmonės ateitų ne tik sausio 1-ąją, kai minimas Kristijono Donelaičio gimtadienis. Juk visi žinome, kad dabar pro šią vietą žmonės tik praeina, ji yra tapusi takų susikirtimo tašku. Prisimindami klasiko poemą "Metai", norėtume, kad aikštė atspindėtų visus metų laikus ir trauktų joje lankytis. Projektas yra įdomus ir labai patrauklus. Autoriai nenori sunaikinti aikštėje dabar augančių medžių, sveikus siekiama išsaugoti ir pasodinti naujų. Erdvė turėtų tapti lengviau prieinama nuo Liepų gatvės, ten turėtų atsirasti lauko kavinukė ir nedidelis amfiteatras su nedidele scena. Tikiuosi, kad ši vieta taps dar viena gražia erdve istoriškai buvusioje pagrindinėje miesto promenadoje – Liepų gatvėje", – kalbėjo S.Budinas.

Aikštė jau galėjo būti atnaujinta prieš kelerius metus, tačiau reikalai sustojo, kai senų medžių entuziastai šiame skvere pareikalavo išsaugoti senąsias liepas.

Specialistai ištyrė 68 aikštėje augančius medžius ir konstatavo, kad septynių būklė yra visiškai bloga, kitų – gera arba patenkinama.

Ankstesnių projektų autorius siūlė senas liepas iškirsti ir jų vietoje pasodinti jaunus medelius. Būtent šis siūlymas sulaukė daugiausia priešininkų.

Rugsėjį visuomenei žadamo pristatyti projekto autoriai siūlys atsikratyti tik blogiausios būklės liepų, vietoj jų norima pasodinti dar daugiau medelių nei augo iki šiol.

Sureagavo į skundą

Miesto savivaldybė poilsiautojos skundą gavo prieš savaitę. Moteris tvirtino, kad uostamiestyje niekur negalima nueiti su šunimi.

Poilsiautoja nurodė, kad vedžioti keturkojus draudžiama Skulptūrų parke, Dangės krantinėje, senamiestyje, K.Donelaičio aikštėje.

Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas teigė, kad dėl pirmosios nurodytos vietos klausimų nekilo.

Skulptūrų parke vedžioti šunis draudžiama jau seniai, nes čia – buvusios kapinės. Tiesa, kai kurie miestiečiai ir šioje erdvėje norėtų pramogauti su savo augintiniais.

"Sulaukęs tokios pastabos, išėjau įvertinti situacijos. Senamiestyje tikrai niekas vedžioti šunų nedraudžia. Nėra jokio ženklo, kuris tai ribotų. Prie Dangės šunis draudžiama vedžioti tik vaikų žaidimų aikštelėje. Kitur draudimas negalioja", – pasakojo specialistas.

Ženklą pašalino operatyviai

Įdomesnė situacija – K.Donelaičio aikštėje. Šioje viešojoje erdvėje rastas nelegaliai pastatytas šunis vedžioti draudžiantis ženklas.

"Aiškinausi su atsakingais skyriais, specialistais, bet niekas negalėjo pasakyti, iš kur šis ženklas atsirado. Nėra jokių dokumentų. O kiekvienas ženklo pastatymas yra suderinamas, išduodamas leidimas. Gal kas nors nelegaliai jį įkurdino, – svarstė atstovas.

K.Donelaičio aikštėje šunis vedžioti draudžiantis ženklas stovėjo ilgą laiką ir niekam neužkliuvo. Prieš šešerius metus šį užfiksavo "Google maps" atstovai.

Rastas nelegalus ženklas buvo operatyviai pašalintas. Šis darbas pavestas įmonės "Gatvių apšvietimas" darbuotojams.

"Dabar K.Donelaičio aikštė atvira gyvūnų mylėtojams ir jų keturkojams", – tvirtino V.Čiapas.

Pastatytas tik vienoje pusėje

Įtarimų dėl ženklo teisėtumo kėlė ir tai, kad jis pastatytas tik vienoje pusėje. Paprastai ženklai įrengiami iš visų pusių, kad lankytojai būtų tinkamai informuoti apie draudimą.

Jau anksčiau klausimų dėl šio ženklo teisėtumo buvo sulaukusi gyvūnų globos organizacija "Linksmosios pėdutės".

"Klaipėda tikrai svetingas miestas keturkojams. Įrengėme zonas paplūdimiuose, kur galima ateiti su šunimis, parengtas ir vietų, kur galima apsilankyti su keturkojais, žemėlapis", – teigė viešųjų ryšių specialistas.

Operatyvų miesto savivaldybės darbuotojų elgesį, reaguojant į pastabą, įvertino ir pati poilsiautoja. Moteris dėkojo už kuriamą draugišką aplinką žmonėms ir jų augintiniams.

Panašių atvejų pasitaiko

Pasak įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinio direktoriaus Dangero Aleksandrovo, įrengti vieną ženklą atsieina apie 70 eurų.

"Sunku pasakyti, ar šis ženklas pastatytas savavališkai, ar įvyko kokia nors klaida", – svarstė vadovas.

D.Aleksandrovo teigimu, atvejų, kai tenka šalinti nelegalius ženklus, pasitaiko retai. Apie tai įmonei pranešė savivaldybė.

"Dažniau tenka šalinti nelegalius reklaminius stendus, bet ir tokie atvejai – reti. Šiemet gal porą kartų vykome", – komentavo vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė atskleidė, kad apie nelegaliai įrengtus ženklus praneša ir gyventojai. Tokie atvejai nustatomi ir tiriant administracinių nusižengimų bylas, kai žmogus ginčija pažeidimą.

"Norint pastatyti ženklą viešoje vietoje, reikia suderinti su savivaldybe, policija, privačioje teritorijoje – su policija. Per metus randame apie 10–20 nelegalių ženklų", – pasakojo vedėja.

Anot K.Vintilaitės, dažniausiai aptinkami neteisėtai pastatyti ženklai, kurie pašaliniams draudžia įvažiuoti į vieną ar kitą teritoriją, žymi vietą neįgaliojo automobiliui.

Po konkurso – šnipštas

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo dar kartą tariamasi dėl K.Donelaičio skvero, kurio projektavimo darbai buvo patikėti naujam architektui.

Dienraštis jau rašė, kad sumanymą prikelti miesto centre esančią aikštę klampina seni medžiai, kuriuos reikalaujama išsaugoti – dėl šios priežasties gražus sumanymas įstrigo.

Iniciatyvos atnaujinti miesto erdvę, kuriai verkiant reikia remonto, ėmėsi labdaros ir paramos fondas "Žaliuok, mano mieste".

Su savivaldybe fondas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įsipareigodamas parengti techninį projektą ir jį padovanoti miestui, o savivaldybė esą finansuotų aikštės atnaujinimo darbus.

Fondas "Žaliuok, mano mieste" maždaug prieš metus paskelbė architektūrinės idėjos konkursą, kaip turėtų atrodyti K.Donelaičio aikštė. Jame dalyvavo penki darbai. Trijų geriausiųjų autoriams buvo įteiktos piniginės premijos, o su pirmos vietos laimėtoju žengta aikštės atnaujinimo link.

Konkursą laimėjo architektas Saulius Druskis su projektu "4 metų laikai". Savivaldybei jis jau buvo pateikęs konkursinio darbo medžiagą projektavimo sąlygoms gauti, tačiau projektas užstrigo dėl aikštėje augančių senų medžių.

Šioje viešojoje erdvėje jų – 68. Nustatyta, kad septynių būklė yra visiškai bloga, kitų – gera arba patenkinama.

Tačiau specialistai rekomendavo, kad, norint sukurti geresnį bei kokybiškesnį aikštės vaizdą, visus senus želdinius reikia pašalinti ir juos pakeisti naujais. Būtent dėl to ir buvo sulaukta pagrindinių pastabų.

"Netenkino niekieno"

Šiuo metu svarstoma, kaip atgaivinti K.Donelaičio aikštę, kad joje nestigtų augalijos, o želdiniai nenustelbtų paminklo.

"Fondas "Žaliuok, mano mieste" mums pristatė aikštės viziją, kaip ji atrodytų sutvarkyta. Fondo atstovų ankstesnė situacija netenkino, todėl teko ieškoti naujo architekto", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Fondo "Žaliuok, mano mieste" valdybos pirmininkas skulptorius Arūnas Sakalauskas patvirtino, kad atsirado naujas projektuotojas iš Telšių – Algirdas Žebrauskas.

"Dabar siūlysime visai naują projektą. Buvęs variantas niekieno netenkino – nei žaliųjų, nei savivaldybės, nei visuomenės, nei mūsų. Todėl atsisveikinome su senuoju ir rengiame naują", – aiškino A.Sakalauskas.

Esą fondas turi visiškai naują ir modernią koncepciją, kurią bandys pristatyti klaipėdiečiams.

"Visi medžiai, išskyrus ligotus, tikrai liks. Į jų vietą sodintume didelius naujus lapuočius. Jų bus gal net daugiau nei prieš tai", – šyptelėjo A.Sakalauskas.

Trypčioja vienoje vietoje

A.Sakalausko žodžiais, apmaudu, kad penktus metus nepavyksta pajudėti iš vietos.

"Nusprendėme, jei dabar nepasiseks, turbūt naikinsime fondą", – nukirto pašnekovas.

S.Budino manymu, šįkart siūlomi sprendiniai gana racionalūs ir įdomūs. Ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui.

Esą svarbiausia, kad aikštė būtų funkcionali nuolat, o ne išskirtinėmis progomis, pavyzdžiui, sausio 1-ąją minint K.Donelaičio gimtadienį.

"Norisi, kad aikštė taptų atraktyviu miestiečių traukos centru, kad į ją būtų užsukama ne tik per iškilmingas šventes, bet lankoma visus metus. Žymiausias K.Donelaičio kūrinys – "Metų laikai", todėl ir aikštė turėtų tarnauti visiems metų laikams", – sakė S.Budinas.

Ketvirtadienį pristatytoms idėjoms miesto valdžia pritarė, todėl galbūt jau kovo gale ar balandį jos bus pateiktos ir klaipėdiečių vertinimui.

"Kitas etapas – svarstymas su visuomene, po kurio bus aišku, kaip tai priima žmonės", – tarstelėjo direktorius.

Vyks viešas aptarimas

K.Donelaičio aikštės sutvarkymo kraštovaizdžio architektūrinės idėjos projekto konkursą organizavo privatus labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“, į kurį susibūrė verslininkai, dailininkai, architektai.

Konkursui pateikti penki projektai, nors besidominčiųjų buvo daugiau – devyni.

Labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ pirmininkas skulptorius, dailininkas Arūnas Sakalauskas teigė, kad dviejuose projektuose numatyta, jog skvero vaizdas turėtų pasikeisti visiškai. Siūloma neliesti tik K.Donelaičio skulptūros ir ją supančios erdvės. Kiti trys projektai iš dalies išlaiko dabartinį skvero vaizdą. Juose skiriasi takų skaičius, želdinių išdėstymas.

Klaipėdos centre esančios aikštės vizijas miestiečiai gali pamatyti Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriuje, įsikūrusiame Bažnyčių g. 6.

A.Sakalauskas sakė, kad norima sužinoti klaipėdiečių nuomonę apie projektus. Savo atsiliepimus galima įmesti į urną, balsuoti, kuris labiausiai patinka, reitinguoti.

Ketvirtadienį 10 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriuje vyks viešas projektų aptarimas, kuriame dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę gali visi norintieji.

„Nežinau, kiek žmonių ateis, bet išklausysime visus“, – patikino pirmininkas.

Nuspręs specialistų komisija

Anot A.Sakalausko, kol kas niekas nežino, kas ir kurį projektą parengė. Autorius paaiškės, kai bus išrinktas nugalėtojas. Tada bus atplėšti vokai su pasiūlymais.

„Dabar net nežinome, kieno darbai pateikti“, – sakė fondo vadovas.

Nugalėtoją po viešo projekto aptarimo uždarame posėdyje išrinks profesionali komisija, kurią sudaro architektai, dailininkai, landšafto specialistai, savivaldybės atstovai. A.Sakalauskas pažymėjo, kad ji buvo renkama ilgai.

„Tai žmonės, kurie tiesiogiai susiję su miesto puošyba, planavimu, architektūra. Komisija – labai rimta. Rinkome autoritetingus žmones, kurie turi savo nuomonę, išmano savo darbą. Tikiuosi, jog pavyks rasti bendrą sprendimą ir išrinkti projektą nugalėtoją“, – pabrėžė pirmininkas.

A.Sakalauskas teigė, kad į pagalbą pasikviesta specialistė iš Vilniaus, kuri projektuoja ir Europos skverus bei parkus. Ji išanalizavo visus projektus ir pateiks recenzijas.

„Pasirinkome pašalinį žmogų, ne iš Klaipėdos. Gal tai padės komisijai apsispręsti. Žinoma, bus vertinamos visų pasisakiusiųjų nuomonės“, – akcentavo vadovas.

Trijų geriausiai įvertintų projektų laukia piniginės premijos – 1,5 tūkst., 1 tūkst. ir 750 eurų.

Skvero medžiai serga

A.Sakalauskas priminė, kad mintis atnaujinti K.Donelaičio skverą gimė prieš ketverius metus, kai buvo ruošiamasi minėti šio lietuvių literatūros klasiko 300-ąsias gimimo metines.

„Norėjome erdvės, kur būtų galima surengti minėjimą. Tačiau tada iki šios progos buvo likę metai. Matėme, kad nespėsime, tačiau minties neatsisakėme. Vien įkurti fondą užtruko pusmetį. Vėliau ruošėme sutartis, kurias praėjusiais metais pasirašėme su savivaldybe“, – aiškino vadovas.

Pasak A.Sakalausko, iš pradžių galvota užsakyti aikštės atnaujinimo projektą, tačiau vėliau apsispręsta surengti konkursą, kad daugiau architektų galėtų dalyvauti ir išsakyti savo mintis.

„Tikiuosi, kad bendromis mūsų ir savivaldybės jėgomis pavyks atnaujinti skverą“, – pabrėžė pirmininkas.

Neretai, pradėjus tvarkyti vieną ar kitą erdvę, sulaukiama įvairių visuomenės reakcijų, ypač jei tai susiję su želdiniais, jų keitimu naujais.

„Žmonės gali piktintis ar nesipiktinti, bet faktai kalba už save. Mes įvertinome skvero želdinius. Tai atliko Klaipėdos universiteto Botanikos sodo specialistai. Turime išsamius duomenis apie želdinių būklę. Kiekvienas medis yra aprašytas, nurodyta, kokia liga jis serga, kiek pažeistas. Norime, kad žmonės žinotų situaciją, galvotų ir spręstų“, – kalbėjo pirmininkas.

A.Sakalausko teigimu, specialistai nustatė, kad dalis medžių yra ligoti. Beveik visas liepas yra pažeidę puviniai. Anot jo, didelė žala šiems medžiams padaryta sovietmečiu, kai buvo nupjauti pastarųjų vainikai ir šie tapo panašūs į telegrafo stulpus. Tai viena puvinio atsiradimo priežasčių.

„Nežinau, kiek tokie medžiai gali stovėti. Praeis metai, kiti ir šios liepos pradės griūti. Gal kaštonai ilgiau išsilaikys. Be to, aikštėje nebūtinai bus pasodinti liauni medeliai. Architektai siūlo senąsias liepas pakeisti naujomis, 8 metrų aukščio, apie 20 centimetrų skersmens“, – atskleidė vadovas.

Klaipėdiečius piktina prasta K.Donelaičio aikštės būklė.

Gyventojai širsta, jog vis nesulaukia, kada centrinėje miesto dalyje esančioje aikštėje bus sutvarkyti apkiužę suolai, nusidėvėjusios šiukšlių dėžės, erdvę tamsinantys medžiai.

Jau prieš kurį laiką būta planų iš esmės atnaujinti šią vietą. Prie idėjos įgyvendinimo prisidedantieji tikino, jog užmojai nėra pamiršti ir judama jų įgyvendinimo link.

"Dabar labdaros ir paramos fondo "Žaliuok, mano mieste" puslapyje paskelbtas kraštovaizdžio idėjos konkursas", – paaiškino bendrovės "Klaipėdos želdiniai" direktorius Gediminas Valašinas.

Jo teigimu, pateiktus pasiūlymus ketinama peržiūrėti ir įvertinti po Naujųjų. Tuomet jau uostamiesčio savivaldybei teks spręsti, ką toliau daryti.

G.Valašinas pastebėjo, kad jau kiek anksčiau specialistai yra įvertinę K.Donelaičio aikštės medžius ir nusprendę, kad jų būklė – prasta.

"Galbūt kamienuose ir ne visur matyti, tačiau viršuje yra puvinių, žioji nemažos seno genėjimo žaizdos. Todėl ir buvo siūlyta juos tvarkyti. Po vieną ar kitą šakelę nupjauti jau neužtenka. Kai kurie medžiai yra net pasvirę", – dėstė pašnekovas.

Neatmetama, kad tvarkant aikštę teks pasirūpinti ir čia vešančiais medžiais, mat jie ne tik ligoti ir pavojingi, bet ir smarkiai tamsina aikštę, užgožia paminklą.

"Žiūrėsime, kas ką pasiūlys. Kiek žinau, susidomėjimas yra nemažas. Galbūt ir kils kokių įdomių idėjų", – teigė G.Valašinas.

Tai, kad aikštės būklė nekokia, įžiūrėjo ir Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Anot vedėjos, artimiausiu metu didesnių darbų aikštėje neplanuojama, tačiau erdvėje siekiama palaikyti tvarką – suremontuoti niekdirbių apgadintą suolą, pakeisti suskaldytas šiukšlių dėžes.

Dar pernai uostamiestyje gimęs sumanymas sutvarkyti K.Donelaičio aikštę įgyvendintas nebuvo. Esą tam sukliudė biurokratiniai procesai. Viliamasi, kad artimiausiu metu projektas iš pradinio taško turėtų pajudėti.

Pernai, Lietuvai minint 300-ąsias K.Donelaičio gimimo metines, uostamiestyje buvo numatyta sutvarkyti tamsią ir esą nebepatrauklią lietuvių literatūros klasiko vardu pavadintą aikštę, kurioje stovi jam skirtas paminklas.

Akcijos iniciatoriai tikino, kad teritorijoje reikėtų iškirsti senus ir ligotus medžius, įrengti naują apšvietimo sistemą, pakeisti dangą.

Kol kas idėjos įgyvendinti nepavyko. Ji, vieno sumanytojų – skulptoriaus Arūno Sakalausko teigimu, įstrigo dėl biurokratinių kliūčių. Tačiau planų esą nebuvo atsisakyta.

„Su savivaldybe visai neseniai pasirašėme bendradarbiavimo sutartį. Ji labai ilgai gulėjo stalčiuje, ją keletą kartų koregavome“, – atskleidė pašnekovas.

Vasaros pabaigoje planuojama paskelbti atvirą konkursą, kurio metu bus ieškoma projektuotojų aikštės atnaujinimui.

Konkurso dalyviams keliama ne viena sąlyga. Jie turėtų turėti panašių darbų patirties, o svarbiausia, kad planuojant pokyčius aikštėje išliktų lietuvių literatūros klasikui skirta skulptūra bei ligos dar nepakirsti medžiai.

K.Donelaičio aikštės atnaujinimo projektas būtų pristatytas gyventojams ir svarstomas viešai.

Nors konkursas dar oficialiai nepaskelbtas, tačiau, pašnekovo teigimu, žinia apie užgimusią idėją sulaukė susidomėjimo.

„Jau atsiliepė norintieji dalyvauti tokiame konkurse. Yra ir vilniečių, ir žmonių iš Kauno bei Klaipėdos. Manome, kad 5–8 projektai bus“, – dėstė skulptorius.

Pradėjus vystyti K.Donelaičio aikštės sutvarkymo idėją, buvo įkurtas ir specialus fondas, kur žmonės galėjo aukoti pinigus.

A.Sakalausko teigimu, šiuo metu fonde jau sukaupta apie 200 tūkst. eurų. Įvairias pinigų sumas skyrė privatūs asmenys.

Tikimasi, kad išrinkus aikštės atnaujinimo projektą šią veiklą remiančiųjų atsiras dar daugiau. Tiesa, minėti pinigai vilioja ir kitus miestiečius.

Į fondo atstovus kreipėsi naujų rajonų gyventojai, prašantys greta jų namų įrengti skverų ar panašių zonų. Būta ir iniciatyvų nutiesti dviračių taką kopomis nuo Klaipėdos iki Girulių arba tvarkyti skverą, esantį prie Klaipėdos koncertų salės.

„Šiuos siūlymus apsvarstėme su savivaldybės atstovais, aptarėme, ko galėtume imtis“, – paaiškino A.Sakalauskas.