„Lietuva 2050“ pakeis iki šiol galiojusią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Patvirtinus šį dokumentą baigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema.

„Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ yra apie mūsų piliečių, bendruomenių ir organizacijų savanorišką įsipareigojimą gyvenimui ir kūrybai demokratinėje Lietuvoje ir jos nuolatinį stiprinimą. (...) Apmąstant Lietuvos ateitį buvo stengiamasi, kad joje vietą rastų ir save atpažintų visos socialinės grupės, todėl vizija yra apie Lietuvą be pamirštų žmonių. Tam, kad šie lūkesčiai išsipildytų, laukia daug, bet labai prasmingo nuolatinio darbo mums visiems – visoms valdžios grandims, bendruomenėms, piliečiams“, – sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Ši vizija sustiprina mūsų valstybės pamatus – Lietuvos kaip Respublikos, kaip visų jos piliečių bendro reikalo supratimą, numato kelius, kaip užtikrinti jos saugumą, kaip pasiekti visuomenės demografinį ir socialinį stabilumą, atnaujinti ekonomiką, išsaugoti gamtą, kaip tolygiai išvystyti visus Lietuvos regionus. Vizija „Lietuva 2050“ padės pertvarkyti ir mūsų valstybės valdymą – padaryti jį lankstų, įžvalgų ir įtraukų, sustiprinti pasitikėjimą tarp piliečių, valdžios ir pilietinių organizacijų. Ši vizija – tai tiltas į Lietuvos ateitį“, – teigia Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys Raimundas Lopata.

Pagrindines vizijos vertybines nuostatas atspindi jos trumpoji formuluotė – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“. Šioje formuluotėje atsispindi ir emocinis žmonių ryšys su Lietuva, ir asmeninis įsipareigojimas jos ateičiai.

Valstybės ateities vizijoje numatoma, kad Lietuva, įgyvendinusi savo ateities viziją 2050-aisiais, bus atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški ir jaučiantys gyveną gerą bei prasmingą gyvenimą. Lietuva bus atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, gyvenama išsilavinusių, sveikų ir bendruomeniškų žmonių, ji kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, užimdama kertines pozicijas tarptautinėse vertės grandinėse, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, o šalies teritorija bus darniai ir subalansuotai išvystyta.

Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ yra apie mūsų piliečių, bendruomenių ir organizacijų savanorišką įsipareigojimą gyvenimui ir kūrybai demokratinėje Lietuvoje ir jos nuolatinį stiprinimą.

Dokumente išskiriamos penkios esminės pažangos kryptys: demokratinė kultūra ir valdysena; švietimo, sveikatos ir socialinė politika; ekonomikos proveržis; tarptautinė politika ir saugumo stiprinimas; infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos tobulinimas. Taip pat apibrėžti du vizijos jungiamieji principai – gamtinės aplinkos tausojimas ir technologijų bei inovacijų taikymas. Kaip valstybės ir visuomenės pažangos pamatas vizijoje įvardijama kultūra.

Numatoma, kad artimiausią dešimtmetį pagrindiniai valstybės pažangos tikslai bus viešojo valdymo pertvarka, visuotinės gynybos sukūrimas ir įtvirtinimas ir valstybės ekonominio, energetinio ir kibernetinio saugumo ir atsparumo užtikrinimas. Kartu bus stiprinama konkurencinga mokslo ir inovacijų sistema, įgyvendinama socialiai atsakingos ir ekologiškai tvarios ekonomikos plėtra, vykdoma subalansuota ir tvari teritorinė plėtra. Per visą laikotarpį iki 2050-ųjų bus įgyvendinama integrali šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą stabdanti ir neutralaus poveikio klimatui politika, o šiems pokyčiams sąlygas sudarys kokybiškas švietimas, tvirti demokratijos principai ir kultūra – Lietuvos stiprybės ir nuolatinio atsinaujinimo šaltinis bei pokyčių varomoji jėga.

„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė, o jį prižiūrės Valstybės pažangos taryba, sudaryta iš valstybės institucijų, ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų. Siekiant išlaikyti dokumento aktualumą Valstybės pažangos taryba gali rekomenduoti inicijuoti „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ peržiūrą. Valstybės pažangos stebėseną koordinuos Vyriausybės kanceliarija, konsultuodamasi su Seimo Ateities komitetu.

Seimo nutarimu siūloma politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos ateities vizijai „Lietuva 2050“ įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo, o siekiant įgyvendinimo tęstinumo siūloma po rinkimų naujajai vyriausybei atnaujinti ateities įžvalgas ir aplinkos analizę, sistemiškai įvertinti Lietuvos ateities vizijos pirmųjų trijų įgyvendinimo metų pažangą ir, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl „Lietuva 2050“ strateginių ambicijų atnaujinimo.

Valstybės ateities vizijos rengimas truko beveik dvejus metus.

Diskusijoje svarstysime, kokie pokyčiai, iššūkiai mūsų laukia ir kokio proveržio siekiame Kauno rajone per ateinančius 30 metų. Diskutuosime apie pasitikėjimo kultūrą, valstybės valdymą, žiniasklaidos vaidmenį formuojant visuomenę, atsparumą ir pilietiškumą. Taip pat dalysimės ateities vizijomis: kokią 2050-ųjų Lietuvą regime? Pokalbį moderuos Vyriausybės kanceliarijos patarėja, „Lietuva 2050“ koordinatorė Modesta Kairytė.

Valstybės pažangos taryba – tai 40 narių patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrei pirmininkei valstybės ateities projektavimo ir pažangos klausimais. Tarybai priklausantys politikos, verslo, mokslo, kultūros, nevyriausybinių organizacijų atstovai rengia valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, atspindinčią valstybės pažangos viziją, vystymosi kryptis ir siekiamus rezultatus iki 2050-ųjų.

Posėdžio pradžioje ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Tarybos veikla vertinga tuo, jog suteikia galimybę Tarybos nariams pasitelkiant kolektyvinį protą dalytis įvairiomis nuomonėmis ir įžvalgomis. Premjerė išsakė lūkestį, kad Strategijos rengimas nevirs biurokratiniu procesu, o Tarybos nariams pavyks sutelktai, rezultatyviai ir darniai dirbti.

Į Tarybą savo atstovus delegavo Seimo parlamentinės frakcijos. Ministrės pirmininkės kvietimą tapti Tarybos nariais priėmė žinomi valdžios ir visuomenės atstovai. „Taryba suformuota, kad turėtume kuo įvairesnių patirčių, veiklų ir matymo laukų, ir tai yra didelė vertybė“, – pirmajame Tarybos posėdyje pabrėžė I. Šimonytė.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata sakė, kad žiūrėjimas į tautos ir valstybės likimą yra prasmingas: „Mes neišvengiamai atsiduriame ir dabartyje, kur jau dabar reikia valyti tuos kelius likimui“. Jis taip pat išsakė matantis visas galimybes parlamentarams aktyviai įsitraukti į Strategijos rengimą.

Vilniaus universiteto rektoriaus profesoriaus Rimvydo Petrausko teigimu, universitetai yra nepriklausomi mokslo ir studijų centrai, jie netarnauja valdžiai, bet juos sudaro piliečiai, kuriems rūpi valstybės ateitis. „Čia sprendžiami klausimai, kurie, jei matysime platesnį horizontą, lemia valstybės ateitį“, – apie universitetų įsitraukimo į Strategijos rengimą svarbą kalbėjo rektorius R. Petrauskas.

Čia sprendžiami klausimai, kurie, jei matysime platesnį horizontą, lemia valstybės ateitį.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vilniaus universiteto Strateginio planavimo skyriaus vadovė Erika Vaiginienė posėdyje pristatė Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo metodologiją ir darbų planą, vėliau vyko diskusija apie Strategijos rengimo procesą ir Tarybos narių įsitraukimą į artimiausius darbus. 

Naują Tarybos sudėtį Vyriausybė patvirtino sausį. Tai Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija, kuri teiks Vyriausybei ir ministrei pirmininkei pasiūlymus valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.

Tarp Tarybai priskirtų funkcijų – inicijuoti reguliarias viešąsias diskusijas valstybės ir visuomenės ateities raidai, valstybės pažangos idėjoms bei jų įgyvendinimui aptarti, dalyvauti rengiant Strategijos projektą, teikti dėl jo pasiūlymus Vyriausybei, dalyvauti prižiūrint Strategijos įgyvendinimą.

Kaip praneša Vyriausybė, renginyje bus kalbama ir diskutuojama apie tai, kodėl reikia mąstyti apie valstybės ateitį, kaip suprasti pažangą ir kokia galėtų būti Lietuvos ateities vizija.

Ilgalaikės strategijos dokumentą užsibrėžta parengti ir Seimui pateikti iki 2023 metų parlamento pavasario sesijos pradžios.

Strategiją rengti planuojama taikant ateities įžvalgų ir strateginio planavimo metodus.

„Tuo siekiama išvengti linijinio mąstymo spąstų, kai dažniausiai galvojama, kad ateitis bus maždaug tokia pati kaip šiandiena, tik truputį geresnė, nors technologinė, socialinė, ekonominė, klimato ir geopolitinė kaita gali būti ne visada nuspėjama ir yra sparti kaip niekad anksčiau“, – rašoma pranešime.

Ateities įžvalgos leidžia drąsiau galvoti apie norimą ateitį, išeinant už nusistovėjusio mąstymo ribų.

„Ateities įžvalgos leidžia drąsiau galvoti apie norimą ateitį, išeinant už nusistovėjusio mąstymo ribų, įžvelgti atsiveriančias galimybes, taip pat pamatyti ir išdrįsti rimtai analizuoti slypinčius pavojus ir rizikas, mąstyti, kaip jais pasinaudoti, juos įveikti arba prie jų prisitaikyti“, – priduriama jame.

Anot Vyriausybės, tuo Lietuva jungiasi prie tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Suomija ir Singapūras, kurios „atidžiai seka pasaulines tendencijas ir nuolat apmąsto savo ateitį“.

Be kita ko, strategiją iki 2050 metų ką tik parengė ir Ispanija, o Europos Komisija propaguoja pasirengimo ateičiai kultūrą ir faktais bei prognozėmis grindžiamą, į ateitį atsižvelgiančią viešąją politiką.

Vyriausybė teigia besitikinti rimtos metodologinės, organizacinės ir kūrybinės paspirties iš Seimo Ateities komiteto, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir Vilniaus universiteto, taip pat iš naujai sudaromos Vyriausybės patariamosios komisijos – Valstybės pažangos tarybos.

Strategijos rengimo pradžios renginys nuo 13 val. bus tiesiogiai transliuojamas Vyriausybės paskyroje feisbuke.